Krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai

Krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai nėra tik graži frazė, kurią kažkas parašo svetainėje, kad atrodytų moderniai. Praktiškai tai reiškia, kad jūs, kaip siuntėjas arba gavėjas, bent jau matote, kur juda krovinys: ar sunkvežimis stovi Doverio uoste, ar jau kertasi per Calais, ar vairuotojas laukia iškrovimo aikštelėje prie Birmingamo. Žinoma, ne visada viskas veikia kaip laikrodis, bet kai sistema normali, nervų būna gerokai mažiau.

Krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai: kas iš tikrųjų matosi

Kodėl krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai nėra tik nuoroda?

Nuoroda savaime nieko neveikia, bent jau ne magiškai. Tikras krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai turi rodyti bent kelis dalykus: kur yra transportas, kas jį vairuoja, ar krovinys juda, ar yra vėlavimų, ar reikalingas papildomas dokumentų patikrinimas. Pavyzdžiui, jei važiuojate iš Mančesterio į Vilnių, klientui nepakanka žinoti „krovinys kelyje“. Jam reikia suprasti, ar tai reiškia greitkelį M6, ar stovėjimą prie terminalo. Kartais informacija atnaujinama kas kelias minutes, kartais rečiau, nes ryšys, muitinės procedūros ar tiesiog vairuotojo darbo grafikas viską šiek tiek sulėtina.

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai tinka smulkioms siuntoms?

Tinka, tik reikia normaliai pasakyti, ko tikėtis. Smulkiai siuntai iš Bristolio ar Liverpulio nebūtina daryti tokios sistemos, kuri kainuoja kaip pats krovinys, bet bent numeris, statusas ir numatomas pristatymas yra privalomi. Jeigu vežate dokumentus, atsargines dalis ar mažesnę paletę, sekimas dažniausiai būna paprastesnis negu pilnam sunkvežimiui. Čia svarbu ne „super modernumas“, o aiškumas: kas priėmė, kur persikrovė, kada bus pristatyta. Aš mačiau įmonių, kurios smulkioms siuntoms duoda tik bendrą nuorodą į kurjerį, ir tai kartais baigiasi telefonų maratonu.

Kaip atrodo krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai pilname sunkvežimyje?

Pilnas sunkvežimis, arba FTL, paprastai sekamas aiškiau negu grupinis krovinys. Turite transporto priemonės numerį, vairuotojo kontaktą, maršrutą ir numatomą atvykimo langą. Pavyzdžiui, krovinys iš Leeds į Kauną gali turėti planą: išvykimas vakare, keltas arba tunelis, tranzitas per Nyderlandus ar Vokietiją, tada Lenkija ir Lietuva. Krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai čia reiškia ne tik GPS tašką žemėlapyje, bet ir supratimą, kodėl sunkvežimis sustojo. Kartais vairuotojas privalo ilsėtis, kartais laukia CMR patvirtinimo, o kartais tiesiog neatsako, nes miega. Ir tai, patikėkite, yra geras ženklas.

Kodėl kartais sekimo sistema rodo vieną vietą, o telefonu sako kitą?

Nes sistemos ne visada kalba viena kalba. GPS gali rodyti paskutinę žinomą vietą, o dispečeris turi naujesnę informaciją iš vairuotojo. Yra buvę, kad žemėlapyje krovinys stovėjo prie Northampton, o realybėje jau buvo Doverio link. Kitas atvejis: sistema neatnaujino duomenų, nes sunkvežimis įvažiavo į terminalą, kur ryšys prastas. Tai ne visada reiškia problemą, nors klientams taip atrodo. Normalus pervežėjas tada pasako: „GPS vėluoja, vairuotojas pranešė, kad juda.“ Jei niekas neaiškina, tai jau blogas ženklas.

DUK apie krovinių sekimą JK ir iš Anglijos

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai veikia po „Brexit“?

Veikia, tik dokumentai tapo svarbesni. Po „Brexit“ krovinys iš Anglijos į ES gali būti sustabdytas ne dėl transporto, o dėl netvarkingo eksporto deklaravimo, neteisingos HS kodų informacijos ar neatitikimų tarp CMR ir komercinės sąskaitos. Sekimas realiu laiku parodo, kad sunkvežimis stovi, bet ne visada parodo, kodėl. Geras pervežėjas stengiasi tai paaiškinti: muitinė, dokumentų tikrinimas, terminalo eilė ar trūksta duomenų. Jeigu kas nors sako „viskas normaliai“, o krovinys stovi jau trečią dieną, klauskite konkrečiau.

Kiek kainuoja krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai?

Dažniausiai tai nėra atskira paslauga su atskira sąskaita, jei kalbame apie normalų tarptautinį pervežimą. Kaina būna įskaičiuota į transporto paslaugą, ypač kai vežama pilnu sunkvežimių arba reguliaria linija. Smulkesnėms siuntoms gali būti papildomų mokesčių už specialų pristatymą, SMS pranešimus ar individualų vadybininko dėmesį. Realiai kainos labai svyruoja: nuo kelių dešimčių eurų mažai siuntai iki šimtų eurų, jei reikia saugoti temperatūrą ar organizuoti eskortą. Bet pats sekimas nėra tas dalykas, dėl kurio reikia permokėti, jeigu jis neveikia.

Ką daryti, jei krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai nerodo judėjimo?

Pirma, nepanikuokite. Antra, parašykite ne „kur krovinys?“, o konkrečiai: transporto numeris, užsakymo numeris, išvykimo vieta, planuojamas maršrutas. Kartais sistema tiesiog vėluoja, ypač kertant uostus, pavyzdžiui, Doverį, Calais, Zeebrugge ar Rotterdamą. Trečia, klauskite, ar yra CMR, ar vairuotojas patvirtino pakrovimą, ar krovinys fiziškai išvažiavo. Aš pats esu matęs, kad klientai nervinosi dėl „stovinčio“ sunkvežimio, o jis tiesiog stovėjo vairuotojo poilsio režimu pagal teisėtą grafiką.

Ar galima gauti nuorodą krovinių sekimui iš Anglijos į Lietuvą?

Gali, ir tai turėtų būti duota dar iki krovinio išvykimo. Nuoroda gali vesti į pervežėjo sistemą, kurjerio portalą arba paprastą el. laišką su atnaujinimais. Jei vežate iš Anglijos į Lietuvą, praktiškai geriausia turėti bent du ryšio kanalus: nuorodą ir žmogų, kuris atsako. Nes portalas gali rodyti „in transit“, o realybėje krovinys gali laukti perkrovimo Antverpene arba muitinės patikrinimo. Tai nėra baisu, bet be žmogaus paaiškinimo viskas atrodo keistai.

Kodėl kai kurios įmonės duoda tik „tracking number“?

Nes tai pigiau ir paprasčiau, ne visada todėl, kad blogai dirba. Maža įmonė gali neturėti savo GPS platformos, todėl naudoja kurjerio ar subrangovo sistemą. Bet klientui nuo to lengviau netampa. Gera praktika būtų, kad pervežėjas bent paaiškintų, kas yra tas tracking number, kas jį atnaujina ir kada laukti pirmo statuso. Jei nuoroda neveikia, o įmonė dingsta, tai jau ne „smulkmena“, o rimtas paslaugos kokybės trūkumas.

Ar vairuotojas privalo nuolat atsakinėti į skambučius?

Ne, ir būtų nesąžininga to reikalauti. Vairuotojas turi vairuoti, ilsėtis, tvarkyti CMR, laukti terminaluose, kartais net miegoti. Jei jis nuolat kalba telefonu, tai greičiau blogai negu gerai. Normalus krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai turėtų sumažinti būtinybę jį terorizuoti skambučiais. Vadybininkas ar dispečeris gali duoti atnaujinimą, kai gauna informaciją. Žinoma, ekstremaliais atvejais reikia skambinti, bet ne kas 20 minučių klausti „ar jau važiuojat“.

Koks skirtumas tarp GPS sekimo ir statusų atnaujinimo?

GPS sekimas rodo transporto priemonės buvimo vietą, o statusų atnaujinimas parodo veiksmą: pakrauta, išvyko, muitinėje, perkrauta, pristatyta. Abu dalykai naudingi, bet ne visada rodo tą patį. Pavyzdžiui, GPS gali rodyti, kad sunkvežimis stovi Sandvico uoste, o statusas sako „awaiting customs clearance“. Tai yra visai kitoks vaizdas. Klientui geriausia, kai matomi abu: vieta ir paaiškinimas. Be paaiškinimo GPS taškas kartais tik padidina stresą.

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai padeda planuoti iškrovimą?

Taip, labai padeda, ypač kai sandėlis dirba pagal langus. Jei žinote, kad sunkvežimis iš Coventry vėluos dvi valandas, galite persitvarkyti iškrovimo komandą, perkelti doką arba įspėti klientą. Be sekimo visi gyvena spėlionėmis: „gal jau bus ryte“, „gal jau prie sienos“. Realiai planavimas tampa tvarkingesnis, kai turite numatomą atvykimo laiką ir žinote, ar jis keičiasi. Aišku, ne visada pavyksta tiksliai, bet net 80% informacijos yra geriau negu nulis.

Ką reiškia statusas „customs hold“?

Tai reiškia, kad krovinys sustabdytas muitinėje arba laukia dokumentų patikrinimo. Po „Brexit“ toks statusas nėra kažkas labai reto, ypač vežant maisto produktus, chemiją, atsargines dalis su sudėtingais kodais ar prekes, kurioms reikia papildomų leidimų. Sekimas parodo, kad krovinys nejuda, bet pats statusas ne visada pasako, kas tiksliai negerai. Geras pervežėjas turi klausti brokerio ir perduoti konkrečią priežastį. Jei sakoma tik „muitinė“, tai mažai naudos.

Ar galima sekti temperatūrinį krovinį iš JK?

Galima, ir čia sekimas dar svarbesnis. Temperatūriniam kroviniui reikia ne tik GPS, bet ir temperatūros duomenų, šaldytuvo darbo žurnalo, kartais net atskirų raportų kelionės pradžioje ir pabaigoje. Jei vežate vaistus, maistą ar kosmetiką iš Birmingamo į Vilnių, vien „krovinys kelyje“ visiškai nepakanka. Reikia žinoti, ar laikomasi režimo, ar nebuvo atidarytų durų, ar šaldytuvas neveikė sutrikimų. Čia geriau mokėti šiek tiek daugiau normaliam transportui negu paskui ginčytis dėl sugadintos partijos.

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai tinka ADR kroviniams?

Tinka, bet su papildomais apribojimais. ADR kroviniams, pavyzdžiui, chemijai, dažams, baterijoms ar dujų balionams, svarbu ne tik vieta, bet ir tai, ar transportas atitinka reikalavimus, ar vairuotojas turi ADR pažymėjimą, ar maršrutas leidžiamas. Kai kuriose šalyse ar tuneliuose gali būti apribojimų tam tikroms ADR klasėms. Todėl sekimas čia nėra „papuošimas“, o dalis rizikos valdymo. Bloga žinutė būtų sužinoti, kad krovinys stovi neaiškioje vietoje be aiškaus plano.

Kodėl krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai kartais rodo „vėluojama“ be priežasties?

Nes daug sistemų automatiškai lygina planą su realybe, bet ne visada turi priežastį. Vėlavimas gali kilti dėl oro, eismo, keltų grafikų, muitinės, vairuotojo poilsio laiko arba sandėlio eilės. Kartais dispečeris dar nežino tikslios priežasties, todėl statusas lieka bendras. Man tai nepatinka, bet taip būna. Gera praktika būtų bent parašyti: „vėlavimas dėl terminalo eilės“, o ne palikti klientą su tuščiu įspėjimu.

Ar galima gauti pranešimus el. paštu ar SMS?

Dažniausiai taip, jei pervežėjas turi normalią sistemą arba bent tvarkingą procesą. El. paštas patogesnis, kai reikia palikti įrodymus, SMS – kai svarbu greitai pamatyti, kad krovinys atvyksta. Kai kurie klientai nori pranešimų kiekviename etape: pakrovimas, siena, perkrovimas, iškrovimas. Kiti nori tik išimtinių situacijų. Geriausia tai aptarti prieš vežant, nes po to, kai krovinys jau kelyje, keisti kontaktus ir informavimo tvarką tampa painiau.

Ką reiškia „ETA“ krovinių sekime?

ETA reiškia numatomą atvykimo laiką. Bet svarbu suprasti, kad tai nėra pažadas, užrakintas betoninėje sienoje. ETA gali keistis dėl eismo prie Doverio, keltų laukimo, vairuotojo poilsio, oro sąlygų ar iškrovimo eilės. Geras ETA turi būti pagrįstas realiu maršrutu, o ne tiesiog „rytoj ryte“. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis iš Londono į Kauną turi ETA penktadienį 14:00, bet dar nėra iškeliavęs iš Anglijos, kažkas čia ne taip.

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai padeda esant nuostoliui?

Padeda, bet tik jei duomenys tvarkingi. Jeigu krovinys dingo, vėluoja arba buvo atidarytas neplanuotai, sekimo istorija gali parodyti, kur ir kada įvyko lūžis. Tai svarbu draudimui, CMR pretenzijoms ir vidaus tyrimui. Bet jeigu įmonė naudoja subrangovus be normalios informacijos grandinės, sekimas tampa silpnas. Todėl renkantis pervežėją reikia klausti ne tik kainos, bet ir kas realiai veža, kas seka, kas atsako naktį.

Kaip dažnai turi atsinaujinti krovinių sekimas?

Idealiai – kas kelias minutes arba bent jau esant svarbiems įvykiams. Realybėje dažnis priklauso nuo sistemos, ryšio, šalies, terminalo ir pačios transporto įmonės. Pilnam sunkvežimiui GPS dažniausiai atsinaujina reguliariau, grupiniam kroviniui – per statusus. Jeigu sistema neatsinaujina 12 valandų, o krovinys važiuoja greitkeliu, verta klausti. Bet jeigu jis stovi muitinėje ar uoste, toks pauzės laikas dar nieko neįrodo.

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai veikia salose?

Veikia, tik Anglija, Škotija ir Velsas turi savo logistinių kamščių. Pavyzdžiui, kelias nuo Aberdeen iki Doverio nėra tas pats, kas nuo Luton iki Doverio. Vėjas, rūkas, avarijos M6 arba M1 greitkeliuose gali sugadinti visą planą. Be to, keltų grafikai ir terminalų vietos daro didelę įtaką. Todėl sekimas iš JK turi atsižvelgti ne tik į GPS, bet ir į salos logistiką. Kartais krovinys „netoli“, bet fiziškai dar labai toli nuo kontinento.

Ką daryti, jei gavėjas nemato krovinių sekimo nuorodos?

Pirma, patikrinkite, ar nuoroda išsiųsta teisingu el. paštu. Antra, klauskite, ar nereikia prisijungimo arba laikino slaptažodžio. Trečia, paprašykite pervežėjo atsiųsti bent statusą tekstu. Kartais problema būna banali: nuoroda nukeliavo į spam, slaptažodis neteisingas arba portalas neveikia iš tam tikro naršyklės nustatymo. (Pataisymas: ne visada kaltas klientas, dažnai tiesiog sistema prastai padaryta.) Svarbiausia, kad kas nors gyvas galėtų patvirtinti, kur krovinys.

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai yra privalomas?

Teisiškai ne visada, bet komerciškai jau beveik būtinas. Jei vežate brangų, jautrų ar terminuotą krovinį, be sekimo rizika tampa per didelė. Klientas nori žinoti, ar krovinys juda, ar sustojo, ar bus pristatytas iki darbo dienos pabaigos. Be to, sekimas padeda spręsti ginčus. Kai kurioms pramonėms, pavyzdžiui, automobilių dalių tiekėjams ar maisto logistikai, tai yra ne pokštas, o normalus darbo standartas.

Kodėl kai kurie pervežėjai siūlo sekimą, bet jis neveikia?

Nes žodis „siūlo“ kartais reiškia tik tai, kad jie turi sąskaitą pas kurjerį arba seną portalą. Kartais sistema veikia tik vidaus naudojimui, o klientui duodamas kažkoks bendras įrankis be realių duomenų. Būna ir taip, kad subrangovas nesuteikia informacijos pagrindiniam pervežėjui. Tai nepatogu pasakyti, bet rinka pilna įmonių, kurios parduoda „tracking“ kaip etiketę, o realiai niekas nieko neseka. Todėl klauskite konkrečiai: kas atnaujina duomenis ir kada?

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai padeda mažinti telefonų skaičių?

Taip, jei sistema duoda normalią informaciją. Tada klientas pats mato, kad krovinys išvažiavo, pasiekė terminalą ar vėluoja. Be sekimo visi skambina dispečeriui, vadybininkui, vairuotojui, o tada dar kartą tuo pačiu klausimu. Tai išmuša žmones iš darbo ritmo. Bet jei sekimas meluoja arba nieko nepaaiškina, telefonų tik padaugėja. Todėl tikslumas svarbesnis už gražų dizainą.

Ką reiškia „proof of delivery“ krovinių sekime?

Tai pristatymo įrodymas, dažniausiai CMR parašas, iškrovimo patvirtinimas arba elektroninis POD dokumentas. Sekimas gali parodyti, kad krovinys pristatytas, bet POD patvirtina, kad gavėjas jį priėmė. Tai labai svarbu, kai vėliau kas nors sako: „mes nieko negavome.“ Normalus procesas turi turėti ir vietą, ir laiką, ir parašą, ir pastabas apie pažeidimus. Be POD sekimas yra tik judėjimo istorija, o ne pilnas pristatymo įrodymas.

Ar galima sekti krovinį per WhatsApp?

Kartais taip, ypač kai dirbama su mažesnėmis įmonėmis arba individualiais vairuotojais. Vadybininkas gali siųsti nuotrauką iš terminalo, GPS ekrano kopiją arba trumpą žinutę: „dabar Calais, važiuoja į DE“. Tai nėra taip elegantiška kaip sistema, bet kartais veikia geriau. Žinoma, WhatsApp nėra idealus oficialiam dokumentavimui, todėl svarbesni įvykiai vis tiek turi patekti į CMR, el. laišką ar portalą. Bet gyvai kalbant, kartais žinutė išgelbsti dieną.

Kaip pasirinkti pervežėją su geru krovinių sekimu?

Klausykite ne reklamos, o atsakymų į konkrečius klausimus. Paklauskite, kokia sistema naudojama, ar matysite GPS, ar tik statusus, kas atsako naktį, ar gaunate ETA atnaujinimus. Geras pervežėjas nebandys parduoti pasakos, kad visada viskas matysis iki minutės. Jis pasakys, kas veikia gerai ir kur gali būti vėlavimų. Taip pat svarbu, ar įmonė dirba tiesiogiai, ar viską per du ar tris tarpininkus. Kuo daugiau grandžių, tuo daugiau galimybių informacijai pasimesti.

Ar krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai tinka grupiniams kroviniams?

Tinka, bet čia būna daugiau „persikrovimų“. Grupinis krovinys, arba LTL, gali važiuoti iš Anglijos į kontinentą, tada į sandėlį Nyderlanduose, Vokietijoje ar Lenkijoje, o po to į Lietuvą. Kiekvienas persikrovimas yra taškas, kur gali atsirasti vėlavimas, klaida ar dokumentų neatitikimas. Todėl sekimas turi rodyti ne tik sunkvežimį, bet ir sandėlio statusus. Jei matote tik „in transit“ dvi savaites, tai nėra geras sekimas, o tiesiog tuščias žodis.

Ką daryti, jei krovinys sekime pasiekė miestą, bet nepristatomas?

Tai dažna ir erzina situacija. Krovinys gali būti mieste, bet laukti iškrovimo lango, vairuotojo poilsio, sandėlio eilės arba papildomo dokumento. Pavyzdžiui, sunkvežimis gali būti Vilniuje 06:00, o iškrovimas prasidėti tik 14:00. Kartais vairuotojas negali važiuoti į gavėjo adresą dėl miesto apribojimų. Todėl „mieste“ nereiškia „tuoj bus prie dokų“. Geriausia klausti konkretaus pristatymo lango ir ar vairuotojas jau turi iškrovimo patvirtinimą.

Išvada

Krovinių sekimas realiu laiku JK ir iš Anglijos patogiai ir saugiai turi būti ne graži nuoroda, o aiškus darbo įrankis. Jis padeda matyti, kur yra krovinys, kodėl jis vėluoja, kada laukti iškrovimo ir kur reikia spręsti dokumentus. Bet net geriausia sistema nepadės, jei pervežėjas nemoka paaiškinti, kas vyksta. Todėl rinkitės ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, ar jums realiai atsako, ar duoda tikslią informaciją, ar pripažįsta problemas.