Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Krovinių transportavimas į UK: visa tiesa apie rūpesčius, muitines ir kainas be salipusių

Vežame kiekvieną dieną

Krovinių transportavimas į UK: visa tiesa apie rūpesčius, muitines ir kainas be salipusių,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Krovinių transportavimas į UK: visa tiesa apie rūpesčius, muitines ir kainas be salipusių  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Krovinių transportavimas į UK: visa tiesa apie rūpesčius, muitines ir kainas be salipusių

    Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – niekada nebuvo taip, kad būtų tiesiog įkrauta ir nuvažiuota. Ypač kai kalbame apie kryptis į vakarus. Nuo tada, kai įvyko Brexit, krovinių transportavimas į UK pasidarė kur kas kasdieniškesnis galvos skausmas ne tik mums, logistikos centrams, bet ir jums, klientams. Anksčiau buvo galima nusigyventi ant vairo ir vos tik prasivažiavus ribą, skambinti klientui, kad prekės jau griausia duris. Dabar viskas pasikeitė, tačiau ne būtinai blogiau, tiesiog reikėtų žinoti taisykles, kad neišprotėtum. Tikiuosi, kad šis tekstas padės išvengti tų klaidų, kuriuos dažnai darome pradžioje, kai vis dar tikime, kad muitininkas gali būti „malonus“.

    Dokumentai ir muitinės formalumai po Brexit

    Ar tikrai reikia EORI numerio, jei siunčiu tik vieną dėžutę dovanų?

    Žinoma, reikia. Be EORI (Economic Operators Registration and Identification) numerio joks krovinių transportavimas į UK neįvyks, net jei ten būtų viena pintinė obuolių tetai gyvenančiai Londone. Muitinės sistema tiesiog neišleis siuntos, neįvedus to kodo. Tau reikės gauti lietuvišką EORI, kuris prasideda raidėmis LT, o jei gavėjas Anglijoje nėra registruotas PVM mokėtoju, jam taip pat teks susirūpinti britišku numeriu. Geriau tai padaryti iš karto, o ne laukti kol krovinys stovės teritorijoje surūšiuotas. Užtruukta porą dienų, bet tai taupo nervus vėliau.

    Kas tas Import Entry ir kodės jis toks svarbus?

    Import Entry – tai pagrindinė deklaracija, privaloma importuojant prekes iš ES į JK. Be to dokumento krovinys prasiskaitys tikrai kaip įtariamas, todėl jis turi būti pateiktas prieš ar tuoj pat atvykus į terminalą. Jei tarpininkas sužaidžia su laiku, gali tekti mokėti sandėliavimo mokestį už kiekvieną pradėtą parą. O šie kašteliai Džersio ar Felikstou terminaluose... akh, nieko gero ten nematau. Geriau tikrai viską suderinti ieškant paslaugų teikėjo.

    Kodėl man siūlo eksporto deklaraciją, aš gi važiuoju iš Lietuvos?

    Nes Lietuva yra ES šalis, o Jungtinė Karalystė jau nebe. Kadangi prekės išeina iš Europos Sąjungos teritorijos, būtina oficialiai užregistruoti jų išvežimą. Be eksporto deklaracijos, kurią padaro lietuviška muitinė, negali būti užbaigtas importas Anglijoje. Tai grandinėlė – viena dalis susieja kita. Dažnai klientai galvoja, kad pakanka vieno popieriaus, bet čia ne taip veikia.

    Ar galima atsižiūrėti muitinę vėliau, jei prekės skubiau reikalingos?

    Techniškai – taip, yra tokių galimybių kaip „deferred account“, kai mokesčius sumoki vėliau, tačiau pati procedūra praeiti kontrolę be papildomų patikrinimų be deklaracijos neįmanoma. Jei bandysi išvežti kažką nelegaliai (tarkim, užmirsi deklaruoti 20 vnt. drabužių), o sulaikys, tai bus tikrai brangus pamokas. Geriau viską padaryti teisingai iš pradžių, nei vėliau aiškinti, kodėl melavai pareiškime. Muitinės sistemos dabar yra labai automated (automatizuotos).

    Ką daryti, jei gavėjo Anglijoje duomenys neteisingi?

    Vyrauja chaosas. Jei adresą arba įmonės pavadinimą įrašysi neteisingai, krovinys gali „pakilti“ į tų pačių neišsiimtų siuntų sąrašą. Pataisyti duomenis atvykus į_terminalą_ arba yra labai brangu, arba tiesiog neįmanoma greitai. Tikrink duomenis tris kartus prieš išsiunčiant. Patikrink „post code“ – britai su jais labai griežti, net viena skaitmenė klaida nukreipia kur į kitsą galą šalies.

    Ar reikia kvotos, jei prekės yra iš Kinijos, bet stovi Lietuvoje?

    Tai klausimas apie prekių kilmę. Ne tiesiog kur ji stovi, o kur pagaminta. Jei prekės pagaminta trečiojoje šalyje (pvz., Azijoje) ir neturi tinkamo dokumento, patvirtinančio kad jos buvo apdorotos ES, gali tekti mokėti anti-dumping (antidempingo) mokesčius importuojant į UK. Jie gali būti labai aukšti, kartais net 40-50 proc. nuo vertės. Sita pavojinga sritis, ypač su dviračiais arba plienu.

    Kaip greitai reikia pateikti dokumentus prieš išvykstant?

    Geriausia bent 48 valandos prieš planuojamą išvykimą. Vairuotojas gali būti pasiruošęs, tačiau jei krovinių transportavimas į UK dar neįformintas mūsų sistemoje, jo neišleis. Brokeriams reikia laiko surinkti duomenis, įvesti juos į sistemą ir gauti MRN numerį. Skambinti paskutinę valandą sako, kad esi neatsakingas ir tuomet tokiam klientui niekas nenori įsitraukti. Būk sveikas.

    Kas daryti, jei klientas nežino tarifinio skaičiaus (HS code)?

    Tai dažna bėda. Jei nežinai, ką tai per prekė, brokeris gali padėti surasti, bet už atsakymo tikslumą jis neatsako. Tiksli HS kodo nustatymas yra siuntėjo atsakomybė. Jei nurodysi blogą kodą, muitinė gali baudžioti už neteisingą deklaravimą. Nusipirk laikinąją konsultaciją arba pasitikrink su muitine internetinėje sistemoje, nepamirštęs apie šį niuansą.

    Ar galima keliauti savo furgonu ir pasidaryti viską pats?

    Galima, bet ar reikia? Turi būti registruotas kaip tinkamas muitinės atstovas arba turi tą gauą, kas tai už tave padarys. Jei bandysi važiuoti „sava nuomonė“, gali užstrigti tilte. O tas stovėjimas... brrr. Profesionalus krovinių transportavimas į UK implikuoja, kad kažkas už tave mano tą „popieriaus darbą“.

    Kas yra T1 dokumentas ir ar jis reikalingas Lietuvai-UK maršrutui?

    T1 naudojamas, kai prekės keliauja per vieną ES šalį į kitą arba iš ES, bet nėra galutinai importuotos. Tačiau kai važiuoji tiesiai iš Lietuvos į UK, T1 dažniausiai nereikalingas, nes tai tiesioginis eksportas iš ES ir importas į ne ES šalį. T1 reikalingas, jei, pvz., važiuoji per Lenkiją į Vokietiją ir tik ten išveži. Neapsimeskime gudriais, dokumentus reikia tiksliai.

    Ar turi būti fizinė prekių apžiūra?

    Kartais taip, kartais ne. Muitinė turi teisę atrinkti siuntas ir patikrinti, ar ten tiek, kiek parašyta, ar prekės atitinka saugumo reikalavimus. Brexitas padarė taip, kad tikrinimų procentas padidėjo, ypač maisto produktų ar gyvūnų atžvilgiu. Jei tave užsibrėž, turi susiderėti su savo brokeriu, kad jis paskambintų ir paaiškintų situaciją.

    Kokios būklės turi būti prekių pakuotės?

    Turi būti tvirtos. Nesijaukink, kad vairuotojas gausėsis dėžių krovinyje. Krovinys turi būti užsegamas, o palepės – pritvirtintos. Jei vairuotojas pakels kėbulą prieštiltinėje o dėžės nukris jų ant galvos (ir tai ne iš jo kaltės), atsakomybės pusiausvyra – įtempta dalyka. Pakuojuok taip, kad galėtum nuleskti nuo trečiojo aukšto nesužeidęs kojos.

    Ar galima siųsti maisto produktus be papildomų sertifikatų?

    Nebe taip paprasta kaip anksčiau. Reikia sanitarijos sertifikatų (vet certs), kurie turi būti išrašyti veterinarijos specialistu. Be to, dėl maisto produktų formalumų atlikimo gali tekti skubinti procesus ir mokėti už greitąją kontrolę. Seniai su maistu tiesiai į Angliją nebesižaidžia be rimtų dokumentų.

    Kas vyksta, jei vairuotojas prarada CMR sąskaitą?

    Tai baisi scenarijus. CMR – tai pagrindas. Be jo neįmanoma pademonstruoti kontraktinio pagrindo pervežimui. Be to, nėra pagrindo kreiptis dėl draudimo išmokos, jei kažkas nutiktų kelyje. Kopija el. paštu nieko nereiškia, jei inspektorius reikalauja originalo. Geriau laikyti atsarginę kopiją kabinoje.

    Ar galiu padaryti dvi dalis viename furgone?

    Šitaip vadinama „groupage“ arba dalinis krovinys. Galima, bet tai sudėtingiau. Turi būti aiškiai atskirtos kiekvienos siuntos dalys (palepėmis) ir atskiri CMR/Ex-1 dokumentai. Kiekviena turi savo muitinės procedūras, todėl krovinių transportavimas į UK daliniu kroviniu užtrunka ilgiau – kol viena dalis išleidžiama, kita gali laukti. Reikia kantrybės.

    Kainos ir paslėptos išlaidos gabenant į Angliją

    Kiek kainuoja vienos paletės pervežimas į Londoną?

    Kainos šokuoja priklausomai nuo degalų ir rinkos apkrovos. Žiūrėkė, dabar maždaug galima kalbėti apie 150-200 svarų (arba eurų, priklausomai nuo valiutos kurso) už vieną paletę, jei turi pilną furgoną. Jei tik dvi paletės, kaina gali šokti net iki 300-400 vienetui. Į Londoną brangiau dėl ULEZ zonos ir didelio eismo.

    Kas yra „terminal handling charge“ ir kodėl jis brangus?

    Tai mokestis už tai, kad terminalas priima tą tavo konteinerį ar furgoną, jį perdirba ir perduoda toliau. JK terminalai (Dover, Felixstowe) yra privatūs ir jų kainos – ne iš pigiausių. Jie moka už kiekvieną operaciją: palepės nuėmimą, patikrinimą, perkrovimą. Tas mokestis gali svyruoti nuo 50 iki 200 svarų už parduotą vienetą (palepę).

    Ar kainoje įskaičiuota draudimas?

    Dažniausiai ne, arba tai tik bazinis draudimas, dengiantis labai mažą sumą (pvz., 10-20 EUR pagal konvenciją). Visada klausk apie CMR draudimą. Jis paprastai kainuoja apie 0,3-0,5 proc. nuo krovininės vertės. Tai pigi apsauga, kadangi vairuotojai dalyvauja eismo įvykiuose. Nemanėk, kad „viso apžio“.

    Kodėl kaina pakyla prieš šventes?

    Paprasta logika – visi važiuoja prieš šventes. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas arba Britų Bank Holidays (bankų poilsio dienomis), vairuotojai dirba daugiau, o laisvų vietų mažėja. Siuntų brokeriams tenka siūlyti didesnes užmokesčius, kad nutemptų žmones į kelią. Jei gali, planuok krovinių transportavimas į UK savaitė-dvi anksčiau.

    Ar galiu mokėti PVM Lietuvoje ar turiu Anglijoje?

    Jei esi registruotas PVM mokėtojas Anglijoje, gali naudoti „Reverse Charge“ mechanizmą ir mokėti PVM Lietuvoje (savai sąskaitai). Jei ne esi registruotas – turi mokėti JK PVM (dabar tai 20 proc.) importo momento. Sita reikšmingai didina siuntos savikainą mažmenininkams. Paskaičiuok iš anksto.

    Kas vyksta su mokesčiais, jei prekės sugriežtėja?

    Mokestis negrąžinamas net jei vėliau nusprendži prekę išvežti atgal (eksportuoti iš JK). Egzistuoja procedūra „re-export“, bet tai reikalauja papildomų dokumentų ir prašymų. Dažniausia tiesiog prarasite pinigus. Nemanėk, kad pabandžiai parduoti ir paims pabaigus grąžins. Tai mitas.

    Ar pervedimas į svertinę svarą apsimoka?

    Priklauso nuo to, kada užsakai ir ką esi suderinęs. Esant dabartiniams kursams, europinėms įmonėms dažniau patogiau skaičiuoti eurais, tačiau JK pervežėjai mūgisi svarais. Galima sutaupyti keletą procentų, jei gali mokėti jų valiuta, nes jie nerizikuoja kursų pokyčiu. Bet dažniausiai įmonės (tokios kaip mūsų) rodo fiksuotą kainą eurais.

    Kiek laiko trunka mokėjimas išskaičiuoti?

    Standartiškai suteikiama 7-14 dienų, bet kai kurie „greiti“ brokeriai reikalauja apmokėjimo iš karto pateikus sąskaitą faktūrą ar prieš pat išvykstant. Jei mokėjimą atidelsi, krovinys gali būti sulaikytas iki tol, kol pinigai atpigs. Pasitark su savo buhalteriu dėl avanso.

    Ar yra kokių nors nuolaidų daugam siuntimams?

    Žinoma, jei konsoliduoti siuntimas. Jei turi pilną furgoną arba konteinerį kas savaitę, kaina gali būti derinama individualiai. Regular shipments (reguliarios siuntos) leidžia mums taupyti laiką ir pinigus. Klausk apie ilgalaikę sutartį.

    Ar brangu, jei reikia įvežti daugiau nei 3,5 tonas?

    Tai jau sunkiasvoris transportas. Reikalingi specialūs leidimai (Carnet) ir geresnės mašinos. Kaina didesnė, bet palaiko didesnį svorį. Galvojant apie krovinių transportavimas į UK sunkiosiomis mašinomis, verta atsižvelgti į britiškus įstatymus apie vairuotojų poilsio laiką – jie griežtesni nei mūsiški.

    Koks papildomai mokestis už delspinigius?

    Jei nesimoki iš karto, paprastai taikoma delspinigių norma – 0,1-0,2 proc. per dieną (tai galima pakeisti pagal sutartį). Kelias savaites delspinigiai gali subręsti į nemažą sumą. Geriau laiku susitarti dėl mokėjimo sąlygų.

    Kas daroma su kroviniu: terminalai, kelyje ir atvykus

    Kiek laiko užtrunka nuplaukti/kelauti per Lamanšą?

    Viskas priklauso nuo perkėlos rūšies. Eurotunnel (geležinkelis) – 35 min. perėjimas be išlipimo, bet reikia atvykti bent 1-2 val. prieš šūvį. Keltas (Dover-Calais) – apie 1,5-2 val. plaukimas plus laukimas įlaipinimui. Be to, jei yra muitinės kontrolių Prancūzijos pusėje („Douane“), laukimas gali prailgti iki kelias valandas.

    Kas bendra (kas vyksta) su „Post-Brexit controls“ Prancūzijoje?

    Prancūzijos muitininkai tikrina, ar turi visas išvykimo iš ES dokumentus (EX1). Jei trūksta EX1 arba jis nebegalioja, jie negali įleisti į keltą ar tunelį. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl mašinos stovi visą dieną prie terminalo. Geriau pasirūpinti dokumentu iš anksto, nei gailėtis laiko.

    Ar yra problemų „savaeigėms“ su vairuotojais (vilkikams)?

    Dėl migracijos taisyklių ir „Visa“ reikalavimų, daugelis rytietiškų vairuotojų susiduria su problemomis patekti į UK teritoriją. Jiems reikalingi paso ar leidimai (GVA). Deja, krovinių transportavimas į UK dažnai užstringa dėl to, kad vairuotojas tiesiog neįleidžiamas į šalį. Turėk tai omenyje, jei samdoji mašinas iš trečiųjų šalių.

    Kaip vyksta iškrovimas Londono centre (Congestion Charge)?

    Londono centre didelis eismo uždarbis (Congestion Charge) dabar siekia 15 svarų per dieną. Be to, yra ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zona, už kurią reikia mokėti, jei tavo mašina neatitinka ekologinių standartų (Euro 6). Vairuotojas turi susitvarkyti su mokesčiais internetu dar prieš važiuodamas į miestą, kitaip bauda gali būti iki 160 svarų.

    Ar reikia pranešti gavėjui apie atvykimą?

    Būtina. Gavėjas Anglijoje turi būti paruoštas priimti prekes, turi turėti atstovą arba būti patalpose. Jei vairuotojas atvyks ir nieko neras, teks laukti. O anglai moka už laukimą retai kas nori. Tokios nelaimės išvengti paprasta – tiesiog susižinok, ar kas nors bus sandėlyje.

    Kas vyksta, jei mašina sugenda Anglijoje ne oficialiu poilsio laiku?

    Vairuotojas turi laikytis darbo laiko taisyklių. Jei sugenda, skambina techninei pagalbai. Jei remontas užtrunka daugiau nei valandą, vairuotojas privalo sustoti poilsio pertraukai. Jei jis tos neįvykdys, gautaus baudą JK pareigūnų, kai tik tikrins takografą.

    Ką daryti, jei krovinys „nuslydo“ kelyje?

    Tai pavojinga. Vairuotojas turi sustoti sačioje ir užuoti tą krovinį. Tačiau, jei tai neįmanoma saugiai, jis kviečia pagalbą. Jei dėl to uždelstumas bus didelis, gali tekti mokėti baudą už dalyvėjimo klaidą ar už pavedimo nevykdymą (vėlavimas). Tikrink užsegimą.

    Ar galiu sekti savo krovinyje sėdint namuose?

    Dažniausiai taip. Pervežėjai turi GPS sistemą, kurios rodo mašinos vietą realiu laiku. Nors kai kurios srities (pvz., Lamanšo sąsiaurio tunnelio vidus) gali būti „uždaros“ vietos su prasta signalu, bet bendrai vieta žinoma. Padės numatyti atvykimo laiką tikslesnį.

    Kokia „tikimybė“ kad bus perkrauta (švaistomas vietos)??

    Dauguma profesionalų taip nedaro. Tačiau pasitaiko atvejų, mažesnėse firmose, kad bando užsidirbti iš tarpinio tarpo. Jei pastebi, kad svoris netelpa, reikia kreiptis į mus (brokerį). Nustatyta tvarka – svėrimas prieš išvyką ir atvykus, kad įsitikinti jog niekas nedingo.

    Bėdų situacijos ir sprendimai kelyje

    Kas nutinka, jei prekės sugriaunamos tranzeto metu?

    Tada pagalba tik iš draudimo. CMR draudimas padengia žalą (jei nebuvo vairuotojo kaltės už tai, kad nepakako užsegimo). Reikia fotografuoti sugriautas detales, pareikalauoti „damage report“ (žalos aktą) iš vairuotojo ir siųsti į draudimo bendrovę. Nuo tada prasideda biurokratinis šokis.

    Ar galiu uždrausti vairuotojui vydyti naktį?

    Techniškai galima nustatyti tai sutartyje, bet darbo laiko reglamentas (FTL) leidžia važiuoti naktį. Jei uždraudži, gali virsti didesnės eismo uždelstumai, kadangi tada turi sustoti poilsio pertraukoms kur nors kažkur. Tiesiog nereikalauj, kad jis skubėtų kaip išprotėjęs.

    Kas atsitinka, jei pirkėjas Anglijoje atsisako priimti prekes?

    Didelė bėda. Jei jis atsisako, gali tekti gabenti atgal (išvežti) arba rasti kitą pirkėją Anglijoje. Nors krovinių transportavimas į UK nebus pilnas be pirkėjo, bet pinigai už pervežimą jau bus išleisti. Tokiu atveju siuntėjas kažką nuostolingai. Būk tikras dėl kontrakto.

    Ar ysa galimybių laikyti prekes laikinai Anglijoj?

    Taip, yra specialūs sandėliai, kurie laiko „customs warehousing“ (muitinės sandėliai). Ten prekės gali stovėti nemokamant muito kol bus parduotos. Tačiau ten taikomi mokesčiai už laikymą. Naudinga tiems, kas vykdo prekybą toliau į Škotiją ar Airiją.

    Ką daryti, jei prarandu draudimo polisą?

    Kviesk savo brokerį, jis turi kopiją. Negalima važiuoti be draudimo (ypač nuo 3,5 tonų mašinoms). Be to, JK reikalauja „Green card“ (nors dabar daug kas daroma elektroniniu būdu). Geriau būti saugiam ir dokumentus pasidaryti dvigubai.

    Koks pavojus, jei prekės yra pavojingos (ADR)?

    Reikalingas specialus vairuotojas su pažymėjimu ir mašina su reikalinga įranga. Jei tą nužiūrės ir stebės, gali būti didelė bauda. ADR prekių (pvz., degalų, cheminių medžiagų) gabenas yra labai griežtai reglamentuojamas, nesijauk per daug.

    Ką reiškia „failed delivery“ ir kiek tas kainuoja?

    Tai kai vairuotojas negali įveikti siuntos (nėra gavėjo, adresas blogas, kelias uždarytas). Tokiu atveju vairuotojas grįžta atgal ir reikalauja „atlyginimo už neįvykusį darbą“ (failed delivery fee). Tai gali būti 100-200 svarų, priklausomai nuo nuvartotos distancijos.

    Ar reikėtų bijoti didelių eismo uždarbų Mančesterio ar Birmingemo aplinkkeliais?

    Žinoma. Didžiosios Britanijos keliai yra tankiai apkrauti. Planuok atvykimo laiką su atsarga. Jei vairuotojas praras laiko eismuje, gali atsitikti taip, kad atvyks tada, kai sandėlis jau uždarytas (ypaž jei jis dirba tik iki 17:00).

    Kaip elgtis, jei atvykęs randama, kad prekės nekokybiškos?

    Tuomet reikia susisiekti su mumis ir nutarti dėl grąžinimo arba sunaikinimo vietoje. Nereikia leisti vairuotojui vos tik atiduoti. Jei pažeidžia sąskaitą (ką tikrai gali turėti), paskaityk ją. Jei kas negerai – fotografuok ir pranešk.

    Ar galima siųsti asmeninius daiktus taip pat?

    Taip, bet ne per pervežėjus (kaip logistikos). Asmeniniai daiktai turi būti siunčiami paštu arba kurjeriu (pvz., DHL, UPS). Logistikos firmos nekeliaja sofas ar didelius dėžes su drabužiais į privažius namus be komercinio kontrakto. Įstatymai tokie (Customs code). Jei bandys išmokti – gali susidurti su neteisėta veikla.

    Kaip tikrina, ar vairuotojai neturi kontrabandos?

    Dabar naudojami skeneriai „scan“ mašinas be jų išlipimo. Kaiž taip yra, randama visokia – nelegalios cigaretės, nelegaliai atvežti kepenų. Kiekvienas vairuotojas, dirbantis su mūsų įmone, yra patikimas (arba tikime, kad tokia yra) bet niekas neužtikrina, kad jis nebus padėjęs kažką po sėdynių. Yra rizika.

    Ar turi būt atskira užrašyta apie pavojingus nešiojamus daiktus?

    Taip. Vairuotojas privalo paskelbti „Dangerous Goods declaration“ jei tokių turi. Jei nesako, ir įvyksta avarija – jis atsakomybę neš. Taip pat nešiojamieji kompiuteriai ar telefonai yra „battery powered“, tai taip pat laikoma pavojingu (class 9). Būk aiškus dėl turimo (apie tai nieko nepasakysai... ištaisyta: būk aiškus dėl turimo turinio).

    Kokia pagrindinė patirtis po 20 metų?

    Pagrindinė – pasitikėk dokumentais ir žmogumi, kuris vairuoja. Nepaisydamas to, kad technologijos tobulėja, krovinių transportavimas į UK visada remiasi žmogiškuoju faktoriumi. Jei vairuotojas geros širdies ir brokeras gabus – viskas pavyks. Jei ne... tuomet gausi daug laiškų su nuomonėmis ir atsiprašinėjimais.

    Gana daug teksto, bet tikiuosi, kad tai padės suprasti, kas vyksta už tų vairuotojų vairo ir dokumentų. Visada geriau žinoti realią situaciją, nei gyventi rožiniais sapnais apie logistiką.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.