Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę sklandus pristatymas: Kas pasikeitė ir kaip neišprotėti

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – laikai keičiasi, o kartais jis pasikeičia taip staiga, kad net galva sukasi. Anksčiau krovinių logistika į Jungtinę Karalystę sklandus pristatymas buvo kaip važiavimas į parduotuvę: užkrovėm, važiavom, iškrovėm. Po „Brexit“ viskas tapo kur kas sudėtingiau. Dabar reikia ne tik gerą vairuotoją rasti, bet ir dokumentus tvarkingai surašyti, o muitinės JK pusėje... apie jas galima kalbėti valandą. Tačiau ne viskas taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia yra suprasti procesą ir turėti patikimus partnerius. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti tiesiškai, be jokių gražių frazių, kaip tai veikia iš vidinės pusės, ką tikėtis ir kur yra pagrindiniai spąstai, į kuriuos patenka net patys didžiausi verslininkai.

Dokumentai ir “popierizmas” (arba kodėl aš juos nekenčiu)

Ar tikrai taip sunkus su tais dokumentais išvykti?

Sakysiu tiesiai – nebe taip sunku kaip prieš metus, bet vis dar erzinančiai. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę sklandus pristatymas prasideda ne nuo to, kai sunkvežimis užvažiuoja į sandėlį, o dar nuo stalo, kai surašomas eksporto deklaravimas. Anksčiau užtekdavo konosamento (CMR), dabar be tinkamai pildyto EX1 arba išankstinio prekių deklaravimo praeiti neįmanoma. Jei čia padarysite klaidą, vairuotojas stovės pasienyje valandas ar net dienas. Būna, kad klientas siunčia neteisingą HS kodą (prekės kodą), tai ir viskas – stovi reidas. Mums dažnai tenka tai taisyti „skubos tvarka“, o tai kainuoja.

Kas tas EORI numeris ir kodėl visi šaukia?

EORI numeris – tai kaip asmens kodas jūsų įmonei, bet tik europiniame ar britų registre. Be jo negalite nieko deklaruoti. Dažnai klientai skambina ir sako: „Važiuojam, o mums sako, kad trūksta numerio“. Gi reikia jį gauti iš anksto! Jis gaunamas nemokamai, bet reikia laiko. Ir svarbiausia – jei užsakovas iš Lietuvos, jam reikalingas Lietuvos (ES) EORI, o jei gavėjas Anglijoje, jam – JK EORI. Vieno kito nepakeisi. Buvau atvejų, kai reidai stovėdavo, nes britų partneris užmiršo savo numerį patikrinti. Absurdas, bet tiesa.

Kas daro tas deklaracijas – vairuotojas ar aš?

Vairuotojas tai daro tik retais atvejais, jei jis turi specialią licenciją, bet paprastai tai daro muitinės brokeriai arba logistikos agentai. Mūsų įmonėje viską tvarkome mes, kad klientas nesirūpintų. Vairuotojas tik važiuoja, duoda duomenis, o procesas vyksta fone. Bet yra vienas dalykas – jei vairuotojas pasikeičia maršrute ar paima papildomą krovinį be mūsų žinios, tada prasideda chaosas. Tada ir sklandus pristatymas baigiasi, nes dokumentai neatitinka realybės. Vairuotojams reikia sakyti – neimk nieko savavališkai!

Ar galiu važiuoti be muitinės brokerio Anglijoje?

Techniškai – galite, jei turite savo skyrių Anglijoje, kuris moka mokesčius (Import VAT) ir deklaruoja. Bet 99 proc. mūsų klientų tokio neturi. Todėl brokeris ten būtinas. Jis užtikrina, kad mokesčiai sumokėti, o krovinyui leidžiama įeiti į šalį. Be jo, sunkvežimį tiesiog nukreips į sandėlį pasienio zonoje, kur laikymas kainuoja milžiniškus pinigus. Geriau tikėtis, kad brokeris yra patikimas, nes kai kurie... na, kai kurie tiesiog „užmiega“ ir neatsako į telefonus šeštadieniais.

Kas atsitinka, jei prekės vertė parašyta neteisingai?

Tai viena dažniausių klaidų. Parašote 100 eurų, o ten yra prekių už 5000. Muitinė to neperžiūrės. Ji gali sustabdyti reidą, pradėti tyrimą arba baudžia už neteisingą deklaravimą. Jungtinė Karalystė dabar labai griežta apie tai. Be to, jei vertė mažesnė, mokesčių sumokėsite mažiau, bet jei pagaus – baudos didelės. Geriau užduoti klausimą „kokia tikroji vertė?“ ir parašyti kaip yra, nei vėliau aiškintis su teisėsauga. Svarbiausia krovinių logistika į Jungtinę Karalystę turi būti aiški.

Kelionės laikas ir maršrutai (Kada ten bus?)

Kiek laiko įprasta trunka važiavimas iki Anglijos?

Įprastai, jei važiuojame per Kalkedą (Calais) arba Dunkerką, ir toliau keltu arba tuneliu, iki Londono ar Midlands regiono važiuojame apie 2–3 paras. Tai yra standartas. Bet neatsimenu, kada paskutinį kartą viskas vyko „pagal planą“. Pasienio kontrolės Dovere (Dover) gali užtrukti valandą, o gali ir penkias, ypač jei yra kokios nors problemos su imigracija ar techniniais gedimais. Todėl visada sak klientams – planuokite atsargą. Jei jums reikia prekių rytoj, geriau siųsk prieš savaitę.

Keltai ar tunelis – kas geriau?

O, štai čia klausimas riešutų. Tunelis (Eurotunnel) yra greitesnis – per 35 minutes esate kitame krante. Jis stabilus, veikia net didžiausio vėjo metu. Keltai gali būti atšaukti dėl blogo oro (nors rečiau nei anksčiau). Tačiau keltuose vairuotojai gali pailsėti, nusipirkti maisto, papietauti. Tunelyje tiesiog sėdi kabyje ir važiuoja. Man asmeniškai patinka keltai dėl stabilumo, bet jei skubate – tunelis nugalės. Bet svarbu – bilietus reikia įsigyti iš anksto, o ne prie pat patenpos.

Ar dažnai būna eilių Dovere?

Būna. Ypatingai po švenčių arba kai yra kažkokie protestai (pvz., „Farmer protests“). Dabar, kai atsirado naujos pasienio procedūros po „Brexit“, eilės gali susidaryti ir dėl dokumentų patikros. Anglai mėgsta tikrinti viską labai kruopščiai. Kartais vairuotojas praleidžia kelias valandas tiesiai įėjime į uostą, laukdamos, kol sistema „nusėda“. Tai vargina ir vairuotojus, ir mus, nes mes ten turime lojalumo kortelę, kad galėtume važiuoti „greituoju koridoriumi“, bet ne visada tai padeda.

Kokios yra problemos su vairuotojų darbo laiku?

Čia yra gana didelė bėda. Vairuotojų darbo laikas reguliuojamas griežtai. Jei jis pradeda vėluoti dėl eilių Dovere, jam gali baigtis vairavimo laikas, ir jis privalo sustoti po 4,5 valandų važiavimo. O jei jis stovi eilėje 3 valandas? Tada jis vos spėja privažiuoti iki pirmo poilsio vietos. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę sklandus pristatymas tampa nebe toks sklandus, kai vairuotojas tiesiog negali daugiau važiuoti teisėtai. Todėl maršrutai turi būti planuojami taip, kad vairuotojas neturėtų pažeisti taisyklių.

Ar galima sekti krovinių kelią realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS sekimą. Mes matome, kur yra mašina. Jei ji stovi vietoje per ilgai, skambinam vairuotojui. Bet yra vietų, pvz., Škotijos kalnuose ar Velse (Wales), kur GPS signalas dingsta arba yra silpnas. Ten gali parodyti, kad mašina „važiuoja per ežerą“. Taip pat, keltuose signalas išjungiamas. Taigi, sekti galima, bet ne 100 proc. tiksliai. Jei klientas labai nerimsta, tiesiog skambinam vairuotojui – senas mokyklinis metodas visada geriausias.

Kainos ir mokesčiai (Kodėl tiek brangu?)

Kiek kainuoja paprasta paletės vežimas į Londoną?

Kainos svyruoja kaip vėjų gūsiai. Priklauso nuo degalų kainos (ir dabar jos aukštos), sezono, ir nuo to, ar turime grįžtantį krovinį. Jei turime „full truck load“ (pilną sunkvežimį) į vieną pusę, kaina gali būti gera. Jei ten važiuojam tuščiomis ir atgal parsinešame tik dvi paletes, tai klientui tai atsieis daugiau. Vidutiniškai galima sakyti, kad vienos paletes vežimas (LTL) kainuoja nuo 150 iki 250 eurų, bet tai labai apytiksliai. Turiu tiksliau žiūrėti į maršrutą.

Kas tiek „Customs Handling Fee“?

Tai yra mokestis, kurį ima uosto teritorijoje esantys sandėliai už tai, kad priima dokumentus ir perduoda juos muitinei. Dar tai vadinama „Clearance fee“. Anksčiau to nebuvo, arba buvo simboliškas. Dabar, kai kiekvienas siuntinys turi būti įformintas, šis mokestis gali siekti 20–50 svarų (GBP) už siuntinį. Daugelis klientų nustemba, kai mato papildomą sąskaitą iš JK gavėjo. Reikia apie tai kalbėti iš anksto, kad nėra staigmenų. Tai ne mūsų mokestis, tai jų vietinė biurokratijos vaisius.

Kodėl kaina pakilo po „Brexit“?

Nes pasidarbo daugiau dokumentų, o laikas – pinigai. Anksčiau vairuotojas pravažiuodavo per pasienį per 10 minučių. Dabar gali praleisti valandas ties patikra. Tas laikas reiškia, kad vairuotojas negali kitiems darbų atlikti. Be to, pinigų kursai (EUR ir GBP) irgi suka ratą. Ir dar tie visi importo mokesčiai (Import Duty), kurių anksčiau nebuvo. Viskas tapo brangiau ir lėčiau, tačiau rinka prisitaikė. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę tiesiog tapo brangesniais malonumu.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos ilgam laikui?

Galima, bet tai rizikinga abiems pusėms. Jei degalai pabrangs 30 proc., o mes turime sutartį su fiksuota kaina, mes dirbsime nuostolingai. Jei kainos kris, klientas gali norėti mažiau. Dažniausiai sutariame apie bazinę kainą, bet su sąlyga, kad ji gali keistis priklausomai nuo degalų kainos (fuel surcharge). Tai standartinė praktika pasaulyje. Fiksuotos kainos galios tik labai trumpam laikotarpiui arba dideliems volumams, pvz., metinėms sutartims su fiksuotu grafiku.

Kas yra „Demurrage“ ir „Detention“ mokesčiai?

Tai tarsi baudos už tai, kad per ilgai laikote konteinerį arba vairuotoją. Jei atvykstate į paskirties vietą ir negalite iškrauti per 2 valandas (arba kiek ten numatyta), sandėlis pradeda skaičiuoti mokestį už laiko viršijimą. Tas „Demurrage“ gali būti baisiai didelis – po 100 svarų per valandą. Vairuotojai tada tiesiog išsijungia mašiną ir laukia, o sąskaita auga. Todėl labai svarbu suderinti iškrovimo laiką su gavėju. Negalima tiesiog leisti vairuotojui laukti dieną be žinios.

Problemų sprendimas ir nerealios situacijos (Tikra gyvenimas)

Kas nutinka, jei prekės sugadintos vykdant?

Tą patį kas ir visur – žiūrime į draudimą. Svarbiausia yra tai, kad vairuotojas turi užfiksuuoti pažeidimus prieš iškraunant (ant CMR dokumento parašyti pastabas). Jei jis pasirašo „grąžiną“ (gražinimo raštą) be pastabų, o paskui pasirodo, kad viskas sulūžo, draudimas nemokės. Buvau atvejų, kai vairuotojas bijojo konfliktuoti ir pasirašinėjo viską, o tada mes prarasdavame tūkstančius. Mokau savus vairuotojus: būkite kantrūs, bet tikri. Neklauskite, ką sako sandėlininkas, rašykite, ką matai.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Šiaurės Prancūzijoje, prie Kalėdo, tai kaip šalutinis verslas. Kalba eina ne apie tai, kad pavogtų visą sunkvežimį (tai retai), o apie tai, kad atidaro tentą ir išmeta brangias prekes, kol vairuotojas miega arba stovi eilėje. Yra specialios saugios aikštelės (parkingai), kuriose už darbą prižiūri saugyklininkai. Rekomenduoju juos net jei kainuoja pinigus. Geriau sumokėti 50 eurų už stovėjimą nei prarasti krovinių už 10 tūkstančių. Logistika į Jungtinę Karalystę turi šį rizikos elementą, kurio negalima ignoruoti.

Kas daryti, jei JK muitinė sustabdė reidą inspekcijai?

Laukti. Niekito kito. Inspekcija gali trukti nuo valandos iki kelių dienų. Jie gali iškrauti visą sunkvežimį, tikrinti kiekvieną dėžutę. Jei randa kažką ne to, kas parašyta dokumentuose (pavyzdžiui, draudžiamų prekių), prasideda didžiuliai vargiai. Tokiu atveju mes skambinam brokeriui, jis bando išspręsti klausimą toliau. O klientui tenka kantriai laukti. Būna, kad šviežia mėsa sugenda, nes laukia inspekcijos per ilgai. Tai siaubingai nemalonu.

Ar galiu paduoti skųstį, jei vėluojate?

Galite, ir turite teisę. Bet pirmiausia reikia sužinoti priežastį. Jei vėlavome dėl to, kad mūsų vairuotojas užmigo (neįsivaizduojama, bet įvyksta), tai mūsų kaltė. Jei dėl to, kad uždarė keltą arba buvo audra, tai tai yra „Force Majeure“. Esu girdėjęs istorijų, kai klientai reikalavo atlyginimo už tai, kad prekės nespėjo į išpardavimą. Kartais sutinkame padengti dalį nuostolių, kad išsaugotume santykius, bet ne visada įmanoma. Viskas priklauso nuo sutarties smulkmenų.

Kas, jei vairuotojas tiesiog „dingsta“ ir neatsiliepia?

Tai vyksta. Ypatingai su mažomis firmomis, kurios nuomoja mašinas. Vairuotojas gali nuspręsti nebevažiuoti, sugedus mašinai paimti pinigus ir išnykti. Jei dirbate su patikima, sertifikuota įmone (kaip mes), tokios rizikos mažos, mes žinome, kur mūsų žmonės. Bet jei pasirinksite pigų „vienkartinį“ pervežėją iskeltoje svetainėje, gali būti, kad ir krovinius, ir pinigus pamiršite. Patikimumas šioje srityje brangiau už kainą lentelėje.

Specifiniai siuntiniai (Ką galima, o ką ne?)

Ar galima vežti maistą ir gyvūnus?

Galima, bet tai yra atskira istorija. Maistas turi atitikti sanitarijos normas (veterinarinius reikalavimus). Reikia specialių sertifikatų (SANTE). Be jų, maistas bus sulaikytas ir greičiausiai sunaikintas. Gyvūnams reikia mikroschemų, pasų. Aš asmeniškai nemandagu vežti gyvūnus, jei nėra specialių sąlygų (ventiliacija, temperatūra), tai yra labai atsakinga. Geriau kreiptis į specializuotus pervežėjus, o ne į bendrą logistiką. Nors mes ir galime, bet rizikuosime.

O alkoholis ir tabakas – kaip su jais?

Tai yra „raudonoji vėliava“ muitinėje. Alkoholis ir tabakai dažnai patenka į aktyviąją kontrolę. Reikia turėti akcizų dokumentus (EMCS). Jei bandysite vežti kaip asmeninį daiktą be dokumentų, o tai bus prekinis kiekis, bus didelės problemos. Mano patirtis – niekada neslėpkite nieko. Anglų skaneriai ir šunys (jie turi labai gerus nosis) randa viską. Geriau sumokėti mokesčius ir miegoti ramiai.

Ką daryti su perdideliu siuntiniu (Overweight/Overdimensional)?

Tai reikalauja specialių leidimų (Special Order). Jei krovikis yra platesnis už 2,6 metro arba ilgesnis už standartinę priekabą, reikia gauti leidimą iš kelių tarnybų JK. Tai užtrunka ir kainuoja. Be to, toks reidas negali važiuoti standartiniu maršrutu (negali važiuoti tuneliu arba keliais keliais). Reikia planuoti iš anksto. Kartais klientai sako „o, tai tik 10 cm ilgiau“, tačiau juose 10 cm kainuoja tūkstančius dėl leidimų.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas (ADR)?

Taip, jei vairuotojas turi ADR pažymėjimą, o mašina parengta. Svarbiausia – paskirties vieta JK turi turėti leidimą priimti tokius krovinius. Negalima tiesiog atvežti rūgšties į miesto centrą ir sakyti „iškraukyk“. Buvau atvejų, kai neaiškus krovinius buvo užrašyti kaip „chemija“ be konkretaus kodų, ir vairuotojas nebuvo įleistas į uostą. Tikslumas čia gyvybiškas.

Ar vežate „personal effects“ (asmeninius daiktus)?

Kartais. Bet labai nemėgstame. Jei tai ne prekybinis siuntinys, o žmogus perkelia savo daiktus į gyvenimui, tai kita muitinės procedūra (Transfer of Residence). Ji gali būti be mokesčių, jei žmogus gyveno ne ES daugiau nei 12 mėnesių. Bet reikia gausiai dokumentų: vizą, sutartį darbui, inventoriaus sąrašą su vertėmis. Jei trūksta vieno lapo, visa komandiruotė eina vėjais. Geriau pasirūpinti šiuo dalyku iš anksto labai kruopščiai.

Išvada

Viso šito šurmulio centre krovinių logistika į Jungtinę Karalystę sklandus pristatymas vis dar įmanomas, jei žinai, ką darai. Nerašiau šio teksto, kad išgąsdintų, o kad paruoštų. Pagrindinis dalykas – nebežiūrėkite tik į kainą, žiūrėkite į patikimumą ir dokumentų tvarką. Po „Brexit“ pasaulis pasikeitė, bet prekyba nesustojo. Tiesiog reikia daugiau kantrybės ir geresnio bendravimo tarp visų šalių – siuntėjo, pervežėjo ir gavėjo. O jei kyla abejonių, visada geriau paprašyti patarimo profesionalo, nei bandyti išsiversti pats, sėdint prie kompiuterio vidurnaktį ir bandant suprasti britų muitinės portale.