Krovinių transportavimas į Angliją – patikimi ir lankstūs sprendimai

Įvadas

Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau, kad krovinių transportavimas į Angliją – patikimi ir lankstūs sprendimai nėra reklaminė frazė, kol nėra tvarkoje dokumentai, krovinio paruošimas ir realus terminas. Anglija po „Brexit“ nėra paprastas maršrutas: reikia CMR, eksporto deklaracijos, prekių kodo, kartais licencijos, o dar pridėkime keltą per Doverį, Zeebrugge ar Rotterdamą. Klientui svarbiausia dažnai vienas klausimas: ar mano paletės, mašinos dalys ar baldai iš tiesų atvyks be dramų? Atsakymas būna paprastas: įmanoma, bet tik kai kas nors žino, kur gali užstrigti.

DUK

Krovinių transportavimas į Angliją – patikimi ir lankstūs sprendimai kasdienėje logistikoje

Ar krovinių transportavimas į Angliją – patikimi ir lankstūs sprendimai tinka smulkiam verslui?

Taip, tinka, bet ne visada pigiausia. Smulkiam e. prekybos pardavėjui dažnai geriau LTL arba grupinis krovinys, ypač jei siunčiate 1–6 paletes į Londoną, Birmingham ar Manchesterį. Pilnas tentas 24 t / 82 m³ turi prasmę tada, kai sandėlis surenka bent 10–12 europalečių arba didesnį kiekį kartonų. Kitaip mokate už tuščią vietą, o tada graži sąmata pradeda kandžiotis. Per 20 metų mačiau, kad maži klientai laimi ne greičiu, o tvarkingais pakuočių etiketėmis ir paruoštais dokumentais.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno tentu į Angliją?

Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų paletės keliauja kartu su kitų klientų kroviniu tame pačiame tentiniame automobilyje. Pilnas krovinys, arba FTL, yra tada, kai automobilis imamas tik jums – nuo Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos iki Tilbury, Felixstowe ar Southampton. FTL paprastai greitesnis ir mažiau liečiamas, nes niekas neatidaro pusės tentų per kelis sandėlius. LTL pigesnis vienai paletei, bet terminas gali būti 3–6 darbo dienos, ne visada 48 valandos. Čia ir reikia pasakyti klientui tiesiai: jei norite mažiausios kainos, kartais tenka palaukti.

Ar galima siųsti tik vieną paletę iš Lietuvos į Angliją?

Vieną paletę siųsti galima, tik nereikia tikėtis, kad ji skris kaip siuntinys iš internetinės parduotuvės. Paletė turi būti pakrauta, užfiksuota, su matmenimis, svoriu, CMR ir eksporto duomenimis. Jei tai viena paletė iš Kauno į Leedsą, kaina gali būti apie 90–180 Eur, priklausomai nuo to, ar pataikote į grupinį automobilį. Jei krovinys stovi prie rampos penktadienį 16 val., jau prasideda loterija. Logistika nemėgsta „tik vienas mažas daiktas“, nes popieriai vis tiek beveik tokie patys.

Koks realus terminas nuo Vilniaus iki Londono?

Realus terminas nuo Vilniaus iki Londono dažniausiai yra 3–5 darbo dienos daliniam kroviniui ir 2–4 dienos pilnam kroviniui. Tai nereiškia, kad kiekvienas vairuotojas pataiko į langą kaip laikrodis. Keltas, eismas aplink Doverį, muitinės patikrinimai ir sandėlio vėlavimai gali pridėti dieną. Esu matęs, kad tos pačios krypties terminai skiriasi dėl maršruto, keltų ir sandėlio langų. Todėl planuojant akcijas aš visada palieku bent vieną rezervinę dieną.

Ką reiškia „lankstus maršrutas“ praktiškai?

„Lankstus maršrutas“ nereiškia, kad vairuotojas sukasi kur panorėjęs. Tai reiškia, kad logistas mato alternatyvas: keltas per Doverį, Zeebrugge, Rotterdamą, kartais net oro perkrovimas, jei krovinys labai karštas. Pavyzdžiui, jei Tilbury užsikemša, galima perorientuoti į Felixstowe arba Southampton, žinoma, jei klientas tai leidžia dokumentuose. Bet lankstumas baigiasi ten, kur prasideda muitinės deklaracija su fiksuotu iškrovimo adresu. Čia reikia greitų sprendimų, ne gražių pažadų.

Kainos, terminai ir maršrutai: Vilnius–Londonas, Kaunas–Birmingham, Klaipėda–Felixstowe

Kiek kainuoja krovinių transportavimas į Angliją – patikimi ir lankstūs sprendimai?

Kainos labai šokinėja, todėl sąžiningas pasiūlymas turi būti surašytas aiškiai: maršrutas, krovinio tipas, svoris, tūris, paletės, iškrovimo langas ir ar įskaičiuotas keltas. Pilnas tentas Vilnius–Londonas dažnai juda apie 1 100–1 600 Eur, dalinis krovinys nuo 80–180 Eur už paletę, o ekspresas gali siekti 2 000–3 000 Eur. Todėl krovinių transportavimas į Angliją – patikimi ir lankstūs sprendimai veikia tik tada, kai kaina nėra vienintelis filtras. Jei kas nors meta 700 Eur pilnam kroviniui, klauskite, kas čia neparašyta. Dažniausiai neparašyta būna degalų priedas, laukimas, keltas ar dokumentų tvarkymas.

Kodėl kaina staiga pašoka prieš savaitgalį?

Kaina pašoka, nes savaitgaliui visi nori išvežti krovinį iki pirmadienio ryto, o vairuotojų ir tentų nėra iš oro. Ypač taip būna prieš šventes, kai prekybos centrai, automobilių dalių importuotojai ir baldų tiekėjai vienu metu spaudžia terminus. Tada logistas nekerpa kainos iš lubų, jis perka vietą rinkoje, kur jau ir taip karšta. Jei klientas sako „mums reikia vakar“, sąmata beveik visada bus nemaloni. Normalus sprendimas – planuoti bent 5–7 dienos į priekį arba mokėti už ekspresą.

Ar pigiau per Zeebrugge, Doverį ar Rotterdamą?

Per Zeebrugge dažnai patogiau važiuoti iš Lietuvos, nes kelias iki keltų trumpesnis ir galima išvengti Doverio spūsčių. Doveris–Calais yra klasikinis variantas, bet ten kartais viskas stringa kaip per seną filmą. Roterdamas tinka, kai krovinys eina giliau į Angliją arba kai reikia jungti jūrinę ir kelių logistiką. Pigiau ne visada yra trumpiau, nes keltas, laukimas ir vairuotojo režimas gali suvalgyti taupymą. Aš renkuosi maršrutą pagal terminą, ne pagal gražų žemėlapio pieštuką.

Kas yra degalų priedas ir kodėl jis atsiskaito atskirai?

Degalų priedas yra atskiras mokestis, kurį kai kurie vežėjai skaičiuoja pagal rinkos kainą arba fiksuotą eurų už kilometrą normą. Jis atsiranda todėl, kad dyzelinas gali šokti, o sutartis su klientu kartais buvo pasirašyta prieš mėnesį. Kai kuriuose pasiūlymuose jis jau įskaičiuotas, kituose – ne, ir čia reikia skaityti smulkiu šriftu. Jei kaina atrodo per graži, dažniausiai priedas pasirodo sąskaitos apačioje. Man patinka, kai klientui iškart sakoma: štai bazė, štai keltas, štai galimi priedai.

Kiek kainuoja ekspresas į Manchesterį ar Leedsą?

Ekspresas į Manchesterį ar Leedsą nėra tas pats, kas paprastas grupinis krovinys. Čia dažniausiai imamas atskiras automobilis, du vairuotojai arba labai griežtas maršrutas be ilgų sustojimų. Kaina gali būti 1 800–3 500 Eur, jei kalbame apie pilną tentą iš Lietuvos, o mažesniems kroviniams skaičiuojama pagal vietą ir prioritetą. Jei sandėlis Anglijoje neatidaro naktį, ekspresas praranda prasmę, nebent turite specialų leidimą. Tai brangi priemonė, ne kasdienis įprotis.

Muitinė, eksportas ir dokumentai, kai siunčiate prekes į Jungtinę Karalystę

Kokių dokumentų reikia siunčiant krovinius į Angliją?

Minimaliai reikia komercinės sąskaitos, pakavimo lapo, CMR (CMR dokumentas), eksporto deklaracijos ir tikslių gavėjo duomenų. Jei prekės reikalauja licencijos, sertifikato ar sanitarinio patikrinimo, sąrašas ilgėja. Vežėjas negali iš piršto sugalvoti prekių aprašymo, nes muitinė tikrina ne tik dėžes, bet ir popierius. Dažna klaida – rašyti „parts“ vietoje konkrečių automobilių detalių ar „goods“ vietoje baldų. Tvarkingi dokumentai sutaupo daugiau laiko negu gražus logotipas ant dėžės.

Kas turi daryti eksporto deklaraciją – siuntėjas ar vežėjas?

Paprastai eksporto deklaraciją ruošia eksportuotojas arba jo muitinės brokeris, o vežėjas tik paima jau paruoštą krovinį. Bet praktikoje dažnai skambina klientas ir sako: „gal jūs galite viską sutvarkyti?“ Galime, jei duodate duomenis, prekių kodus, vertę, Incoterms ir leidimą atstovauti. Buvo atvejis, kai automobilių dalių siunta stovėjo prie sienos dėl netikslios vertės, nors automobilis jau buvo paruoštas. Tai nemalonu, bet išmokoma greitai: popieriai važiuoja anksčiau už ratų.

Ar EORI numeris tikrai būtinas?

EORI numeris yra kaip leidimas bendrauti su muitine elektroniniu būdu. Be jo eksporto deklaraciją padaryti normaliai praktiškai neįmanoma, nebent dirbate per tarpininką, kuris turi savo teisę veikti. Jei eksportuojate nuolat į Jungtinę Karalystę, EORI (EORI numeris) reikia sutvarkyti iš anksto, ne tą pačią dieną, kai vairuotojas stovi prie vartų. Kartais klientai pamiršta, kad JK pusėje gali būti papildomų registracijų arba mokesčių klausimų. Čia geriau pasikonsultuoti su brokeriu prieš pakrovimą.

Ką daryti, jei nežinau HS kodo?

HS kodas (tiksliau prekių kodas) yra viena tų vietų, kur negalima spėlioti kaip loterijoje. Jei nežinote kodo, duokite brokeriui pilną aprašymą: medžiagą, paskirtį, sudėtį, nuotrauką, modelį, kartais net techninį lapą. Ne visada esu tikras 100%, ar konkretus kodas tiks be brokerio patikrinimo, nes klasifikacija kartais kabinasi už smulkmenos. Pavyzdžiui, plastikinė detalė mašinai ir plastikinė detalė baldams gali turėti skirtingą kelią popieriuose. Geriau mokėti valandą konsultacijos nei savaitę aiškintis su muitine.

Kas nutinka, jei prekės kodas neteisingas?

Neteisingas prekės kodas gali atidėti iškrovimą, pakeisti muito tarifą arba pridėti dokumentų taisymą. Anglijos muitinė (tiksliau – JK muitinė) gali paprašyti paaiškinimo, nuotraukų, sutarties ar vertės pagrindimo. Jei klaida nedidelė, kartais viskas išsprendžiama per brokerį, bet jei matai kontrabandos kvapą, niekas nebejuokauja. Klientas tada sako, kad „visi taip siuntė“, ir čia aš sustoju. Visi taip siuntė nebėra argumentas nuo tada, kai sistema pradėjo tikrinti duomenis.

Krovinių transportavimas į Angliją – patikimi ir lankstūs sprendimai, kai viskas nesiklosto

Ar tikrai krovinys visada atvyksta laiku?

Ne, ne visada. Jei kas nors žada, kad į Angliją visada atvyksite kaip traukinys pagal grafiką, jis arba meluoja, arba niekada nėra stovėjęs Doverio eismo kamštyje. Patikimas vežėjas ne pažada stebuklą, o parodo rizikas: keltas, muitinė, vairuotojo darbo laikas, sandėlio langai, oro sąlygos. Per pastaruosius metus mačiau, kad viena diena vėlavimo dažniausiai yra ne katastrofa, o realybė. Katastrofa prasideda tada, kai niekas apie ją nepraneša.

Ką daryti, jei Anglijos sandėlis neatidarė langų?

Jei sandėlis neatidarė langų, pirmiausia reikia fiksuoti laiką ir priežastį. Vairuotojas negali tiesiog palikti krovinio prie vartų, ypač jei nėra priėmimo patvirtinimo. Logistas turi skambinti gavėjui, brokeriui ir, jei reikia, keisti maršrutą arba laukti kitos datos. Būna, kad klientas moka už laukimą, nes sandėlio klaida nėra vežėjo klaida. Nepatogu, bet taip veikia realybė: popieriuje visi nori lankstumo, o aikštelėje jis kainuoja pinigus.

Buvo sugadinta paletė – kas kaltas?

Kai paletė sugadinta, pirmas klausimas ne „kas kaltas“, o „ką rodo CMR ir nuotraukos“. Jei krovinys buvo priimtas be pastabų, o iškrovimo metu matyti įlenkimas, reikia nedelsiant daryti pretenziją ir fiksuoti pažeidimą. Draudimas (krovinių draudimas) ne visada dengia blogą pakavimą, nes vežėjas atsako už transportavimą, ne už tai, kad dėžė buvo silpna kaip popierinis puodelis. Esu matęs šaldytuvo krovinį į Birmingham, kur temperatūra pakilo dėl ilgo laukimo prie vartų. Čia reikia sąžiningumo iš abiejų pusių.

Kodėl vairuotojas neima krovinio be pakrovimo nuotraukų?

Vairuotojas neima krovinio be pakrovimo nuotraukų ne iš užgaidos. Nuotraukos parodo, ar krovinys pritvirtintas, ar paletės nesukrypusios, ar tentas neuždengia pažeidimų. Buvo situacija, kai krovinys jau stovėjo sandėly, o dokumentuose trūko svorio ant kiekvienos paletės. Vairuotojas atsisakė krauti, nes rizikavo gauti baudą ir sugadintą prekę. Klientas pyko, bet po dviejų valandų viskas buvo perskaičiuota ir automobilis išvažiavo. Tai nėra biurokratija, tai apsauga.

Ar galima keisti pristatymo adresą jau kelyje?

Keisti adresą kelyje galima, bet tik jei tai neprieštarauja CMR, draudimui ir muitinės duomenims. Jei naujas adresas yra tame pačiame regione, pavyzdžiui, iš Londono į Slough, dar įmanoma susitarti. Jei iš Tilbury staiga norima į Edinburgh, prasideda naujas maršrutas, kaina ir vairuotojo režimo skaičiavimas. Muitinėje nurodytas iškrovimo punktas nėra dekoracija. Jei norite tikro lankstumo, reikia iš anksto turėti alternatyvų planą, ne keisti viską SMS žinute vairuotojui.

Specialūs kroviniai, draudimas ir kaip rinktis vežėją

Ar vežate šaldytus krovinius į Angliją?

Šaldytus krovinius į Angliją vežame, bet čia nėra vietos improvizacijai. Reikia temperatūros režimo, pavyzdžiui, +2–+4 °C arba -18 °C, termografo, tinkamo šaldytuvo ir įrašų, ką rodė kelionės metu. Jei siunčiate maistą, farmaciją ar kosmetiką, dokumentai ir sanitariniai reikalavimai gali būti griežtesni. Esu matęs šaldytuvo krovinį į Birmingham, kur temperatūra pakilo iki +7 °C dėl ilgo laukimo prie vartų. Draudimas tada žiūri ne į emocijas, o į duomenis.

Koks draudimas būtinas tarptautiniams pervežimams?

Privalomas CMR draudimas yra vienas dalykas, o papildomas krovinio draudimas – kitas. CMR riboja atsakomybę pagal svorį, todėl brangiam kroviniui tos sumos dažnai neužtenka. Jei vežate elektroniką, medicininius įrenginius ar baldus pagal užsakymą, verta pirkti papildomą draudimą iki visos vertės. Kaina dažniausiai skaičiuojama procentais nuo deklaruotos vertės, pavyzdžiui, 0,2–0,6%. Kartais klientui atrodo, kad tai papildomas mokestis, kol neatėjo pretenzija.

Ar tinka negabaritiniam kroviniui?

Negabaritiniam kroviniui reikia žiūrėti atskirai: matmenys, svoris, ašių apkrovos, leidimai, palyda ir iškrovimo vieta. Jei siunčiate įrangą į Angliją, neužtenka pasakyti „ilgas daiktas“, reikia tiksliai žinoti ilgį, plotį, aukštį ir svorio centrą. Keltas taip pat turi savo taisykles, nes ne kiekvienas laivas priims nestandartinį gabaritą. Čia terminai dažniausiai ilgesni, 5–10 darbo dienų nėra kažkas keisto. Tokius krovinius reikia planuoti ne telefonu per penkias minutes, o su brėžiniu ant stalo.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo to, kuris tik gražiai kalba?

Normalus vežėjas neklausia tik „kiek mokėsi“, jis klausia, kas kraunama, kur, kada, kokios paletės, kokie dokumentai ir kas atsako už iškrovimą. Blogos įmonės paima avansą, dingsta, o paskui klientas moka du kartus. Žiūrėkite, ar jie aiškiai sako, kas įskaičiuota, ar slepia kelto, laukimo ir dokumentų mokesčius. Patikimumas matosi ne reklamoje, o tada, kai įvyksta problema ir jums skambina su konkrečiu planu. Ir taip, kartais senas vadybininkas su bloknotu geriau nei nauja sistema, kuri rodo tik gražią spalvą.

Koks pirmas žingsnis prieš užsakant pervežimą?

Pirmas žingsnis – surinkti informaciją taip, kad logistas galėtų dirbti, o ne spėlioti. Parašykite krovinio pobūdį, kiekį, svorį, matmenis, paletavimo būdą, pakrovimo adresą, Anglijos adresą, pageidaujamą datą ir ar reikia muitinės pagalbos. Jei žinote Incoterms, pavyzdžiui, DAP arba EXW, pasakykite iškart. Tai sutaupo pusę laiškų ir vieną nervų priepuolį. Po to jau galima rinktis tarp dalinio, pilno, ekspreso ar specialaus transporto.

Išvada

Krovinių transportavimas į Angliją – patikimi ir lankstūs sprendimai prasideda ne nuo mažiausios kainos, o nuo aiškios informacijos: kas, kiek, kur, kada ir su kokiais dokumentais. Jei žinote svorį, tūrį, Incoterms, prekių kodą ir išankstinį pristatymo langą, vežėjas gali dirbti normaliai. Jei ne – visi pradeda gesinti gaisrus. Mano patarimas: rinkitės tuos, kurie sako ir blogas naujienas, ne tik gražius terminus.