Krovinių transportavimas į Angliją – Jūsų verslui nauda ir kas daro siuntas brangias

Sekantis dvidešimt metų šioje srityje praleidęs žmogus gali pasakyti viena – niekas nevyksta taip, kaip parašyta vadovuose. Vakar valdytum, šianden jau viskas pasikeitė. Anglija visuomet buvo tigras, o po Breksito ji dar ir apsiginklavo papildomais muitinės barjerais, kurie sulaiko net patikrias mašinas. Bet nepaisant to, krovinių transportavimas į Angliją yra ir liks vienas pelningiausių maršrutų tiems, kurie sugeba susitvarkyti su biurokratija. Čia ne tik apie tai, kaip nuvežti prekes iš Vilniaus į Londoną, bet ir apie tai, kaip neišprotėti procese, kai vairuotojas stringa Doverije, o klientas skambina kas dešimt minučių. Tiesiog turi žinoti, kur yra pavojingiausios vietos.

Dokumentai, muitinė ir dokumentų chaosas

Kokius dokumentus reikia tur�ti norint išvežti prekes į JK?

Viskas prasideda nuo paprastumo: CMR ir sąskaita faktūra dažnai neužtenka. Dabar jums būtinai reikia EX1 deklaracijos, jei prekes išvežate galutinai, arba T1 dokumento, jei tai tranzitas. Be gero Muitinės atstovo (vadinamo brokeriu) tenka būti nuliūdusiam, nes angliški muitininkai mums, europiečiams, ne taip jau ir pasitiki su dokumentais. Dar verta turėti pakavimo sąrašą (Packing List), kitaip gali būti, kad krąą tiesiog iškraus patikrinimui.

Ar EORI kodas būtinas kiekvienam eksportuotojui?

Be abejo, be EORI kodu nepraeisi net pro vartus. Jums reikia LI (Lietuvos) EORI, jei esate iš Lietuvos, o jei registruotas Jungtinėje Karalystėje – tai GB EORI. Vieną kartą matavau, kaip vairuotojas stojo pasienyje be to kodo, jo reikalavo ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje. Pasirodo, klientas užmirė jį įrašyti į sutartį, ir mes turėjome traukti dokumentus iš nakties. Geriau patikrinti du kartus.

Kaip veikia importo mokesčiai (PVM) ir muito mokestis Anglijoje?

Tai priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai prekės iš ES, dažniausiai taikomas 0% muito tarifas, jei turite prekių kilmės pažymėjimą, bet jei ne – susimokėsite už importą. PVM (VAT) Anglijoje paprastai mokama įvedimo metu, bet jei esate užsiregistravęs anglų PVM mokėtoju, galite tai padaryti vėliau per savo deklaracijas. Sistemoje tai vadinama „Postponed VAT accounting“, kas labai padeda kasniui, nors pats principas iš pradžių atrodo kaip kažkas kosminio.

Kas yra TIR knygelė ir ar ji apsimoka?

TIR knygelė tai kaip „greitas kelias“ per muitines, bet Anglijoje ji nebe taip populiari kaip anksčiau. Tiesiog dauguma vežėjų dabar renkasi T1 arba NCTS sistemas, nes TIR reikalauja kausto, kurį ne visi turi. (Beje, prieš penkerius metus sakiau, kad TIR miręs, bet vėl pamatau juos kelyje, galbūt vėl gyja). Jei turite didelį konteinerį ir norite saugumo, gal verta, bet mažiems vežėjams tai papildomas galvos skausmas.

Ką daryti, jei dokumentuose padariau klaidą?

Jei klaida pastebima prieš išvykstant – viskas paprasta, pataisome brokeriui. Bet jei klaida pasirodo jau Doverije arba britų pusėje... tada prasideda nemiga. Reikės paduoti pataisymą (amendment), kas kainuoja pinigus ir laiką. Kartais už tokias paslaugas brokeriai užima iki 50–100 eurų, todėl geriau dėti akis į skaičius prieš siuntiant.

Ar galima vežti maisto produktus ar gyvūnus?

Tai visiškai kita lyga. Maisto produktams reikia sanitarijos sertifikatų (Health Certificates), kur turi patvirtinti MVVP (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Be to, kai kurios prekės, pvz., mėsos ar pieno produktai, gali būti uždraustos arba griežtai ribojamos. Gyvūnams reikia mikroschemų ir pasų. Negerai, jei bandysi savo nuomone vežti dešrelę su savimi – gali gauti didelį baudą.

Kodėl brokeriai kartais užtrunka su deklaravimu?

Nes ten eilės. Po Breksito britų sistemos kartais užsikrauna arba lūžta, ypač švenčių metu. Arba tiesiog tavo brokeris turi per daug darbo ir jis tiesiog fiziškai nespėja. Aš turiu vieną patikimą, bet ir jis pasako, kad kartais sėdi prie kompiuterio iki vidurnakčio. Tai ne jų kaltė, tai sistemos, bet kai tavo prekės stovi, tau tai nieko nebešildo.

Kainos, trukmė ir realybė

Kiek kainuoja krovinių transportavimas į Angliją (vidutiniškai)?

Sakyčiau, kad dabar už pilną 90 kub. mašiną su keliu places reikia numatyti nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir kur Lietuvoje pakrauniate. Jei tai tik dalinis krovinys (LTL), tai skaičiuokite po 100-200 eurų už vietą (pallet), vėlgi, viskas priklauso nuo svorio ir tūrio. Kainos šoktelėjo, kai benzinas tapo brangus auksas, bet šiek tiek nuslūgo.

Kiek laiko užtrunka siuntos kelionė?

Standartiškai, jei viskas gerai – 3-4 dienos iki kliento sandėlio Anglijoje. Tačiau realybėje gali užtrukti ir savaitę, jei uosto eilėse Doverije arba Folkstone’e stovi trys valandos. Kartais vairuotojui tenka laukti savo vietos iškrovimui („slots“), kurios gali būti užrezervuotos tik po dviem dienoms. Taip, tai vargina, bet tokia anglų sistema.

Ar „krovinių transportavimas į Angliją“ brangsta po Breksito?

Techniškai ne, patys vežimo tarifai nepakilo taip dramatiškai kaip biurokratinės išlaidos. Dabar reikia mokėti už brokerage, už sanitarijos dokumentus (maistui), už klaidas. Taigi, galutinė sąskaita clientui atrodo didesnė, bet tai ne dėl to, kad vairuotojas nusprendė uždirbti daugiau, o dėl tų visų „popieriaus“ dalykų, kurie anksčiau neegzistavo.

Kas yra „ferries“ ir Eurotunelis, ką geriau rinktis?

Keltai (ferries) iš Doverio į Kalė (arba atvirkščiai) yra pigesni, bet lėtesni, nes reikia išlipti iš mašinos, pakilti į denį. Eurotunelis („Le Shuttle“) brangesnis, bet užtrunka tik 35 minutes nuo vartų iki vartų. Jei skubate – tunelis. Jei norite sutaupyti 50-100 eurų ir vairuotojas mieguistas – keltas. Aš asmeniškai mėgstu tunelį, ten mažiau jūros ligos galimybių.

Ar galima gauti fiksuotą kainą ilgam laikui?

Galima, bet tik jei sutvarkote „indexaciją“, t.y. kainos keitimą pagal degalų kainą. Prieš penkerius metus davau vienam klientui fiksuotą kainą metams, po to degalai pakilo 30%, ir aš dirbau nuostolingai. Dabar sutartyse visada rašau „fuel surcharge“ klauzulę, kitaip verslo nebus. Nepasitikėkite tiek, kas pasiūlo fiksuotą kainą be sąlygų.

Kas daro įtakos galutinei kainai?

Svoris, matmenys, pavojingumas (ADR), temperatūros režimas, ir dar vienas svarbus dalykas – vietovė Anglijoje. į Londoną ar vakarinę pakrantę (Wales, Cornwall) nuvežti brangiau nei į Birminghamą ar Mančesterį, nes ten mažiau grįžtančių krovinių (backloads). Jei galite, susiderėkite dėl adreso arčiau pramoninių centrų.

Kaip sužinoti, kur mano siunta dabar yra?

Gerai, kai turi GPS sekimą. Dauguma firmų duoda nuorodą, kurioi matai, kur mašina stovi. Bet kartais signalas dingsta, kai mašina važiuoja tuneliu arba keltu (ten jis tiesiog neveikia). Vieną kartą klientas paniko, nes 4 valandas siunta nejudėjo – tiesiog vairuotojas miegojo poilsio aikštelėje prie Briuselio. Tokios yra realijos.

Techniniai dalykai ir vairuotojai

Ką reiškia „ADR“ ir kada jis būtinas?

ADR tai pavojingų krovinių gabenimas. Jei vežate dažus, degalus, chemikalę ar dujas – privalote turėti vairuotoją su pažymėjimu ir mašiną, atitinkančią reikalavimus (oranžinius skydelius). Be to, jums reikės specialių dokumentų. Niekada neslėpkite, kad vežate pavojingas prekes, jei dokumentuose parašyta „paprastos prekės“ – baudos milžiniškos, ir mašina gali būti sulaikyta.

Kodėl reikia gero pakavimo?

Angliški kranininkai ir vilkikų vairuotojai... tarkime, ne visi yra labai švelnūs. Jei jūsų dėžės suplėšos arba paletės suges, kaltė bus ant jūsų. Geras įvyniojimas (stretch wrap) ir tvirtos paletės – tai pusė sėkmės. Matavau, kaip vienas klientas padėjo įvairių dalykų į vieną didelę dėžę be užpildų – važiuodami viskas susmulko į miltus.

Ar vairuotojas padės pakrauti ar iškrauti?

Paprastai ne, jei tai nėra sutartyje numatyta. Vairuotojo darbas – vairuoti. Jei reikia „fizinio“ darbo, tada reikia užsakyti „pavaldymą“ arba samdyti darbininkus Anglijoje (tailift nepadės, jei prekės yra ant grindų). Vieną kartą vairuotojas gailėjosi senolės ir padėjo, kitą kartą užsisuko ir nuvažiavo, nes nebuvo jo darbas.

Kas yra „Tail Lift“?

Tai pakėlimo platforma gale mašinos, kuri leidžia nuleisti krovinį ant žemės, kai nėra krano ar pakrovimo rampos. Labai svarbu, jei pristatote į parduotuves ar statybas Anglijoje, kur nėra sandėlių infrastruktūros. Be jos vairuotojas tiesiog neiškraus, ir tau teks samdyti vietinę firmą, kas kainuos dvigubai.

Kodėl kartais vairuotojas atsisako važiuoti į konkretų adresą?

Gali būti daug priežasčių: per siauras gatvės (ypač senamiestyje), žemų medžių ar tiltų, arba blogas kelias. Anglijoje yra vietų, kur 18 metrų vilkikas tiesiog negali pravažiuoti. Prieš siunčiant, patikrinkite adreso apribojimus (restricted access), kitaip vairuotojas paliks krovinią artimiausioje aikštelėje.

Ar vairuotojas turi pinigų savo reikalams?

Daugelis turi „cash“ mažoms išlaidoms (fermų mokestis, skalbinių valymas, dušas), bet dideliems mokesčiams (pavyzdžiui, klaidų ištaisymui muitinėje) pinigų neturi. Nesiųskite pinigų vairuotojui, jei nesutariate su savo brokeriu, kad jis apmokės mokesčius.

Kaip elgtis, jei prekės atvyko su defektais?

Pirmiausia – nufotografuokite ir užfiksuokite tai į CMR protokole prieš pasirašant už pristatymą. Jei pasirašai „be priekaištų“, vėliau niekas nieko nenuprašys. Draudimas nebus išmokėtas, jei neįrodote, kad žala įvyko pervežimo metu. Čia būna da ginčų, todėl būkite atidūs.

Verslo nauda ir rizikos

Kodėl verta eksportuoti būtent į Angliją?

Nepaisant visų problemų, rinka milžiniška. Anglai moka, jei prekė kokybiška. Krovinių transportavimas į Angliją gali atverti duris didžiausiems klientams, kurių Lietuvoje tiesiog nėra. Konkurencija didelė, bet ir paklausa pastovi. Be to, jei sugebate susitvarkyti su jų muitinėmis, JAV ar Azija atrodys kaip vaikų pievelė.

Ar saugu duoti atidėtinį mokėjimą (COD)?

Nerekomenduočiau. Mokėjimai Anglijoje gali šiek tiek užtrukti, o jei klientas atsisako mokėti, jūsų prekės stovi svetimame sandėlyje ir kaupia demurrage (saugojimo) mokesčius. Geriau dirbti su sutartimis ir priekinio mokėjumo sąlygomis. Pinigai pirma – prekės vėliau. Tai sena taisyklė.

Kaip išvengti sukčių rinkoje?

Pasitikėkite tik patikimais, registruotais vežėjais. Jei kaina atrodo per good to be true (per gera, kad būtų tiesa), tikriausiai taip ir yra. Gali būti, kad jie tiesiog paims jūsų prekes ir išnyks, arba paims avansą ir nevažiuos. Patikrinkite jų licencijas (pvz., GB operatoriaus licenciją Anglijoje).

Ką daryti, jei klientas Anglijoje nenori priimti prekių?

Tai blogiausias scenarijus. Turi rasti kitą sandėlį, kur saugyti, arba vežti atgal (ką darant labai brangu). Visada turėkite sąlygas, kad už neįvykusį pristatymą klientas sumoka pinigus. Vieną kartą teko vežti atagražą visą kelią atgal, nes klientas bankrotavo – nuostoliai buvo dideli.

Ar verta turėti savo atstovybę Anglijoje?

Jei turite daug siuntų per mėnesį – taip. Tai padeda sumažinti PVM komplikacijas ir greičiau išspręst problemas vietoje. Jei tik retkarčiais – neraš. Geriau naudotis trečiųjų šalių logistika (3PL), kurie turi savo sandėlius Mančesteryje ar Londono zonose.

Kokios yra alternatyvos keliui?

Oro transportas – labai brangu, bet greita. Jūra – lėta, bet tinka dideliems kiekiams. Geležinkelis per Eurotunelį („Rail freight“) – taip pat egzistuoja, bet daugiau tinkamas dideliems konteineriams. Mažam verslui keliu vilkikas vis dar yra efektyviausias sprendimas.

Kaip pasiruošti ateities pokyčiams?

Sekite naujienas. Angliški įstatymai keičiasi dažnai, ypač susiję su sanitarinėmis kontrolėmis. Būtinai turėkite gerus kontaktus su brokeriu, kuris gali patarti. Negalima sėdėti vietoje, kitaip per metus gali rasti save mokant didžiules baudas.

Ar verta dirbti su agentais arba tiesiogiai su vežėjais?

Agentai suteikia saugumo (jei vienas vežėjas neatvyksta, suranda kitą), bet tai kainuoja. Tiesioginis ryšys pigiau, bet tu viską atlieki pats. Jei esi mažas, geriau agentas, jei didelis – gali bandyti tiesioginę sutartį.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro naujokai?

Nepakankamai ruošiasi dokumentams. Manęs klientai sako „va čia prekės, vežk“, o aš turiu klausti „kur EX1? kur kodai?“. Jei nepriduoti visko iš karto, mašina stovi ir kalta. Geriau praleisti valandą paruošiant, nei tris dienas gelbėdamas situaciją.

Ar „krovinių transportavimas į Angliją“ ateityje taps lengvesnis?

Tikiuosi. Sistemos suautomatizuojamos, elektroniniai dokumentai taps standartu. Bet tol, kol yra politinių nesutarimų, bus ir barjerų. Tačiau verslas visada ras kelią, jei yra noras uždirbti.

Galutinis patarimas tiems, kurie tik pradedi.

Nebijokite klausti bukų klausimų. Geriau klausti dešimt kartų, nei padaryti vieną klaidą. Raskite žmones, kuriuos tikite (brokerį, vairuotoją), ir gerbkite juos. Be jų, tavo prekės niekur nenukeliaus.

Išvada

Galiausiai, krovinių transportavimas į Angliją nėra mokslas, bet tai ir ne paprasta vaikų žaidimė. Reikia kantrybės, tikslumo ir gerų partnerių. Nors kainos gali šoktelėti, o dokumentai gali sukelti galvos skausmą, pelningumas ir rinkos galimybės visada užgožia šias rūpesčius. Jei viską suplanuosite iš anksto ir laikysitės taisyklių, jūsų verslas augs nepaisant jūros ir tarpinių kontrolės punktų. Sėkmės kelyje (tiek fiziškai, tiek versliškai) – Anglija laukia, jei tu pasiruošęs.