Krovinių transportas iš UK su visa dokumentacija

Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: kroviniai stovi Doverio uoste, nes trūksta MRN, sandėliai pamiršta palečių etiketes, o klientas po savaitės klausia, kodėl sąskaita didesnė. Krovinių transportas iš UK su visa dokumentacija nėra tik sunkvežimis iš Mančesterio į Kauną. Tai eksporto deklaracija, CMR, komercinė sąskaita, pakuočių sąrašas, EORI, T1 tranzitas, importo PVM ir kartais ADR ar fitosanitariniai popieriai. Po „Brexit“ viskas tapo lėčiau, bet ne neįmanoma. Tik reikia žinoti, kas ką pasirašo. Ir dažniausiai problema ne sunkvežimyje, o duomenyse, kurie neatkeliauja laiku.

DUK: krovinių transportas iš UK su visa dokumentacija ir dokumentų pradžia

Kada krovinių transportas iš UK su visa dokumentacija yra būtinas?

Jis būtinas kiekvienam komerciniam kroviniui, kuris kerta UK ir ES sieną. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nėra ES muitų teritorijoje, tad vien CMR neužtenka. Reikia žinoti, kas eksportuoja, kas importuoja, koks prekės kodas, vertė, kiekis, kilmė ir Incoterms. Jei vežate 10 palečių elektronikos iš Birmingamo į Vilnių, popieriai turi būti paruošti iki sunkvežimio išvykimo. Kitaip jis gali stovėti Doverio uoste, o tai jau degina pinigus. Tikrai.

Ar užtenka CMR, kai vežu iš Anglijos į Lietuvą?

CMR yra vežimo sutartis, ne muitinės leidimas. Jis parodo, kas ką veža, kiek vietų, svorį, įkrovimo ir iškrovimo vietas, bet nesako muitinei, ar prekės gali laisvai įvažiuoti į ES. Po Brexit dažnai reikia eksporto deklaracijos MRN, T1 tranzito, komercinės sąskaitos ir pakuočių sąrašo. Esu matęs, kaip gražus CMR gulėjo kabinoje, o krovinys vis tiek nejudėjo, nes trūko importo duomenų. Tai nemalonu, bet realu.

Kas turi daryti eksporto deklaraciją UK pusėje?

UK eksporto deklaraciją paprastai pateikia eksportuotojas arba jo paskirtas muitinės brokeris. Jei pardavėjas dirba EXW, klientas dažnai galvoja, kad viskas jo pusėje, bet praktikoje be UK export declaration sunkvežimis gali nepraeiti išvežimo procedūros. Reikia EORI, HS kodo, prekių aprašymo ir vertės. Kartais sandėlis sako „viską sutvarkėme“, o vėliau paaiškėja, kad sutvarkė tik vidinį išleidimą. Ne visada gražu, bet taip būna.

Kodėl prekės vertė ant sąskaitos taip dažnai griūva?

Prekės vertė ant sąskaitos yra viena tų vietų, kur pradeda lįsti problemos. Per maža vertė atrodo kaip gudrybė, bet muitinei tai raudona vėliava. Per didelė vertė gali pakelti importo PVM bazę, o kartais ir muitą. Jei sąskaitoje rašoma „samples, no commercial value“, bet važiuoja 40 vnt. prekių pardavimui, klausimai ateis. Geriau parašyti aiškiai: pavyzdžiai, neperleidžiama vertė, kodas, svoris, paskirtis. Tada mažiau fantazijos.

Dokumentai pervežimui iš Jungtinės Karalystės: kas būna popieriuje ir sistemoje

Kokius dokumentus klientas privalo atsiųsti prieš įkrovimą?

Man reikia bent komercinės sąskaitos, pakuočių sąrašo, CMR duomenų, gavėjo EORI, siuntėjo duomenų, prekių HS kodų, vertės, svorio, vietų skaičiaus ir Incoterms. Jei krovinys medinis, gali prireikti fumigacijos ar IPPC ženklo informacijos. Jei maistas, kosmetika ar chemija, reikia papildomų sertifikatų ar saugos duomenų lapų. Kartais užtenka PDF, kartais reikia originalių popierinių dokumentų su parašu. Originalai dažnai keliauja vairuotojui, skenai – brokeriui. Geriau abu variantus.

Kas yra MRN ir kodėl be jo sunkvežimis stovi Doverio uoste?

MRN yra Movement Reference Number, deklaracijos numeris sistemoje. Jis rodo, kad eksporto arba tranzito procedūra buvo priimta, ne tik kad kažkas paspaudė „send“. Be MRN uosto sistema gali tiesiog nerodyti leidimo krauti arba išleisti transporto priemonę. Yra buvę, kad dokumentai atrodė tvarkingai, bet numeris buvo įvestas su klaida. Viena raidė ne ten – ir Doveris tampa kavos pertrauka kelioms valandoms. Todėl numerius kopijuokite, ne spėliokite.

Ar T1 tranzitas tikrai reikalingas vežant į Lietuvą per Prancūziją?

T1 tranzitas dažnai naudojamas, kai prekės iš UK į ES važiuoja per kitą šalį iki importo įforminimo Lietuvoje. Pavyzdžiui, krovinys iš Londono į Kauną gali eiti per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją. T1 „uždaro“ muitinį statusą, kad mokėjimai ir kontrolė būtų tvarkingi iki galutinio biuro. Ne visada jis būtinas, ypač jei deklaracija tvarkoma prie pirmojo įvažiavimo į ES, bet praktikoje daug kas jį naudoja. Sprendimą turi duoti brokeris pagal maršrutą. Ir, aišku, pagal tai, kas moka.

Kada reikia EUR.1, kilmės deklaracijos ar preferencinės kilmės įrodymo?

EUR.1 dabar nebėra toks universalus gelbėtojas, kaip kai kas prisimena iš senų laikų. Po prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo preferencinė kilmė dažnai tvirtinama deklaracija sąskaitoje arba tiekėjo deklaracija. EUR.1 gali būti reikalingas tam tikrais atvejais, kai taip sutarta arba kai sistema to prašo. Jei prekė pagaminta Kinijoje, perkrauta per UK sandėlį ir išsiųsta į Lietuvą, ji nebūtinai tampa britiška. Čia daug kas susipainioja. Kilmė nėra tas pats, kas išsiuntimo šalis.

Krovinių transportas iš UK su visa dokumentacija: muitinės niuansai, PVM ir deklaracijos

Kas yra EORI ir kas jį privalo turėti?

EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris muitinėje. ES importuotojui jis beveik visada reikalingas, o UK eksportuotojui taip pat reikia savo numerio. Jei klientas neturi EORI, brokeris gali padėti, bet tai nereiškia, kad viską galima sutvarkyti per penkias minutes. Kartais registracija užtrunka, kartais duomenys nesutampa su PVM mokėtojo kodu. Todėl prieš užsakant transportą pasitikrinkite numerį. Tai smulkmena, kuri gali sustabdyti visą pervežimą.

Kas moka importo PVM, kai krovinių transportas iš UK su visa dokumentacija vyksta iki Kauno?

Importo PVM paprastai moka importuotojas (tiksliau – asmuo arba įmonė, įrašyta kaip importuotojas deklaracijoje). Jei vežate DAP sąlygomis, pardavėjas pristato iki Lietuvos, bet PVM dažniausiai tvarko gavėjas. DDP atveju pardavėjas bando viską įtraukti į kainą, ir čia prasideda linksmybės, nes jam reikia patikimo atstovo ES. Jei krovinys važiuoja iš UK į Kauną, PVM bazė yra prekės vertė plius transportas, draudimas ir kiti kaštai iki pirmosios paskirties vietos. Brokeris tai apskaičiuoja pagal deklaraciją. Geriau turėti raštu, kas ką moka.

Kodėl muitinė kartais klausia tos pačios informacijos penkis kartus?

Muitinė klausia ne dėl sporto, nors kartais taip atrodo. Ji tikrina, ar prekės aprašymas, HS kodas, vertė, kiekis, kilmė ir paskirtis nesikerta. Jei sąskaitoje rašoma „automotive parts“, o HS kodas rodo plastikines detales, klausimas ateis. Jei svoris neatitinka pakuočių sąrašo, vėl klausimas. Kartais atsakymą reikia pateikti per kelias valandas, nes sunkvežimis jau tranzite. Todėl dokumentai turi būti ne „maždaug“, o tokie, kad galėtumėte juos ginti.

Ar galima vežti DDP sąlygomis be galvos skausmo?

DDP gali veikti, jei pardavėjas tikrai supranta ES muitinę ir turi patikimą partnerį. Blogas DDP prasideda tada, kai pardavėjas tiesiog parašo „viskas įskaičiuota“, o PVM, muitą ir brokerio mokestį palieka orui. Reikia žinoti, kas deklaruos importą, kas sumokės PVM, kas gaus sąskaitą ir kas spręs klaidas. Priešingu atvėju klientas gauna netikėtą papildomą sąskaitą. DDP nėra magija, tai rizikos paskirstymas. Ir dažnai – konfliktas vėliau.

Logistika, maršrutai ir realybė keliuose iš UK į Lietuvą

Kuris maršrutas iš UK į Lietuvą dabar greitesnis – per Zeebrugge ar Rotterdamą?

Per Zeebrugge dažnai patogiau važiuoti į Lietuvą, ypač jei toliau einama per Vokietiją ir Lenkiją. Rotterdamas irgi tinka, bet kartais maršrutas tampa ilgesnis arba keltų grafikai nepataiko į vairuotojo darbo laiką. Ne visada žinau 100%, kuris bus greitesnis tą konkrečią dieną, nes oras Šiaurės jūroje gali sugadinti visą planą. Būna, kad keltas atšaukiamas, o kitas laisvas tik ryte. Todėl planuojant reikia palikti rezervą. Geriau rezervą nei pasiteisinimus.

Kiek trunka pervežimas iš Anglijos į Lietuvą, jei viskas tvarkinga?

Jei dokumentai paruošti, krovinys įkrautas be vėlavimo ir nėra eismo problemų, realiai galima tikėtis maždaug 3–5 dienų nuo įkrovimo iki iškrovimo Lietuvoje. FTL dažniausiai juda greičiau, LTL gali laukti konsolidacijos. Tarp kitko, kartais didžiausias vėlavimas nėra pasienyje, o UK sandėlyje, kur krovinys „bus paruoštas po pietų“ ir tas po pietų tampa antradieniu. Muitinė, CMR ir draudimas niekur nedingsta. Laikas visada turi būti skaičiuojamas su rezervu.

FTL ar LTL: kada pilnas krovinys pigesnis už dalinį?

FTL reiškia pilną 13,6 m puspriekabę, dažniausiai iki 24 tonų. Jei turite 20–24 paletes, pilnas krovinys dažnai yra paprastesnis ir saugesnis. LTL arba groupage gali būti pigesnis mažesniam kiekiui, pavyzdžiui, 2–8 paletėms, bet tada krovinys kelis kartus persikrauna. Kiekvienas persikrovimas yra rizika, ypač trapiai prekei. Kartais „pigiau dalinai“ vėliau tampa brangiau dėl sugadinimo ar vėlavimo. Čia reikia skaičiuoti visą kainą, ne tik pirmą eilutę sąskaitoje.

Ar temperatūrinis krovinys iš UK reikalauja kitokių dokumentų?

Temperatūriniam kroviniui reikia ne tik šaldytuvo, bet ir įrašų, kas vyko kelionės metu. Dažnai prašoma nustatyti temperatūrą, pateikti termometro duomenis, o kartais ir patvirtinimą, kad transporto priemonė tinka maistui. Jei vežate maistą iš UK į Vilnių ar Klaipėdą, svarbu, kas atsakingas už grandininę dokumentaciją. Kartais trūksta ne popieriaus, o paprasto sutarimo, kokia temperatūra turi būti: +2 °C, +5 °C ar kita. Maža detalė, didelė problema. Šaldytuvas nėra stebukladėžė.

Kainos, rizikos ir kaip nesusimauti su įmonėmis

Kodėl kaina nuo £700 staiga tampa £950?

Dažniausiai dėl to, kad pirmoji kaina buvo tik vežimas nuo durų iki durų, be papildomų darbų. Į sąskaitą gali įlįsti muitinės tarpininko mokestis, T1 garantijos administravimas, sandėlio laukimas, perkrovimas, keltų pokyčiai arba dokumentų taisymas. Jei krovinys stovėjo UK sandėlyje papildomą dieną, kas nors tą dieną apmokės. £700 gali virsti £950 ne dėl godumo, nors būna ir to. Todėl prašykite kainos su punktais: transportas, dokumentai, muitinė, papildomos išlaidos. Tada mažiau staigmenų.

Kas atsakingas, jei prekės sugadinamos kelyje?

Pagal CMR vežėjas atsako už krovinį nuo įkrovimo iki iškrovimo, jei negali įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Tai nereiškia, kad apmokama visa rinkos vertė automatiškai. CMR atsakomybė skaičiuojama pagal svorį, o brangiam kroviniui tai gali būti per mažai. Todėl verta turėti papildomą draudimą, ypač elektronikai, medikamentams ar įrenginiams. Daugiau apie tai galite skaityti mūsų vidiniame skyriuje apie krovinių draudimą pervežimų metu. Popierius ant stalo ramina geriau nei „kažkaip bus“.

Ar pigus vežėjas iš UK visada reiškia pigesnį transportą?

Ne. Pirmiausia reikia žiūrėti, ar kaina apima dokumentų ruošimą, muitinės tarpininkavimą, T1, keltą, laukimą ir realų maršrutą. Pigus vežėjas kartais tiesiog nepaaiškina, kas neįskaičiuota. Normalus krovinių transportas iš UK su visa dokumentacija gali kainuoti nuo 800 iki 1 500 £ už FTL, priklausomai nuo vietos, svorio ir termino, o daliniai kroviniai skaičiuojami kitaip. Jei kas nors siūlo „viską“ už neaiškią sumą be punktų, klauskite toliau. Blogos įmonės mėgsta neaiškumą.

Ką daryti, kai brokeris sako vieną, o vežėjas kitą?

Tokiose vietose reikia vieno atsakingo žmogaus, kuris priima galutinį sprendimą. Brokeris geriau žino muitinę, vežėjas – maršrutą ir vairuotojo laiką, klientas – prekę ir sutartį. Jei jie kalba skirtingomis kalbomis, krovinys stovi. Geriausia turėti vieną dokumentų paketą ir vieną el. pašto grandinę, kur visi mato atsakymus. Kartais reikia pasitikrinti muitinės tarpininko paslaugas arba paprašyti raštiško patvirtinimo. Be popieriaus visi yra teisūs, o krovinys nejuda.

Dažnos problemos ir sprendimai klientams vežant krovinius iš Anglijos

Ką daryti, jei sandėlis UK nepažymėjo palečių?

Sandėlis turi pažymėti vietas taip, kaip nurodyta pakuočių sąraše: numeriai, svoris, kartais matmenys. Jei važiuoja 12 palečių, o CMR rašo 12, bet ant palečių nėra numerių, iškrovimo vietoje prasideda detektyvas. Būna, kad viena dėžė atsiduria ne tame kliente, o tada kaltinimai skraido greičiau už sunkvežimį. Geriausia prieš išvežimą paprašyti nuotraukų ir patvirtinimo, kad etiketės matomos. Tai kainuoja penkias minutes, o taupo dieną nervų. Ir kartais pinigus.

Ar asmeninius daiktus iš UK į Lietuvą galima vežti paprasčiau?

Asmeniniams daiktams procedūra gali būti paprastesnė nei komercinėms prekėms, bet „paprastesnė“ nereiškia „be popierių“. Reikia inventoriaus sąrašo, daiktų vertės, paso arba tapatybės duomenų, įrodymo, kad keičiate gyvenamąją vietą, jei prašote lengvatų. Jei vežate seną sofą, drabužius ir knygas, klausimų mažiau. Jei vežate naujus televizorius dėžėse, muitinė gali matyti komerciją. Čia labai svarbu sąžiningumas. Ne visada lengva atskirti, bet meluoti popieriuose – bloga pradžia.

Kada reikia ADR dokumentų kroviniui iš Jungtinės Karalystės?

ADR reikia, kai krovinys atitinka pavojingos krovinių klasės aprašymą: dažai, klijai, baterijos, cheminės medžiagos, kai kurios valymo priemonės. Reikia saugos duomenų lapo, tinkamo pakuočių žymėjimo, vežėjų instrukcijos ir vairuotojo ADR pažymėjimo, jei taikoma. Ne kiekvienas balionėlis ar kanistras kelia tas pačias pareigas, todėl kartais reikia patikrinti ribas. Esu matęs, kaip žmonės sako „čia tik chemija“, o vėliau paaiškėja, kad tai 3 klasė. Tuomet paprastas pervežimas tampa visai kita istorija. Geriau klausti anksčiau.

Kaip pasiruošti pirmam pervežimui, kad nereikėtų skambinti kas 20 minučių?

Prieš pirmą pervežimą surinkite viską į vieną aplanką: sąskaitą, pakuočių sąrašą, EORI, prekės kodus, vertę, kilmę, Incoterms ir kontaktus. Pasakykite vežėjui, kur krovinys stovės, kada galimas įkrovimas, ar sandėlis dirba su dokais, ar reikia liftu. Patikrinkite, kas daro eksporto deklaraciją UK ir kas importą ES. Jei pirmas kartas, paskambinkite brokeriui dar prieš sutikdami kainą. Tada klausimai ateis anksčiau, kai juos dar galima sutvarkyti. Vėliau būna brangiau.

Išvada

Jei norite ramybės, ruoškitės prieš įkrovimą, ne po to, kai sunkvežimis jau stovi pasienyje. Sutvarkykite prekės kodą, vertę, kilmę, CMR, komercinę sąskaitą, pakuočių sąrašą ir aiškų Incoterms susitarimą. Normalus krovinių transportas iš UK su visa dokumentacija gali vykti be dramų, tik be melo sau: dokumentai kainuoja, laikas kainuoja, o klaidos dažniausiai atsiranda ne kelyje, o biure. Geriau vieną kartą paskambinti brokeriui nei tris dienas aiškintis muitinėje.