Krovinių transportavimas į Londoną: patogūs terminai

Įvadas

Krovinių transportavimas į Londoną nėra tik „nusiėmėm krovinį ir išvažiavom“. Per 20+ metų mačiau, kaip paletės stovi prie Doverio, kaip sandėlis Park Royal (tiksliau, šalia A406, bet visi sako Park Royal) užsidaro penktadienį 15:30, ir kaip vienas neteisingas adresas Enfield pusėje gali sugadinti visą planą. Terminai čia svarbūs ne dėl gražaus grafiko, o dėl pinigų: laukimas, keltai, muitinė, ULEZ, vairuotojo valandos. Žemiau surašau, kaip realiai derinami pervežimai iš Lietuvos į Londoną, ką reiškia express, kodėl CMR ir EORI nėra formalumas, ir kada pigiau nerizikuoti. Jei reikia platesnio vaizdo, galima žiūrėti ir krovinių pervežimas Europoje, bet Londonas visada turi savo niurzgėjimų.

DUK

Krovinių transportavimas į Londoną – kaip derinami terminai

Koks yra realiausias krovinių transportavimas į Londoną terminas?

Jei kalbam apie pilną 13,6 m priekabą iš Vilniaus ar Kauno, realistiškai tai būna 36–54 valandos nuo pakrovimo, kai viskas gražu: vairuotojas laisvas, keltas arba tunelis užsakyti, CMR sutvarkytas. Express gali būti 24–30 valandų, bet tada kaina šauna į viršų ir iškrovimo langas Londone privalo būti patvirtintas. Grupažiniai kroviniai dažniau juda 48–72 valandomis, nes reikia sulipdyti kelis klientus. Esu matęs, kai „rytoj“ tapo „pirmadienį“, nes Doverio terminalas tiesiog nestovėjo. Todėl patogus terminas nėra greičiausias, o toks, kuris nepalieka vairuotojo prie vartų su uždarytu sandėliu.

Per kiek dienų atvežate paletę iš Vilniaus į Park Royal?

Vieną paletę į Park Royal dažniausiai vežame grupu, ne siunčiame visos mašinos vien dėl jos. Normalus terminas – 3–5 darbo dienos, jei krovinys pakraunamas pirmadienį–trečiadienį. Penktadienio pakrovimas kartais atsiduria pirmadienį ar antradienį, ypač kai trūksta vietos šaldytuve ar ADR sekcijoje. Kaina paprastai svyruoja nuo £120 iki £260, priklausomai nuo svorio, paletės aukščio ir ar reikia liftgate. Jei reikia iki 10:00 ryto, sakau iš anksto: gali būti papildomas mokestis. Ir taip, Park Royal yra patogus, bet ne visada greitas – ten sandėliai mėgsta eiles.

Ar galima gauti krovinį Londono centre pirmadienį ryte?

Techniškai galima, bet aš nebūčiau toks drąsus žadėdamas. Londono centras pirmadienį ryte yra ne maršrutas, o nervų testas: kamščiai, Croydon, Vauxhall, Blackwall, dar koks remontas ant A13. Jei krovinys mažas, geriau naudoti vietinį courier arba mažesnį furgoną, ne 24 tonų vilkiką. Dideliam transportui reikia iškrovimo lango, leidimų, kartais policijos ar sandėlio apsaugos patvirtinimo. Turėjau atvejį, kai viskas buvo paruošta, bet vairuotojui liepė laukti 90 minučių už zonos ribos. Tai ne katastrofa, tik kainuoja.

Kas darosi, jei reikia ne į Londoną, o į Dartford?

Dartford dažnai atrodo kaip Londono pakraštys, bet logistikoje jis gyvena pagal savo taisykles. Nuo Doverio/Folkestone ten patekti greičiau, nei į šiaurės Londoną, todėl terminas gali būti geresnis – kartais net 24–36 valandos nuo pakrovimo Lietuvoje. Tik reikia žinoti, ar krovinys važiuoja į M25 zonos sandėlį, į prekybos centrą, ar į privačią aikštelę. Ten dažnai būna ANPR, šlagbaumai ir griežti langai. Jei dokumentuose parašyta tik „London“, o realiai Dartford, vairuotojas gali nusukti ne ten. Geriau kartą pataisyti adresą prieš išvykimą.

Krovinių transportavimas į Londoną ir dokumentai

Kodėl krovinių transportavimas į Londoną gali užstrigti dėl muitinės?

Krovinių transportavimas į Londoną gali užstrigti ne pačiame kelyje, o popieriuose. Po Brexit kiekvienas komercinis krovinys turi turėti eksporto deklaraciją ES pusėje ir importo deklaraciją JK pusėje, nebent naudojamas supaprastintas režimas, kurį reikia tikrinti atskirai. GVMS, EORI, CMR, komercinė sąskaita, prekės kodai – tai ne dekoracijos. Jei HS kodas neteisingas arba dokumetų aprašymas per bendras, muitinė gali paprašyti papildomų dokumentų. Buvo reisas, kai viena siunta stovėjo, nes sąskaitoje buvo parašyta „parts“, o reikėjo konkretaus aprašymo. Tada visi kalba „bus rytoj“, bet rytojaus niekas nemato.

Kokie dokumentai reikalingi vežant prekes po Brexit?

Privalomi bent pagrindiniai: CMR važtaraštis, komercinė sąskaita-faktūra arba pro forma, pakavimo lapas, eksporto ir importo deklaracijos, EORI numeriai, prekės HS kodai. ADR kroviniams dar reikia ADR dokumento, tinkamo ženklinimo ir kartais leidimų. Maistui, medikamentams ar temperatūrinėms prekėms prašome temperatūros režimo patvirtinimo. Jei prekės grįžta atgal, pvz., parodų įranga, reikia ATA carnet arba aiškaus grąžinimo aprašymo. Dažna klaida – klientas mano, kad „tik CMR“ užtenka, nes prieš kelis metus taip ir būdavo. Dabar taip nebūna, ir ginčytis su muitine per telefoną nėra malonu.

Ar EORI numeris tikrai būtinas kiekvienam klientui?

EORI būtinas bent vienai šaliai, dažniausiai importuotojui JK, bet praktiškai be jo viskas pradeda griūti. Eksportuotojas Lietuvoje turi savo EORI, JK gavėjas turi JK EORI, o tarpininkas arba brokeris turi matyti, kas deklaruoja. Jei klientas sako „mūsų tiekėjas viską sutvarkys“, aš vis tiek prašau numerio raštu. Ne dėl biurokratijos, o dėl to, kad terminalas neklausys gražių pažadų. Kartą EORI buvo su klaida vienu simboliu, ir krovinys stovėjo, kol kas nors prisiminė seną PDF. Smulkmena, bet brangi.

Kodėl CMR kartais neatrodo taip, kaip klientas tikisi?

CMR turėtų būti paprastas dokumentas, bet gyvenime jis tampa istorijų knyga. Jame turi sutapti siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, pakuočių skaičius, svoris ir pastabos. Jei vairuotojas pakrovė 31 paletę, o sąskaitoje 33, sandėlis Londone gali pradėti teatrą. Jei ant CMR nėra atžymų apie pažeidimą, vėliau sunku ką nors įrodyti. Aš visada prašau nuotraukų prieš užveriant duris ir po iškrovimo, kai krovinys sudėtingesnis. Taip, tai lėtina, bet paskui visi mažiau rėkia.

Krovinių transportavimas į Londoną: kaina ir paslaugos

Kada krovinių transportavimas į Londoną kainuoja pigiau?

Krovinių transportavimas į Londoną dažniausiai kainuoja pigiau, kai planuojate ne penktadienio vakare. Geriausi langai – antradienis–ketvirtadienis, kai galima sugrupuoti krovinius ir neskubėti su express. Kaina taip pat krenta, jei galite priimti iškrovimą dieną, be naktinio lango. Pilnai pakrauta 24 t mašina kartais yra ekonomiškesnė už pusę priekabos, nes mokestis už visą reisą dalinamas efektyviau. Tikrai, skamba keistai, bet taip būna. Pigi kaina be aiškaus grafiko dažniausiai vėliau tampa brangiu telefonu.

Kodėl pasiūlymas vienam klientui būna £950, o kitam £1300?

Kaina nėra tik kilometrai nuo Vilniaus iki Londono. Į ją įeina keltas arba Eurotunnel, vairuotojo laikas, draudimas, kuro priedas, ULEZ/congestion charge, laukimas, sandėlio langai ir rizika, kad krovinys nebus paruoštas. Vienam klientui £950 gali būti normalu, kitam £1300, nes antram reikia šaldytuvo, ADR arba iškrovimo sekmadienį. Dar būna, kad brokeris pasiūlo pigiau, o po to skambina dėl „papildomų mokesčių“. Aš tokių žaidimų nemėgstu. Geriau iškart pasakyti: tiek kainuos, tiek gali vėluoti, tiek neįeina.

Ar galima derėtis dėl kuro priedo?

Derėtis galima, bet ne kaip turguje, kur kas daugiau rėkia. Jei žinau, kad grįžtu iš Londono tuščias, galiu pasiūlyti geresnę kainą. Jei klientas duoda du pakrovimus per savaitę, irgi yra vietos kalbėti. Bet kuro priedas, keltas ir laukimo mokestis nėra mano kaprizas. Kai dyzelis šoka, o Doverio eilė trunka šešias valandas, nuolaida dingsta greičiau, nei ją pažadėjau. Sąžiningiausia – fiksuoti bazę ir aiškiai pasakyti, kas keičia galutinę sumą.

Ką reiškia „express“ ir kodėl jis ne visada greitas?

Express reiškia, kad krovinys eina pirmas, be ilgų grupavimo žaidimų. Tai gali būti tiesioginis reisą arba specialiai skirtas furgonas/vilkikas. Tik problema ta, kad „express“ nereiškia „muitinė atidarys duris greičiau“ ir „sandėlis iškraus per penkias minutes“. Jei iškrovimo langas Londone yra trečiadienį 14:00, express atveš ankščiau, bet ne iškraus anksčiau. Turėjau klientą, kuris mokėjo už greitį, o krovinys vis tiek laukė aikštelėje. Todėl express reikia pirkti tik tada, kai tikrai žinote, kas jūsų laukia.

Sandėliavimas, iškrovimas ir paskutinė mylia

Ar reikia bookinti iškrovimo langą Londono sandėlyje?

Taip, Londono sandėliuose be bookinimo dažniausiai prasideda cirkas. Reikia žinoti datą, laiką, doką, kontaktinį asmenį, P.O. numerį, kartais transporterio numerį. Kai kurie sandėliai nepriima be išankstinio appointment, net jei vairuotojas stovi prie vartų. Geriausia, kai gavėjas atsiunčia booking confirmation prieš krovinį paliekant Lietuvą. Jei ten parašyta „between 8:00 and 18:00“, klauskite, ar tai realus langas, ar tik biuro fantazija. Nes realybė kartais kitokia.

Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta 30 min per anksti?

30 minučių per anksti dažnai reiškia 30–90 minučių laukimo, o kartais persikėlimą į kitą aikštelę. Londono sandėliai dirba pagal slotus, ne pagal „ačiū, kad atvažiavai anksčiau“. Jei vairuotojas atvyksta anksčiau, vartų apsauga gali neleisti į vidų. Tada jis stovi gatvėje, kur stovėti negalima, ir gauna riziką. Kartais už ankstyvą atvykimą imamas waiting time, ypač jei buvo prašyta ne anksčiau kaip 10:00. Todėl geriau derinti GPS tracking ir skambinti prieš artėjant.

Kodėl Londono congestion charge ir ULEZ daro kainą bjaurią?

Congestion charge dabar nėra toks baisus visiems sunkvežimiams kaip lengvajam transportui, bet Londono zonos, ULEZ ir vietiniai apribojimai vis tiek kelia galvos skausmą. ULEZ mokestis HGV gali siekti apie £100 dienai, jei transportas neatitinka reikalavimų. Congestion Charge lengvajam furgonui yra apie £15 dienai, bet sunkvežimiams reikia žiūrėti konkrečiai. Aš ne visada esu 100% tikras dėl zonos ribų be patikrinimo, nes Londonas jas keičia. Todėl prieš reisą tikriname numerį, transporto tipą ir maršrutą. Geriau patikrinti du kartus nei po to aiškintis, kas mokės baudą.

Kaip elgtis, kai adresas „London“ užtenka tik Google, bet ne vairuotojui?

Adresas „London“ vairuotojui yra beveik niekas. Londonas didelis, o Enfield, Croydon, Wembley, Heathrow ir Docklands gyvena skirtingu ritmu. Reikia pilno pašto kodo, kontakto, dokų numerio ir instrukcijos, kur sustoti pirmiausia. Kartą gavome „London, unit 7“, o unit 7 buvo ne tame rajone, kur klientas galvojo. Vairuotojas praleido pusę dienos, nes telefonas sandėlyje neatsiliepė. Tai nepatogu pasakyti, bet blogas adresų tvarkymas yra viena dažniausių brangių kvailysčių. (Tiksliau, adresų ir kontaktų.)

Specialūs kroviniai: ADR, šaldytuvai, baldai

Ar galima vežti ADR krovinius į Londoną?

ADR į Londoną vežti galima, bet tik tada, kai viskas suderinta iki smulkmenų. Reikia tinkamos ADR klasės, pakuočių, ženklinimo, vairuotojo ADR pažymėjimo ir transporto, kuris turi reikiamą įrangą. Tunneliai, keltai ir kai kurie Londono maršrutai turi apribojimus. Jei krovinys 3 klasės arba 8 klasės, maršrutas derinamas atsargiau. Negalima tiesiog parašyti „chemija“ ir tikėtis, kad visi supras. Tokie kroviniai kainuoja daugiau, bet saugumas čia nėra vieta taupyti.

Koks skirtumas tarp temperatūrinio ir šaldyto transporto?

Temperatūrinis transportas reiškia, kad mašina gali palaikyti nustatytą režimą, pavyzdžiui, +2…+8 °C arba +15 °C. Šaldytas krovinys dažniausiai važiuoja žemesnėje temperatūroje, pvz., -18 °C. Skirtumas svarbus maistui, farmacijai, kosmetikai ir kai kurioms cheminėms medžiagoms. Reikalingas temperatūros registratorius, o kartais klientas prašo duomenų failo po iškrovimo. Jei rekorderis rodo, kad durys buvo atidarytos dvi valandas, prasideda nemalonūs klausimai. Todėl prieš reisą suderiname ne tik kainą, bet ir protokolą.

Ar baldai, stiklas ir staklės važiuoja vienodai?

Baldai, stiklas ir staklės tik atrodo kaip paprasti „negabaritiniai“ arba „atsargūs“ kroviniai. Baldams reikia diržų, kampuočių, kartais oro pagalvių. Stiklui reikia ADR? Ne, nebent yra chemijos, bet reikia specialaus statymo ir draudimo sąlygų. Staklės gali sverti 8 t, turėti svorio centrą ne ten, kur visi tikisi, ir griauti visą planą. Tokiam kroviniui reikia brėžinio, matmenų, pakėlimo vietų ir nuotraukų. Be to, Londono sandėlis ne visada turi krautuvą, kuris pakels jūsų „nelabai sunkią“ mašiną.

Ką daryti, jei prekės turi CE/UKCA ženklinimą?

CE ženklinimas ES rinkai žinomas, bet JK dažnai žiūri į UKCA arba pripažinimo taisykles konkrečiai prekių grupei. Ne visada pakanka pasakyti „turime CE“, ypač elektros įrangai, žaislams, mašinoms ar medicinos gaminiams. Reikia Declaration of Conformity, techninės dokumentacijos, kartais importuotojo atsakomybės patvirtinimo. Jei prekės grįžta į ES, situacija vėliau keičiasi. Aš nesu muitinės brokeris, todėl tokius klausimus visada tikslinu su specialistu. Geriau prieš pakrovimą išsiaiškinti, nei stovint Doverio eilėje skaityti forumus.

Klaidos, vėlavimai ir kaip išvengti chaoso

Ką daryti, kai tarpininkas žada „rytoj London“?

Kai tarpininkas žada „rytoj London“, pirmas klausimas: ar jau yra vairuotojas, ar tik gražus SMS? Jei nėra transporto, maršruto, keltų vietos ir gavėjo lango, tai ne terminas, o noras. Geri vežėjai sako konkrečiai: pakrovimas 14:00, Calais/Dover 08:00, iškrovimas 16:00–18:00. Blogi meta frazes „tikrai bus“, nes taip lengviau parduoti. Turėjau situaciją, kai krovinys „važiavo“ tris dienas, nors niekas jo net nebuvo pasiėmęs. Todėl prašau booking, CMR projekto ir kontakto prieš mokant avansą.

Kaip atskirti gerą vežėją nuo to, kuris tik gražiai rašo?

Geras vežėjas nebijos pasakyti, kas gali nepavykti. Jis paklaus apie svorį, matmenis, pakrovimo būdą, adresą, kontaktą, ar yra šakutės, rampa, kranas. Blogas vežėjas iškart siunčia sąskaitą ir dingsta iki pirmos problemos. Patikimumą rodo ne logotipas, o komunikacija: ar atsako savaitgalį, ar žino maršrutą, ar gali parodyti draudimą. Jei į klausimą „kur stovės mašina?“ atsakoma „kažkaip bus“, aš jau įtariu. Tarptautinis krovinių gabenimas yra pilnas chaoso, bet chaosą galima valdyti.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Papildomas draudimas vertas tada, kai krovinio vertė didelė arba jis lengvai pažeidžiamas. Standartinis CMR draudimas turi limitą apie 8,33 SDR už kilogramą, o tai negelbsti brangios elektronikos ar staklių. Jei vežate 80 000 vertės prekes, reikia cargo insurance arba papildomos sąlygos. Taip pat svarbu, kas pildo krovinį: jei klientas pakrovė blogai, draudimas gali ginčytis. Nuotraukos, pakavimo aktas ir svėrimo lapas labai padeda. Pigiausias variantas kartais yra brangiausias, kai po avarijos visi pradeda rodyti pirštu.

Kodėl kartais reikia pasakyti klientui „ne, taip neveža“?

Taip, kartais reikia pasakyti „ne, taip neveža“, net jei klientas nori pigiau ir greičiau. Neįmanoma normaliai atvežti 24 tonų į siaurą Londono kiemą be manevravimo plano. Neįmanoma pažadėti penktadienio iškrovimo, jei gavėjas dirba tik pirmadienį. Neįmanoma vežti ADR per maršrutą, kuris tam netinka, tik todėl, kad taip trumpiau. Per 20 metų mačiau daug gražių pažadų, kurie baigėsi baudomis, vėlavimu ir blogais atsiliepimais. Sąžiningas terminas kartais nėra pats patogiausias, bet jis bent realus.

Išvada

Krovinių transportavimas į Londoną veikia tada, kai terminai, dokumentai ir kontaktai sutampa. Greičiausias variantas ne visada geriausias, o pigiausias dažnai pasirodo tik tada, kai niekas dar nelaukia prie vartų. Jei planuojate pervežimą iš Lietuvos, rinkitės aiškų iškrovimo langą, pilną adresą, CMR tikslumą ir vežėją, kuris nebijos pasakyti nepatogios tiesos. Londonas neatsiprošina už netvarką. Bet su normaliu pasiruošimu jis visai pakenčiamas.