Krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos

Krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos nėra tik graži eilutė sutartyje. Kasdienis darbas atrodo paprasčiau ir šiurkščiau: vairuotojas atvyksta į sandėlį Mančesteryje, Birmingame ar Londone, patikrina, ar krovinys gerai supakuotas, ar nėra drėgmės, ar tvirtinimo diržai neperrėžia kartono. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais kas nors „pamiršta“ padėklus, o tada prasideda derinimai. Per 20 metų mačiau, kad didžiausios problemos dažniausiai kyla ne kelyje, o prieš pakrovimą. Todėl čia kalbu tiesiai: ką daryti, kad prekės iš Anglijos į Lietuvą atvyktų sveikos ir be nereikalingų ginčų.

DUK: Krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos – kas iš tikrųjų vyksta pakrovime

Kodėl krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos nėra tik gražus šūkis?

Kai sakau „Krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos“, turiu galvoje ne plakatą ofise, o veiksmus. Pirmas dalykas – ar krovinys fiziškai nejuda puspriekabėje. Antras – ar dokumentuose matyti būklė prieš išvykimą. Trečias – ar vairuotojas turi teisę pasakyti „ne“, jei mato, kad kraunama kreivai. Esu matęs, kaip 20 cm tarpas tarp palečių po Doverio bangų tampa rimtu galvos skausmu. Todėl prioritetas čia yra paprastas: geriau sustoti pakrovime nei aiškintis Vilniuje.

Kas turi tikrinti padėklus prieš pakraunant?

Tikrinti turėtų visi, tik skirtingai. Siuntėjas žiūri, ar prekė paruošta pardavimui, vežėjas – ar ji išgyvens kelią, o vairuotojas – ar gali tai saugiai pritvirtinti. Jei padėklai sulaužyti, plėvelė laisva ar kraštai minkšti, CMR reikėtų fiksuoti iškart (tiksliau, ne tik CMR, bet ir nuotraukas). Kartais sandėlis pyksta, bet geriau pykti 10 minučių negu po dviejų dienų. Mano taisyklė: jeigu padėklas atrodo taip, kad jo nenorėtumėte pirkti, jo ir nevežčiau.

Kiek tvirtinimo diržų reikia 33 paletėms?

33 paletėms standartinėje puspriekabėje dažniausiai reikia ne mažiau kaip 8–10 tvirtinimo diržų, o kartais ir daugiau. Jei krovinys sunkus, stačiakampis ir stovi tvirtai, užtenka protingai. Jei baldai, stiklas ar maišai, reikia kampuočių, tarpiklių ir papildomų juostų. Krovinius reikia tinkamai pritvirtint, ne tik gražiai. (Čia turėtų būti „pritvirtinti“, bet palieku kaip gyvai pasakytų vairuotojas.) Diržas už 20–40 eurų kartais apsaugo 5 000 eurų krovinį, tai čia ne ta vieta, kur reikia gudrauti.

Ar užtenka plėvelės, jei vežame baldus iš Anglijos?

Plėvelė laiko prekę ant padėklo, bet ji nelaiko padėklo puspriekabėje. Tai skirtingi darbai. Vežant baldus iš Anglijos ypač svarbu apsaugoti kampus, stalčių bėgelius ir lakuotus paviršius. Plėvelė gali subraižyti laką, todėl po ja dažnai dedamas popierius arba minkštas sluoksnis. Esu matęs „gražiai aptemptą“ krovinį, kuris atvyko kaip trintuvė, nes niekas nepagalvojo apie vibraciją. Taigi užtenka tik tada, kai plėvelė yra dalis sistemos, o ne vienintelė apsauga.

Kas blogiausia, ką esate matęs sandėliuose?

Blogiausia – kai visi sako „nieko čia tokio“. Krovinys stovi šiek tiek pasviręs, padėklas truputį juda, o sandėlio žmogus tik mosteli ranka. Po kelių šimtų kilometrų tas „truputis“ tampa lūžusiu kampu, perplėšta plėvele ir ilgu telefonu su klientu. Esu matęs ir blogesnio: krovinys pakrautas be kampuočių, o paskui kaltinamas vairuotojas dėl staigaus stabdymo. Nepatogu pasakyti, bet kartais įmonės taupo ant pakavimo, o paskui taupo ant atsakomybės. Tokius atvejus reikia fiksuoti griežtai.

DUK: krovinių saugumas vežant iš Anglijos maršrute

Ar vežant iš Anglijos geriau keltis per Doverį ar Zeebrugge?

Per Doverį greičiau, jei keltai važiuoja normaliai. Per Zeebrugge dažnai patogiau sunkvežimiams, nes mažiau miesto spūsčių ir paprasčiau išeiti į Nyderlandus/Belgiją. Jei važiuojate į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, skirtumas gali būti kelios valandos, ne visada labai didelis. Bet oras Anglijos kanale turi savo nuomonę. Vėjas 25–30 mazgų ir keltas gali stovėti. Todėl maršrutas parenkamas ne pagal gražų žemėlapį, o pagal dieną.

Kodėl kelionė iki Vilniaus kartais trunka 3 dienas, o kartais 5?

Viena diena – tai krovimas, kita – keltas, trečia – kelias per Europą. Bet tada ateina muitinė, vairuotojo poilsio laikas, sandėlio eilė arba gedimas Roterdamo apylinkėse. Anglija po „Brexit“ nėra kaip senas geras maršrutas be popierių, reikia laiko dokumentams. Jei krovinys iš Mančesterio, iki Doverio jau turite kelias valandas. Plius vairuotojui reikia miego, o ne tik „nubėgti iki Lietuvos“. Todėl 3–5 dienos yra normalus langas, ne visada pažadas.

Ką daryti, kai keltas atšaukiamas dėl vėjo?

Stabdoma, skambinama, tikrinama alternatyva. Kartais keltas perkeliamas į kitą laiką, kartais vairuotojas važiuoja į Folkestoną ir laukia tunelio, jei yra vietos. Svarbiausia – nejudinti krovinio be reikalo, ypač jei puspriekabėje jau yra įtempti diržai. Klientui reikia pranešti realiai, ne „viskas gerai“, kai niekas nėra gerai. Jei temperatūrinis režimas, tada įsijungia generatorius, degalų lygis ir papildomas stebėjimas. Šalta, ilga naktis prie Doverio nėra romantiška, bet būna.

Ar GPS stebėjimas tikrai padeda, ar tai tik pardavimams?

Padeda, bet GPS nėra stebuklų lazdelė. Jis rodo, kur mašina, kiek ji stovi, ar neatvirto maršrutas į keistą aikštelę. Bet jis nepasakys, ar padėklas pasislinko viduje, nebent yra jutikliai ar kameros. Geras GPS su istorija padeda ginčuose: matyti, kad vairuotojas nestovėjo 12 valandų be priežasties. Blogas GPS tėra taškelis žemėlapyje. Jei kas nors siūlo „pilną saugumą“ tik dėl programėlės, aš keliu antakį.

Kodėl krovinys gali būti saugus, bet vis tiek vėluoti?

Sažiningai: krovinys gali būti tvarkingai pritvirtintas, bet vis tiek vėluoti. Krovinių saugumas nėra tas pats kaip greitis. Gal keltas atšauktas, gal muitinė paprašė papildomų dokumentų, gal vairuotojas pasiekė vairavimo laiką. Kartais saugiau palaukti negu spausti, kad „jau labai reikia rytoj“. Yra įmonių, kurios žada per greitai, nes klientas nori girdėti gerą atsakymą. O realybėje sunkvežimis nėra pasiuntinys su batų dėžute.

DUK: dokumentai, draudimas ir atsakomybė

Kas yra CMR ir kodėl nuotraukos jo nepakeičia?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, liudijantis, kas, ką, nuo ko ir kam veža. Jame fiksuojamos pastabos apie krovinio būklę, pakuočių skaičių, svorį, plombas. Nuotraukos padeda, bet CMR nepakeičia, ypač kai reikia pretenzijos. Prieš siuntimą verta peržiūrėti CMR dokumentų tvarkymą, jei tokia tvarka pas jus naudojama. Jei ant dokumento parašyta „be pastabų“, o vėliau paaiškėja įbrėžimai, ginčas tampa nemalonus. Todėl geriau iškart rašyti: „3 padėklai pažeista plėvele“, negu manyti, kad visi viską prisimins. Pamiršta labai greitai.

Ar draudimas dengia viską, jei prekės sugenda?

Ne, ir čia daug kas pasimeta. Standartinis CMR draudimas nėra „viskas nuo visko“, jis turi ribas, dažnai apie 8,33 SDR už kilogramą pagal CMR konvenciją. Jei vežate lengvas, bet brangias prekes, to gali nepakakti. Jei prekės sugenda dėl netinkamos pakuotės, atsakomybė gali keliauti pas siuntėją. Prieš užsakymą verta peržiūrėti krovinių draudimo sąlygas, o ne tik kainą. Todėl brangiam kroviniui verta pasidaryti papildomą draudimą, o ne tik paspausti „sutinku“ sąlygoms.

Kada reikia ADR vežimui iš Anglijos į Lietuvą?

ADR reikia, kai vežate pavojinguosius krovinius: chemiją, dažus, kai kurias baterijas, dujas, tam tikrus valiklius. Ne kiekvienas buteliukas kosmetikos tampa ADR, bet didesni kiekiai jau gali keisti taisykles. Reikia žiūrėti saugos duomenų lapą, UN numerį, klasę ir pakuočių žymėjimą. Vairuotojas taip pat turi turėti reikiamą pažymėjimą, jei krovinys patenka į ADR. Kartais klientas sako „čia tik skysčiai“, o po savaitės paaiškėja, kad tai pavojingas mišinys. Todėl klausimas „ar ADR?“ užduodamas prieš pakrovimą, ne po jo.

Kas atsakingas, jeigu krovinys atvyksta į Kauną sugadintas?

Teisiškai atsakomybė dažniausiai dalijasi pagal tai, kur atsirado žala ir kaip ji užfiksuota. Jei Kaune iškraunant matyti, kad puspriekabė tvarkinga, bet krovinys viduje pasislinkęs, reikia žiūrėti tvirtinimą ir pakrovimą. Jei dėžės šlapios iš išorės, gal kaltas tentas. Jei šlapios tik iš viršaus, gal pakuotė. Todėl nepatinka man atsakymas „viskas aišku“ po vieno telefono. Reikia nuotraukų, CMR, iškrovimo akto ir kartais nepriklausomo apžiūrėjimo. Be to, ginčas gali trukti ilgiau nei pats vežimas.

Kodėl verta rašyti pastabas ant CMR, net jei atrodo nepatogu?

Nes pastaba ant CMR yra ne skundas, o apsauga visiems. Jei vairuotojas įrašo „plėvelė pažeista“, siuntėjas gali pataisyti dar prieš išvykstant. Jei gavėjas įrašo „trūksta vienos dėžės“, niekas po mėnesio nesugalvos, kad taip ir buvo. Krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos prasideda nuo tokių nepatogių eilučių dokumentuose. Žinau, kai kuriems nepatogu „gadinti nuotaiką“. Bet dokumentas be pastabų dažnai reiškia, kad nieko nebuvo patikrinta. O tai nėra profesionalumas.

DUK: pakuotė, temperatūra ir specialūs kroviniai

Ką reiškia tinkama pakuotė tarptautiniam pervežimui?

Tinkama pakuotė reiškia, kad prekė atlaiko ne tik kelionę iki kampo, bet visą grandinę. Padėklas turi būti sausas, stabilus, be kyšančių vinių. Plėvelė turi dengti, bet neužspausti taip, kad deformuotų dėžes. Sunkiems kroviniams reikia juostų, kampuočių, kartais medinio dėžėjimo. Jei prekė keliauja iš Birmingamo į Klaipėdą per jūrą, drėgmė ir druska irgi tampa dalimi pakavimo plano. Gera pakuotė nėra graži pakuotė. Ji yra nuobodi, tvirta ir nelabai fotogeniška.

Ar šaldytas krovinys iš Anglijos yra saugesnis nei paprastas?

Šaldytas krovinys nėra automatiškai saugesnis, jis tiesiog turi daugiau kontrolės taškų. Reikia temperatūros režimo, pavyzdžiui, +2–+8 °C maistui ar -18 °C šaldytiems produktams. Reikalingas termografas, įrašai, kartais pre-cooling prieš pakrovimą. Jei durys atidaromos per dažnai, temperatūra šoka greičiau, nei atrodo. Esu matęs, kad šaldytuvas dirba, bet prekė stovėjo per arti oro srauto ir apšalo. Taigi čia saugumas yra ne tik „neišlydyti“, bet ir išlaikyti stabilumą.

Kaip apsaugoti elektroniką nuo drėgmės?

Elektronika nemėgsta trijų dalykų: smūgių, drėgmės ir staigių temperatūros pokyčių. Dėžės turi būti sausos, geriausia su drėgmės sugėrikliais, o paletės neturėtų stovėti tiesiai prie tento sienos. Jei vežate kompiuterius, monitorius ar jutiklius, verta naudoti papildomą vidinį pakavimą, ne tik išorinį kartoną. Anglijoje drėgnas oras greitai randa silpną vietą. Kartais užtenka mažo įplyšimo, kad ryte krovinys kvepėtų ne technologijomis, o šlapiu kartonu. Brangu? Taip. Bet pigiau nei keisti partiją.

Kokios klaidos dažniausiai daromos vežant automobilių dalis?

Dažna klaida – manyti, kad automobilio dalys yra „geležis, neiškęs“. Neiškentės, jei tai yra stabdžių diskai be tinkamos apsaugos, optika, bamperiai ar dažytos detalės. Jos braižosi, trinasi ir kaupia drėgmę. Kita klaida – maišyti sunkias metalines detales su lengvomis dėžėmis be atskyrimo. Po kelio jos susitrenkia taip, kad pakuotė neatpažįstama. Dar viena – blogas svorio paskirstymas, kai sunkiausia guli viename kampe. Tai nepatogu vairuotojui ir nesąžininga prekei.

Ar maisto produktams reikia papildomų sertifikatų?

Taip, jei tai ne paprastas sausas maistas. Maistui gali reikėti HACCP grandinės, temperatūros įrašų, kilmės dokumentų, o kai kuriems produktams ir importo kontrolės. Po „Brexit“ popierizmas tapo realesnis, ne tik frazė. Jei vežate alkoholį, tabaką ar specialius papildus, klausimai būna dar konkretesni. Ne visada žinau 100%, kokios tikslios procedūros reikės konkrečiam produktui, todėl tikrinu su brokeriu prieš įsipareigojant. Geriau pasirodyti lėtas, nei atvežti krovinį, kuris stringa pasienyje.

DUK: kainos, pasirinkimas ir realybė

Kodėl pigiausias vežimas iš Anglijos dažnai kainuoja brangiau?

Krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos nėra brangiausias variantas, bet saugiausias dažniausiai nėra pats pigiausias. Pigiausias vežėjas kartais taupo ant naujų diržų, vairuotojo poilsio, ryšio ar normalaus draudimo. Po to klientas gauna „super kainą“ ir problemą, kurią reikia spręsti pačiam. Realus pavyzdys: 150 eurų sutaupymas gali virsti 900 eurų iškrovimo, sandėliavimo ir papildomo transporto sąnaudomis. Tai ne moralizavimas, tiesiog matyta praktika. Kava sandėlyje, beje, dažnai kainuoja tiek, kad pamiršti, kodėl taupėte.

Kiek kainuoja saugus pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Jei kalbame apie pilną puspriekabę iš Anglijos į Lietuvą, orientacinė kaina gali svyruoti apie 1 800–3 200 eurų, priklausomai nuo vietos, svorio, termino ir sezono. Grupinis krovinys gali kainuoti mažiau, pavyzdžiui, 80–250 eurų už paletę, bet čia daugiau rankinių darbų. Papildomas draudimas, temperatūrinis režimas, ADR ar laukimas sandėlyje dažniausiai kainuoja atskirai. Vėlavimas iškraunant Vilniuje ar Kaune gali turėti demurrage arba laukimo mokestį, tarkime, 30–60 eurų už valandą po nemokamo laiko. Todėl sąmata turi būti aiški, ne tik „nuo“. Nuostabiausia sąmata yra ta, kuri vėliau neauga.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo tokio, kuris tik žada?

Normalus vežėjas nebijos paprastų klausimų. Jis pasakys, kas krauna, kaip tvirtina, kokį draudimą turi, ar vairuotojas turi CMR patirties ir ką darys gedimo atveju. Blogas variantas atsako tik „viskas bus gerai“ ir erzina, kai prašote detalių. Patikrinkite, ar įmonė turi realius kontaktus, ne tik bendrą el. paštą. Paklauskite apie maršrutą: Doveris, Calais, Rotterdamas, Vokietija, Lenkija – ar kas nors iš jų tikrai supranta. Jei bendravimas iki užsakymo sunkus, po gedimo bus sunkiau.

Ką klientas gali padaryti pats, kad sumažintų riziką?

Klientas gali padaryti labai daug, net jei jis nėra logistas. Pirmiausia – pateikti tikslų svorį, matmenis, pakuočių skaičių ir ar prekė bijo drėgmės, šalto ar apvertimo. Antra – paprašyti nuotraukų prieš pakrovimą ir po jo. Trečia – neslėpti, kad krovinys brangus ar trapus. Ketvirta – nepasirašyti „viskas tvarkoje“, jei taip nėra. Ir penkta – kalbėti su vežėju kaip su partneriu, ne kaip su priešu. Daug ginčų prasideda nuo to, kad viena pusė bijojo pasakyti tiesą.

Koks galutinis patarimas tiems, kurie vežasi prekes iš Anglijos?

Mano galutinis patarimas būtų paprastas: saugumą statykite prieš kainą, bet neignoruokite kainos logikos. Jei pervežimas iš Anglijos atrodo per pigus, klauskite, kur slypi rizika. Pasiruoškite dokumentus, pakuotę, kontaktus ir realų terminą. Jei kas nors siūlo „greitai, pigiai ir be jokių klausimų“, aš greičiau klausčiau dar daugiau. Krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos nėra vienas veiksmas, o nuolatinis tikrinimas nuo sandėlio iki iškrovimo. Geriau prieš išvykstant pasijuokti iš perdėto tikrinimo, nei po to verkti prie sugadintos partijos.

Jei norite vežtis prekes iš Anglijos ramiai, pradėkite ne nuo kainos, o nuo paprastų dalykų: pakavimo, nuotraukų, CMR pastabų ir realaus laiko maršruto. Krovinių saugumas: mūsų prioritetas vežant iš Anglijos reiškia, kad vairuotojas, siuntėjas ir gavėjas kalba apie rizikas prieš, o ne po gedimo. Kartais saugumas kainuos šiek tiek daugiau, bet vienas sugadintas krovinys gali „suvalgyti“ kelis pigius pervežimus. Geriau lėčiau pasitvirtinti, nei greitai ginčytis.