Krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo: kas iš tikrųjų vyksta nuo durų iki durų

Įvadas

Pervežimas į Jungtinę Karalystę po Brexit (tiksliau – po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES bendrosios rinkos taisyklių) atrodo paprastas tik tada, kai viskas susiklosto. Kitaip pradeda lįsti CMR, HS kodai, EORI, DAP, DDP, muitinės patikrinimai, keltai Doverio pusėje ir vairuotojai, kurie tiesiog nori miego. Per 20 metų šioje srityje mačiau, kad krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo reiškia ne tai, kad niekas niekada nevėluoja, o kad prieš jus iš anksto pamato problemas. Žemiau renku DUK taip, kaip aiškinu klientams telefonu – be gražių pasakų, su kainomis, dokumentais ir keliom nepatogiom detalėm.

DUK

Kainos, terminai ir maršrutai

Kiek realiai kainuoja krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo?

Jeigu kalbam apie vieną paletę, realiai dažnai matote 180–350 € grupuojamam kroviniui, bet su muitinės formalumais, paėmimu ir pristatymu gali išeiti 250–450 €. Pilnas 82 m³ sunkvežimis Vilnius–Londonas dažniausiai svyruoja apie 1 900–3 200 €, priklausomai nuo savaitės, kuro ir to, ar reikia laukti. Mažas krovinys visada atrodo nesąžiningai brangus, nes kažkas vis tiek turi jį surūšiuoti, perkrauti ir prakišti per muitinę. Kaina be PVM ar su PVM? Gerai klausimas, nes kai kurie pasiūlymai rašomi skirtingai.

Kodėl krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo kartais kainuoja brangiau nei sakoma telefonu?

Telefono pokalbyje kaina dažnai būna orientacinė, o tada išlenda detalės: krovinys neturi rampos, reikia liftgate, muitinė nori papildomų dokumentų, sandėlis Londone dirba tik iki 14:00. Kartais klientas sako „standartinė paletė“, o realybėje ji 180 cm aukščio ir nesuklijuota. Tada transporto kompanija turi keisti mašiną arba dėti rankinį iškrovimą. Aš niekada neimu galutinės sumos, kol nematau nuotraukų, svorio, matmenų ir Incoterms. Kitaip vėliau visi pyksta.

Kodėl viena paletė į Londoną kainuoja beveik kaip trys?

Viena paletė į Londoną atrodo brangi todėl, kad ji neužima viso sunkvežimio, bet vis tiek reikalauja to paties maršruto, vairuotojo, keltų bilieto ir muitinės įrašo. Vežėjas ją sumeta su kitais kroviniais, pavyzdžiui, iš Kauno į Birmingham ar Manchester, ir tada ieško balanso. Jei viena pusė pilna, kita tuščia, kaina šoka. Todėl kartais trys paletės išeina ne trigubai, o tik šiek tiek brangiau. Logistika nėra matematika, bent jau ne visada.

Per kiek laiko atkeliauja krovinys iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos į Angliją?

Iš Vilniaus ar Kauno iki Anglijos pilnas krovinys dažniausiai juda 3–6 dienas, jeigu nėra muitinės problemų. Grupinis krovinys gali užtrukti 5–9 dienas, nes jis renkamas, konsoliduojamas ir iškeliauja tada, kai susidaro partija. Iš Šiaulių, Panevėžio ar Klaipėdos kartais prideda dieną, jei laukiama perkrovimo ar jūrinės linijos. Penktadienio išsiuntimas į JK dažnai baigiasi pirmadieniu ar antradieniu, nes savaitgalį muitinės ir sandėliai dirba prasčiau. Arba visai nedirba, kas erzina, bet taip būna.

Ar geriau vežti per Calais, Zeebrugge ar Rotterdamą?

Calais–Doveris yra klasikinis ir greitas variantas, ypač kai krovinys eina į pietų Angliją. Zeebrugge tinka, kai norima išvengti Doverio spūsčių arba kai maršrutas veda į šiaurę. Rotterdamas dažniau naudojamas jūriniam transportui, bet kartais ir kombinuotiems sprendimams. Aš renkuosi ne pagal grožį, o pagal tai, kur vairuotojui bus mažiau streso ir kur klientas greičiau gaus krovinį. Dar oras, streikai, eilės – visada įeina į galvą. Beje, kava terminaluose brangi, bet ne apie ją kalbam.

Kas yra groupage ir kada jis gelbsti?

Groupage reiškia grupinį krovinių pervežimą, kai jūsų paletės keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau mažoms siuntoms, bet lėčiau nei pilnas sunkvežimis. Jei turite vieną–keturias paletes, dažniausiai tai geriausias kelias. Jei turite 15–20 paletę, jau galima derėtis dėl dalinio arba pilno užsakymo. Bloga pusė ta, kad vienas dokumentų trikdys gali pristabdyti visą partiją. Gera pusė – nereikia mokėti už visą trailerį.

Krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo: dokumentai ir muitinė

Ar krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo įmanomas be EORI?

EORI numeris reikalingas įmonei, kuri deklaruoja prekes muitinėje. Jei Lietuvos eksportuotojas neturi EORI, muitinės deklaracija strigs arba ją reikės tvarkyti per tarpininką, kas kainuoja papildomai. Fiziniam asmeniui kartais galima rasti kitus mechanizmus, bet versle be EORI pradėti nerekomenduoju. Aš visada prašau jo prieš rezervuojant transportą, ne po to, kai sunkvežimis jau stovi pasienyje. Toks „paskui sutvarkysim“ paprastai baigiasi telefonu iš sandėlio ir bloga nuotaika.

Kam reikalingas HS kodas ir kodėl visi dėl jo kankinasi?

HS kodas nurodo, kas per prekė keliauja, ir nuo jo dažnai priklauso muito tarifas bei statistinis apskaitos kelias. Jei parašysite netikslų kodą, muitinė gali sustabdyti krovinį, prašyti papildomų dokumentų arba pakeisti mokesčius. Pavyzdžiui, „plastikinės dalys“ nėra pakankamai konkretu. Reikia žinoti medžiagą, paskirtį, sudėtį, kartais net nuotrauką. Aš ne visada žinau kodą iš galvos, todėl geriau pasitikrinti su brokeriu negu spėlioti kaip horoskope.

CMR, sąskaita, pakuotės lapas – ar tikrai reikia visko?

CMR yra transporto dokumentas, sąskaita faktūra rodo pardavimą, o pakuotės lapas paaiškina, kas fiziškai yra dėžėse ar ant paletės. Muitinei reikia matyti, kas, kam, kiek ir už kiek keliauja. Jei viename dokumente 120 vienetų, kitame 118, prasideda linksmybės. Dažnai problemos kyla ne dėl didelės klaidos, o dėl smulkmenų: netikslaus svorio, kitokio prekės pavadinimo ar pamiršto priedo. Todėl dokumentai turi susikalbėti tarpusavyje.

Kas nutinka, jei prekių aprašymas sąskaitoje parašytas „samples“?

Žodis „samples“ sąskaitoje yra klasikinis būdas pasigauti papildomų klausimų. Muitinė nori žinoti, ar tai komercinės prekės, reklaminiai pavyzdžiai, bevertės detalės ar kažkas, kas vėliau bus parduota. Jei nurodoma vertė 0 eurų, dažnai vis tiek reikia deklaruoti statistinę vertę. Turėjau klientą iš Kauno, kuris siuntė 6 paletes į Birmingham, o CMR neatitiko prekių aprašymo. Dėl to krovinys stovėjo, kol kas nors pagaliau perskaitė sąskaitą rimtai.

Kodėl DAP ir DDP nėra tas pats, nors visi painioja?

DAP reiškia, kad vežėjas pristato prekes iki nurodytos vietos, bet importuotojas paprastai tvarko importo PVM ir muitus. DDP reiškia, kad pardavėjas prisiima daugiau atsakomybės, dažnai ir mokesčius. Klientai juos painioja, nes abu skamba kaip „atvešime iki durų“. Skirtumas yra ne durys, o kas moka ir kas rizikuoja, kai muitinė klausia papildomų pinigų. Jei Incoterms nesutvarkyti, ginčai ateina labai greitai.

Pakrovimas, iškrovimas ir paletės

Ką reiškia nuo durų iki durų, kai sandėlis neturi rampos?

„Nuo durų iki durų“ nereiškia, kad vairuotojas visada įvažiuos į kiemą ir viską nuneš į lentyną. Jei sandėlis neturi rampos, reikia liftgate, o tai dažniausiai kainuoja papildomai. Jei krovinys sunkus, reikia šakų krautuvo arba žmogaus iškrovimui. Geriausia iš anksto parašyti: aukštis, svoris, ar yra rampa, ar galima laukti, ar reikia išankstinio vizito. Dėl to aš prašau nuotraukos iš vietos. Kartais nuotrauka sutaupo daugiau negu ilgas paaiškinimas.

Ar galima siųsti negabaritinį krovinį į Jungtinę Karalystę?

Negabaritinį krovinį vežti galima, bet tada prasideda kitas žaidimas: matmenys, leidimai, maršruto patikrinimai, apsauga kelyje ir kartais policijos palyda. Į JK keliaujantys platūs arba ilgi kroviniai dažnai reikalauja išankstinio planavimo, nes keltų kompanijos turi savo taisykles. Jei krovinys 2,6 m pločio, tai dar ne tragedija, bet jau reikia pasakyti iš anksto. Jei jis 4 m pločio, tada kalbam ne apie paprastą užsakymą. Tada kaina ir terminas šoka, ir niekas čia nekaltas, tiesiog fizika.

Kiek paletės turi tilpti, kad būtų pigiau?

Pigiau dažniausiai tampa nuo 4–6 paletės, nes vežėjas gali racionaliau sudėlioti vietą. Viena paletė visada moka už rankinį darbą ir administraciją. Aštuonios paletės jau atrodo gražiau, bet jei jos stovi aukštai arba jų negalima krauti vieną ant kitos, vietos prarandama daug. Todėl aš visada klausiu ne tik kiek, bet ir ar kraunama, ar ne, koks aukštis ir ar yra svoris. Logistikoje tūris kartais svarbesnis už skaičių.

Kas bus, jei krovinys neatvyks iki pažadėto laiko?

Jei krovinys neatvyksta iki pažadėto laiko, pirmiausia reikia žiūrėti, kas jį sustabdė: muitinė, keltas, vairuotojo darbo laikas ar sandėlio eilė. Turėjau atvejį, kai Londone sandėlis neatidarė penktadienio vakarą, nors buvo žadėta priimti iki 18:00. Vairuotojas laukė, paskui važiavo miegoti, o klientas kaltino visus. Tokiose situacijose padeda aiškūs terminai sutartyje ir realus tracking. Be to, ne viskas yra vežėjo klaida, nors klientui taip atrodo.

Ar reikia draudimo, jei vežėjas sako, kad CMR viską dengia?

CMR draudimas dengia vežėjo atsakomybę, bet jis nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Kompensacijos ribos gali būti žymiai mažesnės už prekės vertę, ypač kai gabenate elektroniką, drabužius ar brangias dalis. Jei krovinys vertas 25 000 €, o CMR ribos neuždengia, skirtumą mokate patys. Aš visuomet siūlau papildomą cargo draudimą bent 0,2–0,5% nuo vertės. Skamba kaip papildoma kaina, kol nieko neįvyksta; tada skamba kaip išsigelbėjimas.

Ypatingi kroviniai

Ar galima vežti maistą, kosmetiką ar vaistus į JK?

Maistą, kosmetiką ir vaistus vežti galima, bet kiekviena kategorija turi savo reikalavimus. Maistui reikia higienos, partijų numerių, galiojimo datų, kartais sanitarinių sertifikatų. Kosmetikai svarbu sudėtis ir etiketės, vaistams – licencijos ir griežta kontrolė. Jei prekės skirtos pardavimui, JK pusėje gali būti reikalavimų importuotojui. Aš visada klausiu, ar tai prekybai, mėginiai ar asmeniniam naudojimui, nes nuo to keičiasi visa procedūra.

Kada ADR krovinys tampa košmaru?

ADR krovinys tampa košmaru tada, kai kas nors pamiršta pasakyti, kad prekė degi, korozinė ar kitaip pavojinga. Tuomet reikia tinkamos pakuotės, žymėjimo, ADR dokumentų ir vairuotojo kvalifikacijos. Jei paaiškėja uoste, kad krovinys „tik šiek tiek pavojingas“, linksma baigiasi. Keltų kompanijos ir terminalai tokiais atvejais būna labai griežti. Todėl saugos duomenų lapą siųskite iškart, ne tada, kai visi jau prakaituoja.

Ar temperatūrinis režimas tikrai laikomas visą kelią?

Temperatūrinis režimas turėtų būti fiksuojamas visą kelionę, ypač kai kalbama apie maistą ar farmaciją. Šaldytuvai turi duomenų registratorius, o iškrovimo vietoje reikėtų žiūrėti, kiek laiko durelės buvo atidarytos. Aš ne visada žinau 100%, ar kiekvienas smulkus vežėjas turi gerą įrangą, todėl renkuosi tuos, kurie gali parodyti duomenis. Jei prekės jautrios, reikalaukite įrašo raštu. Tai nėra paranoja, tiesiog po savaitės niekas neprisimins, ar buvo +4 °C, ar +9 °C.

Kas su grįžtančiais kroviniais iš JK į Lietuvą?

Grįžtantys kroviniai iš JK į Lietuvą yra labai naudingi kainai, nes sunkvežimiui nereikia grįžti tuščiam. Jei turite prekių iš Manchester, Glasgow ar Belfast, galima derėtis geriau. Bet rinka svyruoja: kartais trūksta grįžtančių krovinių, kartais jų per daug. Dėl to kaina gali pasikeisti per dieną. Aš visada klaustelėju, ar nėra atgalinio varianto, nes tai vienas paprasčiausių būdų sutaupyti, kai viskas sutampa.

Ar krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo tinka labai mažoms siuntoms?

Taip, tinka, bet „be vargo“ čia reiškia daugiau organizavimo nei pilnam sunkvežimiui. Mažoms siuntoms geriausiai veikia grupinis pervežimas, kur jūsų krovinys keliauja su kitais. Tačiau jei siunta labai maža, pavyzdžiui, vokas ar viena dėžė, kartais kurjeris bus paprastesnis. Reikia palyginti ne tik kainą, bet ir riziką, dokumentus, laiką. Kartais pigiausias variantas nėra ramesnis, o tai svarbu, kai klientas laukia pirmojo užsakymo.

Krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo: blogos naujienos, klaidos ir kaip jų išvengti

Kokios klaidos daro, kad krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo nebevyksta taip sklandžiai?

Labiausiai brangina netikslūs matmenys, per vėlai pateikti dokumentai ir nežinojimas, kas moka muitus. Dar brangina frazė „ten jau kažkas sutvarkys“, nes paprastai niekas nesutvarko. Jei sąskaitoje nėra EORI, neteisingas HS kodas ar sandėlis neturi iškrovimo įrangos, kaina auga. Turėkite viską viename aplanke: nuotraukas, svorius, kontaktus, Incoterms. Taip, nuobodoka, bet gelbsti geriau negu herojiški skambučiai paskutinę minutę.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo neįmanomai pigią kainą?

Neįmanomai pigi kaina dažniausiai reiškia, kad kažko trūksta: muitinės, iškrovimo, laukimo, draudimo arba normalaus komunikacijos. Yra įmonių, kurios meta kainą žemyn, o paskui pradeda skaičiuoti kiekvieną skambutį. Aš nenoriu gąsdinti, bet rinkoje tokių būna. Geriau gauti sąmatą su paaiškinimu, kas įeina ir kas neįeina. Jei pasiūlymas per gražus, paprašykite parašyti juodu ant balto.

Ką daryti, jei muitinė sustabdė krovinį Doverio uoste?

Jei muitinė sustabdė krovinį Doverio uoste, pirmiausia reikia ne panikuoti, o išsiaiškinti, ko trūksta. Dažniausiai problema būna deklaracijoje, prekės aprašyme, HS kode arba vertėje. Vairuotojas vienas nieko neišspręs, jam reikia brokerio ar siuntėjo dokumentų. Todėl kontaktai turi būti pasiekiami ir savaitgalį. Kartais krovinys pajuda per kelias valandas, kartais stovi dieną ar dvi. Blogiausia – kai niekas neatsako į telefoną.

Ar verta pirkti paslaugą, kur viskas atrodo per daug gražu?

Jei viskas atrodo per daug gražu, aš tampu atsargesnis. Gera paslauga turi aiškią kainą, dokumentų sąrašą, atsakingą kontaktą ir planą, ką darysime, jei kas nors stringa. Jei pardavėjas vengia klausimų, sako „nebus problemų“ ir nepateikia sąlygų raštu, tai nėra ramybės ženklas. Pervežimas į Jungtinę Karalystę turi rizikos, tad pasitikėkite tuo, kuris jas įvardija. Ramybė kartais kainuoja šiek tiek daugiau, bet sutaupo nervų.

Kaip pasiruošti pirmam siuntimui ir nesijausti kvailai?

Pirmam siuntimui pasiruoškite kaip mokykliniam projektui, tik su didesniu stresu. Surinkite prekės aprašymą, HS kodą, EORI, sąskaitą, pakuotės lapą, kontaktus abiejose pusėse ir nuotraukas. Paskambinkite sandėliui JK ir paklausykite, ar jie tikrai gali iškrauti. Tada dar kartą patikrinkite adresą, darbo laiką ir Incoterms. Kvailai nebus, kvaila būna tada, kai niekas nieko nepaklausia ir visi daro prielaidas.

Išvada

Krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir JK be vargo įmanomas, kai prieš kelionę sutvarkomi dokumentai, matmenys, iškrovimas ir mokesčių atsakomybė. Be vargo nereiškia be jokių nesklandumų; reiškia, kad turite žmogų, kuris mato spąstus anksčiau. Jei ruošiatės pirmą kartą, pradėkite nuo mažos partijos, aiškių Incoterms ir sąžiningo vežėjo. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už aiškumą negu vėliau mokėti už stovėjimą, klaidas ir nervus.