Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų

Įvadas

Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų nėra tik gražus pažadas. Per 20 metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau, kad dauguma problemų gimsta ne kelyje, o prieš pakrovimą: netikslūs adresai, silpnas pakavimas, HS kodai „kažkur ten“, vėluojantis sandėlis. UK į Lietuvą kroviniai juda per Doverį, Kalė, Zeebrugge, Vokietiją, Lenkiją, o kartais tiesiai iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Svarbiausia – žinoti, kas vyksta už ekrano, nes tada lengviau planuoti ir mažiau nervintis. Žemiau rašau taip, kaip aiškinu klientams telefonu: be gražių pasakojimų, su realiais terminais, kainų rėžiais ir tomis smulkmenomis, kurios dažniausiai nulemia viską.

DUK

Čia sudėliojau klausimus taip, kaip jie dažniausiai atskrieja telefonu: ne visada gražiai, bet labai gyvai.

Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų prasideda nuo dokumentų

Pirmas dalykas, kurį sakau klientui: jei popieriai netvarkingi, nė vienas geras vairuotojas stebuklų nepadarys.

Ar krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų įmanomas po Brexit?

Taip, įmanoma, tik ne taip kaip anksčiau. Po Brexit kiekvienas krovinys iš UK į Lietuvą turi turėti komercinę sąskaitą, prekių aprašymą, HS kodą, EORI numerį, CMR ir dažnai eksporto/transito deklaraciją. Jei viskas paruošta prieš pakrovimą, vairuotojas tiesiog važiuoja per Doverį arba tunelį. Jei popieriai „susigalvoti“ paskutinę minutę, prasideda stovėjimas, skambučiai ir nuotaikos kritimas. Aš visada sakau: dokumentai yra pusė maršruto.

Kokių popierių reikia kroviniui iš UK į Lietuvą?

Minimaliai reikia sąskaitos-faktūros, CMR važtaraščio, pakuotės lapo, jei yra, EORI numerio, tikslios prekės vertės ir HS kodo. Kartais dar prašo leidimų, sertifikatų, kilmės dokumentų, ypač maistui, medienai ar chemijai. Ne kartą mačiau, kad sąskaitoje parašyta „parts“, o muitinei to mažai. Ji nori žinoti, kokių dalių, iš ko pagamintų, kam skirtų. Smulkmena, bet smulkmenos čia kainuoja pinigus.

CMR, EORI, HS kodas – kodėl tiek painiavos?

CMR yra važtaraštis, EORI – įmonės identifikatorius muitinėje, HS kodas – prekės klasifikacijos kodas. Jei CMR be adreso arba EORI neteisingas, transportas gali stovėti. HS kodas yra dar įdomesnis dalykas, nes vienas netikslus skaitmuo gali pakeisti muito tarifą. (pataisau – ne visada pakeičia, bet rizika tikrai yra.) Todėl prieš išsiunčiant verta duoti duomenis žmogui, kuris mato muitines kasdien.

Ar galima vežti be PVM, jei įmonė turi EORI?

Galima, bet tik tada, kai sandoris ir Incoterms tai leidžia. Pavyzdžiui, EXW arba FCA dažnai reiškia, kad pirkėjas tvarko eksportą ir importą. DDP skamba gražiai klientui, nes tiekėjas viską „suneša iki durų“, tik ne visada tiekėjas supranta, ką prisiima. PVM klausimai be buhalterio yra slidūs, o aš transportininkas, ne mokesčių inspektorius. Geriausia: susitarkite su buhalteriu prieš pakrovimą.

Kodėl muitinė kartais prašo nuotraukų?

Muitinė nemėgsta miglos. Jei sąskaitoje parašyta „used equipment“, o nuotraukose matyti senos staklės, ji gali klausti amžiaus, vertės, kilmės. Nuotraukos padeda parodyti, ar prekė nauja, naudota, išardytas mazgas ar tiesiog netvarkingai sudėta. Kartais prašymas atrodo keistas, bet jis greičiau atkeliauja nei mes norėtume. Geriau turėti nuotraukų telefone, nei aiškintis iš sandėlio aikštelės.

Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų: maršrutai ir terminai

Maršrutas neatrodo klientui kaip kažkas svarbaus, kol jis stovi eilėje prie keltų.

Kiek trunka krovinių pervežimas iš UK į Lietuvą realybėje?

Realistiškai Londonas–Vilnius dažniausiai išeina per 3–5 darbo dienas, jei nėra muitinės trikdžių. Dalinis krovinys gali judėti ilgiau, nes reikia sulaukti kitų palečių, surinkimo grafiko ir vietos priekaboje. Pilnas krovinys greitesnis, bet brangesnis. Turėjau atvejį, kai dokumentai buvo tvarkingi, o keltas vėlavo dėl oro; tada visi planai pasidarė šiek tiek komiški. Todėl terminą visada rašau su rezervu.

Kodėl krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų kartais vėluoja?

Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų kartais vėluoja dėl paprastų dalykų: sandėlis neatidavė krovinio laiku, vairuotojas nepateko į terminalą, muitinė sustabdė deklaraciją. Būna ir taip, kad klientas paskambina po pakrovimo: „Oi, reikia pakeisti adresą.“ Tada prasideda nauja daina. Keltas, tunelis, eilės Doverio pusėje, vairuotojo valandos – viskas susijungia. Greitis gimsta prieš pakrovimą, ne po jo.

Koks maršrutas geriausias: keltas, tunelis ar kitaip?

Dažniausiai žiūrime Doveris–Kalė arba Folkestonas–tunelis–Kalė, tada per Belgiją/Vokietiją į Lenkiją ir Lietuvą. Kartais Zeebrugge arba Roterdamas tinka geriau, ypač kai krovinys didesnis arba reikia išvengti tam tikrų eilių. Tunelis kartais greitesnis, bet ne visada pigesnis. Beje, kavos kaina Doverio terminaluose yra atskira tema. Maršrutą renkame pagal terminą, krovinio tipą ir tai, kur tą dieną vairuotojas realiai pralįs.

Ar vežate iš Londono, Birmingham, Manchesterio, Leeds ir Škotijos?

Taip, dirbame su Londonu, Birmingham, Manchesteriu, Leeds, Liverpooliu, Bristol, Škotija – Edinburgh, Glasgow ir mažesniais miestais. Tik Škotija dažnai reiškia kitą grafiką, nes iki keltų ar tunelio eiti daugiau kilometrų. Jei krovinys yra kažkur „už miško“, reikia žinoti, ar vairuotojas spės grįžti į bazę. Kartais dėl 80 km prarandama visa diena. Todėl adresas turi būti tikslus, ne „netoli Birmingham“.

Kas nutinka, jei krovinys atvyksta į Klaipėdą, o išvežimas reikia į Kauną ar Vilnių?

Jei krovinys atvyksta į Klaipėdą, o reikia Kauno ar Vilniaus, tai paprasta vidaus distribucija. Svarbu, ar tai pilna priekaba, dalinis krovinys ar kelios paletės. Daliui reikia sandėlio persikrovimo, todėl gali būti papildoma diena. Pilną krovinį galima nuvesti tiesiai, jei vairuotojo grafikas leidžia. Esu matęs, kaip klientai taupo 100 eurų, o paskui laukia dar dvi dienas.

Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų: kaina, pakuotė ir rizikos

Kaina be konteksto yra tik skaičius ekrane. Geriau žinoti, už ką mokate.

Kodėl kaina krovinių pervežimui iš UK taip stipriai šokinėja?

Kaina šokinėja dėl kuro, vairuotojų, kelto bilietų, sezono ir to, kiek laisvų priekabų yra rinkoje. Prie švenčių kainos lipa, nes visi nori „greitai prieš Kalėdas“. Jei reikia pilno automobilio rytoj, kaina bus ne ta, kuri buvo prieš savaitę. Daliniam kroviniui svarbu, ar užsipildo maršrutas. Geriausias būdas taupyti – duoti užklausą anksčiau, ne tada, kai sandėlis jau verkia.

Kiek kainuoja paletė iš UK į Lietuvą?

Viena paletė iš UK į Lietuvą dažniausiai juda apie 120–450 €, priklausomai nuo svorio, vietos ir to, ar ji tilpsta į grupinį krovinių pervežimą. Jei paletė sunki, aukšta ar nestandartinė, kaina gali šokti. Pilnas krovinys gali būti nuo 1600 iki 3500 € ar daugiau, priklausomai nuo maršruto. Galutinis išmokejimas visada aiškėja iš matmenų, termino ir popierių. (Ne, „mažas krovinys“ nėra matmuo.)

Ar pilnas 13,6 m priekabos krovinys visada pigesnis už dalinį?

Ne visada. Pilnas krovinys atrodo pigesnis vienetui, kai priekaba pilna 24 paletėmis. Bet jei vežate 8 paletes, pilna priekaba bus akivaizdžiai per didelė. Grupinis krovinys leidžia mokėti už vietą, tik juda lėčiau ir priklauso nuo kitų krovinių. Esu matęs, kad klientas užsisakė „tik vieną automobilį“, o iš tikrųjų reikėjo pusės priekabos. Todėl pirma skaičiuojame, paskui pasakojame pasaką.

Kaip saugiai paruošti krovinius pervežimui iš UK?

Krovinys turi būti ant tvirto padėklo, apvyniotas, bet ne taip, kad kondensatas liktų viduje. Kampai, kraštai ir kabimo taškai dažniausiai nukenčia pirmiausia. Jei prekė sunki, reikia diržų arba juostų, ne vien plėvelės, kuri gražiai blizga sandėlyje. (pataisau – ne visada, bet dažnai.) Fotografuokite prieš pakrovimą, nes nuotraukos vėliau taupo nervus ir pinigus. Pakavimas nėra kosmetika, tai apsauga.

Kas atsakingas, jei paletė atvyksta šlapia ar įbrėžta?

Atsakomybė prasideda nuo to, kas parašyta CMR ir kokios sąlygos sutartos. Jei vairuotojas priėmė šlapią paletę be pastabos, vėliau bus sunkiau. Turėjau situaciją Manchesterio pusėje: lietus pylė, krovinys buvo uždengtas, bet vienas kampas vis tiek sušlapo. Tada žiūrėjome nuotraukas, pakavimo būdą, iškrovimo aktą. Blogiausia, kai visi sako „tikrai buvo sausa“, o įrodymų nėra.

Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų: kai viskas griūva

Šitas skyrius nėra tam, kad būtų baisu. Tik tam, kad žinotumėte, kas vyksta, kai planas paslysta.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi ir krovinys stovi pasienyje?

Pirmiausia nesiginčyti su muitine per emocijas. Reikia surinkti sąskaitą, HS kodą, EORI, paaiškinimą ir, jei reikia, pataisyti deklaraciją. Kartais krovinys stovi ne todėl, kad „muitininkai pikti“, o todėl, kad popieriuje trūksta vertės ar kilmės. Esu matęs, kad viena neteisinga eilutė sustabdė visą priekabą dviem dienom. Geriausia prevencija – dokumentų peržiūra prieš išvykstant.

Ar galima pakeisti adresatą jau pakeliui?

Galima, bet ne visada lengva. Jei krovinys dar nepaliko terminalo, pakeitimas paprastesnis. Jei jis jau Vokietijoje, reikia naujo CMR, naujo adreso, kartais naujo pristatymo lango. Kai kurie klientai mano, kad adresą galima pakeisti SMS žinute. Gal ir galima parašyti SMS, tik logistika taip neveikia. Kuo anksčiau sakote, tuo mažesnė žala.

Kodėl kai kurios įmonės žada 48 val., o tada tyli?

Žada, nes taip lengviau parduoti. Yra įmonių, kurios neturi savo vairuotojų, neturi stabilios sandėliavimo grandinės, o tik gražią svetainę ir telefoną. Paskui krovinys stovi, vadybininkas dingsta, o klientui sakoma „viskas juda“. Ne visos tokios, aišku. Bet pervežimuose žadėjimas be kontrolės yra blogas ženklas. Patikimas tiekėjas sako ir tai, kas gali nepavykti.

Kaip atskirti normalų vėlavimą nuo blogos logistikos?

Normalus vėlavimas turi paaiškinimą: eilė, muitinė, keltas, vairuotojo režimas, sandėlio langas. Bloga logistika atrodo kaip tyla, keisti pasiteisinimai ir nuolatinis „rytoj tikrai“. Jei niekas negali pasakyti, kur stovi automobilis, tai ne vėlavimas, o chaosas. Patikrinti galima paprastai: prašykite pozicijos, dokumentų būklės ir konkretaus plano. Ne „kažkaip išspręsime“, o konkretaus.

Kada verta rinktis ekspresinį pervežimą iš UK?

Ekspresinis pervežimas vertas tada, kai stotelė kainuoja daugiau nei transportas. Pavyzdžiui, gamybai sustojus dėl detalės arba prekybos sezonui įsibėgėjus. Tuomet automobilis važiuoja tiesiai, be ilgų grupavimo sustojimų. Kaina bus aukštesnė, kartais labai. Bet jei vienos dienos laukimas reiškia prarastą kontraktą, ekspresas nėra prabanga, o įrankis. Tik nereikia jo naudoti dėl savo planavimo klaidos kiekvieną savaitę.

Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų: smulkūs, dideli ir keisti kroviniai

Kroviniai būna visokie: nuo mažos dėžės iki keisto mechanizmo, kuriam reikia trijų žmonių ir geros nuotaikos.

Ar tinka mažoms siuntoms iš UK?

Mažoms siuntoms iš UK dažniausiai geriau tinka grupinis krovinių pervežimas arba kurjerinė linija, jei tai viena dėžė. Jei turite 1–3 paletes, logistas gali sujungti su kitais kroviniais ir taip sumažinti kainą. Tik reikia žinoti, kad grupinis maršrutas nėra lenktynės. Jis važiuoja tada, kai užsipildo ir kai tvarkomi dokumentai. Todėl „maža siunta“ nereiškia, kad ji bus rytoj.

Kaip vežamos automobilių dalys, statybinės medžiagos ar maisto prekės?

Automobilių dalys dažniausiai keliauja paletėmis, kartais dėžėse su aiškiais numeriais. Statybinės medžiagos reikalauja tvirto pakavimo, nes plytelės, profiliai ar kampuočiai nemėgsta tampymo. Maisto prekės jau yra kita istorija: temperatūra, galiojimo laikas, sanitarijos reikalavimai. Kartais reikia šaldytuvo, kartais pakanka sauso furgono. Svarbiausia – nesumaišyti kvapų ir dokumentų, nes abu gali sugadinti pristatymą.

Ką reiškia grupinis krovinių pervežimas iš UK?

Grupinis pervežimas reiškia, kad jūsų paletės keliauja vienoje priekaboje su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, bet lėčiau nei pilnas automobilis. Logistas turi subalansuoti svorį, vietą, iškrovimo eiliškumą ir muitinės dokumentus. Jei vienas krovinys stringa, gali nukentėti ir kiti. Jei ruošiate kelias paletes, naudinga peržiūrėti grupinį krovinių pervežimą iš UK, nes ten dažniausiai slypi pagrindinė ekonomija.

Ar galima vežti negabaritinį krovinį iš UK?

Negabaritinį krovinį iš UK galima vežti, tik čia aš visada sakau: reikia žiūrėti atskirai. Ilgis, plotis, aukštis, svoris ir pakrovimo būdas nusprendžia viską. Vienas metras virš normos gali reikšti leidimus, eskortą ir kitą maršrutą. Ne visada 100% žinau be brėžinio ir nuotraukos. Todėl siųskite matmenis, svorį, nuotraukas ir pakrovimo sąlygas. Tik tada galima kalbėti rimtai.

Kodėl svarbu nurodyti tikslius matmenis ir svorį?

Tikslūs matmenys ir svoris nėra biurokratinė smulkmena. Jie nurodo, ar krovinys telpa į paletinę vietą, ar reikia aukštos priekabos, ar jį galima krauti ant kitų palečių. Per mažas svoris kartais reiškia neteisingą deklaraciją, per didelis – papildomą techniką. Esu matęs, kaip „tik šiek tiek aukštesnė“ dėžė sugriauna planą. Todėl matuokite realiai, ne „apytiksliai nuo akies“.

Pasiruošimas klientui: kad pervežimas iš UK eitų sklandžiau

Paskutinis punktas, bet ne mažiau svarbus. Kliento pasiruošimas dažnai lemia, ar viskas praeis ramiai.

Ką klientas turėtų duoti logistui prieš užsakant pervežimą iš UK?

Duokite adresą su pašto kodu, kontaktinį asmenį, pakrovimo langą, matmenis, svorį, prekių pobūdį ir vertę. Jei yra HS kodai, siųskite iš karto. Jei nežinote, taip ir parašykite, nes spėlioti HS kodą yra bloga tradicija. Reikia žinoti, ar kroviniui reikia lifto, rampos, šakutinio krautuvo ar papildomo žmogaus. Kuo daugiau informacijos pradžioje, tuo mažiau staigmenų kelyje.

Išvada

Krovinių pervežimas iš UK – operatyviai ir be problemų prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo pasiruošimo: dokumentų, pakavimo, adresų, terminų ir sąžiningo plano. Jei viskas sudėliota prieš pakrovimą, kelias per Doverį, Kalė, Vokietiją ir Lenkiją tampa daug ramesnis. Jei ne, prasideda skambučiai, stovėjimas ir papildomos išlaidos. Todėl rinkitės ne gražiausią pažadą, o tą, kuris mato detales.