Krovinių transportavimas į Angliją: kaip išvengti triukšmo ir rūpesčių?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – krovinių transportavimas į Angliją niekada nebuvo toks paprastas, kaip atrodo iš šalies. Anksčiau, prieš Breksitą, tai buvo tiesiog važiavimas iki Kyliuko (Dover) ir laipojimas į keltą. Dabar? Dabar tai yra kaukė, pilna dokumentų, muitinės procedūrų ir nuolatinių nenumaldomų keiksmažodžių uoste. Tačiau tai neįmanoma, tiesiog reikia žinoti, kur stovėti. Nors dažnai klientai klausia „ar greitai?“, aš visada atsakau – kiek laiko trunka nueiti iki parduotuvės? Jei nerašinėjai dokumentų vėlai, viskas bus gerai. Taigi, štai trumpas, bet nuoširdus vadovas, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Pagrindai: kaip tai prasideda

Kaip dabar vyksta krovinių transportavimas į Angliją iš Lietuvos?

Viskas prasideda ne tuomet, kai sunkvežimis išvažiuoja, o dar prieš savaites, kai susirašinėjame. Krovinių transportavimas į Angliją dabar reikalauja tikslumo, nesangiųjų britų muitininkų (jie tikrai yra griežtesni nei mūsiškiai) sugebės sustabdyti net ir dėl mažiausios klaidos. Paprastai procesas atrodo taip: renkame prekių sąrašą, sutvarkome EORI numerius, užpildome eksporto deklaraciją Lietuvoje, o tada importo deklaraciją jau Anglijoje. Be šių žingsnių krovinys tiesiog neišvažiuos iš Klaipėdos ar net nepersikels sienos.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Standartiškai tai trunka nuo 3 iki 5 dienų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Anglijoje reikia nuvežti. Jei tai Londonas ar pietryčiai, greičiau. Jei Škotija ar Velsas – žymiai ilgiau. Kartais vairuotojas gali užstrigti pasieniečių eilėje, ypač jei tuo metu yra kokios nors demonstracijos ar techninės problemos uoste. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido beveik parą Kyliuke, nes anglai kažką „susipainiojo“ su kompiuterine sistema. Taigi, neskubkite planuoti susitikimų tą pačią dieną.

Ar tikrai saugu leisti savo daiktus?

Saugumas yra prioritetas, bent jau mums. Mes turime visus draudimus – CMR, atsakomybės už krovinius. Bet turiu būti sąžiningas – nė viena kompanija negali garantuoti 100%, jeigu kaimynas fureje užsidegins. Tačiau jei kalbame apie paprastus krovinių pervežimus, rizika minimali. Svarbiausia – nepaleiskite krovinių be pakavimo sąrašo, nes jei dingsta dėžė be žymėjimų, niekas niekada neduos pinigų.

Kokiu būdu geriausia vežti mažus siuntinius?

Jums tikrai nereikia nuomoti visos furos, jei turite kelias deklas ar net vieną. Dirbame su daliniais krovinais (LTL), tai yra, kai viename sunkvežimyje susirenka keletas klientų. Tai pigiau. Tik žinokite, kad tokiu atveju krovinių surinkimas (konsolidacija) gali šiek tiek užtrukti, reikia laukti, kol susirinks visi „keleiviai“ į vieną vilkiką.

Dokumentai ir taisyklės (tas žodis, kurį visi nekenčia)

Kas per šūdas tas EORI numeris?

EORI numeris – tai jūsų paso į Europos Sąjungos (ir dabar Jungtinės Karalystės) prekybos pasaulyje. Be jo negalima nei išvežti, nei įvežti nė cento prekių. Anglijoi dabar reikalingas atskiras GB EORI numeris (jeigu esate ten registruota firma) arba naudojamas jūsų Lietuvos, jei esate fizinis asmuo. Vieną kartą teko laukti savaitę, kol klientas sugebėjo gauti šį numerą, todėl krovinys stovėjo sandėlyje Vilniuje. Nedarykite to klaidos – užpildykite paraišką iš anksto.

Ar būtinai reikia muitinės brokerio?

Jei nežinote, kas yra HS kodas (prekių tarifinio klasifikavimo kodas), tai be brokerio jums neįmanoma išgyventi. Galite bandyti patys, bet tikrai užstrigsite pirmoje eilutėje. Muitinės brokeris yra tarpininkas, kuris kalba tame pačiame „robotų“ kalbe kaip ir muitininkai. Krovinių transportavimas į Angliją be brokerio yra kaip važiuoti automobiliu be vairo – techniškai įmanoma su papildomomis priemonėmis, bet kodėl kankintis?

Kas daryti su EX1 dokumentu?

EX1 (arba eksporto deklaracija) yra dokumentas, kurį turime pateikti Lietuvos muitinei, kad jos žinotų – prekės išvyksta ir nebegrįš. Jeigu to nepadarysite, Lietuvos muitinė gali skirti baudą. Kartais vyksta taip, kad vairuotojas jau važiuoja, o dokumentas vis dar „įstrigęs“ sistemoje. Tada tenka sustoti prieš sieną ir laukti, kol sistema atsinaujins. (Čia tikrai keista sistema, kodėl ji neveikia realiu laiku, niekas nesupranta).

Ar galiu vežti maisto produktus?

Galima, bet čia yra vienas sudėtingiausių dalykų. Anglijoi labai griežti veterinarijos reikalavimai – reikia Sanitario sveikatos pažymos, o kai kuriems produktams netgi importo licencijos. Paprastai, jei tai uždarytos pakuotės, kad suvalgys žmogus, lengviau. Jei tai mėsos ar pieno produktai be sertifikatų – jas tiesiog konfiskuos sienoje. Geriau nekelti rizikos su dešrelėmis „kaimiškomis“, jos neperžengs sienos.

Ką daryti su PVM mokesčiais?

Tai dažniausiai kyla painiava. Jei jūsų įmonė turi PVM mokėtojo kodą Lietuvoje ir Anglijoje (arba naudojate „OSS“ sistemą), importuojant prekes į Angliją, PVM gali būti apskaičiuotas „nuolaida“ (Reverse Charge). Tai reiškia, kad sienoje nemokate jokio 20 proc. PVM grynaisiais pinigais, o tiesiog apskaitomi savo apyskaitose. Jeigu esate fizinis asmuo, atsiprašau – teks mokėti 20 proc. nuo krovinio vertės sienoje, kitaip krovinio neišplėšsite.

O jeigu aš fizinis asmuo, kuris perkelia daiktus į namus?

Tada viskas paprasčiau su dokumentais (nereikia firminių EORI), bet brangiau su mokesčiais. Negalite naudoti PVM atleidimo. Tiesiog susirandame brokerį, jis deklaruoja kaip „asmens daiktai“, ir jūs mokate muitinės mokesčius ir PVM. Atminkite – jeigu daiktų per daug ir atrodo, kad tai prekyba, muitinė gali labai domėtis, kodėl tiek daug drabužių keliauja į Londoną.

Kokios baudos už klaidas dokumentuose?

O, čia gali būti skaudu. Už neteisingą deklaraciją gali skirti baudą nuo 250 iki 2500 svarų (ar net daugiau), o be to, krovinys gali būti sulaikytas. Vienas mano klientas parašė neteisingą svorį – tiek, kad savaime reikėtų mokėti daugiau mokesčių. Anglai tai pastebėjo, baudos nebuvo (nedaug trūko), bet krovinys praleido savaitę sandėlyje, kas kainavo brangiau negu bauda.

Ar sunku gauti importo licenciją?

Jei prekiaujate standartinėmis prekėmis (baldai, rūbai, technika), nereikia. Bet jei bandote vežti vaistus, ginklus, chemines medžiagas ar augalus, be licencijos nieks nejudės. Procedūros užtrunka mėnesį, todėl reikia planuoti. Nenaudokite savo vairuotojo kaip kurjerio nelegalioms prekėms – jis tiesiog grįš su tuščia fura, o jums bus didelės problemos.

Kainos ir mokesčiai (pinigai, pinigai, pinigai)

Kodėl kainos šokinėja kaip marios?

Degalai, degalai ir dar kartą degalai. Be to, Anglijoje padidėjo „Road Tax“ mokesčiai už užsienio sunkvežimius. Krovinių transportavimas į Angliją tapo brangesnis ne dėl mūsų godumo, o dėl geopoilitinės situacijos. O dar ir keleiviniai keltai brangsta kas metų. Taip pat, jeigu reikia skubiai vežti, mums tenka samdyti furos „iš namų“, tai kainuoja dvigubai.

Kiek vidutiniškai kainuoja viena paletė?

Tai labai priklauso nuo svorio ir tūrio. Jei tai standartinė 1 metrą ilgio, 800 kg svorio europaletė, tai galėtum pasakyti, kad kaina svyruoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo sezono. Atkreipkite dėmesį – tai nėra galutinė kaina, čia nėra įskaičiuotas muitinės „išvalymas“ Anglijoje.

Kas įeina į galutinę kainą?

Į kainą įeina važiavimas iki uosto, keltas (iš vienos pusės), krovinio įkėlimas ir iškėlimas, bei pagrindinės muitinės paslaugos Lietuvoje. Tačiau: terminaliniai mokesčiai Britanijoje, importo deklaracijos mokesčiai brokeriui Anglijoje ir galutinis pristatymas į adresą – tai visada papildomai. Nebijokite klausti, kokia yra „viskas įskaičiuota“ kaina.

Ar reikės mokėti britams mokesčius už įvežimą?

Taip, tai vadinasi „Import Duty“ (muo) ir „Import VAT“ (PVM). Mokesčiai priklauso nuo to, kas yra prekė. Drabužiai gali turėti 12 proc. muo, o technika 0 proc. PVM visada 20 proc. (išskyrus atvejus, kai naudojate PVM kodą). Tai ne mūsų nustatoma, tai Britanijos vyriausybė. Negirdėkite tų, kas sako, kad „į Angliją be mokesčių“ – jie meluoja arba veža nelegaliai.

Ką daryti, jei neturiu daug pinigų, o reikia vežti?

Geriausia laukti. Jeigu skubote, turite mokėti už greitį. Galima bandyti surasti kaimyną, kuris taip pat nori siųsti ką nors į tą patį miestą, ir padalinti sąskaitas (kurso dalinis). Taip pat, jeigu krovinys nėra skubus, mes galime jį paimti į „užlaikymą“ (kurso dalinis), kol susirinks pilna mašina. Tai pigiau, bet lėčiau.

Ar galima susitarti dėl atidėjamo mokėjimo?

Su pačiais vežėjais – ne, mokėti reikia grynaisiais arba pavedimu prieš išvykdami (arba grynaisiais vairuotojui prieš išsikraunant). Su brokeriais Anglijoje – kartais įmonėms gali duoti 30 dienų atidėjimo mokesčiams, jeigu turite sutartį su jais. Bet asmenims visada reikia turėti kortelę ar pervedimą paruoštą.

Kelias, rizikos ir realus gyvenimas

Kuria keliu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas yra per Klaipėdą, tada Kiliarne (Killingholme) arba Iminghemą (Immingham) – tai yra rytinės pakrantės uostai. Ten mažiau eilių nei Kyliuke (Dover), bet važiuoti ten reikia daugiau per Angliją. Kartais važiuojame per Kyliuką, jeigu reikia į pietus ar Londoną, bet ten chaosas. (Manau, dabar Kiliarne yra pigiau dėl keltų, bet tikrai nežinau, kokia situacija šiandien).

Kas daryti, jei keltas atšaukia reisą?

Tai nėra dažna, bet įvyksta. Tada mes stengiames perkelti vairuotoją į kitą reisą (pavyzdžiui, iš Rygos arba Gotenburgo). Kartais tai reiškia dienos atidėjimą. Jums nelieka nieko kito, kaip tik laukti. Deja, už tai kompensacijos negaunate, nebent būtumėte užsakę bilietus patys. Logistika – tai ne visada tikslus mokslas.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Sąžiningai? Nėra taip dažnai, kaip galvoja žmonės, bet įvyksta. Paprastai dingsta ne visa mašina, o pavienių dėžių iš atvirų priekabų. Todėl visada raginu vartotojus uždaryti priekabą arba užrišti klijomis. Statistika tokia: vienas dingsimas iš tūkstančio. Bet jei dingsta jūsų dėžė su brangia technika, tada statistika jums nesvarbu.

Kaip teisingai supakuoti daiktus?

Nenaudokite senų, suydrusių dežių iš parduotuvių – jos perils. Viskas turi būti uždėta ant Europaletės ir gerai suvyniota į pleistrą (stretch filmą). Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas numetė 3 indus į kartoną be užpildo. Kas galite spėti? Vairuotojas atidaręs duris pamatė tik keramikos dulkes. Dėl to mes neatsakome.

Ar imate statybines atliekas ir grįžtančius krovinius?

Statybines atliekas į Angliją vežti labai sunku dėl taršos taisyklių, be specialių leidimų neimame. O grįžtančius krovinius (iš Anglijos į Lietuvą) – taip, imame. Tai puikus būdas sutaupyti, jei turite ką vežti atgal. Mums tai taip pat naudinga, kad važiuotume ne tuščia. Užduokite klausimą apie kursą abiem kryptims.

Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirmiausia – nuškokite visas pažeistas vietas dar vairuotojai esant vietoje. Po to parašykite pastabą į CMR sąskaitą-faktūrą. Jei pasirašysite, kad „viskas gerai“, tada vėliau niekas nieko neduos. Draudimas išmokės tik tada, jei įrodysite, kad tai ne jūsų kaltė (blogai supakuota), o kelio įvykis.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kainas dvigubai pigesnes?

Kodėl? Nes joms nereikia mokėti draudimo, jos vairuoja senais sunkvežimiais, kuriais neįleistų į Europą, arba jų vairuotojai dirba po 15 valandų per dieną. Arba jie tiesiog sukelia kainą, o prieš uostą pareikalauja „papildomo mokesčio už dokumentus“. Aš to niekada nedarysiu, bet rinkoje to gausu. Pasilikite prie sveikproto – kaina negali būti žemesnė už degalus.

Kaip aš galiu sekti savo krovinių vietą?

Jeigu turite GPS sekimą (o mes jį duodame dideliems klientams), matote kur mašina. Paprastai aš tiesiog siunčiu žinutę „važiuoojame ties Varšuva“ arba „laukiame kelto“. Nereikia klaustinėti kas valandą, vairuotojams tai nervina, jie turi vairuoti. Pasitikėkite progrese, jei aš sakau – rytoj bus, bus.

O jeigu aš noriu, kad krovinys būtų pristatytas naktį?

Anglijoje yra griežti taisyklės – sunkvežimiai negali važiuoti tam tikrose vietose naktį arba sekmadieniais (be leidimų). Jei reikia pristatyti į Londono centrą naktį, tai gali kainuoti brangiai, reikės specialių leidimų. Geriau susitarti dėl pristatymo ryte arba priešpiet.

Ką daryti, jei pamiršau įdėti dokumentus į krovinį?

Jei tai trūksta mums – mes išsiaiškinsime. Jei tai trūksta jums (pvz., techninė pass arba sertifikatai), tai gali būti bėda. Kartais galima juos nusiskaninti ir atsiųsti el. paštu brokeriui, o jis juos „įkels“ į sistemą. Bet kai kurių originalų (pavyzdžiui, transportavimo pavojingų medžiagų) būtinai reikia fiziškai turėti kabinoje.

Ar galima susiplanuoti krovinio paimimą savaitgalį?

Lietuvoje nėra didelio skirtumo, bet Anglijoje sandėiai dažnai nedirba šeštadieniais ar sekmadieniais. Jeigu mums tenka laukti iki pirmadienio, kad iškrautyume, tai gali kilti papildoma laukimo sąskaita (detention fee). Geriau planuoti priešpiet arba ryto.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Standartinis draudimas pagal CMR konvenciją apmoka labai mažai (apie 8-10 SDR vieną kilogramą). Jei vežate auksą, brangų elektroniką ar daugiau nei 50 tūkst. eurų vertės prekes, būtinai nusipirkite papildomą „All risk“ draudimą. Jis kainuoja vos kelias dešimtis eurų, bet sutaupyti nervų – vertas tūkstančio.

Patirties ir patarimai (iš mano vidaus)

Kodėl krovinių transportavimas į Angliją dabar yra toks populiarus?

Nepaisant Breksito, rinka vis dar gyva. Lietuviai tiekia medieną, maisto produktus, metalą. Anglijai reikia mūsų. Be to, daug lietuvių persikėlė gyventi ten ir nuolat siunčia daiktų arba atgal. Verslas neišnyko, jis tiesiog prisitaikė prie naujų taisyklių. Dabar svarbiau turėti patikimą partnerį, nei pigią kainą.

Kaip išvengti nusivylimų?

Bendraukite. Neleiskite, kad komunikacija vyktų tik per el. paštą su robotu. Paskambinkite, paklauskite, ar tikrai viskas aišku. Jeigu vadybininkas nesugeba paprastai paaiškinti, kas yra Import Declaration, ką jis gali paaiškinti vairuotojui, kai šis užstrigs sienoje? Pasitikėjimas – pusė sėkmės.

Ar ateityje situacija pagerės?

Manau, kad taip. Žmonės įpranta. Sistema automatizuojama. Dabar, praėjus keliems metams po Breksito, jau matome, kad eilės Trumpo uoste (jeigu dar veikia) ar Kyliuke trunka mažiau, nes visiems jau aišku, ką reikia daryti. Krovinių transportavimas į Angliją taps standartine paslauga kaip ir į Vokietiją, tik su šiek tiek daugiau popieriaus.

Galutinis žodis

Nebijokite klausti klausimų, net jei jums atrodo, kad jie kvaili. Geriau paklausti šimtą kartų, kaip sumokėti PVM, nei gauti krovinį su areštu. Esu čia, kad padėčiau, o ne tik paimti pinigus. Tikiuosi, kad šis straipsnis šiek tiek padėjo suprasti, kas vyksta toje kelionėje per jūrą.

Išvada

Galiausiai, krovinių transportavimas į Angliją nėra mokslas, kuriuo galima valdyti orus, bet jis reikalauja kantrybės ir dėmesio. Nėra vieno „magiško“ sprendimo visiems, kiekvienas krovinys unikalus – nuo vienos deklės su drabužiais iki pilnos furos su statybinėmis medžiagomis. Svarbiausia yra nepalikti visko paskutinę minutę, nes tada pasitaiko visi nesklandumai. Pasitikėkite profesionalais, derėkitės kainas iš anksto ir tikėkimės, kad jūsų keliai bus lygūs. Geriausia reklama yra laiku atvykęs ir nepažeistas krovinys.