Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu: Praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti vieną – krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu niekada nebuvo paprasta, o po Breksito ji tapti tikras „nervų karalius“. Kasdien gaunu šimtus skambučių, kur žmonės klauso tų pačių dalykų, kuriuos būtų galima išspręsti per penkias minutes, jei tik turėtum dokumentus tvarkingai surikiuotus. Čia nėra jokių pasakų, tik gryna realybė, ilgos eilės į keltus anglų pusėje ir muitinės, kurios gali užšaldyti turtą net ir dėl baisiai mažos klaidelės. Šiame straipsnyje (arba tiesiog_ilgasai pokalbis) pasistengsiu paaiškinti, kaip tai veikia iš vairuotojo ir dispečerio akių, be jokių oficialių „vandenų“.

Bendros klausimai apie vežimus ir kainas

Ar tikrai taip brangu vežti dabar į Angliją?

Žiūrėk, kainos šiuo metu nelabai džiugina nieko, ir ne tik dėl degalų. Anksčiau buvo paprasčiau – įvažiavai, išvažiavai. Dabar krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu susiduria su biurokratijos mokesčiais, kurie užgožia pačią transportavimo paslaugą. Keltų bilietai brango, o tas anglų „Kent Access Permit“ mokestis, kurį reikia apmokėti įvažiuojant į Kentą, tai papildomai įkainoja beveik kiekvieną krovininį mikroautobusą. Taigi, taip, brangu, bet jei susiskaičiuoti laiką ir nervus, kurie sutaupomi su protingu planavimu, tai investicija verta.

Kiek laiko užtrunka toks važiavimas?

Įprastai, jei viskas gerai – t. y. nėra eilių ir muitinė ne užsilaiko – tai nuo Vilniaus iki, tarkime, Londono ar Mančesterio važiuoji apie 32–36 valandas su poilsio pertraukomis. Bet realybėje dažnai nutinka taip, kad vairuotojas stringa pasienio punkte arba laukia kelto dvidešimt valandų (yra buvę ir blogiau). Vienintelis dalykas kuris gali užtikrinti greitą važiavimą, tai teisingai užpildyti文档ai, kitaip gali praleisti dieną ties Kalė stovėdamas.

Ar galima sutaupyti imant pigų vežėją?

Nesu, gerbiamieji, tas žmogus, kuris galvos sutaupyti ant krovinio, kuris turi būti pasiekęs klientą vakar. Pigūs vežėjai dažnai dirba „pilkuose“ režimuuose (klaida, turėjo būti režimuose) neturi draudimo arba naudoja senus mikroautobusus, kurie gaišta pusiaukelėje. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu reikalauja patikimos technikos, nes anglų keliai, ypač aplink sandėlius, kartais būna tokie prasti, kad sunkvežimiams sunku, o kas kalba apie pakrautus „Sprinterius“? Sutaupyti galite tik ant to, jei patys važiuojate, bet tada tikrinkite, ar turite visas leidimus.

Kiek telpa į tą mikroautobusą realiai?

Gamintojai rašo vienus dalykus, o realybėje, jei krauni statybine medžiaga ar baldus, tenka gerai pagalvoti apie svorio pasiskirstymą. Į standartinį L4H2 „Mercedes“ ar „Fiat“ Ducato telpa apie 4–5 europaletes (tokia 120x80 cm), jei aukščio neužtenka – reikia krauti ant krašto. Bet prisiminkite – svorio riba yra 3,5 tonos, ir vairuotojo su keleiviu svoris taip pat skaičiuojamas, taip kad jei vežate metalą, greitai pasieksite limitą.

Kokius krovinius dažniausiai vežate?

Daug kas mano, kad mes vežame tik „prekes“ iš Amazon, bet realybė žiauriai įvairesnė. Vežame mašinų dalis į remonto dirbtuves, baldus iš baldų fabrikų į privatuosius namus Londone, netgi medicininį įrangą (reikia specialių leidimų). Buvo atveju, kai teko vežti netgi gyvūnus (nelegalu, bet klientai bando), tokių dalykų geriau vengti, jei nenorite problemų su RSPCA. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu labai lanksti, bet ribojama taisyklėmis.

Ar reikia mokėti už daugiau nei vieną vietą?

Jei krovimas yra dalinis – t. y. jūsų prekės užima tik vieną europaletę, o kitą vietą užima kito kliento siunta, tai taip, mokate už uzimtą vietą. Mes dažnai suskaldome krovinius, kadangi vairuoti tuščią mikroautobusą į UK ir atgal yra nuostolis. Bet jei jums reikia pilno krovinio, tuomet užsakote visą vietą ir niekas kitas nebus įkraunamas.

Kas dėl draudimo, ar jis veikia Anglijoje?

Tai labai svarbus klausimas. Jūsų standartinis Lietuvos KET draudimas galioja tik civilinės atsakomybės apsaugai, bet jis nedengia krovinio. Jei vairuotojas užvažiuoja į duobę (o Anglijoje jų gausu) ir sugadina jūsų brangų švedišką sofos komplektą, KET tai neatsiskaitys. Reikalingas „Cargo“ draudimas, kuris padengia patį krovinį nuo pagrobimo, gaisro ar sugadinimo kelionės metu.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija (siaubingiausia dalis)

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti?

Be pagrindinių dalykų – vairuotojo pažymėjimo, techninių apžiūros – dabar būtinas EORI numeris. Jis turi būti ne tik įmonės, bet ir kartais rekomenduojama, kad ir vairuotojas turėtų savo (nors ne visada būtina). Be to, CMR sąskaita faktūra ir prekių deklaracija, kurią dažniausiai pateikia muitinės brokeris. Be CMR, jums niekas neišleis iš sandėlio, nes tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis sandorio buvimą.

Kas tas EORI numeris ir kaip jį gauti?

EORI (Economic Operator Registration and Identification) numeris yra kaip jūsų paso kodas muitinei. Be jo negalite importuoti ar eksportuoti prekių iš ES į JK ir atvirkščiai. Jį gaunate nemokamai internetu per Lietuvos Muitinės puslapį, bet procesas užtrunka kelias dienas (kartais ir ilgiau, jei klaida duomenyse). Negaliu pasakyti 100%, kiek laiko trunka šiuo metu, nes sistemos kartai stringa, bet geriau tai padaryti iš anksto.

Kas vyksta su PVM, kai vežate į JK?

Lietuvoje PVM mokate tik už paslaugą (vežimą), o už prekes PVM (VAT Anglijoje) dažniausiai mokate įmonės-gavėjo registracijos principu. Vadinasi, jei gavėjas yra registruotas Anglijos PVM mokėtoju, jis pats susiskaityo su savo valdžia. Jums reikia tik parodyti, kad prekės išvyko iš ES (tai daroma per eksporto deklaraciją), kad lietuvai muitinė negrąžintų mums PVM.

Ar sunku užpildyti importo deklaraciją?

Jei niekada nedarėte, tai košmara. Ten reikia nurodyti tarifus, svorius, prekių kodus (HS kodus), vienetų kiekį. Vieną kartą klientas bandė pats užpildyti ir nurodė „žaislai“ vietoje „plastikinių detalių“, rezultate – krovinys buvo užšaldytas savaitę ir gauta bauda. Geriau pasikreipti į brokerį, kuris užims krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu dokumentacijos dalį.

Kas yra MVDS ir ar tai mums būtina?

MVDS (Movement Validation System) – tai sistema, kurioje užregistruojate važiavimą prieš pat įvažiavimą į keltą ar tunelį. Jei jūsų mikroautobuso svoris viršija 2,5 tonos (o dauguma krovininių viršija), tai MVDS registracija būtina. ją dažniausiai daro brokeris arba logistikos agentas, jei ne – kelyje gali būti didelių nesusipratimų su anglų pareigūnais.

Kas dėl JK importo leidimo (Import Licence)?

Tai reikalingas tik tada, jei vežate reguliuojamas prekes, pavyzdžiui, gyvūnus, vaistus, ginklus arba tam tikrus maisto produktus. Jei tai tiesiog baldai ar drabužiai, leidimo nereikia. Bet buvo atvejis, kai klientas vežė oldtimerio mašinos dalis, o jos buvo klasifikuojamos kaip istoriniai dirbiniai ir reikėjo papildomų patvirtinimų. Geriau klausti brokerio iš anksto.

Ar CMR sąskaita faktūra užtenka?

Užtenka tik tada, jei tai yra paprastas eksportas iš Lietuvos. Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, atvežėte iš Kinijos į Lietuvą sandėlį ir dabar vežate į UK), gali reikėti T2L dokumento arba susigrąžinimo procedūros (IP). Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu turi savo niuansus, kai kalbame apie ne ES prekes.

Keliai, keltai ir vairuotojų poilsis

Kur geriau plaukti – per Doverį ar tuneliu?

Doveris yra klasika, bet ten eilės gali būti baisios, ypač kai blogas oras ar ką nors praleidžia. Tunelis (Eurotunnel) po Žemę Po Žeme tarp Folkestone ir Kalė yra greitesnis – važiuoti 35 minutes. Tačiau, jei vairuotojas bijo uždarų erdvių arba mikroautobuse yra pavojingų krovinių, kurių tunelyje negalima, reikia rinktis keltą. Asmeniškai aš renkuosi keltą, nes vairuotojas gali išlipti ir pailsėti (pabuti orke).

Ar sunku gauti bilietus į keltą?

Dabar, kai „Breksitas“ jau įvyko, vietą reikia užsakyti iš anksto su konkrečiu automobilio numeriu. Negali tiesiog atvažiuoti ir pasakyti „duokite bilietą“ (nors ir tokių būna, bet brangiau). Dar svarbu – bilietas turi būti sujungtas su jūsų MVDS registracija, kitaip jūsų neįleis į terminalą tiesiog prie pat kelto.

Kas tas „Kent Access Permit“?

Tai bilietas leidžiantis įvažiuoti į Kentą (tą grafystę, kur yra Doveris ir Folkestone). Jei neturite šio leidimo (jo kaina tikrai nedidelė, kažkas apie 10-25 svarus priklauso nuo situacijos), jūsų sustabdys speciali policija ir nukreips į eilę stovėti, kol įsigysite. O jeigu keltas išvyksta, tai praleidžiate valandas. Tai viena iš tų biurokratinių smėlių, kuria sukurė anglai.

Kur vairuotojas gali ilsėtis Anglijoje?

Jei vairuotojas vyksta su pilnu ETMK (tarptautinės vežimo komercinėmis transporto priemonėmis) režimu, jis privalo laikytis tachografo ir poilsio laikų. Negalima tiesiog sustoti prie parduotuvės ir miegoti kabinoje, jei tai nėra tinkama poilsio vieta (anglai labai stebi šiuos dalykus, yra baudų). Geriau žinoti, kur yra oficialios stovėjimo aikštelės (truck stops), nors jos mokamos.

Ar dažnai vargsta su technine apžiūra ten?

Anglų „DVSA“ pareigūnai gali sustabdyti mikroautobusą bet kuriame poste ir patikrinti ne tik techninę būklę, bet ir vairuotojo poilsio laikus. Jei randa pažeidimų, baudos didelės, o krovinys gali būti užsekamas (nuimamas ratais). Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu reikalauja, kad technika būtų idealios būklės – žibintai, stabdžiai, padangos.

Kas dėl Londono įvažiavimo mokesčio (ULEZ)?

Dabar tai tikras siaubas. Jei jūsų mikroautobus neatitinka „Euro 6“ standartų (naujesni dažniausiai atitinka, o senesni „Euro 5“ ne), už važiavimą į Londoną teks mokėti 100 svarų per dieną (ULEZ). Ir tai ne pinigai, kurius galima susimokėti vėliau – jei nesimokėsi iš karto, bauda ateina į namus po kelių dienų. Tai reikia įskaičiuoti į savikainą.

Ar saugu važiuoti pro Kalė migrantų krizės fone?

Kalbant tiesiai, situacija pasikeitė. Prieš keletą metų buvo daugiau bandymų įsilipti į sunkvežimius. Dabar, kai daugiau mikroautobusų (furgonų) važiuoja, jie taip pat patenka į „akiratį“. Rekomenduoju vairuotojams niekada neužsidaryti pertraukos kelyje netoli Kalė arba Dunkirko sandėlių, o stovėti tik apsaugotose aikštelėse. Ir visada tikrinti, ar kas nebandė įsilipti po kelione.

Specifiniai krovinių tipai ir problemų sprendimai

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet tik tada, jei turite sanitario pasą (sanitary passport) ir laikote šaldymo grandinę. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu maisto produktais yra viena sudėtingiausių sričių, nes anglai labai griežtai tikrina veterinarijos reikalavimus. Jei vežate mėsą ar sūrį, reikalingi papildomi sertifikatai, o kai kurie produktai gali būti visiškai uždrausti asmeniniam importui.

Kas dėl alkoholio ir cigarečių?

Jeigu tai yra prekinis krovinius (t. y. vežate į parduotuvę ar barą), viskas tvarkoma per importo procedūras ir mokami veryginiai mokesčiai (excise duty). Jei tai yra asmeninis krovinys (pavyzdžiui, perkant iš aukciono), čia yra pilkas legalus durklas. Reikia griežtai laikytis ribų, kitaip tai bus traktuojama kaip kontrabanda ir krovinys konfiskuojamas su automobiliu.

Ar galima vežti gyvūnus?

Tik tada, jei atitinkate „TRACES“ reikalavimus ir turite veterinarinį pažymėjimą. Negalima tiesiog įsimesti šuns ar katės į bagažinę ir važiuoti. Be to, dėl mikroautobuso (furgono) specifikos, tenka įrodyti, kad ventiliacija veikia ir gyvūnui nėra per karšta. Kartais netgi reikia specialių maršrutų, kad netyčia neprarastum laiko ir nekankintum gyvūno.

Kas nutinka, jei krovinys sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Jei vairuotojas pastebi, kad dėl blogo krovimo (pvz., neįtvirtinta europaletė) prekės apgadintos, jis privalo tai užfiksuoti CMR dokumente (pastabose) ir padaryti nuotraukas. Jei nepažymi, vėliau klientas galės reikalauoti atlyginimo iš mūsų. Kiekvienas vairuotojas turėtų turėti su savo buitinę kamerą arba telefoną tam.

Ar dažnai pasitaiko kliūčių su adresais?

Londono adresas gali būti labai „įdomus“ – „Antrasis pastas už kavinės“. Mikroautobusu ten važiuoti sunku, o dar sunkiau apsistoti. Kartais vairuotojas privalo stovėti už 100 metrų ir nešti dėžes rankomis, o tai laiką. Reikia visada iš anksto susitarti su gavėju apie išsikrovimo vietą arba naudoti „white van“ (tą mažesnį) jei toks yra.

Kaip elgtis su „lost“ (dingusiais) krovinais?

Tai nutinka retai, bet vis tiek nutinka. Paprastai dėl klaidingų žymenų arba, jei krovinys buvo perkrautas į kitą transportą. Svarbiausia turėti visus stebėjimo numerius (tracking numbers) nuo brokerio arba savo GPS sekimo sistemos. Jei krovinys dingęs JK sandėlyje, reikia skambinti ten tiesiogiai ir reikalauti paieškos.

Praktiniai patarimai ir blogos patirties pavyzdžiai

Ką daryti, jei klientas nepateikia dokumentų laiku?

Stabdome važiavimą. Negalima važiuoti į UK be importo deklaracijos (ESL), nes būsite priversti stovėti sienoje. Buvo atvejis, kai vienas klientas žadėjo dokumentus „rytoj“, o vairuotojas jau buvo Pasienio punkte. Rezultate – vairuotojui teko eiti į viešbutį 3 paras savo lėšomis, o klientas sumokėjo šią sumą su delspinigiais.

Ar verta rinktis pigų brokerį?

Niekada. Pigūs brokeriai dažnai dirba masiškai ir neatsako į telefonus, kai kyla problema. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu reikalauja greito reagavimo. Jei muitinė užšaldo siuntą, jums reikia žmogaus, kuris pakels ragelį ir išspręs problemą per 10 minučių, o ne parašys el. laišką, kurį perskaitys po dviem dienom.

Kaip išvengti vėlavimų su atgaliniais krovinais?

Visada turėkite užsakytą grįžtamą krovinį arba bent žinokite, kur jį galima surasti. Tuščias važiavimas – tai pinigų praradimas. Yra specialių platformų, kurios skelbia „backload“ siuntimas Anglijoje, bet ten gausiau sukčių, reikia būti atsargiam. Geriau dirbti su patikimais partneriais.

Ar vairuotojas turi mokėti anglų kalbą?

Būt�ai labai pageidautina, bent jau pagrindinius žodžius, kad galėtų susikalbėti su muitininku arba sandėlio darbuotoju. Buvo situacija, kai vairuotojas negalėjo paaiškinti, kur jam reikia važiuoti, ir jį nuvarė į blogą rajoną. Angliškai kalbėti nėra būtina, bet tai labai padeda išvengti streso.

Kas dėl pasieniečių patikros?

Jie gali atrasti bet ką – net nelegalias migrantes (kaip jie sako), nors dažniausia tikrina dokumentus. Jei viskas tvarkinga, susitvarko per 15 minučių. Jei ne – gali praeiti valanda. Patarkite vairuotojams būti mandriems, bet niekada nesukčiuoti, nes anglų sistemos turi visus duomenis apie jus jau prieš važiuojant.

Ar yra kažkokių gudrybių greitesniam išsiskaitymui?

Vienintelė gudrybė – turėti gerą brokerį ir elektroninius dokumentus iš anksto. Nėra jokių „užkulisių“ kelių, kuriais pravažiuoti be muitinės. Visa krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu vyksta per oficialias punktus, tenka tiesiog kantriai laukti eilėje ir tikėtis, kad kompiuteriai neapsigs.

Kokias klaidas dažniausiai daro klientai?

Daugiausia klaidų dėl neteisingų svorių deklaravimo arba vėluojančių dokumentų. Dar viena dalyka – klientai bando įkišti daugiau, nei telpa, manydami, kad „kažkaip įlės“. Tada kyla problema su uždarymu durų. Toks neatsargumas gali baigtis tuo, kad krovinys nukris važiuojant.

Ar keitėsi kažkas pastaruoju metu (2024)?

Pastebime, daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai – tikrinama degalų kokybė arba ar nėra nuotėkų. Be to, Anglijoje vis dažniau reikalauja, kad transportas būtų „Zero emission“ zonoje, o seni dyzeliniai mikroautobusai ten tiesiog negali važiuoti. Tai reiškia, kad reikia atnaujinti parką.

Galutinis patarimas tiems, kurie nori pradėti vežti.

Nežiūrėkite tik į kainas. Rinkitės patikimus žmones, kurie žino šią sritį, o ne tuos, kas tik dabar nusipirko „vandens“ (t.y. seną mikroautobusą) ir sako, kad vežia pigiausiai. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu – tai ilgametis verslas, kur pasitikėjimas yra brangesnis už benzina.

Išvada

Viskas pasirodo sudėtinga tik tol, kol nepirmą kartą sėdi į tą mikroautobusą ir nepavažiuoji. Sunkiausia yra peržengti biurokratijos barjerą, susitvarkyti su MVDS ir EORI numeriais, o paskui tai tiesiog kasdieninis darbas. Svarbiausia yra turėti kantrybės ir gerų partnerių, kurie padarys savo darbą gerai. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su mikroautobusu gali būti pelninga ir sklandi, jei viską suplanuoti iš anksto ir nelipti ant kastuvų, siūlančių per pigius bilietus be dokumentų. Sėkmės keliuose (ir laukiančiose eilėse)!