Krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas: kaip viskas vyksta realybėje

Įvadas

Krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas tik tada, kai žinote, kas vyksta už ekrano: kas surenka daiktus, kas tikrina dokumentus, kodėl sunkvežimis kartais laukia Doverio uoste, o ne lekia tiesiai į Kauną. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų ir matau, kad klientams svarbiausia ne „super greita paslauga“, o aiškumas. Pasakysiu be gražių pakuočių: kartais viskas važiuoja kaip laikrodis, kartais sustoja dėl muito, oro, vairuotojo grafiko ar net dėl to, kad pardavėjas neatsakė į laišką. Bet kai procesas sudėliotas, užsakymas iš tiesų tampa paprastas.

DUK

Krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas: nuo pirmo skambučio iki pasiūlymo

Kas yra krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas praktiškai?

Praktiškai tai reiškia vieną atsakingą grandinę: pasiėmimas Anglijoje, dokumentai, kelionė per keltą arba Olandiją, muitinės procedūros ir iškrovimas Lietuvoje. Klientas siunčia nuotraukas, matmenis, svorį, adresus, o mes tikriname, ar nėra kvailų spąstų. Vieną kartą 18 palečių stovėjo sandėlyje, nes trūko prekės kodo. Juokinga? Ne. Bet kai viskas paruošta, užsakymas iš tikrųjų tampa gana ramus. Galima sakyti, kad užsakymo patogumas kyla ne iš reklamos, o iš tvarkos. Ir iš žmogaus, kuris paskambina, kai kažkas neaišku.

Kiek kainuoja pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kainos labai šokinėja, todėl nenoriu meluoti, kad visada bus vienodai. Mažam grupage kroviniui, tarkime dviem dėžėms ar vienai paletei, realiai galima matyti 600–1 200 Eur. Pilnai 13,6 m puspriekabei iš Anglijos į Lietuvą dažnai būna 2 500–4 500 Eur, priklausomai nuo maršruto ir degalų. Jei reikia pakrovimo su liftu ar dviejų adresų, kaina lipa. Aš visada prašau patvirtinimo raštu, nes žodžiai telefonu kartais išsisklaido.

Kokių duomenų reikia, kad gautume normalią kainą?

Pirmiausia reikia normalaus adreso Anglijoje: pašto kodas ten reiškia labai daug. Tada krovinio pobūdis, kiek palečių ar dėžių, svoris, matmenys, ar galima krauti viena ant kitos. Klientai kartais sako, kad „turim daug krovinį“, bet man reikia ne jausmo, o skaičių. Be to, pasakykite, ar iškrovimas bus privačiame name, sandėlyje ar statybvietėje. Tai atrodo smulkmenos, bet būtent smulkmenos griauvia grafiką.

Ar galima užsakyti tik vieną sofą ar skalbimo mašiną?

Taip, galima vežti ir vieną sofą, skalbimo mašiną ar kelias dėžes, tik tada dažniausiai kalbame apie grupage. Krovinys keliauja su kitais klientais, todėl terminas ne visada toks greitas kaip atskiru furgonu. Reikia gerai supakuoti, ypač kampų, stiklo ir lakuotų paviršių. Kartais pigiau pasamdyti vietinį Anglijos kurjerį iki sandėlio, o tada jau dirbti su mumis. Bet jei daiktas jautrus, geriau neperkaisti taupymo.

Kuo skiriasi FTL, LTL ir grupage pervežimas?

FTL reiškia atskirą mašiną tik jūsų kroviniui, LTL – dalinį krovinį, o grupage – mažesnių siuntų sujungimą. Jei turite 20–30 europalečių, FTL dažniausiai prasmingas. Jei turite 2 paletes, FTL būtų kaip siųsti visą autobusą vienam keleiviui. LTL ir grupage sutaupo, bet prideda laukimo, nes reikia surinkti kitus krovinius. Paprastai tariant, kuo mažiau jūsų krovinys, tuo daugiau jis „laukia draugų“.

Duomenų pateikimas ir dokumentai

Kokie dokumentai reikalingi kroviniui iš Anglijos po „Brexit“?

Po „Brexit“ beveik visada atsiranda eksporto/importo formalumai. Reikia komercinės sąskaitos faktūros arba pro forma, pakavimo sąrašo, prekių aprašymo, vertės ir HS/CN kodo. Kai kuriais atvejais daromos T1, EX1 ar tranzito procedūros. Jei siunčiate asmeninius daiktus, reikia sąrašo su verte ir paaiškinimu, kad tai ne prekybai. Čia daug kas stringa, nes pardavėjai Anglijoje ne visada supranta lietuvišką situaciją.

Kas yra EORI ir ar man jo reikia?

EORI yra muitinės identifikatorius, reikalingas įmonėms, kurios deklaruojasi ES muitinėje. Jei esate fizinis asmuo ir vežate asmeninius daiktus, dažniausiai procesas tvarkomas kitaip. Įmonei be EORI gali tekti jį susitvarkyti arba naudoti tarpininko schemą, kas ne visada patogu. Nesu 100% tikras dėl kiekvieno individualaus atvejo, nes taisyklės keičiasi. Todėl prieš išsiunčiant geriau pasitikrinti su muitinės tarpininku.

Ar komercinė sąskaita faktūra visada privaloma?

Komerciniam kroviniui – taip, praktiškai be jos sunku. Muitinė nori matyti, kas parduoda, kas perka, ką perka, už kiek ir kodėl tokia vertė. Jei siunčiate garantinį keitimą, grąžinimą ar pavyzdžius be apmokėjimo, sąskaita vis tiek dažniausiai reikalinga, tik su kita verte. Kartais klientai sako, kad „ten nieko nereikia“, o paskui krovinys stovi. Geriau turėti popierių per daug nei aiškintis uoste.

Ką daryti, jei pardavėjas Anglijoje „pamiršo“ specifikaciją?

Skambiname pardavėjui, rašome jam, prašome specifikacijos, HS kodo ir tikslios vertės. Jei jis neatsako, sustabdome siuntimą, nes vežti „kažką panašaus į detales“ yra bloga idėja. Turėjau atvejį, kai baldų siunta iš Birmingamo laukė, nes sąskaitoje buvo tik „furniture“. Muitinė norėjo konkretesnio aprašymo. (Pataisau: ne visada reikia perrašyti viską, kartais užtenka papildomo paaiškinimo.)

Kodėl muitinė gali sustabdyti prekes?

Dažniausiai dėl dokumentų neatitikimo: neteisinga vertė, painus prekės aprašymas, trūksta EORI, blogas HS kodas arba nesutampa gavėjas. Kartais sustabdo ir todėl, kad sistema tiesiog pažymi krovinį patikrai. Krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas tik tada, kai dokumentai atlaiko pirmą patikrinimą. Jei popieriai silpni, niekas jūsų nemylės, net jei vairuotojas geras. Geriausia prevencija – ne gražūs pažadai, o tvarkinga byla.

Krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas, kai krovinys nėra paprastas

Ar galima gabenti automobilių dalis, baldus ir statybines medžiagas kartu?

Techniškai galima, bet aš to vengčiau be aiškios priežasties. Automobilių dalys gali būti sunkios ir riebaluotos, baldai braižosi, o statybinės medžiagos dulkėja arba tepa. Jei viską dedate į vieną mašiną, reikia atskirti, fiksuoti ir apsaugoti. Kartais klientas nori „viską į vieną“, nes atrodo pigiau. Po to sandėlyje Kaune ieškome, kuri dėžė paliko aliejaus dėmę ant sofos.

Ką reiškia krovinio draudimas ir ar jis būtinas?

Draudimas nėra magija, bet jis gali išgelbėti pinigus. Standartinis CMR atsakomybės limitas nėra visada lygus prekių vertei, todėl brangiems baldams, įrangai ar elektronikai reikia papildomo krovinio draudimo. Reikia nurodyti tikrą vertę, ne „na, gal 10 000“. Jei krovinys senas, asmeninis ar be pirkimo dokumentų, vertinimas gali būti skausmingas. Bet važiuoti be jokio varianto per pusę Europos man neatrodo protinga.

Ar vežate krovinius iš sandėlio tiesiai į namus?

Taip, vežame tiek iš sandėlio į sandėlį, tiek iš pardavėjo tiesiai į namus. Tik namų iškrovimas Anglijoje ir Lietuvoje turi savo niuansų: siaura gatvė, sunku prasukti 13,6 m mašiną, nėra rampos. Todėl kartais reikia mažesnio furgono, liftinės platformos arba krovėjų. Jei adresas miško gilumoje, pasakykite iš anksto. Vairuotojas nėra stebukladarys, nors kai kurie klientai tikisi.

Kiek trunka kelionė Anglija–Lietuva?

Jei viskas susiklojo gerai, nuo pasiėmimo Anglijoje iki iškrovimo Lietuvoje gali būti 4–8 darbo dienos. Grupage kartais trunka 7–12 dienų, nes reikia surinkti ir sudėlioti kitus krovinius. Dokumentai gali pridėti dar kelias dienas, ypač jei muitinė klausia papildomų paaiškinimų. Tikslaus termino neduočiau pirmą minutę, kol nemačiau adresų ir prekių. Nesu tikras 100%, kol nėra patvirtinto kelto laiko arba keltų sąrašo.

Kodėl kartais keičiasi iškrovimo data?

Datą keičia ne tik eismas. Gali vėluoti keltas, vairuotojui baigtis darbo laikas, muitinė paprašyti dokumentų, o sandėlis Lietuvoje nedirbti šeštadienį. Kartais pats klientas prašo perkelti iškrovimą, nes nėra vietos. Tokiais atvejais svarbu ne panikuoti, o greitai atsakyti į skambučius. Logistikoje lėtas atsakymas dažnai kainuoja brangiau nei papildomas kilometras.

Maršrutai, uostai ir realus laikas kelyje

Iš kurių Anglijos miestų dažniausiai imami kroviniai?

Dažniausiai imame iš Londono, Birmingamo, Mančesterio, Liverpulio, Bristolio, Notingamo, Leeds pusės. Dar pasitaiko Northampton, Luton, Milton Keynes, Newcastle ir Škotijos pusė, tik tada maršrutas ilgėja. Kuo toliau į šiaurę ar vakarus, tuo dažniau kaina auga. Tai nereiškia, kad neįmanoma. Tiesiog reikia planuoti, kad vairuotojas nenuvažiuotų tuščiai per pusę salos.

Ar geriau vežti per Doverį, Calais ar keltu į Olandiją?

Per Doverį ir Calais greičiau, kai eismas normalus, bet ten kartais būna spūsčių. Per Olandiją – Rotterdamą arba Zeebrugge pusę – ilgiau, tačiau kartais stabiliau, ypač kai krovinys eina toliau į Baltijos šalis. Jei reikia greito pervežimo, žiūrime realią situaciją tą dieną. Uostai, keltai ir terminalai turi savo ritmą. Beje, uostuose kava dažniausiai brangi, bet tai jau ne logistikos problema.

Ką reiškia „first mile“ ir „last mile“?

„First mile“ yra kelias nuo pardavėjo ar sandėlio iki pagrindinio transporto, o „last mile“ – atvirkščiai, iki galutinio adreso. Pvz., krovinys iš Anglijos sandėlio nuvežamas į konsolidacijos centrą, tada keliauja puspriekabe, o Lietuvoje išskirstomas furgonais. Čia svarbu nepainioti adresų ir kontaktų. Jei dokumentai dar nesutvarkyti, pirmiausia žiūrėkite duomenų pateikimo ir dokumentų. Paskutinė mylia dažnai atrodo paprasta, bet ji gali sugadinti visą gražų planą.

Ar galima sekti sunkvežimį realiu laiku?

Priklausomai nuo transporto. Dalis mašinų turi GPS, dalis tik telefono ryšį su vairuotoju. Realus sekimas skamba gražiai reklamoje, bet praktikoje svarbiausia, kad kas nors atsakytų į klausimą „kur dabar esame?“. Jei krovinys brangus arba terminas griežtas, galima derinti statuso atnaujinimus. Ne visada reikia ekrano su žybsinčiu tašku; kartais užtenka normalaus žmogaus.

Kodėl kaina iš Londono ne visada mažesnė nei iš Škotijos?

Londonas atrodo arti, bet ten eismas, mokesčiai, sunku prieiti prie adreso ir dažnai reikia laukti. Iš Škotijos toliau, tačiau kartais sandėlis yra prie geresnio kelio ir greičiau pakrauna. Kaina susideda ne tik iš kilometrų. Į ją įeina laikas, pakrovimo langas, uosto maršrutas, krovėjų poreikis ir tai, ar vairuotojui nereikės laukti tris valandas. Todėl kartais „toli“ būna pigiau nei „arti, bet chaotiškai“.

Krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas verslui ir žmonėms, kurie nori ramybės

Ar krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas smulkiam verslui?

Smulkiam verslui taip, bet tik jei jis nuo pradžių tvarkingai duoda duomenis. Įmonėms, kurios perka prekes Anglijoje pardavimui Lietuvoje, svarbu turėti EORI, sąskaitas, prekės kodus ir aiškią vertę. Jei pardavėjas siunčia mažas partijas kas mėnesį, galima derinti grupage grafiką. Bet jei kiekvieną kartą dokumentai „kažkaip paskui“, ramybės nebus. Krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas smulkiam verslui tada, kai logistika tampa rutina, ne gaisru.

Ką daryti, jei reikia ekspresinio pervežimo?

Ekspresinis pervežimas įmanomas, tik jis kainuoja kitaip. Dažniausiai reikia atskiros mašinos, greito pasiėmimo ir aiškaus iškrovimo lango. Jei dokumentai neparengti, ekspresas nepadės; sunkvežimis vis tiek gali stovėti prie procedūrų. Tokie užsakymai tinka gamybos linijai, medicinos įrangai, renginiams ar situacijai, kai sandėlis tuščias. Bet prieš sakant „skubiai“, pasakykite, kas tikrai skubu.

Kaip elgtis, kai krovinys atvyko pažeistas?

Jei krovinys atvyko pažeistas, nefotografuokite tik gražaus kampo. Reikia nuotraukų iš visų pusių, CMR pastabos, pakuočių būklės ir nedelsiant pranešimo vežėjui. Negalima išmesti dėžių ar palečių, kol nebuvo apžiūros. Kartais žala įvyko dar Anglijoje, kartais kelyje, kartais iškraunant. Blogiausia, ką klientas gali padaryti, – parašyti po savaitės, kai jau viskas išmesta.

Ar galima keisti adresą jau po užsakymo?

Keisti galima, bet ne visada lengva. Jei mašina dar Anglijoje, adresą pakeisti paprasčiau. Jei ji jau kelyje per Prancūziją ar Olandiją, keitimas gali pridėti kilometrų, laiko ir pinigų. Jei krovinys jau muitinėje, pirmiausia reikia tikrinti dokumentus. Todėl prieš užsakymą duokite tikslų adresą, kontaktinį asmenį ir, jei įmanoma, atsarginį variantą.

Ką rinktis: pigiausią pasiūlymą ar brangesnį vežėją?

Pigiausias pasiūlymas dažnai vilioja, ypač kai klientui reikia tiesiog „kad atvežtų“. Bet rinkoje yra įmonių, kurios pasiima krovinį, o paskui dingsta arba pradeda aiškintis papildomus mokesčius. Geras vežėjas ne visada pigiausias, bet jis pasakys, ko negali, kodėl reikia dokumento ir kur gali būti rizika. Per 20 metų mačiau daug gražių pažadų be dangčio. Renkantis žiūrėkite ne tik kainą, bet ir atsakomybę, ryšį bei realius terminus.

Išvada

Krovinių logistika iš Anglijos – patogus užsakymas tada, kai nėra spėjimų: žinote kainą, terminus, dokumentus, atsakomybes ir ką daryti, jei kažkas griūva. Paprastas patarimas iš praktikos: neskubėkite rinktis vien pagal pigiausią sąmatą. Per 20 metų mačiau, kad ramybė dažniausiai kainuoja šiek tiek daugiau, bet sutaupo nervų, sandėlio laiko ir nemalonumų muitinėje. Jei duomenys tvarkingi, kelias nuo Anglijos į Lietuvą tampa daug mažiau baisus.