Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai: kaip keliauja kroviniai į Lietuvą

Vežame kiekvieną dieną

Krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai: kaip keliauja kroviniai į Lietuvą,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai: kaip keliauja kroviniai į Lietuvą  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, šiandien
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, rytoj
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, poryt
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, šiandien
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, rytoj
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, poryt
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai: kaip keliauja kroviniai į Lietuvą

    Įvadas

    Krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai atrodo paprasta: pasiemi prekes Anglijoje, Škotijoje ar Velse, įdedi į mašiną ir po kelių dienų jos Vilniuje ar Kaune. Tik realybėje nuo Brexit laikų viskas kiek sudėtingesnė: reikia CMR, komercinės sąskaitos faktūros, HS kodo, EORI, kartais importo procedūros ir normalaus žmogaus, kuris ne dingsta, kai uostas pradeda dusti. Per 20 metų mačiau, kad geriausiai važiuoja ne tie kroviniai, kurie „labai skubūs“, o tie, kur viskas pasakyta aiškiai nuo pradžių. Čia ir pabandysiu paaiškinti be gražių pažadų, kaip tai vyksta iš tikrų žmonių pusės.

    DUK

    Krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai: maršrutai, terminai ir kaina

    Kaip iš tikrųjų vyksta krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

    Jungtinės Karalystės krovinys dažniausiai keliauja taip: pakrovimas pas siuntėją, CMR, kelionė iki Doverio ar kitos perėjos, keltas/Eurotunnelis, tada Kontinentinė Europa ir Lietuva. Ne visada vairuotojas važiuoja tiesiai į Vilnių; kartais krovinys persikrauna grupuotiniame terminale Zeebrugge, Roterdame arba Vokietijoje. Jei viskas švaru su dokumentais, procesas gana paprastas. Bet jei komercinė sąskaita netvarkinga, pirmas klausimas ateina ne nuo vežėjo, o iš muitinės. Štai čia ir prasideda tie „kodėl stovi?“ scenarijai.

    Per kiek laiko atvažiuoja krovinys iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo?

    Londonas į Vilnių realiai dažniausiai 3–5 darbo dienos, jei dalinis krovinys ir nėra muitinės problemų. Iš Mančesterio ar Birmingamo pridėkite dieną, nes vairuotojui reikia atvažiuoti į pietus arba į terminalą. FTL mašina gali atnešti per 2–4 dienas, ypač jei važiuojama be ilgų sustojimų. Grupuotiniame LTL pervežime gali būti 5–7 darbo dienos, nes laukiama, kol susirinks paletės. Žiemą, prieš šventes ir per uostų spūstis, šie terminai gražiai išsipučia.

    Kada krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai trunka ilgiau nei žadama?

    Dažniausiai vėluojama ne dėl atstumo, o dėl popieriaus, pakrovimo lango ar uosto eilės. Buvo atvejis: krovinys iš Leeds stovėjo, nes sąskaitoje buvo parašyta „used parts“, o HS kodas neatitiko. Vairuotojas niekuo dėtas, bet muitinė jo nepaleido. Ne visada 100% žinau, kuris maršrutas tą dieną greitesnis – Zeebrugge ar Rotterdamas, nes tai keičiasi kas savaitę. (Ir taip, kartais „rytoj išvažiuos“ reiškia rytoj po pietų, o ne ryte.)

    Kodėl kaina kartais pasikeičia jau po pirminio pasiūlymo?

    Kaina keičiasi, kai pasikeičia kuro kaina, keltų tarifai, laisvos vietos terminaluose arba kai krovinys nėra toks, koks buvo pasakytas iš pradžių. Pavyzdžiui, sakote „vienas padėklas“, o sandėlyje jis 1,4 m aukščio ir negalima krauti ant viršaus. Tada vietos užimama daugiau. (Tiksliau, problema ne aukštis pats savaime, o tai, kaip jis kertasi su kitomis paletėmis.) Geras ekspeditorius tai pasakys atvirai, blogas – pridės sąskaitą pabaigoje.

    Ar galima vežti dalinį krovinį, ne visą mašiną?

    Taip, dalinis krovinys yra normali praktika. Jei turite 1–6 paletes, nereikia pirkti visos puspriekabės; jis važiuos kartu su kitais klientais. Tai pigiau, tik šiek tiek lėčiau, nes reikia surinkti ir išrūšiuoti krovinius. Daiktai keliauja ant CMR, su krovinio aprašymu, svoriu ir išmatavimais. Tikrai nerekomenduoju siųsti labai vertingų ar trapių vienetų be papildomo pakavimo, nes grupuotiniame pervežime kas nors visada kažką pastumia.

    Kodėl krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai kainuoja skirtingai?

    Kas labiausiai lemia krovinių pervežimo kainą iš UK į Lietuvą?

    Kainą labiausiai lemia svoris, tūris, paletės, ar krovinys kraunamas iš šono, ar galinės sienos, ir ar reikia muitinio tarpininkavimo. Dar vienas dalykas – Incoterms. Jei pirkote EXW, jūs tvarkote viską nuo siuntėjo durų; jei DAP, pardavėjas atsiveža iki Lietuvos, bet muitą dažniausiai mokate jūs. Kuras, sezonas, uosto mokesčiai ir savaitgalio pakrovimas taip pat kišasi į sąmatą. Gražus skaičius el. laiške kartais nėra galutinė kaina.

    Ar krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai tinka mažoms siuntoms?

    Taip, krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai tinka ir mažoms siuntoms, tik reikia žiūrėti, ar tai ekonomiškai prasminga. Vienai mažai dėžei kartais pigiau siųsti kurjeriu, ypač jei vertė nedidelė. Bet jei turite 40–120 kg prekių, pavyzdžiui, elektronikos priedų ar drabužių partiją, paletinis LTL dažnai išeina protingiau. Reikia nepamiršti muitinės ir PVM. Čia mažos siuntos nėra „maža problema“ – dokumentai vis tiek tokie patys.

    Kiek apytiksliai kainuoja paletė iš Anglijos į Vilnių ar Kauną?

    Viena standartinė paletė iš Anglijos į Vilnių ar Kauną dažnai svyruoja apie 120–220 EUR, jei krovinys paprastas ir nėra skubos. Į Klaipėdą kartais būna pigiau dėl jūrų/uostų logistikos, bet ne visada. Jei reikia muitinės deklaravimo, pridėkite apie 40–120 EUR už brokerio paslaugas, priklausomai nuo sudėtingumo. Didesnės partijos, pavyzdžiui, 6–10 paletės, jau gali būti 450–900 EUR. Visada prašykite, kad kaina būtų parašyta iki kur: iki sandėlio, iki durų ar tik iki terminalo.

    Kada verta rinktis FTL, o kada LTL?

    FTL renkatės tada, kai turite pilną mašiną arba labai nenorite maišytis su kitais kroviniais. LTL tinka paletėms, kai kaina svarbesnė už greitį. Realybėje sprendimas dažnai paprastas: jei užimate daugiau nei pusę puspriekabės, jau verta klausti pilno transporto kainos. Jei krovinys jautrus, brangus ar reikalauja temperatūros, FTL mažiau nervina. (Nors ir pilna mašina gali stovėti muitinėje, jei popieriai blogi.)

    Kas yra papildomi mokesčiai, apie kuriuos niekas nepasako iš anksto?

    Dažniausiai „paslėpti“ mokesčiai ateina iš demurrage, detention, sandėliavimo ir muitinės patikrinimų. Jei vairuotojas atvažiavo, o krovinys nepakrautas, gali tekti mokėti už laukimą, kartais 35–60 EUR už valandą. Jei dokumentai klaidingi, brokeris ims papildomą mokestį už taisymą. Uosto saugykloje diena gali kainuoti 50–150 EUR. Nepatogu, bet tiesa: kai kurios įmonės duoda mažą pradinę kainą, o tada „išaiškina“ realybę.

    Krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai po Brexit: dokumentai ir muitinė

    Kas yra krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai klientui?

    Kas yra krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai klientui? Tai ne tik „atveš mašina“. Klientui tai reiškia: pasiimti prekes iš siuntėjo, sutvarkyti dokumentus, pereiti muitinę, atvežti iki sandėlio ir pranešti, kur viskas stovi. Kartais reikia derinti pakrovimo langą, apdrausti, perpakuoti, laukti EORI patvirtinimo. Geras rezultatas atrodo nuobodus: krovinys atvyko, popieriai tvarkingi, sąskaita aiški. Nuobodumas logistikoje dažniausiai reiškia, kad viskas pavyko.

    Kokius dokumentus reikia ruošti siuntai iš Didžiosios Britanijos?

    Reikia komercinės sąskaitos faktūros, packing list, CMR, eksportinės deklaracijos iš UK pusės ir importo procedūros ES. Dar reikia žinoti prekės HS kodą, vertę, kilmę, svorį ir pristatymo sąlygas. Jei trūksta vieno punkto, muitinė gali klausti papildomai. Šituo atvėju (taip, turėjau omenyje atveju) geriau pataisyti prieš išsiunčiant, nes po sustabdymo visi nervuojasi. Kartais reikia ir licencijų, pavyzdžiui, alkoholiui, chemijai ar maisto produktams.

    Kas yra EORI, HS kodas ir komercinė sąskaita faktūra?

    EORI yra įmonės identifikatorius muitinėje, be jo importas į ES gali strigti. HS kodas nurodo, kokia tai prekė ir koks muitas gali būti taikomas. Komercinė sąskaita faktūra yra pagrindas muitinei suprasti vertę, pardavėją, pirkėją ir sąlygas. Jei šie trys dalykai nesutampa, prasideda žaidimas „atsiųskite patikslintą dokumentą“. Aš visada prašau kliento nesiųsti „kaip nors“, nes muitinė mėgsta tikslumą, ne kūrybą.

    Kodėl muitinė sustabdo krovinį, nors viskas atrodo tvarkingai?

    Muitinė gali sustabdyti krovinį net tada, kai jums atrodo, kad viskas tvarkingai. Pavyzdžiui, prekės aprašymas sąskaitoje per bendras: „accessories“ nieko nepasako. Ar tai laidai, automobilių priedai, ar dekoracijos? Skiriasi kodai, muito tarifas ir galimi reikalavimai. Buvo situacija, kai siunta iš Birmingamo stovėjo dvi dienas tik dėl to, kad vertė eurais neatitiko svarų konversijos. Smulkmena popieriuje, reali kaina laike.

    Ar galima vežti asmeninius daiktus iš UK į Lietuvą?

    Asmeninius daiktus vežti galima, bet „asmeniniai“ nereiškia, kad muitinė jų nelies. Jei kraustotės ir turite inventorių, reikalingas daiktų sąrašas, paso/asmens dokumento duomenys, kartais įrodymas, kad išvykstate arba grįžtate gyventi į Lietuvą. Senus baldus, drabužius ir knygas vežti paprasčiau nei elektroniką ar alkoholį. Jei daiktai parduodami arba atrodo kaip komercinė partija, procedūra bus kita. Patarimas: neslėpkite, kas yra dėžėse, nes atidarymas tada būna nemalonesnis.

    Pakavimas, draudimas ir realios problemos kelyje

    Kaip reikia paruošti krovinį prieš išvykstant iš Jungtinės Karalystės?

    Pakavimas turi būti toks, kad krovinys atlaikytų ne vieną sustojimą ir persikrovimą. Paletę geriau apkrauti stabiliai, aptraukti plėvele, kampams naudoti kartoną ar kampuočius, o sunkias dėžes tvirtinti diržais. Jei krovinys išlenda už padėklo krašto, transporto įmonė gali atsisakyti arba skaičiuoti daugiau vietos. Dažnai prašome neviršyti 1,8–2,0 m bendro aukščio, jei nėra specialaus transporto. Ir taip, lipdukas „fragile“ nepadeda, jei viduje viskas laisvai barška.

    Ar draudimas tikrai reikalingas, jei vežėjas sako, kad atsako?

    Draudimas reikalingas, nes vežėjo atsakomybė pagal CMR nėra tas pats, kas pilna krovinio vertė. Jei prekė verta 15 000 EUR, o kompensacija skaičiuojama pagal svorį, galite gauti gerokai mažiau. Ypač tai svarbu elektronikai, mašinų dalims, baldams ir viskam, kas lengvai daužosi. Geras draudimas kainuoja ne kosmosą, dažnai keli dešimtukai eurų arba procentas nuo vertės. Nenoriu gąsdinti, bet mačiau per daug atvejų, kai žmonės sutaupė 30 EUR ir prarado daugiau.

    Ką daryti, jei krovinys atvyko su pažeista pakuote?

    Jei krovinys atvyko su pažeista pakuote, pirmiausia nefotografuokite tik sau į telefoną ir nesikvieskite visų į diskusiją. Praneškite vežėjui raštu, padarykite nuotraukas iš kelių pusių, pasilikite pažeistą pakuotę, jei įmanoma. Ant CMR arba pristatymo dokumento reikia pažymėti pastabą, kitaip vėliau bus sunkiau kažką įrodyti. Kartais žala matoma tik išpakavus, tada reikia nedelsiant daryti aktą. Realistiškai: kuo greičiau pranešate, tuo daugiau šansų, kad kas nors imsis spręsti.

    Kodėl kartais sunku rasti vairuotoją savaitgaliui?

    Savaitgaliais sunku ne todėl, kad vairuotojai nemėgsta darbo, o todėl, kad sandėliai, muitinės ir terminalai dirba kitu grafiku. Jei reikia pakrauti penktadienį po pietų Anglijoje, o pristatyti pirmadienį rytą Lietuvoje, viskas gali susiglaudinti. Atleiskite, nukrypsiu: kartais problema ne kelias, o žmogus prie telefono, kuris neatsako iki pirmadienio. Todėl savaitgalio pervežimas kainuoja brangiau. Planuojant geriau palikti vieną dieną oro, ypač jei krovinys komercinis.

    Kokios prekės iš UK kelia didžiausią galvos skausmą?

    Didžiausią galvos skausmą kelia alkoholis, cigaretės, kvepalai su alkoholiu, baterijos, cheminės medžiagos, maisto produktai ir naudotos dalys. Alkoholiui ir tabakui yra akcizai, baterijoms reikia tinkamo žymėjimo, maistui – kilmės ir saugos informacija. Naudotos dalys dažnai painiojamos su naujomis, o tai keičia kodą ir dokumentus. Jei prekė nėra pavojinga, bet atrodo „keista“, muitinė vis tiek gali klausti. Geriau prieš užsakant transportą pasakyti viską, net jei atrodo nesvarbu.

    Praktiški patarimai prieš užsakant pervežimą

    Kaip pasirinkti vežėją, kad nereikėtų po to nervintis?

    Renkantis vežėją, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, ar jis aiškiai paaiškina maršrutą, dokumentus ir atsakomybes. Geras ženklas, kai jums iš karto klausia apie svorį, matmenis, HS kodą, Incoterms ir pristatymo adresą. Blogas ženklas – kai sakoma „nieko nereikia, mes viską sutvarkysim“, o tada niekas nepaaiškina, kas ką tvarko. Yra įmonių, kurios paima pinigus ir tik tada pradeda aiškintis, kas čia vyksta. Dar verta pasitikrinti panašius maršrutus, pvz., krovinių pervežimas iš Vokietijos, kad suprastumėte rinkos kainas.

    Ką klientas dažniausiai pamiršta pasakyti logistikos vadybininkui?

    Klientai dažniausiai pamiršta pasakyti, ar sandėlyje yra rampa, ar reikia lifto, ar galima krauti šakiniu krautuvu. Pamirštama ir tai, ar prekės turi būti pristatytos iki durų, ar tik iki bortelio. Kartais paaiškėja, kad adrese siaura gatvė arba sunkvežimiui negalima pravažiuoti. Dar viena klasika – krovinys paruoštas ne tada, kai buvo sutarta. Todėl prieš užsakymą geriau parašyti trumpą sąrašą: kiek paletės sveria, kokie matmenys, kas laukia, kada galima krauti ir kas turi telefono numerį.

    Ar galima stebėti krovinį kelyje iš Mančesterio į Klaipėdą?

    Stebėti galima, bet ne visada taip tiksliai, kaip norėtųsi. Dauguma rimtų vežėjų duoda sekimo numerį arba bent informuoja, kada krovinys kirto keltą, yra Vokietijoje ar atvyko į terminalą. GPS tiesiogiai iš vairuotojo kabinos kartais nerodomas dėl privatumo ar politikos. Jei važiuojate LTL, krovinys gali būti terminaluose, todėl būklė keičiasi ne kas minutę. Reali komunikacija dažnai paprastesnė: ryte žinutė, vakare statusas. Jei kas nors žada „matysite kiekvieną posūkį“, klauskite, kaip.

    Kada geriau siųsti krovinius, kad būtų ramiau?

    Ramiau siųsti antradienį–ketvirtadienį, kai sandėliai ir muitinės dirba pilnu ritmu. Pirmadieniais visur kaupiasi savaitgalio kroviniai, penktadieniais visi nori spėti iki sekmadienio. Prieš šventes, ypač prieš Kalėdas ir Velykas, geriau rezervuoti vietą bent 1–2 savaites anksčiau. Jei turite nuolatinį tiekimą iš UK į Kauną ar Vilnių, verta turėti fiksuotą grafiką. Tada mažiau šokinėjate kainomis ir nervais. Sandėliavimas Lietuvoje kartais padeda sušvelninti vėlavimus, bet tai jau kita tema.

    Koks realus planas, jei viskas vėluoja?

    Jei viskas vėluoja, pirmas planas – ne panikuoti, o išsiaiškinti, kur tiksliai krovinys stovi. Uoste, terminale, muitinėje ar pas siuntėją? Kiekviena vieta turi kitą sprendimą. Prašykite rašytinio statuso, dokumentų kopijų ir konkretaus veiksmo: kas taiso sąskaitą, kas skambina brokeriui, kas informuoja sandėlį. Kartais reikia pakeisti maršrutą, kartais tiesiog palaukti eilės. Blogiausia yra sėdėti ir laukti, kol kas nors „pažiūrės“. Logistikoj veiksmas beveik visada geriau už tylą.

    Išvada

    Krovinių logistika iš Jungtinės Karalystės paprastai tampa sklandi tada, kai nuo pradžių tvarkingai sutvarkomi dokumentai, matmenys, pakrovimo langai ir atsakomybės. Nėra stebuklų: keltas, muitinė, CMR, EORI, HS kodai ir realus planas B. Jei žinote, ką vežate, kiek tai kainuoja ir kas ką daro, mažiau bėgate po telefonus. O jei kas nors žada per greitai ir per pigiai – sustokite ir paklausinėkite.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.