perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Sunku sueiti į vieną, kiek vandens nutekėjo nuo tada, kai pradėjai važinėti į Angliją. Anuomet tai tiesiog užleisdavai vairsą, pavažiuodavai iki jūros, įsijungei į keltą, ir štai jau jau esi Londono periapije. O dabar? Dabar tas pats maršručius reikia planuot kaip karinę operaciją, nes "krovinių paslaugos į Angliją" šiuo metu nebeapsiriboja tik vairavimu. Pasidarė tokia paprastų dalykų kaip muitinė, visi tie IE numerių patikrinimai ir anglų pareigūnų nuotaikos, kurios keičiasi kaip oras. Dažnai klientai klausia, kodėl dabar brangiau ar lėčiau – aš turiu tiesiog nusišypsoti ir parodyti sutartį, nes be dokumentų šiandien nepraeisi net Lietuvos ribos.
Dabar tai yra kompleksinis dalykas, kurį reikia piešti ne prieš pat išvykimą. Turite turėti prekių SF, pakavimo sąrašą, kuriame tiksliai surašyta kas yra kurioje pakuotėje, o svarbiausia – gero tikslumo eksporto deklaraciją. Be to, privalomas yra tūži EORI numeris, kuriss turi būti patikrintas dar prieš kraunant krovinį į furgoną (tą kartą Lietuvoje įvyko nerealiai ilga eilė ties Pasvalio pramone). Be viso šio rinkinio, netgi nesame kviečiami Į keltą, nes ten jau taip pat tikrinama viską labai griežtai, ypač po to, kai įsigaliojo nauji reikalavimai.
Tai trumpai tariant, jūsų tapatybės kortelė Europos Sąjungos muitinės sistemoje. Be to, jeigu jūsų pirkėjas Anglijoje turi savo EORI numerį, reikia nurodyti ir jį, kadangi be jo JK muitinė nebus sukaupusi prekių atleidimo nuo mokesčių. Vieną kartą teko laukti tris paras pasienio punkte, nes klientas nurodė neteisingą skaitmenį – buvo tikrai nepavykęs vakaras. Tai nėra joks kosminis dalykas, bet be jo nebegalima vežti nieko oficialiai net tarp dviejų šalių.
Galima sakyti, kad teoriškai galima bandyti, bet praktikoje tai baigsis labai blogai net ir po mažą siuntą. Angliškoji muitinė dabar turi sistemas, kurios automatiškai meta klaidą, jei trūksta to kodo, ir tiesiog neleidžia praeiti. Tiesiog negalima rizikuoti, nes keltų kompanijos papildomai baudžia ir už laiko vėlavimą, ir tai gali kainuoti brangiau nei patys krovinių pervežimo paslaugos į Angliją. Geriau praleisti valandą biurokratijai nei prarasti klientą dėl tokios paprastos klaidos.
Kai kurie mano kolegos sako, kad tai be galo nuobodus procesas, bet be jo neiššeisi. Yra dvi galimybės: arba mes, kaip pervežėjai, padarome eksporto deklaraciją (tai yra geriausias variantas, jei reikia greičio), arba jos pirkėjas to padaro savo pusėje. Problemų kyla kuomet visi laukia, ką kitas padarys, o krovinys stovi vietoje ir žiūri į sieną. Pats esu matęs, kaip stovėjo vilkikai su šviečiančiais šviesos prietaisais, nes nebuvo aišku, kas iš viso yra atsakingas už tuos popierius.
Gali praeiti per valandą, o gali užtrukti ir dvi dienas, jeigu prekės yra pavojingos arba jeigu yra kokių nors abejonių dėl jų kilmės. Angliški pareigūnai mėgsta pasirinkti atsitiktinius rinkimus, ir jei tenka juos patikrinti, reikia kantrybės. Atsimenu vieną atvejį, kai vežėme plastiko granules į Mančesterį, mus išrinko ir iškrautė visą furgoną – tiesiog bijojo, kad gali būti atliekos. Tokios situacijos kuria didžiulį stresą visiems partici_pantiems.
Jei prekės pagamintos ne Europos Sąjungoje, tada gali būti taikomi importo mokesčiai Anglijoje, nors mes ir eksportuojame iš Lietuvos. Be to, šis dokumentas leidžia užtikrinti, kad prekės nekelia jokių papildomų rūšiavimo reikalavimų. Vieną kartą teko vežti medienos gaminius iš Kauno ir Anglijoje be to dokumento užkabino muitą – klientas nežinojo ir teko skambinti iš tos vietos girdėti keiktą. Tiesa, dabar jau visi apie tai žino, bet tuo metu tai buvo šokas.
Tai procedūros požiūriu nėra labai sudėtinga, bet jeigu pirmą kartą užpildote neteisingai, tai gali trukti ilgiau nei įprasta. Eksporto atstatymas (angl. Export Accompanying Document) yra būtinas, kai vežate prekes ne į komercinę, o į privatų vartotoją arba į specialias zonas sunkiai. Kartais sistema užstringa, ir tereikia paprasčiausiai laukti, kol pareigūnas atkreips dėmesį į jūsų užklausą (toks dalykas buvo praėjusį rugsėjį su viena siunta Šeifilde).
Nežinau, ar verta apie tai kalbėti, bet geriausia nesukelti panicos pirmiausia. Reikia nedelsiant susisiekti su savo muitinės brokeriu ir paprašyti pataisyti, kol krovinys dar nepasiekė kontrolės punkto. Kartais galima tiesiog išsiųsti pataisytą laišką, kartais reikia naujos deklaracijos, o jeigu jau pasiekė Angliją – tai bus labai brangu. Klientai dažnai netyčia sumaišo priekabos numerius, ir tu tuoj nuojauti, kad rūpesčių bus daug.
Be abejo, be jo neapsieinama, ypač jei komplektuojate įvairias prekes į vieną dėžę arba ant paletės. Pareigūnai turi matyti lygiai, kur kas yra padėta, kadangi tik pagal jį gali patikrinti, ar nėra kokių draudžiamų elementų. Esu matęs, kaip užduotas vienas paprastas klausimas apie svorį, o paletėje svėrė dešimt kilogramų daugiau nei dokumentuose – tuomet prasideda ilgos paaiškinimai.
Tai prekių kodas pagal Sąjungos kombinuotą nomenclatūrą, kuris nurodo, kas tai per prekė iš tikrųjų yra. Neteisingas HS kodas gali lemti tai, kad mokesčiai bus skaičiuojami neteisingai, kas vėliau sukelia didžiulius nemalonumus. Pats aš nelabai myliu tą dalyką, nes ten yra tūkstančiai variacijų, viena maža detalė gali pakeisti visą klasifikaciją.
Jei esate registruotas Lietuvoje ir prekės keliauja su tarpsąjungine prekyba, tuomet Anglijoje PVM dažniausiai mokėti nereikia. Tačiau visada reikia patikrinti, ar jūsų pirkėjas tą PVM gali susigrąžinti (angl. reverse charge), nes kitaip jiems gali tekti mokėti dvidešimt procentų papildomai. Turime vieną klientą Birmingeme, kuris visą laiką užmirštą šią detalę, ir aš turiu jam vis priminėti.
TIR knygelė yra neįkainojamas dalykas, jei važiuojate per trečiąsias šalis, pvz., per Baltarusiją ar Rusiją, bet jei tiesiog į Angliją per jūrą, ji nebūtina. Kai kurie vairuotojai vis ją pasiima įprotimi, bet tiek daugiau dokumentų nėra ko daryti, jeigu tik dujų keitimas. Esu girdėjęs, kad kai kurie pervežėjai ją naudoja kaip užuominą, kad jie "tikri" partneriai.
CMR konvencija (tarptautinis vežimo paslaugų sutartis) turi būti užpildyta labai tiksliai: siuntėjo ir gavėjo duomenys, krovinio aprašymas ir svoris. Vieną kartą D. Britanijoje mus bandė padaryti atsakingus už sugadintas prekes tik todėl, kad CMR buvo užpildytas neryškiai (buvo panašu, kad vairuotojas buvo labai pavargus). Turėjome mūsų advokatą įsikišti, kad išsisuktume.
Viskas priklauso nuo degalų kainos, vietos laisvumo keltuose ir, žinoma, nuo to, kiek papildomų rūpesčių sukelia pats krovinys. Jei tai tiesiog pilna šašė (FTL – pilna krovininė mašina), tai galima daryti palyginti pigiau, o jei tai dalinis krovinys, tai kaina šoka aukštyn. Be to, Anglijoje mokesčiai už važiavimą keliais (angl. Road User Charge) taip pat įeina į bendrą sumą, todėl tenka skaičiuoti labai atsargiai.
Žinoma, brangiau nei į Lenkiją ar Vokietiją, nes čia įeina jūros pervežimas ir papildomi administraciniai reikalai. Palygink su Prancūzija – ten tiesiog važiuoji žeme, o čia turi sumokėti už bilietą į keltą, kuris kainuoja šimtus eurų. Kartais klientai sušokinėja nuo kėdės, kai galiu pasiūlyti sumą, bet aš tiesiog tiesiai sakau, kad kiekvienas bilietas brangsta.
Kuro priedas skaičiuojamas pagal dabartinę degalų kainą rinkoje ir procentais pridedamas prie pagrindinio vežimo tarifo. Kadangi kuro kaina svyruoja kaip bepročiai, tas priedas gali keistis kas savaitę. Esu matęs, kaip kainą šoka aukštyn per naktį, o mes turime pranešti klientams, kad kaina pasikeitė jau važiuojant – niekas to nemėgsta, bet tokia logistika.
Teoriškai galima, bet praktiškai labai pavojinga daryti ilgas sutartis be kuro korekcijos. Aš pats siūlau daryti sutartis su sąlyga, jeigu kuras pakyla daugiau kaip dešimt procentų, koreguojama ir kaina. Anksčiau dirbęs vienas mūsų partneris Klaipėdoje taip užstrigo, kad po metų buvo minusas.
Angliški reikalavimai dėl ašių apkrovos yra labai griežti, ir jei viršijate leistiną svorį (ypač ant paskutinės ašies), gausite didelę baudą. Todėl, jeigu krovinys sunkesnis nei planuota, reikia specialaus leidimo ir da kartų didesnės kainos. Mano bičiulis praeitą mėnesį išgyveno siaubą su viršytu svoriu prie Liverpulio – beveik liko be pažangos.
Didesniems kroviniams (FTL) visada taikome suminę kainą už maršrutą, o mažesniems siuntoms skaičiuojame už ketvirtadį arba už kilogramą. Tai priklauso nuo to, kaipy jums patogiau planuoti savo biudžetą, bet sumiš kaina dažniausiai šiek tiek palanknesnė ilguose maršrutuose. Jeigu turite reguliariai siųsti prekes į Londoną, geriau derėtis kas mėnesį.
Tunelis tarp Kalkedos (Calais) ir Folkesto yra brangesnis nei keltas, bet jūs sutaupote laiko (valandą ir daugiau). Jeigu laikas yra svarbiau už pinigus, tuomet renkatės tunelį, bet jeigu kaina kritinė, geriau keltis, nors ir reikia laukti valandas. Aš asmeniškai mėgstu tunelį, nes jame nekalba jūros ligos, bet klientams visada sulyginu abu variantus.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštate, yra vairuotojo darbo laikas. Jeigu reikia ilgos laukimo Angelės mieste, dėl to reikia mokėti viršvalandžius. Kartais klientai mano, kad vairuotojas yra kaip robotas, kuris gali dirbti be pertraukų, tačiau taisyklės yra griežtos. Prisimenu vieną atvejį, kai teko mokėti papildomai už naktinę nakvynę, nes gavėjas nebuvo laiku atvykęs į sandėlį.
Galima sutaupyti, jeigu galiu įstatyti daugiau į mažesnę erdvę, nebandant nieko sugniuždyti. Blogai supakuotos prekės gali pakenkti kelyje, o tuomet kainos sugrįžta su baudomis už išmokėjimą. Aš vieną kartą gavau siuntą, kuria buvo tiesiog mesta į maišą be jokios fiksacijos – nerealu, kad tai nenukrito viduje.
Visada stengiamės nustatyti kainą eurais, kad nebūtų jokių nesusipratimų dėl svarų fluo_ktuacijų. Jeigu reikia apmokėti GBP, tuomet imamas nustatytas kurso nustatytas dienos kursas arba fiksuotas. Kartais klientai bando pinigus pervesti iš Londono lietuviškam sąskaitą be pardavėjo, bet tai užtrunka ilgiau.
Standartinė kaina įeina pagrindinis krovinio draudimas (CMR), kuris paprastai yra ribotas (pvz., 8,33 SDR/kg). Jeigu prekės yra labai brangios (elektronika, brangiausi baldai), reikia pirkti papildomą draudimą, tada kaina šiek tiek padidėja. Neraizu sakyti, kad draudimas nereikalingas, nesangiškių kelių atvejų yra per daug.
ADR – tai tarptautinių pavojingų krovinių gabenimo taisyklės (jeigu kas pamiršo, tai apie chemines medžiagas, degalus ir panašiai). Jūs privalote mums pasakyti, jeigu siunčiate tokias prekes, kadangi reikia specialaus įrangos vairuotojui ir papildomų leidimų. Vieną kartą klientas netyčia nurodė neteisingą kodą, ir mes sugebėjome sustoti per 200 metų nuo terminalo.
Galima, bet tada reikia sanitarinių sertifikatų ir griežtai laikytis šaldymo režimų. Angliški veterinarijos pareigūnai labai kritikuoja maistą, ypač jeigu tai yra mėsos ar pieno produktai. Buvome vežę sūrių į Škotiją ir mus tikrinė beveik valandą, patikrindami kiekvienos dėžės numerius. Gera mintis visalaik pasilikti šaltą akį.
Tabako gaminiai – tai atskira kategorija, apie kurią geriau kalbėti su specializuotais brokeriais, čia mūsų patirties mažiau. Ten yra didžiulės akcizų rizikos, ir jeigu dokumentai bus neteisingi, gali būti ne tik bauda, bet ir prekės konfiskavimas. Asmeniškai aš vengiu tokių užsakymų, kol kas nesu sutikęs rimto kliento.
Užsikraunant krovinį reikia užpildyti būklės protokolą (pridėti nuotraukas), kad nebebūtų abejonių vėliau. Vairuotojas turi apžiūrėti, ar nėra įtrūkimų dėžėse. Kartą atvežėme į Bristolį stalo komplektai, kuris buvo surautas krašte, ir klientas bandė mums įdėti kaltę, bet nuotraukos išgelbėjo.
Dėl kurso, svarbu ir vienas, ir kitas. Jeigu prekės yra sunkios (metalas), svoris lemia kainą, jeigu lengvos (patalynė, putos), tada skaičiuojame tūrį. Mums visada geriau, jeigu pateikiate abu dydžius iš karto, kadangi sistema gali būti nepalanki vienu ar kitu atveju. Pats stengiuosi priminti, kad reikia tikslumo.
Tokiai siuntai reikia specialios technikos arba pristatymo už galinę ašį (angl. tail lift). Reikia tiksliai nurodyti išmatavimus ir galimą pakrovimą/aikrovimą iš kairės arba dešinės pusės. Kartais vairuotojas atvyksta į sandėlį, o ten nėra kur pajungti liftą – tuomet prasideda problemos.
Tekstilė labai dažnai būna vertybė, todėl reikia užtikrinti, kad furgonas būtų užrakintas ir patikrintas stovėjimo metu. Yra nemažai vagysčių atvejų stovėjimo aikštelėse, todėl visada rekomenduoju vairuotojams stovėti apšviestose vietose. Nemažai tokių istorijų yra girdėjęs pietų Anglijoje. Tiesa, retai kas pasiduoda į riziką dabar.
Pirma reikia patikrinti, ar gavėjas tikrai yra toje vietoje, kur nurodėte (nes taip nutinka, kad adresas senas). Jeigu viskas tvarkoje, vairuotojas bando susisiekti su telefonu, jeigu nebūna atsakymo, laukia valandą ir duoda mums žinoti. Kartais reikia grąžinti siuntą į sandėlį Lietuvoje, o tai yra labai brangu. Tokie dalykai sukelia didelį diskomfortą.
Negalima vežti dujų balionų kartu su paprasta technika, jeigu nėra specialios atitvaros tarp jų. Tai yra pavojinga ir draudžiama be specialios leidimų. Tokie reikalai dažnai iškelia dilemas, nes klientai vis nori sutaupyti ir viską statyti į vieną vietą. Aš esu griežtas šiuo klausimu.
Atliekos yra dideliausia bėda, nes ten reikalingi ne tik ADR, bet ir specialių dokumentų. Negalima tiesiog taip paprasčiau nuveži šiukšlių į kitą šalį ir numesti. Esu girdėjęs, kad kažkas bandė tai padaryti į Londoną, bet buvo sugautas ir pasigailėjo. Tai nėra jokia mūsų srities paslauga, čia reikia licencijuotų bendrovių.
Mūsų maršrutai dažniausiai pasibaigia Anglijoje pietuose – Londonas, Mančesteris, Birmingemas, tačiau kartais nukeliame iki Glesgo ar Edinburgo šiaurėje. Pietinė dalis yra intensyvesnė, ten daugiau sandėlių, tuo tarpu šiaurėje keliasi labiau vingiuoti. Aš pats myliu važiuoti į Kelso (Carlisle), nes ten yra gražios vietovės, nors ir keliai blogesni.
Jeigu viskas vyksta sklandžiai, be eilių į keltą, tai nuo Vilniaus iki Londono sukelia per 3–4 dienas. Tačiau dažniausiai kažkas užstringa – arba muitinė, arba kėblias įvykis pietų Anglijoje. Reikia visada planuoti savaitgalio atvykimą, kadangi vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus. Prisimenu, kaip viena eilė ties Doveriu truko beveik dvi paras.
Vairuotojai turi žinoti, kad dabar Anglijoje negalima naudoti ES vairuotojo pažymėjimo be galiojančio leidimo (Kent Access Permit jeigu važiuoja per Kentą). Be to, jiems reikia suprasti, kad kairioji pusė yra važiavimo pusė, nors tai atrodo juokinga, bet po ilgos pravažiavimo gali pamiršti. Žinoma, jie turi sukti ratą kitaip.
Pradžioje visiems atrodo baisiai, bet po kelių kelionių priprantate. Sunkiausia yra žiedeliuose (angl. roundabouts), kur reikia leisti važiuoti iš dešinės pusės. Esu girdėjęs, kad kažkas iš Lietuvos buvo sužalojęs piktą mašiną pirmą kartą pradžios, kadangi pamiršo posūkio logiką. Tikrai reikia budrumo.
Vairuotojas negali važiuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, ir turi ilgosios pertraukos po 4,5 valandų. Tai yra griežtos taisyklės, kurios kontroliuojamos tachografu. Negalima jų pažeisti, jeigu nenorite didelių rūpesčių su Inspekcija. Mums dažnai tenka planuoti maršrutą taip, kad pilnos pertraukos būtų ne mieste, o poilsio vietose.
Pirmiausia reikia užtikrinti saugumą, išstatyti priekabą ir skambinti policijai bei draudimo kompanijai. Draudimas turi apimti ne tik prekes, bet ir techninę pagalbą. Pats turiu patirties, kai vienas vairuotojas užstrigo purve netoli Oksfordo, ir teko vadinti traktorių su kabliais – tai ne vienas valandas laukė.
Neduodant Dievo, to nėra dažnai, tačiau pavogti mažą siuntą iš stovinčio furgono gali greičiau. Todėl visada rekomenduojama turėti užraktus ant pakavimo ir nevairuotojo kabinoje sėdėti su atidarytomis durimis. Yra nemažai atvejų, kai stojus į maistinę pasiima "užmirštą" dėžę iš šono.
Naktiniais reisais Anglijoje yra apriboti leidimai tam tikrose vietose, todėl reikia žinoti, kur galima statyti mašiną. Mums visada patinka rasti apsaugotas parques, ypač šiaurinėse dalyse. Negalima tiesiog sustoti prie kelio kažkur prieš miestelį, nors kai kas taip daro – pavojingu.
Jei jūsų klientas Anglijoje turi siųsti atgal prekes (pvz., garantinį remontą), reikia tiksliai užpildyti grąžinimo dokumentus. Kadangi tai jau nebe eksportas, o importas į ES, būtina atitinkamai užregistruoti šią operaciją. Kartais klientai sušieja dalykus ir galutinis gavėjas jau nebeŽina, kas atsitiko.
Angliškai mokėti bent truputi yra labai svarbu, nes niekas nereikalaus, kad mokėtumėt idealai, bet suprasti instrukcijas pareigūnų arba terminalo darbuotojų privalu. Vienas mūsų vairuotojams nėra nieko nesuprato, kai pareigūnas klausė apie pilietybę, ir buvo laukiamas papildomas patikrinimas. Geriau mokėti porą frazių.
Jeigu klientas skundžiasi dėl vėlavimo, pirmiausia reikia aiškiai pateikti priežastis – ar tai eilė, ar blogi orai, ar pašto dokumentų trūkumas. Negalima tiesiog meluoti ir sakyti, kad važiavome greitai, jeigu nebuvo taip. Kartais tiesiog reikia sakyti "Atsiprašome, tai buvo ne mūsų kaltė", ir tai geriausiai veikia. Žmonės mėgsta sąžiningumą.
Jei kiekis leidžia, visada geriau FTL (pilna mašina), nes tuomet mažiau rizikų, kad kas nors dingsta arba sugadinta. LTL (dalinė krovinių krova) yra pigiau mažiems siuntimams, bet ten yra daugiau perkraunu (iškrovimo) sandėliuose. Dažnai klientai bando sutaupyti, galiausiai pasibaigia to pačios kaina su rizikais.
Išvada
Dirbti su Angliją krovežiais šiandien reiškia ne tik gebėti vairuoti, bet ir išmanyti tas galybę dokumentų bei taisyklių, kurios atsirado po išstojimo. Jeigu planuojate siųstis prekes, nenaudokite mėgėjiškų būdų, kadangi viena klaida pafronte gali priduoti didelių nuostolių. Geriau investuokite į gerą logistiko, kuris turi patirties ir sugeba išspręsti problemas, kai jos dar tik tik kyla. Kiekvienu atveju pinigai nėra tas svarbiausias, dalykas – ramybė ir garantija, kad prekės pasieks paskirties vietą.