perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Įvadas
Krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai skamba kaip paprastas pažadas, bet praktikoje tai dažniausiai reiškia ne tik sunkvežimį, kuris pajuda iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo ir atvažiuoja į Lietuvą. Reikia pasiruošti dokumentams, muitinei, keltui arba tuneliui, vairuotojo grafikui, krovinio pakrovimui, svoriui, matmenims, kartais net oro sąlygoms Doverio uoste. Aš šioje srityje dirbu jau daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti viena: greičiausias kelias ne visada yra pigiausias, o pigiausias dažnai vėliau kainuoja daugiau.
Krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai reiškia, kad krovinys juda ne chaotiškai, o su planu: kada pakraus, kada išvažiuos, kur keisis vairuotojas, kada bus keltas per Doverį, kada pravažiuos Prancūziją, Belgiją, Vokietiją ar Lenkiją ir kada atvyks į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar kitą miestą. Čia svarbu ne tik tralas ar tentas. Svarbu informacija. Jei klientas pasako „nu, kažkiek dėžių, gal 2 tonos“, o realybėje yra 5 paletės po 800 kg, prasideda žaidimas. Viena mašina dar telpa, kita jau ne. Todėl geriausia viską sakyti iškart.
Dažniausiai įmanoma, bet ne visada. Jei krovinys iš Mančesterio ar Londono keliauja į Kauną ar Vilnių, realiai galima tikėtis apie 3–5 darbo dienas, kai viskas susiklodo normaliai. Bet „normaliai“ čia reiškia: krovinys paruoštas, dokumentai tvarkingi, keltas neturi didelių vėlavimų, vairuotojas neturi sustojimo dėl grafiko, o muitinė nekabina papildomų klausimų. Kartais per Calais laukiama ilgiau, kartais Doverio uoste pučia vėjas ir keltai vėluoja. Todėl aš visada sakau: planuokite greitai, bet nepamirškite rezervinio laiko.
Kaina priklauso nuo daug ko, ir ne visada nuo atstumo. Mažas krovinys iš Anglijos į Lietuvą gali kainuoti nuo 350–600 eurų, jei jis telpa daliniam kroviniui. Visa mašina, pavyzdžiui, 13,6 m puspriekabė, dažniausiai prasideda nuo 1800–2600 eurų, o kai rinka įkaitusi, gali būti ir brangiau. Reikia žiūrėti, ar krovinys standartinis, ar gabaritinis, ar reikia lifto, ar galima krauti šakiniu krautuvu, ar reikia draudimo. Kartais klientas klausia: „kodėl taip brangu?“ Atsakymas paprastas: degalai, keltas, vairuotojo laikas, muitinė ir rizika niekur nedingo.
Vėlavimai būna dėl visiškai banalių dalykų. Pavyzdžiui, krovinys Anglijoje pakraunamas 4 valandomis vėliau, nes sandėlyje nebuvo vieno darbuotojo. Arba dokumentuose nurodytas HS kodas neatitinka prekės aprašymo. Arba keltui iš Doverio į Calais reikia laukti, nes oro sąlygos blogos. Aš mačiau situacijų, kai viskas turėjo vykti gražiai, o paskui dėl vienos neteisingos paletės etiketės krovinys stovėjo papildomą dieną. Todėl krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai reikalauja tvarkos nuo pat pradžių, ne tada, kai jau viskas dega.
Pagrindiniai dokumentai yra sąskaita faktūra, pakuočių sąrašas, CMR važtaraštis, eksporto ir importo deklaracijos, kartais EORI numeris, leidimai, sertifikatai arba kilmės dokumentai. Jei vežate maistą, reikės papildomų sanitarinių reikalavimų. Jei vežate medieną, metalą, elektroniką ar automobilių dalis, gali prireikti specifinių kodų ir patikslinimų. Čia ne tas atvejis, kur galima sakyti „paskui sutvarkysim“. Muitinė dabar žiūri atidžiau, ypač kai prekės juda tarp Jungtinės Karalystės ir ES. Geri dokumentai sutaupo ne tik laiką, bet ir nervus.
Taip, gali. Ir sustabdo. Ne visada dėl rimtų dalykų, kartais tik dėl netikslaus prekės aprašymo. Pavyzdžiui, sąskaitoje parašyta „aksesuarai“, o realiai vežami automobiliniai žibintai, kabeliai ar metalinės detalės. Muitinei to nepakanka. Jie nori aiškumo: kas tai, iš ko pagaminta, kam naudojama, kokia vertė, kokia kilmė. Jei viskas painu, krovinys gali būti tikrinamas, o tai reiškia papildomas valandas arba dieną. Todėl krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai be dokumentų tvarkos praktiškai neįmanomas.
Dažniausiai atsakomybė krenta ant siuntėjo arba eksportuotojo, nes jis pateikia prekės duomenis. Bet transporto įmonė taip pat gali patirti problemų, nes būtent ji fiziškai veža krovinį ir atsako už jo judėjimą. Jei deklaracijoje neteisinga vertė, muitinė gali klausti, kodėl 20 kg prekių deklaruota kaip 200 eurų, nors rinkoje jos kainuoja daugiau. Arba atvirkščiai. Aš nesakau, kad visi viską tikrina idealiu būdu, bet rizika reali. Todėl geriau du kartus patikrinti, negu paskui aiškintis telefonu nuo Calais iki Kauno.
Dalinius krovinius verta rinktis, kai neturite pilnos puspriekabės. Pavyzdžiui, turite 3–8 paletes iš Anglijos sandėlio, o visa mašina būtų per didelė prabanga. Tada krovinys važiuoja kartu su kitais klientais, tik reikia derinti grafiką. Čia yra vienas nepatogus dalykas: jūsų krovinys nėra vienintelis, todėl jei kitas klientas vėluoja su pakrovimu, gali vėluoti ir jūsų dalis. Bet kaina dažniausiai geresnė. Dėl mažų ir vidutinių siuntų tai labai normalus sprendimas.
Visą mašiną verta užsakyti tada, kai turite apie 24–33 europalečių vietų arba kai krovinys yra jautrus, sunkus, gabaritinis ar reikia greito tiesioginio maršruto. Jei vežate prekes pardavimui, remontui ar statyboms ir negalite laukti kol susirinks daliniai kroviniai, pilna mašina yra saugesnis variantas. Ji pakraunama, užplombuojama ir važiuoja tiesiai. Žinoma, kainuoja daugiau, bet kontroliuoti procesą paprasčiau. Ypač kai kalbame apie krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai klientams, kuriems laikas yra pinigai.
Taip, galima, tik tada dažniausiai kalbame apie dalinį krovinį arba mažą siuntą, ne apie atskirą sunkvežimį. Viena paletė iš Londono į Vilnių gali būti logiška, jei svoris nėra per didelis ir matmenys standartiniai. Bet jei paletė 120x100 cm ir 900 kg, reikės tikrinti, ar ją galima krauti šakiniu, ar reikia lifto, ar sandėlis turi rampą. Kartais viena paletė kainuoja proporcingai daugiau, nes ji užima vietą, kurią galėjo užimti kiti kroviniai. Čia matematika paprasta, nors klientams ne visada patinka.
Pirma, pranešti transporto įmonei iškart, ne po dviejų valandų. Antra, patikrinti, ar vairuotojas dar spėja į keltą. Trečia, nepykti ant vairuotojo, nes jis dažniausiai niekuo dėtas. Sandėlyje gali būti eilė, trūkti krautuvo, neatvykti darbuotojas arba dokumentai gali būti neišspausdinti. Esu matęs, kaip 45 minučių „tik palauksim“ virto penkių valandų istorija. Todėl krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai priklauso ne tik nuo kelio, bet ir nuo to, ar sandėlis iš tiesų pasiruošęs.
Tada prasideda nemalonūs skambučiai. Vairuotojas turi darbo ir poilsio laiką, jam reikia stovėti saugioje vietoje, o ne kur nors prie siauro kiemo Vilniaus centre. Jei iškrovimo vietoje niekas neatvyksta, gali tekti laukti, perkelti grafiką arba tartis dėl papildomo laukimo mokesčio. Tai nėra kerštas, tiesiog vairuotojo laikas taip pat kainuoja. Kartais klientai sako: „mes jau čia, tik išeisim po 20 min.“ O po 20 minučių paaiškėja, kad vadovas išvažiavo, raktų nėra, krovinio nepriims be PVM sąskaitos. Tokios situacijos tikrai būna.
Paprastai taip, ypač jei krovinys brangus, trapus arba anksčiau buvo problemų. Nuotraukos padeda fiksuoti paletžių būklę, pakuočių vientisumą, plombos numerį ir bendrą krovinio išvaizdą. Tai nėra paranoja. Aš pats prašau, kai krovinys keliauja ilgesnį atstumą arba kai siuntėjas atrodo „toks chaotiškas“. Vieną kartą buvo atvejis: iš Anglijos išvažiavo viskas gražu, o iškraunant trūko dviejų dėžių. Nuotraukos padėjo suprasti, kad jos nebuvo pakrautos iš viso. Nemalonu, bet realu.
Taip, automobilių dalių gabenimas iš Anglijos į Lietuvą yra labai dažnas. Vežami varikliai, kėbulai, žibintai, buferiai, ratlankiai, filtrai, elektronikos moduliai. Tik reikia aiškiai nurodyti, ar dalys naujos, naudotos, ar restauruotos, nes tai svarbu dokumentams ir vertei. Jei dalys tepaluotos, gali tekti papildomai pakuoti, kad nebūtų teršiamas kitas krovinys. Jei gabaritai dideli, pavyzdžiui, durys ar variklio blokas, reikia matmenų. Čia ne vieta spėlioti „nu maždaug telpa“.
Tinka, bet statybinės medžiagos dažnai būna sunkios ir nepatogios. Gipsas, plytelės, klijai, dažai, metalo profiliai, langai, durys – kiekvienas krovinys turi savo reikalavimus. Jei dažai yra cheminė medžiaga, reikia žiūrėti saugos duomenų lapą. Jei langai ilgi, reikia tvirtinimo. Jei plytelės sunkios, reikia neviršyti leistino svorio. Kartais klientas sako, kad „tik statybinės smulkmenos“, o realiai tai 22 tonos medžiagų. Todėl prieš užsakymą reikia svorio ir matmenų.
Taip, galima vežti šaldytus ir aušinamus produktus, tik tada reikia specialios transporto priemonės su termokontrole. Svarbu ne tik nustatyti temperatūrą, bet ir įsitikinti, kad krovinys buvo tinkamai paruoštas dar prieš pakrovimą. Jei produktas iš Anglijos sandėlio išvažiavo jau per šiltas, sunkvežimis stebuklų nepadarys. Reikalingas temperatūros registravimas, tinkama pakuotė, kartais maisto saugos dokumentai. Čia klaidos kainuoja brangiai, nes sugedusio maisto niekas nenori priimti nei Lietuvoje, nei Belgijoje, nei Vokietijoje.
Negali, nes yra vairavimo ir poilsio laikų taisyklės. Vairuotojas negali būti robotas, nors kartais atrodo, kad klientai taip įsivaizduoja. Po tam tikro vairavimo laiko reikia pertraukų, po darbo dienų – poilsio. Jei maršrutas iš Anglijos į Lietuvą eina per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją, reikia planuoti stotelės, degalinės, muitinės ir poilsio zonas. Kartais greitis atsiranda ne iš važiavimo be sustojimo, o iš gero grafiko. Blogas grafikas baigiasi baudomis arba vėlavimu.
Gali būti labai saugus, jei viskas daroma normaliai: krovinys pritvirtintas, dokumentai tikri, vairuotojas patyręs, maršrutas suderintas, o krovinys nėra paliekamas abejotinose vietose. Bet transportas nėra sterilus pasaulis. Yra vagysčių rizika, ypač elektronikai, alkoholiui, cigaretėms, brangioms dalims. Todėl verta naudoti plombas, GPS, draudimą ir normalų komunikacijos procesą. Geros įmonės tai daro be teatro. Blogos įmonės sako: „nesijaudinkit, viskas bus gerai“, o paskui niekas nežino, kur mašina.
Pirma, nefotografuoti tik vieno kampo ir nesirašyti emocijų žinutėmis. Reikia nuotraukų, CMR pažymos, iškrovimo akto, pretenzijos ir draudimo duomenų. Jei žala pastebėta iškraunant, reikia nedelsiant tai fiksuoti, nes vėliau bus sunkiau įrodyti, kada ji atsirado. Transporto įmonė turi vertinti, ar tai pakavimo problema, ar vežimo metu padaryta žala. Nepatogu sakyti, bet kartais krovinys būna blogai supakuotas jau Anglijoje. Todėl krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai nereiškia, kad atsakomybė visada krenta vežėjui.
Gera užklausa atrodo paprastai: iš kur imama, kur vežama, kiek paletių, kokie matmenys, svoris, ar kraunama šakiniu, ar reikia lifto, kokia prekė, kokia vertė, kada galima pakrauti, kada reikia pristatyti. Kuo daugiau tikslumo, tuo mažiau vėliau keistų klausimų. Jei nežinote HS kodo, taip ir parašykite. Jei nežinote tikslios vertės, nurodykite apytikslę. Bet nerašykite „mažas krovinys“, nes man vienas „mažas“ yra kuprinė, kitam – 12 paletės. (Pataisymas: ne visada, bet dažniausiai taip būna.)
Derėtis galima, tik reikia derėtis protingai. Jei rinkos kaina pilnai mašinai yra apie 2200 eurų, o kažkas siūlo 900 eurų, čia arba klaida, arba labai keistas pasiūlymas. Transportas turi realias išlaidas: keltas, degalai, muitinės formalumai, vairuotojo darbo laikas, amortizacija. Pigiausia kaina ne visada reiškia geriausią paslaugą. Aš esu matęs klientų, kurie sutaupė 200 eurų, o paskui mėnesį aiškinosi, kur dingo krovinys. Tai nėra baisinimas, tiesiog rinkoje yra visokių.
Galima gauti planuojamą datą, bet tiksli data priklauso nuo daugelio dalykų. Jei krovinys iškeliauja ryte iš Anglijos, dokumentai tvarkingi, keltas be vėlavimų, o iškrovimo vieta pasiruošusi, tada data būna gana reali. Bet jei muitinė sustabdo, sandėlis vėluoja arba vairuotojas pasiekia valandų limitą, data gali pasislinkti. Todėl aš visada siūlau klientams turėti planą B, ypač jei krovinys reikalingas statyboms, prekybai ar gamybai. Geriau planuoti atsargiai.
„Door to door“ reiškia, kad krovinys paimamas iš vienos adreso Anglijoje ir pristatomas iki kito adreso Lietuvoje arba ES. Tai patogu, nes klientui nereikia pačiam vežti krovinio į terminalą. Bet tai nereiškia, kad vairuotojas įvažiuos į bet kokį kiemą. Jei gatvė siaura, tiltas žemas, kiemas užstatytas ar nėra vietos 16 metrų sudėtinei mašinai, reikės derinti kitą sprendimą. Kartais reikia terminalo, kartais mažesnės mašinos. Todėl adresas ir prieiga yra labai svarbūs.
Tinka labai gerai, ypač jei el. parduotuvė reguliariai papildo atsargas iš Anglijos sandėlių. Tik reikia sutvarkyti procesą: etiketės, paletavimas, sandėlio valandos, grąžinimai, inventorizacija, dokumentai. Jei el. parduotuvė veža po kelias paletes kas savaitę, dalinis krovinys dažnai būna logiškas. Jei reikia greitai paleisti naują produktą, galima rinktis pilną arba prioritetinį dalinį gabenimą. Svarbiausia – neturėti chaoso sandėlyje, nes chaosas keliauja kartu su kroviniais.
Dažniausiai todėl, kad neįvertina dokumentų, pakrovimo langų ir rinkos situacijos. Kartais klientas skambina pirmadienį ir sako, kad reikia iš Anglijos išvežti trečiadienį, bet krovinys dar nesupakuotas, sąskaitos nėra, o sandėlis neturi laiko. Taip negerai. Geriau užsakyti bent kelias dienas prieš, o sudėtingesniems kroviniams – dar anksčiau. Ypač prieš šventes, kai vairuotojų ir mašinų pasiūla mažėja. Krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai neveikia pagal principą „kaip nors bus“.
Kartais galima, bet ne visada ir ne visada nemokamai. Jei adresas keičiasi dar iki išvykimo, tai sutvarkoma paprasčiau. Jei krovinys jau kelyje, reikia tikrinti maršrutą, muitinės duomenis, vairuotojo grafiką ir galimus papildomus kilometrus. Pavyzdžiui, mašina važiavo į Vilnių, o klientas staiga nori iškrauti Klaipėdoje. Galima, bet tai gali pakeisti laiką ir kainą. Jei adresas keičiamas į kitą šalį, pavyzdžiui, Lenkiją ar Vokietiją, procesas tampa dar rimtesnis.
CMR yra tarptautinis važtaraštis, kuris lydi krovinį ir patvirtina gabenimo sąlygas. EORI yra registracijos numeris muitinės veiklai Europos Sąjungoje. Po „Brexit“ šie dalykai tapo ypač svarbūs vežant tarp Jungtinės Karalystės ir ES. Jei klientas eksportuoja arba importuoja prekes, jis dažniausiai turi turėti EORI arba dirbti su tarpininku, kuris tai tvarko. Be šių dalykų krovinys gali strigti. Tai nėra biurokratinis kaprizas, tai tiesiog dabartinė realybė.
Ne. Kartais mažesnė kaina reiškia, kad vežėjas turi tuščią mašiną grįžti ir gali pasiūlyti gerą tarifą. Tai normalu. Bet kartais maža kaina reiškia, kad kažkas ne taip: senas transportas, prasta komunikacija, neaiškūs draudimai, pavėluotas reagavimas. Aš nesakau, kad visos pigios įmonės blogos, tikrai ne. Bet transporto rinkoje, kaip ir daug kur, stebuklų nebūna. Jei kaina per maža, verta klausti, kaip jie tai daro.
Draudimas yra labai rekomenduojamas, ypač jei krovinys brangus. Standartinis vežėjo atsakomybės draudimas ne visada padengia visą prekių vertę. Todėl verta pasitikrinti sąlygas prieš išsiunčiant krovinį. Jei vežate elektroniką, mašinos dalis, įrangą ar komercines prekes, draudimas nėra prabanga, o rizikos valdymas. Jei vežate senus daiktus be aiškios vertės, situacija kitokia. Bet net tada geriau turėti bent pagrindinę informaciją. Nes paskui ginčytis dėl vertės būna labai nemalonu.
Taip, asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos į Lietuvą yra dažnas, ypač kai žmonės grįžta gyventi arba perveža baldus, buitinę techniką, drabužius, įrankius. Čia svarbu sąrašas, vertė ir paskirtis. Jei daiktai seni ir naudojami, tai nėra komercinis krovinys, bet vis tiek reikia tvarkos. Kartais žmonės pakrauna viską „kaip telpa“, o paskui negali parodyti, kas buvo dėžėje. Jei dingsta daiktas, sunku įrodyti. Todėl bent paprastas inventorinis sąrašas labai padeda.
Galima, bet čia prasideda akcizai, leidimai ir griežtesnė kontrolė. Negalima tiesiog įdėti į mašiną ir sakyti, kad „tai asmeniniam naudojimui“, jei kiekiai komerciniai. Muitinė labai rimtai žiūri į alkoholį, cigaretes ir panašias prekes. Jei dokumentai netvarkingi, krovinys gali būti sulaikytas, o baudos gali būti didelės. Todėl tokiam gabenimui reikia aiškaus teisinio pasiruošimo, ne spėjimo iš draugo. Čia geriau būti nuobodžiai teisingam.
Reikėtų ją koreguoti, nes per maža vertė gali sukelti muitinės klausimus ir problemų su draudimu. Jei krovinys apgadintas ar dingsta, draudimas dažniausiai remiasi deklaruota verte ir dokumentais. Jei realiai prekės vertesnės, o popieriuje jos atrodo pigios, klientas pats sau susikuria spragą. Kartais žmonės taip daro bandydami „sutaupyti“, bet tai nėra geras kelias. Geriau turėti tikrus duomenis. Krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai turi būti švarus ir skaidrus.
Normalus vežėjas informuoja bent apie pagrindinius etapus: pakrovimą, išvykimą, keltą, sienos arba muitinės statusą, atvykimą į Lietuvą ir planuojamą iškrovimą. Tai nereiškia, kad kas 20 minučių reikia rašyti klientui žinutes. Bet jei yra vėlavimas, apie jį reikia pranešti protingai anksti. Blogiausia, kai klientas pats turi spėlioti, kur krovinys. Gera komunikacija dažnai atrodo paprastai: trumpa žinutė, nuotrauka, laiko įvertis. Ir tiek užtenka.
Dažniausiai taip, jei transporto įmonė turi GPS arba gali suteikti nuorodą. Bet GPS nerodo visko. Jis rodo vietą, o ne tai, ar krovinys jau iškrautas, ar dokumentai priimti, ar sandėlis atidarė vartus. Kartais mašina stovi vietoje ne dėl problemos, o todėl, kad vairuotojas laikosi poilsio laiko. Todėl stebėjimas yra naudingas, bet nepakeičia gyvo žmogaus, kuris gali paskambinti ir paaiškinti situaciją. Technologijos padeda, bet nepanaikina logistikos chaoso.
Jei klientas negauna atsakymų, reikia reikalauti konkretaus kontakto: vadybininko, dispečerio arba atsakingo žmogaus. Ne bendro el. pašto, kur visi mato, bet niekas neatsako. Transportas yra gyvas procesas, jame visada atsiranda klausimų. Jei įmonė dingsta dar prieš vežimą, tai blogas ženklas. Aš visada sakau: geriau šiek tiek brangiau, bet su aiškia komunikacija, nei pigiau ir tada ieškoti, kas atsakingas. Tai gal ir nepatogu, bet sąžininga.
Krovinių transportavimas iš Anglijos efektyviai ir greitai įmanomas, kai yra tikslūs duomenys, geri dokumentai, realus grafikas ir normalus bendravimas. Greitis čia neatsiranda iš pažadų, o iš pasiruošimo: paletės, svoriai, CMR, muitinė, keltas, vairuotojo laikas, iškrovimo langai. Jei norite sutaupyti, rinkitės dalinį krovinį; jei reikia kontrolės ir greičio, rinkitės visą mašiną. Svarbiausia – nekviesti transporto paskutinę akimirką ir neslėpti problemų. Tada viskas juda daug tvarkingiau.