Krovinių logistika į Londoną optimizuota

Įvadas

Krovinių logistika į Londoną optimizuota nėra magiškas žodis, kurį kažkas pasakė ir viskas staiga pigiau. Tai daugiau kasdienis darbas: kada išleisti mašiną iš Kauno, Vilniaus ar Klaipėdos, kaip sudėti palečių svorius, ar važiuoti per Calais, ar per Zeebrugge, ką rašyti CMR, kas moka muitinės mokestį, kas laukia iškrovimo. Per 20+ metų mačiau, kad greičiausiai stringa ne kelias, o popieriai, langai, netikslūs adresai ir žmonių „tuoj bus" žadėjimai.

DUK: krovinių logistika į Londoną optimizuota maršrutui, laikui ir CMR

Kada krovinių logistika į Londoną optimizuota tikrai padeda?

Ji padeda tada, kai yra bent keli kroviniai, keletas siuntimų per mėnesį arba vienas didesnis projektas, kur galima derinti maršrutą, palečių svorius ir iškrovimo langus. Jei siunčiate vieną dėžę draugui į Croydon, optimizacija bus beveik juokinga. Bet kai kas savaitę važiuoja 6–12 palečių į Park Royal, Enfield ar Dagenham, tada jau matosi pinigai. Skirtumas dažnai ne „pigiau per kilometrą", o mažiau laukimo, mažiau klaidų ir geresnis terminas.

Kiek laiko trunka krovinys iš Lietuvos iki Londono?

Realistiškai nuo Lietuvos iki Londono dažniausiai 30–48 valandos, bet tas skaičius gražiai atrodo tik tada, kai viskas krenta į vietas. Iš Kauno iki Dover/Calais galima spėti per dieną, tada keltas arba tunelis, tada M20, M25 ir jau prasideda linksmybės. Prieš keletą metu mačiau, kaip krovinys stovėjo dėl neteisingo EORI, nors vairuotojas buvo fiziškai beveik vietoje. Jei yra LTL, dar prisideda konsolidacija sandėlyje. Trumpai: planuokite ne „rytoj bus", o bent dvi darbo dienas.

Ar geriau siųsti FTL ar LTL į Londoną?

FTL, tai pilnas sunkvežimis, dažniausiai tinka, kai turite apie 33 euro palečių arba didelį, vientisą krovinį. LTL, arba dalinis krovinys, tinka, kai turite 1–10 palečių ir galite palaukti, kol vežėjas surinks kitus krovinius. FTL yra paprastesnis: pakrovėte, važiavote, iškrovėte. LTL gali būti pigesnis vienai paletei, bet lėtesnis ir jautresnis vėlavimams. Jei terminas dega, pilna mašina dažnai ramina nervus geriau.

Ką reiškia CMR ir kodėl jis toks svarbus?

CMR yra tarptautinio krovinių vežimo važtaraštis, toks popierinis arba elektroninis kelio „pasas" kroviniui. Jame turi būti siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, palečių skaičius, svoris, pastabos ir parašai. Jei CMR netvarkingas, vėliau ginčai dėl sugadinimo ar vėlavimo tampa labai nemalonūs. Vairuotojas negali tiesiog pasakyti „aš žinau, ką vežu", nes muitinė, sandėlis ar draudimas taip negalvoja. Geriau CMR perrašyti dar prieš išvažiuojant, nei aiškintis po savaitės.

Krovinių logistika į Londoną optimizuota: kainos, paletės ir FTL

Ar krovinių logistika į Londoną optimizuota visada reiškia pigiau?

Ne visada, ir čia daug kas pasimeta. Optimizuota krovinių logistika į Londoną gali reikšti šiek tiek brangesnį vežimą, bet mažesnę bendrą riziką: mažiau laukimo, mažiau klaidų, geresnį terminą. Kartais pigiausias pasiūlymas atrodo gražiai tik iki momento, kai pradeda kristi papildomi mokesčiai. Pavyzdžiui, laukimas Londone gali kainuoti 35–70 EUR už valandą po nemokamo laiko. Jei sandėlis iškrauna per 5 valandas, tas „pigus" variantas staiga nebepigus.

Kiek kainuoja paletė į Londoną?

Daliniam kroviniui kaina labai priklauso nuo svorio, matmenų, kraunamumo ir to, ar paletė standartinė, ar gabaritinė. Orientacinis rėžis gali būti apie 180–350 EUR už paletę, bet tai nėra įstatymas. Jei paletė sunki, nestandartinė, be tinkamo pakavimo arba reikalauja temperatūrinio režimo, kaina kyla. Taip pat svarbu, ar kaina įskaičiuoja keltą, Dartford, ULEZ riziką ir laukimą. Todėl klausimas „kiek paletė" be duomenų yra beveik toks pats kaip klausti „kiek kainuoja namas".

Kodėl pilnas sunkvežimis kartais išeina pigiau nei pora palečių?

Skamba keistai, bet taip būna. LTL kroviniai konsoliduojami, perkraunami, laukia sandėliuose, derinami su kitais maršrutais. Pilnas FTL eina tiesiau, be tarpinių sustojimų, todėl rizika mažesnė. Jei turite daug palečių (tiksliau – paletės, ne krūvos), pilna mašina gali duoti geresnę vienetinę kainą. Dar vienas dalykas: FTL lengviau kontroliuoti, nes vairuotojas žino tik vieną krovinį. Daliniame krovinyje jūsų paletė gali laukti, kol atsiras „kitas gabalas" maršrute.

Ar galima pristatyti savaitgalį į Londoną?

Galima, bet ne visada lengva ir ne visada pigu. Daugelis Londono sandėlių dirba tik darbo dienomis arba turi labai ribotus šeštadienio langus. Sekmadienį situacija dar sunkesnė, ypač jei adresas pramoniniame rajone, o ne 24/7 logistikos centre. Savaitgalio pristatymas gali kainuoti daugiau dėl vairuotojo darbo laiko, apribojimų ir sunkesnio derinimo. Jei klientas sako „mums vis tiek", vis tiek reikia parašu patvirtinti iškrovimo langą. Be to, savaitgaliais sunkiau gauti pagalbą, jei kas nors stringa.

Ką daryti, jei krovinys neatvyko iki penktadienio?

Pirmiausia nešaukti ant visų iš karto, o sužinoti, kur tiksliai jis stovi. Dover, Calais, Kent'e, M20, Londono prieigose ar sandėlio eilėje – tai visiškai skirtingos problemos. Jei laukia penktadienio iškrovimo langas, reikia iškart derinti alternatyvą: šeštadienį, pirmadienį, kitą adresą arba laikiną saugojimą. Kartais geriau sustabdyti sunkvežimį Kent'e, nei leisti jam stovėti prie Londono sandėlio be lango. Komunikacija čia svarbesnė už paniką. Geriau žinoti blogą tiesą 10:00 nei gražų melą 18:00.

Muitinė, EORI ir krovinių logistika į Londoną optimizuota po Brexit

Kas turi EORI po Brexit?

Po Brexit paprastai EORI turi bent importuotojas Jungtinėje Karalystėje, o eksportuotojui iš ES reikia ES EORI. Jei dirbate EXW, dažnai pirkėjas tvarko viską, bet jis gali paprašyti jūsų duomenų CMR, invoice ir packing list. Jei DAP, pardavėjas veža iki adreso, bet pirkėjas vis tiek moka importo PVM ir muitus, nebent susitarta kitaip. Brokeris Londone gali padėti, bet jis nėra stebuklų dėžutė. Jei vėliau domina krovinių gabenimas į Vokietiją, ten principai panašūs, tik ES viduje lengviau.

Kas yra T1/T2 statusas ir kada jis rūpi?

T1/T2 statusas dažniausiai rūpi tada, kai prekės keliauja per muitų teritorijas arba grįžta atgal. T2 rodo, kad prekė yra Sąjungos statuso, T1 – ne Sąjungos, supaprastintai. Praktiškai tai sprendžia brokeris arba deklarantas pagal invoice, kilmę ir maršrutą. Jums kaip siuntėjui svarbiausia nedaryti saviveiklos su „aš manau, čia europinis daiktas". Jei statusas neteisingas, muitinė gali klausti papildomų dokumentų, o tai reiškia vėlavimą. Kartais geresnis klausimas ne „kas tas T1", o „kas tai tikrina prieš išvažiuojant".

Ar muitinė gali sulaikyti prekes Londone?

Taip, gali, ir tai nėra baisi pasaka. Jei invoice neturi HS kodų, svorio, vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenų, muitinė gali sustabdyti prekes dar Kent'e arba jau Jungtinėje Karalystėje. Londono sandėlis nieko nepakeis, jis tik lauks. Būna, kad prekės stovi ne dėl didelio muito, o dėl tos vienos eilutės, kurios niekas nepatikrino. Todėl prieš siunčiant reikia duoti brokeriui viską: nuotrauką, specifikaciją, vertę, paskirtį. Atsiprašyti vėliau visada brangiau nei paklausti anksčiau.

Ką reiškia Incoterms EXW, FCA, DAP?

EXW, FCA, DAP – tai ne gražios raidės sutartyje, o atsakymas, kas rizikuoja ir kas moka. EXW reiškia, kad pirkėjas ateina pas jus, bet realybėje dažnai siuntėjas vis tiek padeda krauti. FCA yra sveikesnis variantas, kai perduodate vežėjui savo šalyje. DAP reiškia, kad vežate iki Londono adreso, bet importo mokesčius paprastai moka gavėjas. DDP jau viskas pardavėjo pusėje, ir čia daug kas susidegina, jei nesupranta PVM. Trumpai: Incoterms turi sutapti su tuo, kas realiai vyksta, ne tik su tuo, kas gražiai parašyta.

Kas yra krovinių logistika į Londoną optimizuota, kai kalbame apie muitinę?

Krovinių logistika į Londoną optimizuota prasideda nuo dokumentų, ne nuo mašinos pasirinkimo. Jei CMR, invoice, packing list, EORI numeriai ir Incoterms nesutampa, sunkvežimis gali būti greičiausias Europoje ir vis tiek stovėti. Optimizacija čia reiškia, kad brokeris matė duomenis prieš išvykimą, gavėjas žino, kas mokės muito PVM, o vairuotojas turi contact asmenį telefone. Kartais užtenka vienos trūkstamos prekės vertės eilutės, ir viskas stringa. Todėl geriausias laikas tvarkyti muitinę yra prieš pakraunant, ne kai jau esate M25 spūstyje.

Londono pristatymai: ULEZ, Congestion Charge, sandėliai ir iškrovimas

Ką daryti, kai Londono sandėlis davė 30 min langą?

30 minučių Londono sandėlyje dažnai reiškia 30 minučių nuo tada, kai jie panorės, ne nuo tada, kai atvažiavote. Realybėje reikia appointment numerio, contact vardo, telefono, o kartais dar ir gard number. Turėjau atvejį Park Royal, kai vairuotojas stovėjo prie vartų, nes sandėlis „ieškojo užsakymo". Po dviejų valandų visi nervinosi, nors krovinys buvo tvarkingas. Todėl prieš išsiunčiant paprašykite raštu: laikas, adresas, kontaktas, iškrovimo įranga. Jei to nėra, optimizacija greitai virsta laukimu.

Kas moka ULEZ ir Congestion Charge?

Dažniausiai tai turi būti aiškiai parašyta pasiūlyme. ULEZ Londonui yra apie 12,50 GBP per dieną, jei transporto priemonė neatitinka reikalavimų. Congestion Charge centrui yra apie 15 GBP darbo dienomis, bet zonos ir laikai keičiasi. Kai kurie vežėjai įtraukia tai į kainą, kiti meta kaip papildomą sąskaitą. Ir taip, Londonas ryte atrodo kaip didelis garažas su kava. Klientui geriausia prieš užsakymą klausti: ar kaina į gatvę su visais mokesčiais, ar tik iki miesto ribos.

Ar sunkvežimiai gali važiuoti į centrą?

Nesu 100% tikras, ar visos Londono zonos visada priima tą patį taisykles, nes savivaldybės ir laikai keičiasi, bet bendrai sunkvežimiams centrą riboja. Yra svorio apribojimai, gatvės be HGV įvažiavimo, naktiniai langai ir vietos, kur negalima tiesiog sustoti. Todėl dideliems kroviniams dažnai naudojamas mažesnis transportas iš sandėlio pakraštyje. Jei adresas yra Soho arba šalia mokyklos, reikia žiūrėti atsargiau. Geriau klausti prieš, nes bauda ir praleistas langas greitai suvalgo visą „pigų" pasiūlymą.

Kodėl iškrovimas trunka ilgiau, nei rašyta užsakyme?

Iškrovimas dažnai trunka ilgiau, nes užsakyme rašo „30 min", o realybėje sandėlis turi savo eilę, dokus, patikrinimus ir žmogų pietuose. Ypač jei reikia count check, pažeidimų foto, temperatūros žymos arba grąžinti tuščias palečių mainų dokumentus. Mačiau, kaip 2 valandos laukimo virto 6, nes gavėjas tikrino kiekvieną dėžę. Todėl pasiūlyme turi būti free waiting time ir kas mokės po jo. Jei niekas to neparašo, vėliau visi staiga pamiršta, kas pažadėjo „greitai iškraus".

Įmonės, rizikos ir krovinių pervežimai į Londoną be nereikalingų staigmenų

Kaip atskirti normalią logistikos įmonę nuo tos, kuri tik pigiai pažada?

Normali įmonė jums pasakys, ko ji nežino, ir paprašys duomenų. Bloga įmonė pasakys „viską sutvarkysim", nors net neklausia, kas yra krovinys ir kas jį iškraus. Per 20 metų mačiau, kad pigiausias pasiūlymas dažnai slepia laukimą, blogą komunikaciją arba vairuotoją be realaus plano. Klauskite, ar kaina su keltu, Dartford, ULEZ, CMR, draudimu ir laukimu. Paprašykite vieno kontakto, ne trijų numerių be atsakomybės. Jei bendrauja nervingai dar prieš užsakymą, po problemos bus dar sunkiau.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Taip, normalu sekti krovinį realiu laiku, bet ne visada taip gražiai, kaip rodo filmukuose. Geras vežėjas duoda vairuotojo numerį, ETA atnaujinimus ir praneša, jei keltas vėluoja arba muitinė stabdo. Blogesnis variantas yra „viskas gerai", nors sunkvežimis stovi Dover. Jei jums reikia tikslaus lango Londono sandėliui, paprašykite GPS nuorodos arba bent nuotraukos iš tachografo. Technologijos padeda, bet žmogus telefone vis dar svarbiausias. Ir kartais telefonas būna be ryšio tunelyje, kas nėra pasaulio pabaiga.

Ką daryti, jei prekės sugadintos atvykus į Londoną?

Jei prekės sugadintos, pirmas darbas nėra rėkti ant vairuotojo, o fiksuoti faktus. Nuotraukos, CMR pastabos, pažeistos pakuotės, iškrovimo aktas, gavėjo parašas su komentarais. Jei vairuotojas išvažiavo, o jūs po trijų valandų radote daužytą dėžę, bus sunkiau įrodyti, kada tai įvyko. Turėjau situaciją Enfield, kai viena paletė buvo perspausta, bet be nuotraukos iš iškrovimo draudimas pradėjo klausinėti labai nemalonių dalykų. Todėl instrukcija gavėjui turi būti paprasta: fotografuoti, rašyti, nepradėti remontuoti be leidimo.

Ar reikia draudimo kroviniui?

Draudimas yra viena tų vietų, kur žmonės taupo, kol kas nors atsitinka. Standartinis CMR atsakomybės limitas nėra visos prekės vertė, todėl brangi elektronika, baldai ar įranga gali likti nevisiškai padengta. Jei siunčiate vertingą krovinį, imkite papildomą krovinio draudimą iki invoice vertės. Jei siunčiate pigias atsargines dalis, kartais rizika atrodo mažesnė, bet vis tiek reikia žinoti sąlygas. Draudimas nedengia blogo pakavimo, neteisingos vertės deklaracijos ar „kažkaip taip gavosi". Tai nėra malonu skaityti, bet geriau dabar nei po avarijos.

Kuo skiriasi pristatymas į Heathrow, Dartford, Park Royal ar Croydon?

Skiriasi labai. Heathrow ir oro uosto zona dažnai turi griežtus įvažiavimo langus ir saugumo reikalavimus. Park Royal ar Dagenham yra logistiškai patogesni, bet ten vis tiek būna sunkvežimių spūstys. Croydon ir pietų Londonas gali būti lėtas dėl gatvių, mokyklų zonų ir vietinių apribojimų. Dartford/Kent pusė dažnai naudojama kaip tarpinė stotelė, ypač kai nenorima lįsti į centrą be reikalo. Todėl adresas keičia ne tik kainą, bet ir maršrutą, transporto tipą bei laiką.

Ar verta derinti sandėliavimą Kent'e prieš Londoną?

Verta, jei kroviniai renkami iš kelių tiekėjų arba reikia laukti, kol gavėjas Londone bus pasiruošęs. Kent'e sandėliavimas gali sumažinti riziką, kad sunkvežimis stovės prie Londono vartų, bet tai kainuoja. Jei turite 20 palečių iš skirtingų miestų, cross-docking Kent'e kartais išgelbsti terminą. Jei siunčiate vieną pilną FTL tiesiai į vieną adresą, papildomas sandėlis gali būti nereikalingas. Sprendimas priklauso nuo to, ar mokate už laukimą, ar už trumpą saugojimą. Abu variantai turi kainą.

Koks paprasčiausias planas pirmam siuntimui į Londoną?

Pirmam siuntimui daryčiau paprastai: paruoškite invoice, packing list, HS kodus, svorį, matmenis, EORI duomenis ir aiškų adresą. Tada pasakykite vežėjui, ar tai FTL, LTL, paletės, ar gabaritinė prekė su hidrauliniu bortu. Paprašykite kainos su Dartford, keltu, ULEZ/Congestion rizika ir laukimo sąlygomis. Duokite gavėjui instrukciją, kad jis būtų telefonu iškrovimo dieną. Jei viskas sutvarkyta, pirmas siuntimas į Londoną nebūna kosmosas. Jei viskas daroma „kaip nors", tada kosmosas būna, ir dar su sąskaita.

Išvada

Krovinių logistika į Londoną optimizuota veikia tada, kai realybė sutvarkyta anksčiau nei sunkvežimis pajuda. Reikia žinoti terminą, krovinio tipą, Incoterms, muitinės statusą, iškrovimo langą ir kas moka papildomus kaštus. Pigiausias pasiūlymas dažnai yra brangiausias, kai po dviejų dienų paaiškėja, jog trūksta EORI arba sandėlis nepriima be appointment. Geriausias planas: paprastas, aiškus, su rezervu laiko ir normaliu žmogumi telefone.