perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją – operatyviai dažniausiai reiškia paprastesnį sprendimą, kai krovinys per didelis lengvajam automobiliui, bet per mažas pilnam sunkvežimiui. Tokio formato pervežimai tinka baldams, įrankiams, statybinėms medžiagoms, automobilių detalėms, asmeniniams daiktams, mažoms siuntoms verslui. Maršrutas iš Lietuvos į Angliją nėra visada toks sklandus, kaip norėtųsi: keltas, oro sąlygos, muitinės dokumentai, iškrovimo laikas – viskas gali pasisukti netikėtai. Bet kai viskas suplanuota normaliai, mikroautobusas dažnai būna greitesnis ir pigesnis variantas nei laukti didelio transporto.
Toks pervežimas tinka tada, kai reikia judėti greitai, bet krovinys nėra toks didelis, kad būtų verta užsakyti visą sunkvežimį. Mikroautobusu galima vežti apie 1–1,5 tonos, kartais ir daugiau, bet čia jau reikia žiūrėti į leistiną apkrovą, ne tik į vietą viduje. Į Angliją dažniausiai važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją, tada keltu per Duvrą arba tuneliu. Jeigu krovinys skubus, mikroautobusas yra geras kompromisas: mažiau logistikos, mažiau „stovėjimo sandėlyje“, dažniausiai paprasčiau suderinti iškrovimą.
Kaina dažniausiai svyruoja tarp 700 ir 1400 eurų, priklausomai nuo krovinio, vietos, sezono ir to, ar reikia tik pristatyti, ar dar surinkti, iškrauti, sumontuoti. Jei vežate iš Vilniaus į Londoną vieną sofą ir kelias dėžes, bus pigiau negu pilnas mikroautobusas su baldais iš Kauno į Mančesterį. Reikia nepamiršti keltų kainų, degalų, vairuotojo darbo laiko. Kartais klientai klausia: „Ar negalima pigiau?“ Galima, bet tada dažniausiai laukiama, kol susidės pilnas krovinys. Operatyvumas kainuoja šiek tiek daugiau.
Jei viskas tvarkingai, iš Lietuvos iki Anglijos galima nuvažiuoti per 2–4 dienas. Greičiausiai būna tada, kai krovinys paruoštas, dokumentai sutvarkyti, vairuotojas neturi kitų sustojimų. Realiai viskas gali užtrukti ilgiau dėl eismo Lenkijoje, keltų grafikų, muitinės patikrinimų. Kartais net smulkmenėlės gadina grafiką – pavyzdžiui, klientas pamiršta paruošti baldus išvakarėse. Į Angliją važiavimas per Duvrą dažniausiai yra numatomas iš anksto, bet vėjas ar streikai gali viską permesti. Todėl sakau taip: planuojam greitai, bet rezervuojam protą.
Taip, galima, bet ekonomiškai ne visada prasminga. Jeigu tai viena sofa, lova, stalas ar virtuvės baldai, mikroautobusas tikrai gali paimti, tik kaina vienam daiktui atrodys nemaža. Tokiu atveju kartais verta laukti grupinio krovinių pervežimo, kai surenkami keli klientai tame pačiame maršrute. Kita vertus, jei baldas brangus arba reikalingas skubiai, geriau mokėti daugiau, nei laukti dvi savaites. Svarbu gerai apsaugoti baldą: plėvelė, kartonas, diržai, kampai. Ne kartą mačiau, kaip „tik vienas daiktas“ sugadintas dėl blogo tvirtinimo.
Nes operatyvumas reiškia, kad transportas nejuda pagal sandėlio grafiką, o pagal kliento poreikį. Vairuotojas turi būti laisvas, mikroautobusas turi būti paruoštas, maršrutas – suderintas, o iškrovimo vietoje Anglijoje žmonės turi būti namuose. Jeigu kažkas vėluoja, transportas vis tiek laukia arba keičia planą. Čia atsiranda papildomas laikas, degalai, nervai. Gera įmonė tai pasako iš anksto, bloga – prideda mokestį vėliau ir dar atrodo nustebusi. Todėl prieš užsakant reikėtų aiškiai klausti, kas įskaičiuota.
Tinka baldai, buitinė technika, statybinės medžiagos, įrankiai, automobilių dalys, mažos komercinės siuntos, asmeniniai daiktai persikraustant. Svarbiausia, kad krovinys tilptų į mikroautobusą ir nebūtų pavojingas. Negalima vežti degalų, dažų, aerozolių dideliais kiekiais, chemikalų, ginklų, gyvūnų be specialių sąlygų. Jei vežate, pavyzdžiui, statybines plokštes, reikia žinoti ilgį ir svorį. Mikroautobusas nėra sunkvežimis, nors kartais atrodo, kad į jį telpa „viskas“. Netelpa. Ir nereikia bandyti.
Tinka labai gerai, ypač kai žmogus išvažiuoja dirbti ar gyventi į Londoną, Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį. Dažniausiai vežami drabužiai, indai, kompiuteriai, dokumentų dėžės, nedideli baldai. Tik problema ta, kad žmonės dažnai susipakuoja per vėlai ir per chaotiškai. Po to vairuotojas aikčioja prie dėžių, kurios atsidaro pačiame kelyje. Geriau viską sunumeruoti, sunkius daiktus dėti į mažas dėžes, o trapų stiklą apvynioti atskirai. Persikraustymas be plano greitai virsta mini katastrofa. Patikėkit, mačiau.
Galima, jei jos nėra per sunkios ir tinkamai sukrautos. Plytelės, gipskartonis, įrankiai, dažai uždaroje pakuotėje, tvirtinimo elementai – dažniausiai nėra problema. Bet cementas, klijai, didelės plytelių dėžės greitai privalo svorį. Čia reikia skaičiuoti ne tik vietą, bet ir leistiną apkrovą. Kartais klientas sako: „Na, tilps gi.“ Tilps, taip, bet ar važiuos saugiai? Tai jau kitas klausimas. Be to, kai kurios medžiagos gali būti priskirtos pavojingiems kroviniams, tad čia geriau pasitikslinti prieš pakraunant.
Baldus reikia išvalyti, nuimti trapiausias dalis, apsaugoti kampus, stiklus ir blizgų paviršių. Lovos, spintos, stalai dažniausiai geriau keliauja išardyti, jei tai įmanoma. Varžtus geriausia sudėti į maišelius ir priklijuoti prie baldo arba įdėti į aiškiai pažymėtą dėžę. Nejuokinga situacija: atvyksta viskas į Angliją, o varžtai lieka Vilniuje ant virtuvės stalo. Būna ir taip. Tvirtinimas mikroautobuse privalo būti su diržais, ne „na, stovi ramiai“. Kelias į Duvrą nėra vaikščiojimas po parką.
Taip, reikia. Anglija nebėra ES muitų teritorijoje, todėl kroviniams reikia deklaruoti turinį, vertę, siuntėją ir gavėją. Asmeniniams daiktams dažniausiai reikia sąrašo, komerciniams – sąskaitos faktūros arba proforma sąskaitos, kartais papildomų leidimų. Jei vežate senus baldus persikraustymui, situacija paprastesnė, bet sąrašas vis tiek pravartus. Ne visada jo kas nors prašo, bet kai paprašo, tada pradedama lakstyti po namus ieškant popierių. Dėl detalių geriau klausti vežėjo arba muitinės brokerio, nes taisyklės keičiasi. Bent jau aš taip darau.
Komerciniam kroviniui dažniausiai reikia komercinės sąskaitos, krovinio sąrašo, siuntėjo ir gavėjo duomenų, prekių kodo, vertės, svorio, kartais kilmės šalies informacijos. Jei prekės skirtos pardavimui Anglijoje, gali tekti tvarkyti papildomus mokesčius ar EORI numerį. Čia jau nebe „nuvešim dėžę draugui“ lygis. Blogiausia, kai įmonės sako: „Ten tik atsarginės dalys.“ O tos dalys gali būti labai skirtingos muitinei. Todėl sąraše reikia rašyti konkrečiai, ne „įvairūs daiktai“. Muitinė tokio aprašymo nemėgsta.
Rekomenduoju daryti, net jei kartais niekas neklausia. Sąrašas gali būti paprastas: 5 dėžės drabužių, 1 dėžė indų, 1 sofa, 1 stalas, 2 krepšiai batų. Jei daiktai seni ir naudojami, galima nurodyti apytikslę vertę. Tai padeda, jei kyla klausimų pasienyje arba Anglijoje. Be to, gavėjas Anglijoje lengviau patikrina, ar viskas atvažiavo. Esu matęs situaciją, kai klientas prisiekė turėjęs 12 dėžių, o atvažiavo 10. Sąrašas tada labai pravertė, nors visi buvo šiek tiek įkaitę.
Pirmiausia nespanikuoti ir paprašyti paaiškinimo raštu. Kartais mokestis kyla dėl neteisingos prekės vertės, kodo ar aprašymo. Jei vežate komercines prekes, mokesčiai gali būti realūs. Jei tai asmeniniai daiktai, situacija kitokia, bet vis tiek reikia parodyti, kad tai nėra naujos prekės pardavimui. Bloga praktika – rašyti sąskaitoje „dovana“, kai iš tikrųjų siunčiamas komercinis krovinys. Tai gali baigtis ne tik mokesčiais, bet ir delsimu. Geriau tvarkingai nuo pradžių, nors tai atrodo nuobodu.
Dažniausiai maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada Prancūziją ir keltu į Duvrą. Kartais važiuojama per Vokietiją, Daniją, Olandiją, bet tai priklauso nuo eismo, kainų ir vairuotojo grafiko. Iš Lietuvos populiarūs išvykimo miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Anglijoje dažniausiai vežama į Londoną, Lutoną, Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį, Notingamą. Kartais klientai prašo mažų kaimų, o ten jau prasideda juokas: siauros gatvės, parkavimas, laikas. Ne visada paprasta.
Dažniausiai mikroautobusai važiuoja keltu per Duvrą, nes taip patogiau suplanuoti kainą ir laiką. Tunelis kartais greitesnis, bet ne visada pigesnis, ypač kai kalbame apie komercinį transportą. Keltas leidžia vairuotojui pailsėti, pasivaikščioti, nors terminaluose būna visko – nuo ramybės iki chaoso. Oro sąlygos Labai svarbios, ypač vėjas. Tada keltai gali vėluoti arba būti atšaukti. Nėra čia ko dramatizuoti, bet ir žadėti „tiksliai 14:00“ būtų nesąžininga. Kartais logistika primena orų prognozę.
Taip, ir taip dažnai daroma, ypač kai norima mažesnės kainos. Vairuotojas gali surinkti kelis krovinius Lietuvoje arba Lenkijoje, tada vežti į skirtingas vietas Anglijoje. Tai pigiau, bet ne visada greičiau. Jei jums reikia operatyvumo, pilnas individualus reisai yra paprastesnis. Grupinis pervežimas tinka tada, kai galite palaukti dieną ar kelias. Blogas variantas būna tada, kai vienas klientas vėluoja su pakrovimu, o kiti jau nervinasi. Todėl punktualumas čia ne mandagumas, o bendras reikalas.
„Door to door“ reiškia, kad krovinys paimamas iš vienos vietos ir pristatomas į kitą, pavyzdžiui, iš namo Kaune į namą Birmingame. Skamba paprastai, bet praktikoje reikia žinoti, ar yra privažiavimas sunkesniam mikroautobusui, ar reikės nešti per kiemą, laiptus, liftą. Anglijos miestuose dažnai būna siauros gatvės, parkavimo apribojimai, Controlled Parking Zones. Vairuotojas ne visada galės pastoti tiesiai prie durų. Todėl prieš užsakant geriau nusiųsti nuotrauką, adresą, aukštą, ar yra liftas. Tada mažiau staigmenų.
Dažniausiai padeda, bet tai reikia aiškiai sutarti prieš reisą. Kai kurie klientai mano, kad vairuotojas yra ir krovininkas, ir montuotojas, ir baldų gynėjas. Ne visada taip. Mikroautobuso vairuotojas gali pakelti, pastumti, pritvirtinti, bet jei reikia nešti spintą ketvirtu aukštu be lifto, tai jau kita paslauga. Be to, saugumas. Nugaros nėra begalinės, o krovinys kartais būna toks, kad net du vyrai susimąsto. Geriausia rašyti sutartyje arba žinutėje: pakrovimas įskaičiuotas ar ne. Vėliau ginčytis prie atidaryto mikroautobuso nėra malonu.
Krovinys tvirtinamas diržais, atramomis, kampais, kartais naudojamos apkrovos juostos ir neslidžios kilimėlių juostos. Sunkūs daiktai dedami prie priekinės sienos, lengvesni ir trapūs – viršuje arba šone. Svarbiausia, kad niekas nejudėtų staigiai stabdant. Tikras gyvenimas: važiuojant per Vokietiją staiga sustojama, ir jei sofa nepritvirtinta, ji tampa ketvirtuoju keleiviu. O tada dar blogiau, jei ji trenkiasi į stiklą ar technką. Normalus vežėjas tam skiria laiko. Ne tas, kuris tik „ką nors užkiša“.
Galima, bet reikia būti realistams. Trapūs daiktai, pavyzdžiui, televizoriai, monitoriai, stikliniai stalai, paveikslai, keramika, turi būti specialiai supakuoti. Mikroautobusas važiuoja toli, per kalnus, miestus, keltą, vibraciją. Net geri keliai neapsaugo nuo trūkčiojimų. Jei daiktas labai brangus, verta svarstyti papildomą draudimą arba specialų pakavimą. Kartais klientas sako: „Jis tik šiek tiek įbrėžtas.“ Bet jei tas „šiek tiek“ ant naujo stalo, nuotaika sugenda visiems. Todėl geriau per daug apsaugoti negu per mažai.
Draudimas priklauso nuo vežėjo ir sutarties. Kai kurios įmonės turi CMR atsakomybę komerciniams kroviniams, bet asmeniniams daiktams sąlygos gali skirtis. Reikia klausti ne bendrai „ar drausta?“, o konkrečiai: kas dengiama, kokia suma, kokios išimtys. Jei vežate seną fotelį, vertė viena, jei naują dizainerio sofą – kita. Bloga žinutė yra tada, kai draudimas paaiškėja tik po incidento. Tada visi staiga kalba skirtinga kalba. Todėl prieš išvykstant reikia turėti nuotraukas, sąrašą, vertę ir aiškų patvirtinimą.
Dažniausiai vėluoja ne pats vairuotojas, o aplinkybės: eismas, keltai, muitinės patikra, neteisingas adresas, klientas ne namuose. Kartais krovinys nėra paruoštas, kartais dokumentai parašyti per daug gražiai, bet netiksliai. Anglijoje gali būti sunku privažiuoti prie namo, ypač Londono rajonuose ar senesniuose miestuose. Būna ir taip, kad gavėjas pamiršta datą. Skamba keistai, bet pasitaiko. Todėl operatyvus pervežimas nereiškia, kad viskas vyks kaip laikrodžiu. Reiškia tik tai, kad sprendimai priimami greičiau.
Reikėtų nedelsiant susisiekti su vežėju ir derinti naują laiką. Dažniausiai už laukimą taikomas mokestis, nes vairuotojas turi grafiką, degalus, poilsio laiką. Jei iškrovimo nėra, krovinys negali tiesiog „palaukti gatvėje“. Tai ypač aktualu Londone, kur parkavimas ir saugumas yra rimtas reikalas. Kartais galima susitarti su kaimynu arba palikti saugioje vietoje, bet ne visi kroviniai tam tinka. Geriausia, kad Anglijoje būtų žmogus, kuris tikrai gali priimti. Ne „turėtų būti“. Turėtų nėra planas.
Taip, ypač vėjas, audra, sniegas, rūkas. Keltų perėja į Duvrą kartais tampa labai jautri vieta. Jei vėjas stiprus, keltai vėluoja arba atšaukiami. Žiemą problemų gali būti Lenkijoje ar Vokietijoje, pavasarį ir rudenį – liūtys ir eismas. Aš ne visada 100% žinau, kaip bus po trijų dienų, niekas normalus nežino. Galima tik stebėti prognozes ir turėti rezervinį planą. Klientams tai nepatinka girdėti, bet geriau nemeluoti.
Nes ilgas maršrutas turi daug taškų, kuriuose viskas gali pasisukti. Vairuotojo poilsio laikas, eismas, terminalo eilė, muitinė, iškrovimo trukmė – viskas įtakoja grafiką. Kartais klientas nori tikslaus laiko iki valandos, bet realybėje geriau planuoti langą: rytas, pietūs, vakaras. Jei vežėjas žada „tiksliai 09:00“ po 3000 kilometrų, aš šiek tiek skeptiškas. Ne todėl, kad negalima, o todėl, kad kelyje pasitaiko gyvų žmonių ir gyvų problemų.
Reikėtų žiūrėti ne tik į kainą. Paskaitykite atsiliepimus, pažiūrėkite, ar įmonė turi kontaktus, ar aiškiai atsako, ar prašo krovinio duomenų. Geras vežėjas klausia svorio, matmenų, pakrovimo vietos, dokumentų, iškrovimo sąlygų. Blogas tik sako: „Vežam, kaina tokia.“ Kartais taip ir būna gerai, bet dažniau problemos prasideda vėliau. Patikrinkite, ar yra draudimas, ar galima gauti sąskaitą, ar aiškiai pasakyta, kas įskaičiuota. Pervežimas į Angliją nėra taksi už kampo.
Reikia krovinio aprašymo, apytikslio svorio, matmenų, pakrovimo ir iškrovimo adresų, kontaktų, pageidaujamos datos, ar reikia pakrovimo pagalbos. Jei krovinys komercinis – dokumentų. Jei baldai – ar išardyti, ar reikia nešioti per laiptus. Kuo daugiau informacijos duosite iš pradžių, tuo mažiau kainų keisis vėliau. Taip, kai kurie klientai to nemėgsta, nes nori tik „kiek kainuoja“. Bet be duomenų kaina bus arba netiksli, arba su rezervu. Tai normalu.
Ne visada. Pigiausias pasiūlymas kartais reiškia, kad lauksite, kol susidės krovinys, arba kad kai kurie dalykai neįskaičiuoti. Gali būti mažesnė kaina, bet be draudimo, be aiškaus grafiko, be normalaus bendravimo. O tada, kai krovinys stovi sandėlyje arba vairuotojas negali privažiuoti, prasideda papildomi mokesčiai. Aš nesakau, kad brangu visada reiškia gerai. Bet labai pigu ir labai greitai kartu retai būna sąžininga kombinacija. Ypač į Angliją.
Geriausia bendrauti konkrečiai ir raštu. Nuotraukos, adresai, laikai, svoris, pastabos – viskas turi būti matoma. Žinutės yra gerai, bet svarbius dalykus verta patvirtinti el. paštu. Jei keičiasi adresas Anglijoje, sakykite iškart, ne tada, kai vairuotojas jau stovi Prancūzijoje. Taip, būna ir tokių situacijų. Geras bendravimas taupo pinigus ir nervus. Be to, nereikia rašyti kas penkias minutes „kur jau esate?“, jei sutartas atnaujinimas kas dieną. Vairuotojas visgi vairuoja, ne sėdi su telefonu.
Taip, galima užsisakyti su pakrovimu, iškrovimu, pakavimu, baldų išardymu, bet tai reikia tarti atskirai. Kai kurios įmonės turi savo komandas, kitos dirba tik kaip transportas. Jei reikia montuoti baldus Anglijoje, klauskite tiesiai, ar tai įmanoma. Ne visada. Kartais klientas painioja pervežimą su pilnu persikraustymo servisu. Tai skirtingi dalykai, nors riba atrodo neryški. Operatyviai galima daug ką sutvarkyti, bet ne stebuklingai.
Gali, ir tai gana dažnas krovinys. Vežamos detalės, padangos, ratai, aksesuarai, kartais variklio dalys. Svarbu, kad nebūtų degalų, alyvos likučių, pavojingų skysčių. Jei dalys riebios ar tepaluotos, reikia jas tinkamai supakuoti, kad neteptų salono. Komerciniam kroviniui reikia dokumentų ir teisingo aprašymo. Kartais žmonės sako „automobilinė dalis“, bet tai muitinei per mažai. Reikia rašyti konkrečiau: stabdžių diskai, sparnas, bamperis, generatorius. Smulkmena, bet smulkmenos čia svarbios.
Augalus ir gyvūnus geriau aptarti atskirai, nes taisyklės griežtesnės. Gyvūnams reikia tinkamų sąlygų, dokumentų, kartais specifinio transporto. Augalams gali būti taikomi fitosanitariniai reikalavimai. Aš neaugalų ekspertas, todėl čia tikrai nereikėtų spėlioti. Jei žmogus nori vežti katiną ar šunį į Angliją, tai dažniausiai reikia tvarkyti pagal gyvūnų gabenimo taisykles, ne tiesiog „sės į mikroautobusą“. Tas pats su retais augalais. Geriau pasitikrinti oficialiai.
Reikėtų sakyti iškart. Jei paaiškėja, kad sofa sveria ne 40 kg, o 90 kg, arba kad dėžių ne 5, o 15, transportas gali nebetilpti. Kartais tenka palikti dalį krovinio, keisti transportą arba mokėti papildomai. Blogiausia, kai tai paaiškėja paskutinę minutę prie durų. Tada visi nervuoti, vairuotojas skuba, klientas jaučiasi apgautas, nors dažniausiai tai tiesiog blogas pasiruošimas. Todėl matavimai ir sąrašai nėra biurokratija. Tai apsauga.
Krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją – operatyviai yra patogus sprendimas, kai reikia greitai ir lanksčiai nugabenti nedidelį ar vidutinį krovinį. Svarbiausia – tiksliai aprašyti daiktus, sutarti kainą, dokumentus, pakrovimą ir iškrovimą. Anglija nėra „kaimyninis miestas“, todėl delsimai, muitinės klausimai ir keltų grafikai gali turėti įtakos. Bet su normaliu pasiruošimu viskas dažniausiai susitvarko. Jei norite tikrai operatyviai, neslėpkite detalių – jos čia lemia viską.