Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais – realus paaiškinimas iš logistikos pusės
Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: nuo gražių planų iki tokių nesusipratimų, kad vairuotojas stovi Doverio eilėje, o gavėjas Birmingeme sako „mes dar negavom dokumentų“. Kai klientai sako „mums reikia krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais“, aš iškart klausiu: kiek paletų, koks terminas, ar krovinys jau paruoštas, ar tik atrodo, kad paruoštas. Lankstumas čia nėra „kada nors“. Tai greičiau realus derinimas tarp sandėlio, muitinės, keltų, terminalų ir žmogaus, kuris paima telefoną. Jeigu reikia, palyginkite ir su krovinių pervežimas į Vokietiją, ten paprasčiau, bet principas tas pats.
DUK apie krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais
1. Kada rinktis paslaugą „krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais“, o kada geriau fiksuotą grafiką?
Paslauga „krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais“ tinka tada, kai jūsų krovinys nėra degantis, bet vis tiek norisi jį pastumti į priekį. Pavyzdžiui, turite 6 paletes iš Kauno, o gavėjas Mančesteryje priima antradienį–ketvirtadienį. Tada galima sugaudyti vietą grupuotame transporte ir neprašyti ekspreso kainos. Jei reikia tiksliai rytoj 8:00, geriau fiksuotas grafikas arba ekspresas. Beje, lankstumas nereiškia, kad vežėjas gali daryti, ką nori; jis tiesiog turi šiek tiek daugiau manevro vietos.
Kainos, maršrutai ir krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais
2. Kiek maždaug kainuoja 1–2 paletės į Angliją?
Vienai–dviem paletėms dažniausiai žiūrime grupuotą transportą, ne puskomplektą. Orientacinė kaina nuo Lietuvos iki Londono, Birmingemo ar Manchesterio gali būti apie 120–220 € už paletę, bet dažnai yra minimalus mokestis 250–450 € visai siuntai. Jei paletė aukšta, sunki ar be tinkamos pakuotės, kaina šoka. Kartą klientas parašė „1 paletė, nesunkiai“, o realybėje buvo 900 kg ir 1,9 m aukščio. Tokių smulkmenų dėl to ir klausiu.
3. Ar krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais gali būti pigesnis už ekspresą?
Taip, gali, bet neautomatiškai. Lankstus maršrutas leidžia vežėjui sujungti jūsų krovinį su kitais, pvz., Vilnius–Klaipėda–Roterdamas–Felixstowe, ir tada kaina tampa protingesnė. Ekspresas dažniausiai reiškia tiesioginį automobilį arba prioritetinį grupuotą siuntimą, o tai kainuoja daugiau. Jei terminas leidžia 4–7 darbo dienas, lankstus variantas dažnai laimi. Tik nesakykite „lankstiai“ vietoj „bet kada“, nes tai ne tas pats.
4. Kodėl krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais kartais kainuoja daugiau, ne mažiau?
Čia svarbu nesigauti. Kai sakome „lanksčiais terminais“, kai kurie klientai supranta pigiau, o kai kurie vežėjai supranta sudėtingiau planuoti. Jei krovinys ateina naktį, dokumentai vėluoja, o gavėjas priima tik ryte, logistui tenka dėlioti galvosūkį. Todėl kaina gali būti didesnė už paprastą grupuotą siuntą. (Tiksliau – ne visada greitesnis, tik patogesnis.)
5. Koks maršrutas dažniausiai naudojamas: per Doverį, Calais ar Zeebrugge?
Daugiausiai matome per Calais–Doverį, nes tai klasikinis kelias į pietų Angliją. Jei krovinys važiuoja į Šiaurės Angliją, Škotiją ar vidurio regionus, kartais patogiau eiti per Zeebrugge arba net per Roterdamą/Felixstowe. Per Calais galima greitai įstrigti, ypač kai vėjas, streikai ar muitinės patikrinimai. Per Zeebrugge keltas ilgesnis, bet kartais viskas ramiau. Aš ne visada žinau 100% prieš išvykstant, kur bus mažiausia spūstis; tai matosi jau kelyje.
Dokumentai, muitinė ir Brexit
6. Kokius dokumentus reikia ruošti siuntai į Jungtinę Karalystę?
Minimaliai reikia komercinės sąskaitos faktūros, pakavimo lapo, CMR, eksporto deklaracijos ir importuotojo EORI duomenų. Jei prekės turi kilmę, sertifikatus ar licencijas, reikia ir jų. Maisto, medienos, chemijos ar atsarginės dalys gali pareikalauti papildomų dokumentų. Aš visada prašau dokumentų prieš pakraunant, nes po keltų perrašinėti sąskaitas yra blogas sportas. Vieną kartą „mažas pataisymas“ sąskaitoje sustabdė visą siuntą iki pietų.
7. Kas yra CMR ir ar jis visada būtinas?
CMR yra tarptautinis važtaraštis, liudijantis, kas, ką ir kam veža. Daliniams kroviniams jis vis tiek daromas, tik dažnai jį tvarko terminalas arba vežėjas. Pilnai puspriekabei CMR yra būtinas praktiškai visada. Svarbu, kad adresas, svoriai, vietų skaičius ir prekės aprašymas sutaptų su sąskaita. Jei CMR sako „baldai“, o sąskaitoje „medinės kėdės ir stalai“, muitinė gali pakelti antakį.
8. Ką reiškia EORI, T1 ir eksporto deklaracija?
EORI yra įmonės identifikatorius muitinėje, be jo Jungtinėje Karalystėje importas pradeda stringti. T1 yra tranzito procedūra, kuri gali būti naudojama ES tranzitui, ypač kai krovinys juda per sąjungos teritoriją iki išvežimo punkto. Eksporto deklaracija sako ES muitinei, kad prekė išeina iš ES. Čia daug kas painiojasi, nes Jungtinė Karalystė jau nėra ES rinka. Jei nesate tikri, geriau leisti muitinės brokeriui pažiūrėti anksčiau.
9. Ar po Brexit vis dar galima siųsti krovinius į Angliją be didelio vargo?
Taip, tik nereikia galvoti, kad Brexit nieko nepakeitė. Pakeitė, ir dar kaip. Anksčiau vairuotojas galėjo pravažiuoti kaip į Prancūziją, dabar be dokumentų jis gali stovėti terminalo aikštelėje ir laukti atsakymų. Gerai paruošta siunta važiuoja gana normaliai, blogai paruošta – kančiai. Aš matau, kad įmonės, kurios susitvarkė procesus, jau nebekankina nei savęs, nei vežėjų.
10. Kas nutinka, jei komercinė sąskaita parašyta netiksliai?
Tai viena nemaloniausių klaidų. Jei sąskaitoje prekės aprašymas, HS kodas, vertė ar svoris nesutampa, muitinė gali paprašyti patikslinimo. Tada gavėjas gauna klausimą, brokeris laukia, vairuotojas laukia, o visi sako, kad „ne mūsų problema“. Galiausiai būna jūsų problema, nes krovinys stovi. Todėl sąskaitą tikrinkite ne akimis, o galva; skamba paprastai, bet gelbsti.
Kroviniai, pakuotės ir specifinės sąlygos
11. Ar tinka Europinės 120x80 cm paletės?
Taip, EUR paletės 120x80 cm yra standartas ir dažniausiai tinka geriausiai. Jei paletė nestandartinė, pavyzdžiui, 100x120 cm ar perkrauta per kraštus, reikia sakyti iš anksto. Terminaluose viskas dėliojama kaip Tetris, tik be instrukcijos ir su vairuotoju, kuris nori išvažiuoti. Perkrovimas virš kraštų gali sugadinti kitą krovinį, o tada prasideda ginčai. Matuokite ne „maždaug“, o realiai.
12. Kiek sveria viena paletė ir kada reikia šakinių pakėlimo?
Viena paletė gali sverti 100 kg, o gali ir 1 200 kg. Svoris svarbus ne tik kainai, bet ir pakrovimui. Jei gavėjas neturi forklifto, reikia automobilio su hidrobortu arba siuntą reikia pristatyti ten, kur yra technika. Beje, hidrobortas ne visada reiškia, kad galima iškrauti bet ką; kartais reikia dar vieno žmogaus. Šitoj vietoj klientai dažnai nuvertina situaciją.
13. Ar galima vežti statybines medžiagas, automobilių dalis ar baldus?
Tikrai taip, tik kiekvienas krovinys turi savo „bet“. Statybinės medžiagos turi būti gerai sukrautos, automobilių dalys dažnai važiuoja grupuotai, baldai turi būti apsaugoti nuo drėgmės ir įbrėžimų. Yra įmonių, kurios priima viską kaip „bendrą krovinį“, o paskui stebisi, kodėl kampas įlenktas. Jei prekė vertinga ar trapi, sakykite tai tiesiai. Geriau iš anksto tarti dėl pakuočių, nei po to aiškintis nuotraukomis.
14. Kaip vežami kroviniams, kuriems reikia temperatūros?
Temperatūriniai kroviniai reikalauja izoterminio arba šaldytuvo tipo transporto, o ne paprasto tentinio automobilio. Reikia nurodyti ne tik temperatūrą, bet ir ar ji turi būti pastovi, ar leidžiami svyravimai. Pavyzdžiui, +2...+8 °C ir +15 °C yra skirtingi pasauliai. Dar reikia žinoti, ar gavėjas Anglijoje turi šaltą zoną iškrovimui. Jei neturi, šaldytuvas gali laukti, o laikas brangus.
15. Ar galima siųsti ADR krovinius į Angliją?
Galima, bet tik tada, kai viskas sutvarkyta: ADR klasė, pakuotės žymėjimas, dokumentai, vairuotojo pažymėjimas ir tinkamas transportas. Kai kurios keltų kompanijos ar terminalai turi papildomų taisyklių, todėl ADR negalima mesti į bendrą krūvą. Degios medžiagos, baterijos, dažai, klijai – viskas turi savo niuansų. Jei kas nors sako „čia tik chemija, nieko čia tokio“, aš jau įtariu problemą. Geriau per daug dokumentų nei po to aiškintis uoste.
Terminai, vėlavimai ir realūs scenarijai
16. Per kiek dienų realiai atvyksta krovinys iš Lietuvos?
Grupinis krovinys iš Lietuvos į Angliją dažniausiai juda apie 4–7 darbo dienas, kartais 8, jei įsikiša muitinė ar terminalas. Dalinis automobilis gali būti greitesnis, apie 2–4 dienas. Pilnas automobilis su keltu dažniausiai realistiškai 3–5 dienas, jei nėra audrų. Prieš Kalėdas visi nori „greitai“, todėl eilės ilgesnės. Todėl lankstus terminas kartais yra ne silpnumas, o protingas buferis.
17. Kodėl terminalas Londone gali vėluoti vieną dieną be jokios tragedijos?
Nes Londonas nėra vien tik Londonas. Gavėjas gali būti Enfield, Dartford, Heathrow zonoje arba toliau, o kiekvienas rajonas turi savo spūstis. Terminalas gali turėti paskyrimo langą, pvz., 9:00–12:00, ir jei neatvykai, lauki kitos dienos. Kartais vairuotojas atvyksta, bet sandėlis sako, kad prekės nepriims be brokerio patvirtinimo. Tai nepatogu, bet realu.
18. Ar lankstūs terminai reiškia, kad galite atvykti bet kada?
Ne, ir čia reikia labai aiškiai susitarti. Lankstūs terminai dažniausiai reiškia, kad vežėjas gali parinkti dieną ar maršrutą per sutartą langą, pavyzdžiui, trečiadienis–penktadienis. Tai nereiškia, kad krovinys gali gulėti savaitę arba būti iškrautas sekmadienį, kai niekas nedirba. Jei gavėjas Anglijoje turi griežtus appointment slotus, juos reikia žinoti iš anksto. Kitaip gaunasi gražus planas popieriuje ir pyktis telefone.
19. Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje neatidaro sandėlio?
Pirmiausia reikia stabdyti procesą protingai, ne paniką kelti. Vairuotojas susisiekia su dispečeriu, dispečeris su gavėju, o gavėjas turi pateikti naują iškrovimo langą arba patvirtinimą. Jei gavėjas neatidaro sandėlio be jokios priežasties, gali atsirasti laukimo mokestis. Blogiausiu atveju krovinys važiuoja į terminalą, o tai kainuoja papildomai. Būna ir tokių įmonių, kurios „pamiršta“ pasakyti, kad dirba tik iki 14:00.
20. Kaip sekasi žiemą, per audras ar prieš Kalėdas?
Žiemą situacija visada šiek tiek nervinė. Audros Doverio sąsiauryje, rūkas, plikledis Vokietijoje, prieškalėdinis terminalų triukšmas – viskas gali pridėti dieną ar dvi. Prieš Kalėdas Anglijoje sandėliai perpildyti, o po švenčių visi bando „pagauti“ grafiką. Todėl geriausias terminas yra ne tas, kuris skamba gražiai, o tas, kuris turi rezervą. Aš mėgstu rezervą, net jei klientas jo nemėgsta.
Užsakymas, sekimas ir rizikos
21. Kaip teisingai užsakyti pervežimą, kad nekiltų nesusipratimų?
Užsakant reikia pateikti ne tik miestą, bet ir pašto kodą, vietų skaičių, svorį, matmenis, krovinio pobūdį, pakrovimo bei iškrovimo laiką. Jei yra paletės, nurodykite, ar jos mainomos, ar negrąžinamos. Jei krovinys turi būti iškrautas su technika, parašykite tai didelėmis raidėmis. Geriausias užsakymas yra nuobodus: viskas aišku, niekas neklausto po dešimt kartų. O kai klausiama po dešimt kartų, vadinasi, pradžioje kažkas buvo neaišku.
22. Ar galima stebėti krovinį kelyje?
Dažniausiai taip, ypač jei veža pilnu automobiliu arba rimtesnis grupuoto transporto operatorius. Daliniam kroviniui sekimas kartais būna etapas: pakrauta, išvyko iš terminalo, atvyko į uostą, iškrauta. Ne visada bus GPS nuoroda kaip taksi programėlėje. Jei jums reikia tikslaus „kur dabar stovi“, klauskite prieš užsakant. Kai kurios įmonės moka parduoti sekimą gražiai, o realybėje atsakymas ateina po dviejų valandų.
23. Kokių klaidų klientai daro dažniausiai?
Dažniausia klaida – manyti, kad logistika prasideda tada, kai krovinys jau stovi prie durų. Ne, ji prasideda nuo dokumentų, pakuočių, gavėjo pasiruošimo ir realaus svorio. Antroji klaida – rinktis pagal mažiausią kainą. Trečia – nemeluoti apie pavojingas medžiagas ar temperatūrą. Ketvirta – manyti, kad Anglija yra šalia, todėl viskas bus kaip į Kauną. Nėra.
24. Ar visos transporto įmonės sąžiningos?
Ne, ir būtų gražu, jei visi taip galvotų nuo pradžių. Yra puikių vežėjų, kurie paskambina patys, kai mato problemą. Yra ir tokių, kurie paima užsakymą, o tada ieško transporto paskutinę minutę. Dar blogiau, kai kainą muša žemyn, o paskui pradeda „aiškintis“ dėl kiekvieno kilometro. Todėl verta žiūrėti ne tik į pasiūlymą, bet ir į tai, ar žmogus už jo stovi. Patirtis dažnai kainuoja, bet sutaupo nervų.
Išvada
Jei kalbame apie krovinių pervežimas į Angliją lanksčiais terminais, mano paprastas patarimas būtų toks: neslėpkite detalių, duokite realius matmenis ir dokumentus ruoškite anksčiau. Lankstumas veikia, kai abi pusės supranta, kas yra terminas, kas yra gavėjo langas ir kas yra rizika. Pigiausias variantas ne visada pigiausias, o greičiausias ne visada protingiausias. Geriausia schema – aiški informacija, rezervinė diena ir vežėjas, kuris pasakys tiesą.