Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją: kas veikia ir kur pinigai dingsta

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius, ir sakysiu tiesiai – kiekvieną kartą, kai girdžu žodį „optimizavimas“, šypsoju. Anksčiau tiesiog važiuodavom per Kalė, įsivažiuodavom į keltą ir viskas. O dabar? Dabar krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją yra lygiavertis šachmatų partijai su alkoholiku – viena klaida, ir viskas sprogsta. Nesvarbu, kalbate apie didžiąsias prekybines centras ar mažą verslą, esmė ta pati: reikia ne tik vežti, bet ir neprarasti pinigų kvileliuose ar laukimuose. Po „Brexit“ visas šis procesis pasikeitė iki nepažinimo, tiek dokumentais, tiek fiziškai. Taigi, pasikalbėkime apie tai, kas vyksta išties, o ne ne reklamos brošiūrose.

Pagrindai ir kuo prasidėjo šūsnys (Brexit ir muitinė)

Ar tikrai „Brexit“ taip paveikė krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją?

Žinoma, pakeitė viską. Iki 2021-ųjų mums užtekdavo CMR sąskaitos ir vairuotojo, kuris tikrai nemiegavo. Dabar turi角 eiti muitinės deklaracijos, EORI numeriai, pažymos apie kilmę. Tiesiog fiziškai neįmanima važiuoti be tarpininko (brokerio), jei norite, kad krovinys peržengtų sieną be trijų dienų stabdžių. Pradedantiesiems tai atrodo kaip nerealus biurokratinis košmaras.

Kas tas EORI numeris ir ar jis būtinas mažam siuntimui?

EORI numeris – tai jūsų „pasas“ prekybai su ES ir JK. Jis būtinas absoliučiai visiems, net jei vežate tik vieną dėžę su apyrankėms. Be jo, muitinė sistema neleis užregistruoti išankstinės deklaracijos. Vieni klientai galvoja, kad tai tik dideliems įmonių, bet ne, tai privaloma sąlyga. Juo labiau, kad krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją prasideda ne nuo vairo, o nuo šių dokumentų tvarkymo dar prieš išvykstant.

Koks geriausias kelias – per Franciją (Kalė/Dover) ar per Olandiją (Hoek van Holland)?

Čia viskas priklauso nuo to, kur Jūsų gavėjas yra įsikūręs. Jei važiuojate į pietus (Londonas, Midlands), Kalė/Dover yra trumpesnis, bet ten yra milžiniški eismiai ir migrantų krizos problemos. Jei į šiaurę (Mančesteris, Liverpulis), tikriausiai geriau rinktis per Olandiją ir keltą į Harwičą ar Iminghamą. Kartais, nors ir atrodo, kad kelias ilgesnis, laiko praradimas mažesnis. Tai yra klasikinis krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją pavyzdys – ne visada trumpiausias kelias yra greičiausias.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai gali trukti nuo 30 minučių iki 2 valandų. Bet jei trūksta vienos parašo ar piktogramos ant dėžės, gali prasidėti drama. Buvau situacijose, kai vairuotojas laukė po 5 valandas tik todėl, kad klientas parašė neteisingą svorį deklaracijoje. Tai ne tik erzina, bet ir sunaikina visą maršrutų planavimą, nes vairuotojas praranda poilsio laiką.

Ar verta rinktis „Eurotunelį“ vietoj kelto?

Eurotunelis yra brangesnis (apie 100-200 EUR brangesnis už keltą priklausomai nuo sezono), bet jis greitesnis. Pervažiavimas trunka 35 minutes, o ne 2 valandas. Tačiau ten griežtesni reikalavimai dėl migrantų – turi būti tvirtos užkardos. Kai skubame, krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją numato tunelį, bet jei reikia taupyti – važiuojam keltu.

Keltai, laukimas ir „pragydęs“ ratai

Kodėl keltų kainos šokinėja kaip liūtas?

Paprastai – paklausos ir pasiūlos dėsnis. Vasarą arba prieš Kalėdas vietų nelieka ir kainos šoka į dangų. Be to, kuro kainos. Operatoriai nuolat keičia savo tarifus, o mes, tarpininkai, sužinome apie tai paskutiniu momentu. Kartais užsisakai bilietą savaitę prieš, o atvažiuoji – kaina padidėjo 50 eurų dėl „priedo“.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėlavo į keltą?

Tai pavojingiausia situacija. Bilietas paprastai prarandamas, reikia pirkti naują. Jei vairuotojas tiesiog užkniso „kavai“ tai nuostolis. Kartais pavyksta tartis su keltų kompanija, jei dėl eismo, bet ne visada. Todėl krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją turi įvertinti laiko atsargas. Beveik visada įkeliam 2-3 valandas rezervo prieš išvykstan.

Ar tikrai taip dažnai pasitaiko „žmonių“ bandymas patekti į sunkvežimį Kalėje?

Taip, ypač naktimis prieš keltą. Vairuotojai bijo labiau nei policijos. Kartais užsidaro kabina ir sėdi ginkluotas rankose (tokia išraiška). Yra specialios saugomos aikštelės, kurios kainuoja, bet užtikrina saugumą. Nepaisant to, krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją turi įtraukti ir šias saugomos aikšteles išlaidas, nes nelaimėms nėra privaloma.

Kaip sumažinti laukimą prieš sieną?

Reikia naudotis „Pre-boarding“ sistemomis, kai deklaracijos paduodamos iš anksto. Jei sistema raudona, vairuotojas sustoja ir tikrina dokumentus rankiniu būdu. Tai užtrunka amžinai. Geriausia, kad dispečeris patikrintų statusą prieš vairuotojui atvykstant. Mes visada stengiamės tai sekti, bet kartais sistema „krinta“, ir tada nieko nepadėsi.

Ar galima važiuoti be rezervacijos?

Galima, tikrai, bet rizikuojate likti priekyje 10 valandų. Ypač atostogų metu. Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją be rezervacijos yra loterija. Gal pavyks jeigu kelionė pavienių, bet su pilnu priekabu – ne. Šiais laikais rekomenduoju niekas nerašyti ant vandens, viskas turi būti užfiksuota.

Pinigai, kuro kainos ir slapti mokesčiai

Kodėl kuro priedas (fuel surcharge) toks didelis?

Kuro kainos ne stabilios, o sunkvežimiai geria daug. Mes ne galime imti fiksuotos kainos, jei nežinome, kiek kuros kainos rytoj. Pridėtas priedas dengia skirtumą. Dažnai klientai supyksta, matydami eilutę sąskaitoje „fuel surcharge“, bet tai realybė. Be to, Anglijoje mokesčiai už kelių naudojimą skiriasi (nėra vinietų, bet mokama už kiekvieną mylią tam tikrose vietose, nors... tiksliau, mokesčiai įtraukti į kuro priedą logikoje).

Ar galima fiksuoti kainą ilgam laikotarpiui?

Galima, bet tada kaina bus aukštesnė, kad padengti rizikas. Jei sutarsime 1000 EUR šiandien, o po savaitės kuras padidėja 20%, mes prarandame. Todėl ilgos trukmės kontraktuose krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją įvertinamas su dideliu „pildu“. Nėra nieko nemokamo.

Kiek kainuoja muitinės brokerio paslaugos?

Nuo 50 iki 150 eurų už partiją priklausomai nuo sudėtingumo. Tai ne mūsų paslauga, mes tik organizuojame, bet brokeris būtinas. Daugelis klientų pamiršta, kad tai papildomas išlaidas. Be jo, krovinys tiesiog nebus išleistas. Kartais stengiamės sutaupyti, bet pigus brokeris dažnai reiškia lėtas procedures.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas laukia, laikas bėga, pinigiai dega. Turime ieškoti sandėlio, kur laikyti (tai vadinamas „krovos vietos“ arba „warehouse“). Tokiu atveju krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją žlunga, nes išlaidos auga eksponentiškai. Buvau atvejų, kuomet vairuotojas praleido savaitgalį priekaboje, nes gavėjas „negalėjo“ iškrauti.

Ar mokama už tuščią važiavimą (dead mileage)?

Žinoma, jei mes vežame krovinį į Angliją, bet grįžtume tusčia, tas grįžtimas kainuoja. Todėl stengiamės rasti „backload“ – grįžtamąjį krovini. Jei jo nebelieka, klientas moka už pilną maršrutą. Tokios yra logistikos taisyklės, negalima tik viena kryptis.

Kas tie „hidden costs“, apie kuriuos niekas nepasako?

Tai gali būti vairuotojo mokestis už poilsį (jei jis priverstas laukti), mokesčiai už sunkvežimio praleidimą miesto centre (ULEZ Londonas), arba „waiting time“ mokestis uoste. Dažnai sąskaitoje atsiranda eilutė, kurią klientas nemato iš anksto. Gera užduoti klausimą „ar kaina yra „all in“?“.

Paslaugos, dokumentai ir biurokratinis chaosas

Ką reiškia „Export accompany“ dokumentas?

Tai dokumentas, kuris eina kartu su kroviniu ir patvirtina, kad jis išvežtas iš ES legaliai. Be jo, JK galite pamatyti didžiulias baudas. Dažnai klientai suformuoja prekybinę sąskaitą (invoice), bet pamiršta šį lapelį. Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją sustoja be šio popieriaus.

Ar reikia fizinės prekybinės sąskaitos (invoice) vairuotojui?

Buvo laikai, kai užteko PDF el. paštu. Dabar Anglijoje muitininkai reikalauja fizinio popieriaus su antspaudu (kai kur). Dabar vis dažniau leidžia skaitmeninį, bet geriau vairuotojui duoti spausdintą. Niekada nežinai, kas dirba pasienio poste.

Kas atsitiks, jei CMR blaškės bus neteisingai užpildytos?

Gali būti bauda, o galiausiai ir krovinio konfiskavimas (retai, bet įmanoma). Vieną kartą vairuotojas parašė neteisingą svorį – parašė 5000 kg vietoj 500 kg. Sėdėjo 6 valandas aiškindamasis. Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją reikalauja 100 proc. tikslumo, nėra vietos klaidoms.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma sunkvežimių turi GPS, tačiau signalas Anglijoje (ypač kaimiškose vietovėse) gali būti silpnas. Mes stengiamės duoti koordinates, bet kartais sistema rodo, kad vairuotojo „velniava“. Bet tiesą sakant, dažniauiai vairuotojas tiesiog išjungia telefoną, kad nedraugintų vairuodamas.

Kas tiek „Incoterms“ ir kodėl jie svarbūs?

Incoterms (pvz., DAP, EXW, FOB) nurodo, kas moka už ką ir kuriuo momentu atsaka perduodama. Jei susitarte EXW (gamyklos sandėlis), jūs turite organizuoti išvežimą. Jei DAP (pristatyta į adresa), mums reikia įvertinimo iškrovimą. Klientai dažnai nesupranta skirtumo, o tai lemia mokesčių pasiskirstymą.

Ar reikia specialios draudimo polisai į Angliją?

Standartinis kelių transporto draudimas (CMR Insurance) turėtų užtikrinti, bet visada patikrinkite, ar jis galioja JK. Po „Brexit“ kai kurios polisai pasikeitė. Geriau pasidomėti iš anksto, nei gailyti, kai krovinys sudegė (o aš tokių atvejų mačiau).

Nerealios situacijos, patirties istorijos ir praktiniai patarimai

Ar tikrai vairuotojai kartais „dingsta“?

Yra, kartais jie tiesiog nebegali skambinti arba pasineria į poilsio laiką. Vieną kartą turėjome vairuotoją, kuris nuėjo į parduotuvę Anglijoje ir „užstrigo“ – pats nežinojo kur yra. Buvo juos traukti per policiją. Tai nėra dalis krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją planavimo, bet tai gyvenimas.

Kas daryti, jei sunkvežimis sugenda Anglijoje?

Reikia skubios pagalbos. Anglijoje tai brangu – vietinės paslaugos gali skirtis nuo mūsų. Reikia turėti kontaktus ten. Kartais lengviau nupirkti dalį ir pakeisti čia, nei laukti techninės pagalbos iš Lietuvos. Gerai, jei vairuotojas šiek tiek supranta mechaniką.

Ar galima vežti maistą be specialių leidimų?

Maistui reikia sanitario pažymos (Veterinary certificate), net jei tai tik sausainiai. Anglija labai griežta maisto saugos atžvilgiu. Kartais net nežinau, ką jie ten tikrina taip smulkiai, bet tikrina. Be to, reikia atitinkamų priekabų (paprastai su vėdinimu).

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios yra pažeistos?

Reikia fiksuoti nuotraukas vairuotojui prieš išvykstant ir įvežiant. Jei gavėjas pasirašo „gavosi su defektais“, o mes nežinojome apie tai – problemų nebėra. Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją taip pat apima ir šio „kūno“ (krovinio) būklės kontrolę.

Ar verta siųsti dalinius krovinius (groupage)?

Galima, taupyti pinigus, bet tai ilgiau. Turi laukti, kol surinks pilną priekabą. Jei skubate, geriau užsisakyti pilną sunkvežimį (FTL). Groupage krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją yra sudėtingesnis, tenka sujungti kelis klientų krovinius viename.

Kokios dažniausios klaidos dėl „pavadinimų“?

Klientai rašo „prekės“ arba „daiktai“ sąskaitoje. Nieko tokio! Turi būti konkretus pavadinimas, HS kodas. Muitininkai nemėgsta abstrakčių dalykų. Vieną kartą buvo parašyta „buitis“ – laikė 3 dienas, kol aiškinosi, kas ten yra.

Ar Anglijoje sunku rasti vietą stovėjimui sunkvežimiui?

Labai sunku, ypač netoli Londono. Reikia specialių aikštelių. Negalima tiesiog sustoti prie kelio. Kartą vairuotojas užvažiavo į gyvenamąjį kvartalą – teismas, baudos. Tai reikia įsivaizduoti planuojant maršrutą.

Kas, jei klientas turi „urgentinį“ krovinią?

Tada kainos šoka. Reikia skubiai rasti vairuotoją, kuris gali išvažiuoti dabar. Greitieji reisai turi savo kainą. Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją skubos režime dažnai reiškia naktinį važiavimą ir viršvalandžius.

Ar tikrai „Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją“ apima ir grįžimą?

Jei kalbame apie pilną procesą, taip. Negalima palikti vairuotojo Anglijoje be plano, kaip jis grįš. Tas grįžimas gali būti su kroviniu arba be, bet jis turi būti suplanuotas, kad neišprotėtų apskaita.

Kokios perspektyvos? Ar bus darblogiau?

Manau, sistema stabilizuosis. Tikriausai atsiras naujų technologijų, bet kainos tikrai nenukris. Turime prisitaikyti prie naujos realybės. Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją toliau taps sudėtingesnis, reikalaus daugiau žinių iš dispečerių pusės.

Galutinis patarimas – ką būtina žinoti?

Klausinėkite. Nebijokite atrodyti kvaili, klausdami apie dokumentus ar kelia. Geriau paklausti dabar, nei vėliau spręsti problemas uoste. Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją ne skirtas mėgėjams, (o bent jau ne toms, kurios nori taupyti ant visko).

Išvada

Viskas susideda iš smulkmenų – teisingas dokumentas, parinktas kelias ir geras brokeris. Nėra stebuklų, tik sunkus darbas ir patirtis. Krovinių gabenimo maršrutų optimizavimas į Angliją atroda sudėtinga tik tada, kai bandote tai daryti „iš peties“. Pasiduokite profesionalams arba pasiruoškite naktims be mielo stebint, kur jūsų prekės keliauja. Sėkmės keliuose (ir uostuose).