Krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų

Įvadas

Krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų nėra tik sunkvežimis, kuris išvažiavo iš Vilniaus ar Kauno ir atvažiavo į Londoną. Tai yra pakrovimas, dokumentai, eksporto deklaracija, importo formalumai, keltas arba tunelis, vairuotojo laukimas, pristatymo langas, kartais dar ir sandėlio nervai. Po „Brexit“ paprasto „užsikrovėm ir važiavom“ beveik nebėra – bent jau ne tada, kai viskas turi būti švariai. Per 20+ metų mačiau, kad dauguma problemų gimsta ne kelyje, o prieš pakrovimą: netikslūs matmenys, trūksta HS kodų, klientas pamiršo, kad JK sandėlis nedirba penktadienio vakarą. Čia bandau pasakyti tiesiai, be blizgesio: kas realiai vyksta, kiek tai gali kainuoti ir kur dažniausiai stringa.

DUK: Krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų

Krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų: pirmas pokalbis apie kainą

Kiek kainuoja krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų?

Vienam padėklui iš Lietuvos į Londoną ar Birmingamą daliniu krovinu dažniausiai matote apie €250–€700, priklausomai nuo svorio, pobūdžio ir to, ar reikia muitinės tarpininkavimo. 4–8 padėklams dalinis krovinys gali būti €800–€1800. Pilnas 13,6 m tentinis puspriekabis į Angliją dažniausiai sukasi apie €2200–€4200, o jei reikia ekspreso, kaina šauna į viršų. Keltas, degalai, vairuotojo laikas, dokumentai – viskas susideda į vieną sąskaitą. Pigus pasiūlymas be detalių man visada įjungia signalą.

Per kiek laiko atvažiuos krovinys iš Lietuvos į Londoną ar Birmingamą?

Jei viskas paruošta, pilnas krovinys iš Kauno, Vilniaus ar Klaipėdos į Londoną realiai važiuoja 2–4 dienas. Dalinis krovinys dažniausiai trunka 3–6 dienas, nes jis dar turi „susirasti draugų“ ant tos pačios tentinės arba izoterminės platformos. Į Škotiją, pavyzdžiui, Glazgą ar Edinburgą, pridėkite dieną. Į Šiaurės Airiją žiūrėkite atskirai, ten maršrutas per Dubliną, Holyheadą ar Liverpulį gali viską permušti. Ir taip, kartais keltas sugadina net gerą planą.

Ar telpa vienas padėklas?

Telpa, tik reikia žiūrėti, ar vežėjas turi grupuotą krovinių liniją į JK tą dieną. Vienas nestandartinis padėklas, tarkime, 140 × 110 cm, gali būti paprastas žmogui, bet galvos skausmas sandėliui. Kartą klientas iš Kauno parašė „vienas padėklas“, o atvažiavus paaiškėjo, kad jis stovi ant dviejų palečių ir kyšo per kraštus. Tada kaina pasikeitė, nes reikėjo ne tik vietos, bet ir šakutinio krautuvo. Todėl matmenis rašykite normaliai, ne „maždaug“.

Kuo skiriasi pilnas sunkvežimis nuo dalinio krovinio į JK?

Pilnas sunkvežimis reiškia: jūsų krovinys užima visą 13,6 m puspriekabį, vairuotojas važiuoja tiesiai iš pakrovimo į iškrovimą, dokumentai paprastesni. Dalinis krovinys yra pigesnis vienam ar keliems padėklams, bet jis važiuoja per terminalus, persikrauna, laukia kitų krovinių. Tai kaip autobusas su persėdimais, tik vietoj bilieto turite CMR ir eksporto deklaraciją. Jei terminas dega, pilnas krovinys ramiau. Jei kaina svarbiau, dalinis dažnai gelbsti.

Krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų: dokumentai, muitinė ir EORI

Kokių dokumentų reikia kroviniui iš Lietuvos į Angliją?

Bazė tokia: komercinė sąskaita faktūra, pakuočių lapas, CMR važtaraštis, prekės HS kodai, eksporto deklaracija iš ES ir importo formalumai JK pusėje. Jei prekės medinės pakuotėje, reikia ISPM-15 žymėjimo. ADR kroviniams – ADR dokumentai, temperatūriniam kroviniui – ATP ir temperatūros nustatymai. Skamba daug, bet realybėje geras vežėjas ar muitinės brokeris jus ves per sąrašą. Blogiausia, kai kas nors sako: „Dokumentus sutvarkysim pakeliui“ – ne, taip negalima.

Kas tvarko eksporto ir importo deklaracijas?

Priklausomai nuo Incoterms. Jei DAP, dažniausiai eksportą tvarko siuntėjas ES, o importą – gavėjas JK su savo brokeriu. Jei DDP, pardavėjas bando tvarkyti viską, įskaitant importo PVM ir muitus, bet čia prasideda pavojinga vieta. Gali tekti naudotis JK muitinės tarpininku, o ne tik Lietuvos deklarantu. Aš visada klausiu: kas yra importuotojas įrašuose? Nes jei niekas nežino, uoste prasideda šaltas prakaitas.

Ar reikia EORI numerio?

Taip, bet čia reikia tikslumo. Eksportuotojas ES paprastai turi ES EORI, o JK importuotojas – GB EORI. EORI (pataisau: ne vienas visiems – eksportuotojo ES ir importuotojo JK paprastai skiriasi). Be šių duomenų deklaracijos stringa, o krovinys gali stovėti terminalo aikštelėje. Kartais mažos įmonės apie tai sužino per vėlai. Geriau patikrinti prieš pakrovimą, ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie Doverio.

Ką daryti, jei prekės skirtos parodai arba grįš atgal?

Tada paprasta komercinė sąskaita ne visada tinka. Reikės aiškiai parašyti, kad prekės grįš, nurodyti vertę, serijos numerius, parodos datas ir galbūt naudoti ATA carnet, jei situacija tokia. Ne visada, pripažįstu, bet dažnai tai gelbsti. Esu matęs, kaip „laikinai išvežėm į parodą“ virsta importo PVM istorija, nes popieriuje nebuvo aišku, kad daiktai grįš. Jei planuojate grąžinimą, pasakykite tai pirmame pokalbyje.

Ar galima vežti DDP į Jungtinę Karalystę?

Galima, tik nereikia manyti, kad DDP reiškia „vežėjas viskuo pasirūpins“. DDP reiškia, kad pardavėjas prisiima daugiau mokesčių ir rizikos, bet realybėje vis tiek reikia teisingų HS kodų, vertės, importuotojo duomenų ir brokerio. Jei prekės pigios, bet PVM didelis, sąskaitoje gali atsirasti staigmena. Kartais klientui geriau DAP, o JK gavėjui leisti tvarkyti savo importą. Taip paprasčiau, kai gavėjas žino savo rinką.

Pakrovimas, padėklai ir adresas

Krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų – ar vairuotojas pakels padėklą?

Ne visada. Standartinis tentinis sunkvežimis dažniausiai neturi hidraulinio borto, todėl iškrovimui reikia krautuvo arba rampos. Jei gavėjas neturi technikos, reikia užsakyti tail lift, o tai kainuoja papildomai, maždaug €40–€120, priklausomai nuo maršruto. Pakrovime tas pats: jei krovėjas sako „turim tik rankinį vežimėlį“, o krovinys 900 kg, bus problema. Geriau prieš užsakymą parašyti: rampa, krautuvas, šakutinis, ar reikia borto.

Ką reiškia „durys iki durų“ realybėje?

Realybėje tai reiškia nuo siuntėjo adreso iki gavėjo adreso, bet su sąlygomis. Vairuotojas atvažiuoja, paima krovinį, veža per muitinę, keltą arba tunelį, pristato nurodytu adresu. Atleiskit, nukrypsiu: kartais „durys iki durų“ baigiasi prie sandėlio vartų, jei ten nėra iškrovimo arba nėra laiko tarpsnio. Todėl „durys“ nereiškia, kad vairuotojas neš prekes į antrą aukštą be lifto. Tai jau kita paslauga.

Kodėl sandėlis prašo laiko tarpsnio?

JK sandėliai, ypač aplink Londoną, Coventry, Northamptoną ar Birmingamą, dirba labai griežtai pagal appointment. Jei atvykote prieš laiką, gali paprašyti palaukti aikštelėje. Jei vėluojate, gali perkelti į kitą langą arba taikyti mokestį. Vairuotojo laukimas virš normos dažniausiai kainuoja €35–€70 už valandą, bet kai kurie sandėliai skaičiuoja visą dieną. Todėl geras kontaktinis asmuo gavėjo pusėje yra ne malonumas, o būtinybė.

Ar gali būti papildomų mokesčių Londone?

Gali. Londono Congestion Charge, LEZ ir kartais ULEZ taisyklės keičiasi, o sunkvežimiams dar įsiterpia LEZ reikalavimai. Nežinau 100% kiekvienam transportui, nes TfL sistema ne visada intuityvi, todėl prieš važiavimą reikia patikrinti konkretų automobilį. Jei pristatymas į centrą, pridėkite ne tik nervų, bet ir galimų mokesčių. Kartais geriau iškrauti už miesto, pvz., Dartforde ar Heathrow zonoje, ir ten perskirstyti.

Krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų per Doverį, Calais ir tunelį

Per kur vyksta pervežimas į Didžiąją Britaniją?

Dažniausiai per Calais–Doverį, Zeebrugge–Hullą, Rotterdamą–Hullą arba per Channel Tunnel. Keltas Calais–Doverį trumpesnis, bet oro sąlygos ir eilės kartais daro savo. Tunelis greitesnis, kai viskas pataikoma, bet bilietas ne visada pigesnis. Į Šiaurės Airiją dažnai važiuojama per Dubliną, tada keltas į Holyheadą arba Liverpulį. Maršrutas parenkamas pagal krovinio tipą, terminą ir tai, kiek klientas nori rizikuoti su uostų staigmenomis.

Ar matysiu, kur yra mano krovinys?

Paprastai galite gauti vairuotojo kontaktą, transporto numerį ir periodinius atnaujinimus. GPS sekimas priklauso nuo vežėjo sistemos; kai kurios rodo viską gražiai, kitos – na, sakykime, žmogus paskambina, kai turi laiko. Per keltą arba tunelį signalas gali dingti, tai normalu. Svarbiausia, kad būtų aiškūs etapai: pakrovimas, išvažiavimas, atvykimas į uostą, išlaipinimas, pristatymas. Jei kas nors žada „real-time visur be jokių spragų“, aš truputį šypsausiu.

Kas nutinka, jei keltas vėluoja arba uoste kamštis?

Tada planas pasislenka, o pristatymo langas gali būti praleistas. Prie Doverio esu matėję situacijų, kai dėl vėjo keltai stovėjo, o vairuotojai tiesiog laukė eilėje su arbata termose. Sandėlis už vėlavimą gali taikyti mokestį, bet ne visada tai galima perkelti klientui, ypač jei vėlavimas nuo force majeure tipo aplinkybių. Todėl į JK geriau nesiųsti krovinio „paskutine minute“. Rezervas bent pusė dienos labai gelbsti.

Ar oras gali sugadinti terminus?

Gali, ypač žiemą. Vėjas Šiaurės jūroje, rūkas Doverio apylinkėse, sniegas Škotijoje – viskas realu. Vasarą problemų mažiau, bet atostogų srautai ir uostų eilės taip pat daro įtaką. Jei krovinys temperatūrinis, reikia planuoti ne tik kelionę, bet ir agregato darbą, degalus, laukimą. Šaldytuvui stovėti uoste nėra tas pats, kas ramiai riedėti trasa. Todėl ATP kroviniai į JK reikalauja platesnio plano.

Problemų sprendimas ir specialūs kroviniai

Ar vežate šaldytus, ADR ar didelius krovinius į JK?

Vežama, bet čia jau nebe „bet koks sunkvežimis iš ryto“. Šaldytoms prekėms reikia izoterminio arba šaldytuvo, ADR – atitinkamos klasės, dokumentų ir apmokytų žmonių. Dideliems kroviniams reikia matmenų, leidimų, kartais lydinčio transporto. Nežinau 100% jūsų konkrečios prekės be HS kodo ir ADR klasės, todėl spėlioti nenorėčiau. Geriau prieš kainą atsiųsti nuotrauką, pakuotę, MSDS, jei yra. Taip sutaupote dieną nervų.

Ką daryti, kai klientas nepasiruošęs iškrauti?

Pirmiausia vairuotojas turi pranešti dispečeriui, o dispečeris – gavėjui ir siuntėjui. Jei laukiama ilgiau nei sutarta, pradedamas skaičiuoti laukimas. Kartais sandėlis Birmingame sako „palauksit valandą“, o po valandos paaiškėja, kad krautuvas sugedo. Tada klientas susimoka už laukimą, nors niekas nenori tokios scenos. Todėl prieš pristatymą reikia patvirtinti: ar yra rampa, ar dirba pamaina, ar žino apie krovinį.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą pakeliui?

Galima, bet ne visada lengva. Jei krovinys jau iškeliavo į JK, adreso keitimas gali reikšti naują maršrutą, naują laiko tarpsnį, papildomus kilometrus ir kartais muitinės duomenų tikslinimą. Londonas į Mančesterį nėra tas pats, kaip pasukti už kampo. Jei gavėjas pamiršo pasakyti, kad prekės dabar laukia Leeds, o ne Luton, kaina gali pasikeisti. Todėl adresą tvirtinkite prieš eksporto deklaraciją.

Kas atsako už sugadintą prekę pervežimo metu?

Vežėjo atsakomybė pagal CMR yra ribota, apie 8,33 SDR už kilogramą, tai apytikriai €10–€11/kg, priklausomai nuo kurso. Jei vežate elektroniką, medikamentus ar brangias dalis, standartinės atsakomybės gali neužtekti. Tada reikia papildomo draudimo, apie kurį daugiau rasite čia: krovinių draudimas. Be to, pretenzija turi būti fiksuojama greitai, su nuotraukomis, CMR pastabomis ir pakavimo įrodymais. Jei ant CMR parašyta „be pastabų“, vėliau ginčytis sunkiau.

Krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų: problemos, rizikos ir pasirinkimas

Kodėl pigiausias pasiūlymas dažnai brangiausiai baigiasi?

Nes kartais į kainą įdėtas tik sunkvežimis, o viskas kita – staigmena. Muitinės deklaracija, laukimas, tail lift, sandėlio mokestis, perkrovimas, dokumentų tikslinimas – viskas gali atkeliauti vėliau atskira sąskaita. Esu matėję įmonių, kurios pasirinko „super pigų“ vežėją, o po to mokėjo dvigubai, nes krovinys stovėjo uoste be tvarkingų duomenų. Nepatogu sakyti, bet kai kurie tiesiog žaidžia su nežinančiu klientu. Normalus pasiūlymas turi būti aiškus.

Kokius klausimus užduoti vežėjui prieš sutikimą?

Klauskite, kas įeina į kainą: keltas, muitinės tarpininkavimas, laukimas, tail lift, pristatymo langas, draudimas. Paklauskit, ar jie veža jūsų krovinio tipą – padėklus, dalinį, pilną, šaldytą, ADR. Paprašykite parašyti, kas tvarko eksportą ir importą. Jei reikia, pasitikrinkite susijusias paslaugas: muitinės tarpininkavimas, sandėliavimas prieš pervežimą. Jei atsakymai migloti, toliau neklausinėkite orų, klauskite dokumentų.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Jei krovinio vertė didelė – taip, verta. Standartinė CMR atsakomybė nėra pilnas krovinio draudimas, nors daug kas tai painioja. Padėklas su detalėmis už €12 000 ir padėklas su pigia plastikine produkcija nėra ta pati rizika. Papildomas draudimas kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, bet ramybė dažnai verta daugiau. Ypač kai krovinys keliauja per keltą, terminalus ir kelis sandėlius. Draudimas neatneša krovinio greičiau, bet gali išgelbėti pinigus.

Kada geriau rinktis sandėliavimą prieš pervežimą?

Kai pakrovimo data, dokumentai ar gavėjo pasiruošimas dar nesutvarkyti. Pvz., prekės pagamintos Kaune, bet JK klientas gali priimti tik kitą savaitę. Tada geriau trumpam įdėti į sandėlį, sutvarkyti pakuočių lapus, patikrinti etiketes ir tik tada siųsti. Sandėliavimas prieš pervežimą ne visada pigus, bet pigiau nei laukti prie uosto arba mokėti už praleistą pristatymo langą. Kartais tas vienas papildomas rytas sutvarko visą grandinę.

Išvada

Jei planuojate krovinių transportavimas į Jungtinę Karalystę: durys iki durų, geriausias darbas prasideda ne tada, kai vairuotojas stovi prie rampos, o prieš užsakymą. Duokite tikslius matmenis, svorius, HS kodus, gavėjo kontaktą, iškrovimo sąlygas ir Incoterms. Tada vežėjas gali pasakyti kainą be paslėptų staigmenų. Pigiausias variantas dažnai kainuoja brangiau, kai muitinė, laukimas ar permokėjimai ateina vėliau. Realus planas, geri dokumentai ir ramus vairuotojas – štai kas atveža krovinį, o ne tik sunkvežimį.