Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų

Įvadas

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo popierių. Po Brexit viskas atrodo paprasčiau, negu yra, ypač kai kas nors sako „tik paleiskim per muitinę“. Aš tuo užsiimu daugiau nei 20 metų, todėl matau, kad normalus maršrutas Londonas–Kaunas ar Birmingham–Klaipėda gali strigti dėl vienos blogos prekės kodo eilutės. Toliau rašau be blizgesio: kaip pasiruošti, kiek kainuoja, kur griūva, ir kaip išsivežti krovinius saugiau. Nes klientas, kuris supranta procesą, rečiau nervinasi ir greičiau gauna prekes. Tai nėra reklaminis pažadas, o darbo tvarka.

DUK

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų: pirmas tikrinimas

Čia prasideda tas nuobodus, bet svarbus darbas: kas siunčia, kas perka, kokie kodai ir kas pasirašo dokumentus.

Ar tikrai įmanomas krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų?

Taip, bet tik tada, kai niekas nepalieka paskutinės minutės. Reikia žinoti, kas siunčia, kas perka, koks Incoterms, kur yra prekės kodas ir ar muitinė gaus komercinę sąskaitą be spėliojimų. Aš mačiau, kaip „mažas siuntinukas“ iš Mančesterio tapo dviejų savaičių galvos skausmu, nes nebuvo aišku, kam priklausė PVM. Viskas tvarkoje, kai informacija eina prieš automobilį, ne po jo. Kitaip pradedame gesinti ugnį, kurią galima buvo užgesinti biure.

Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui iš JK į Lietuvą?

Pagrindas – komercinė sąskaita faktūra, pakuočių lapas, transporto dokumentas CMR, eksporto deklaracija GB pusėje ir importo deklaracija ES pusėje. Jei prekės kontroliuojamos, gali reikėti sertifikatų, leidimų arba fitosanitarinių dokumentų. Klientai dažnai pamiršta, kad sąskaitoje turi būti ne tik kaina, bet ir prekės aprašymas, svoris, HS kodas bei pristatymo sąlygos. Be šių dalykų vežėjas gali turėti sunkvežimį, bet niekur jo nepaleis. Šie popieriai turi susišnekėti tarpusavyje.

Ar EORI numeris būtinas importuojant prekes iš Jungtinės Karalystės?

Jeigu esate ES įmonė ir importuojate prekes į Lietuvą, EORI dažniausiai yra būtinas. Be jo deklaracijų nepateiksi normaliai, o bandymai „kažkaip prakišti“ baigiasi laukimu sandėlyje ir papildomais mokesčiais. Britų eksportuotojas savo pusėje irgi turi tvarkytis su eksportu. Jei vežate tik asmeninį daiktą, situacija kitokia, bet verslui EORI yra toks pat būtinas daiktas kaip vairuotojo pažymėjimas vairuotojui. Tai nėra biurokratinė puošmena.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis taip dažnai stringa?

HS kodas, arba prekės kodas, nurodo, kokia tai prekė ir kokios taisyklės jai taikomos. Jis veikia kaip adresas muitinės sistemoje. Jei įrašysite „plastikinės dalys“ ten, kur reikia konkretaus kodo, muitinė gali sustabdyti krovinį tikslinimui. Aš visada prašau kliento parodyti ankstesnes deklaracijas arba produkto aprašymą gamintojo kalba. Kartais vienas žodis pakeičia muito tarifą, ir tai nėra malonu atrasti Doverio terminalo aikštelėje.

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų: kaina ir terminai

Kainos ir terminai logistikoje niekada nėra vienas skaičius ant servetėlės. Reikia žiūrėti į keltą, vairuotojo laiką, muitinės langus ir tai, ar sandėlis tikrai paruošė prekes.

Kiek trunka krovinių gabenimas iš JK į Lietuvą?

Įprastai grupiniam kroviniui nuo JK iki Lietuvos reikia 3–7 darbo dienų, jei viskas susitvarko pirmame bandyme. Pilnas sunkvežimis dažnai atkeliauja per 2–5 darbo dienas, ypač iš Anglijos centro į Kauną ar Vilnių. Bet terminas nėra pažadas, jei muitinė klausia dokumentų, vairuotojui trūksta laiko arba perkeltas keltas. Prieš žadėdami klientui datą, aš visada palieku bent vieną dieną oro. O kavos automatai prie terminalų vis dar baisūs, bet čia jau kita tema.

Kiek kainuoja krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Grupinis krovinys ant paletės dažniausiai kainuoja apie 80–180 GBP, priklausomai nuo vietos, svorio ir to, ar reikia rinkti keliose vietose. Pilnas 13,6 m puspriekabės reisas iš JK į Lietuvą gali būti maždaug 1 800–2 800 GBP. Mažos siuntos kurjeriu – 25–90 GBP, bet čia greitai atsiranda kuro priedai, atstumo mokesčiai ir kiti „smulkūs“ dalykai. Muitinės tarpininkavimas gali kainuoti 35–80 GBP už operaciją. Pigiausias pasiūlymas ne visada yra pigiausias galutinis rezultatas.

Kodėl krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų kartais vėluoja?

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų reikalauja, kad dokumentai, pakrovimas ir maršrutas sutaptų. (pataisymas: ne visada viskas sutampa, bet taip turėtų būti.) Vėlavimus dažniausiai sukelia ne kelias, o netikslus prekės kodas, trūkstama sąskaita, blogai aprašyta pakuotė arba neteisingas Incoterms. Kartais sandėlis pakrauna vėliau, nei žadėjo, ir vairuotojas praleidžia keltą. Tada kitas langas gali būti ryte, o stovėjimas uoste kainuoja pinigus. Todėl terminą žadėčiau tik tada, kai matau visą grandinę.

Koks greičiausias būdas gabenti krovinius iš JK?

Greičiausiai – pilnas automobilis, kai krovinys jau paruoštas, dokumentai patikrinti, o vairuotojas turi keltą arba tunelį rezervuotą iš anksto. Grupinis transportas visada lėtesnis, nes reikia surinkti kelis krovinius ir kartais palaukti, kol užsipildys maršrutas. Jei skuba dokumentai, o ne fizinis krovinys, pirmiausia tvarkykite deklaracijas. Esu matęs, kaip automobilis stovėjo prie sienos ne dėl eismo, o dėl vienos klaidingos eilutės sąskaitoje. Kartais dokumentų tvarkymas prieš kelionę sutaupo daugiau laiko nei greitesnis automobilis.

Krovinių paruošimas transportui

Pakuotė atrodo kaip smulkmena, kol kas nors pajuda posūkyje prie terminalo.

Kaip tinkamai paruošti krovinius gabenimui iš Jungtinės Karalystės?

Pakuokite taip, lyg krovinys keliautų ne į draugo garažą, o per uostą, terminalą ir dar vieną sandėlį. Paletė turi būti stabili, plėvelė apvyniota keliais sluoksniais, kampai apsaugoti, o svorio centras žemai. Jei dėžės trapios, rašykite „fragile“ ir dar pridėkite lietuvišką priminimą vairuotojui. Daugiau apie tai rasite čia: krovinių paruošimas transportui. Bloga pakuotė atrodo kaip ekonomija, kol kas nors lūžta.

Ar galima gabenti baldus, mašinų dalis ar asmeninius daiktus?

Taip, bet ne viską. Alkoholis, tabakas, cheminės medžiagos, baterijos, maistas, vaistai ir mediena gali turėti papildomų reikalavimų. ADR kroviniai reikalauja tinkamo žymėjimo, dokumentų ir kartais specialaus transporto. Asmeninius daiktus galima vežti, bet sąraše turi būti aišku, kas tai yra ir kokia vertė. Esu matęs atvejį, kai baldai atvyko į Vilnius be tikslios vertės, ir visi nervinosi dėl muito. Sąrašas turi būti nuobodus, bet tikslus.

Kas yra CMR dokumentas krovinių gabenime?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, kuriuo fiksuojamas krovinio paėmimas, perdavimas ir dažniausiai pastabos apie pažeidimus. (pataisymas: CMR nėra muitinis dokumentas, jis fiksuoja vežimą.) Vairuotojas jį pasirašo pakrovimo vietoje, o iškrovimo metu galima pažymėti, jei trūksta dėžių ar pažeista plėvelė. Klientui tai svarbu dėl pretenzijų. Jei priimate krovinį be pastabų, vėliau sunkiau įrodinėti, kad žala atsirado kelio metu. Todėl parašas ant CMR nėra tik formalumas.

Ką daryti, jei krovinys atvyksta pažeistas?

Jei krovinys pažeistas, pirmiausia nefotografuokite tik dramatiškų kampų, darykite normalias nuotraukas: visa paletė, šonas, viršus, etiketės, CMR pastabos. Praneškite vežėjui raštu, ne tik telefonu. Jei žala matoma iškraunant, ji turi būti pažymėta CMR arba pridėtiniame akte. Draudimas dažniausiai nekompensuoja blogos pakuotės, nebent aiškiai įrodyta kitaip. Todėl geriau prieš pakrovimą turėti nuotraukų ir svorio duomenis.

Incoterms ir atsakomybė

Čia dažnai prasideda ginčai, nes visi mano, kad „pristatymas iki durų“ reiškia tą patį.

Kas pasikeitė gabenime po Brexit?

Po Brexit Jungtinė Karalystė nebėra ES muitų teritorijoje, todėl atsirado eksporto ir importo formalumai. Anksčiau daug kas tiesiog išsiųsdavo prekes kaip vidaus ES judėjimą, dabar reikia deklaracijų, EORI, prekės kodų ir aiškių atsakomybių. Tai nereiškia, kad gabenimas neįmanomas, tiesiog popierizmas grįžo. Kartais atrodo, kad muitinė ieško priekabių, bet dažniausiai ji tik tikrina, ar duomenys susišneka tarp sąskaitos, deklaracijos ir CMR. Tai yra viena priežasčių, kodėl patyręs tarpininkas nėra prabanga.

Kas moka muitą ir PVM gabenant prekes iš JK?

Kas moka, priklauso nuo Incoterms. Jei DAP, pirkėjas Lietuvoje dažniausiai tvarko importą ir moka PVM bei muitą, jei jis atsiranda. Jei DDP, pardavėjas įsipareigoja pristatyti iki adresato su apmokėtais mokesčiais, bet praktikoje ne kiekvienas britų tiekėjas tai moka gerai. Nesu 100% tikras dėl visų Šiaurės Airijos niuansų, ten taisyklės kartais keičiasi. Todėl sutartyje turi būti aišku, kas deklaruoja ir kas moka.

Ką reiškia DAP, DDP ir EXW praktiškai?

Incoterms nėra gražūs žodžiai sąskaitoje, jie nusako, kur baigiasi vieno atsakomybė ir prasideda kito. EXW pirkėjui dažnai reiškia daugiau vargo, nes jis organizuoja paėmimą iš tiekėjo sandėlio. DAP dažniausiai patogesnis pirkėjui, bet muitą ir PVM vis tiek reikia sutvarkyti. DDP atrodo paprastas, kol paaiškėja, kad pardavėjas nesupranta Lietuvos importo. Daugiau apie atsakomybes: Incoterms ir atsakomybė.

Ką daryti, jei muitinė sustabdė krovinį?

Jei muitinė sustabdė krovinį, nereikia panikuoti ir rašinėti dešimčiai žmonių vienu metu. Reikia gauti konkrečią priežastį: trūksta dokumento, klausiama kodo, prašoma vertės patvirtinimo ar kažko panašaus. Tada atsakoma trumpai ir tiksliai, su priedais. Kartais klientai siunčia 40 failų, o muitinei reikia vienos eilutės sąskaitoje. Stovėjimo mokestis gali augti apie 50–150 GBP per dieną, tad delsti nemalonu.

Muitinė ir mokesčiai po Brexit

Po Brexit ši dalis yra ta vieta, kur dauguma „greitų“ planų subyra.

Kada rinktis grupinį, o kada pilną krovinių gabenimą?

Grupinis transportas tinka, kai turite 1–6 paletes arba mažesnį kiekį, kuris netraukia viso sunkvežimio. Tai pigiau, bet lėčiau ir šiek tiek chaotiškiau, nes jūsų krovinys keliauja kartu su kitų žmonių prekėmis. Pilnas automobilis tinka, kai turite apie 24 paletes arba norite kontroliuoti laiką. Jei prekės sezoninės, pavyzdžiui, Kalėdų prekybai, pilnas transportas dažnai gelbsti nervus. Jei terminas dega, pilnas automobilis dažnai pigina ne sąskaitą, o riziką.

Kiek realių dienų reikia grupiniam kroviniui?

Grupinis krovinys paprastai juda maršrutu sandėlis–terminalas–keltas–terminalas–adresatas. Tai reiškia, kad jis gali būti perkrautas, laukti konsolidacijos arba šiek tiek pakeisti tvarką. Pilnas automobilis važiuoja tiesiau, bet vairuotojo darbo laikas vis tiek riboja maršrutą. Iš Londono į Kauną pilnas gali būti greitesnis už grupinį beveik dviem dienomis. Bet jei dokumentai blogi, abu stovės taip pat kantriai. Tai ypač svarbu, kai iškrovimo langas Lietuvoje siauras.

Ar galima konsoliduoti kelis krovinius iš skirtingų JK tiekėjų?

Taip, konsolidacija yra normali praktika, ypač kai keli tiekėjai siunčia iš Birmingham, Leeds ar Manchester į vieną sandėlį Lietuvoje. Geriau surinkti viską viename britų sandėlyje, patikrinti palečių skaičių ir tada vežti vienu srautu. Blogesnis variantas – kai kiekvienas tiekėjas siunčia atskirai, o pirkėjas gauna penkias muitines operacijas ir penkis skirtingus terminus. Konsolidacija sutaupo ne tik eurų, bet ir galvos skausmo. Viena siunta – vienas numeris – mažiau klausimų.

Kaip gabenti prekes atgal į Jungtinę Karalystę?

Jei prekės grįžta į JK, pavyzdžiui, po parodos, remonto ar neatitikimo, reikia grąžinimo dokumentų ir ankstesnio eksporto įrodymo. Be jų galima gauti naują importą/muitą ten, kur logiškai turėtų būti grąža. Svarbu turėti originalią sąskaitą, CMR, deklaracijos numerį ir paaiškinimą, kodėl prekės grįžta. Esu matęs, kaip žmonės sako „tai tas pats krovinys“, bet popieriuje tai nieko nereiškia. Popierius visada laimi ginčą. Todėl grąžinimą planuokite dar prieš išvežant prekes atgal.

Rizikos ir realybė

Realistiška dalis: ne visi vežėjai geri, ne visi klientai skaito sąlygas, ir ne viskas baigiasi gražiai.

Kaip elgtis, jei sugadinamas krovinys kelyje?

Pirmiausia patikrinkite, ar turite CMR, nuotraukas, pakuotės aprašymą, svorį ir pretenziją raštu. Tada kreipkitės į vežėją, o jei jis turi draudimą, į draudiką per jį. Pretenzijos terminai trumpi, todėl laukti „kol paaiškės“ nėra geras planas. Jei žala maža, kartais greičiau susitarti dėl nuolaidos nei rašyti ilgą bylą. Bet jei žala didelė, dokumentuokite viską, net ir nuobodžiai.

Kada sustabdyti procesą, kad krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų netaptų košmaru?

Kai tiekėjas nesuteikia tikslaus aprašymo, nenori sąskaitos, meluoja apie parengtį arba reikalauja mokėti viską iš anksto be sutarties. Taip, yra tokių įmonių. Vežėjas turi turėti registraciją, kontaktą, aiškų pasiūlymą ir bent minimalų paaiškinimą, kaip tvarkys muitinę. Jei atsakymai migloti, geriau stabdyti dabar. Geriau prarasti dieną paieškai nei savaitę aiškinantis.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją iš JK į Lietuvą?

Geras vežėjas neklausia tik „kiek paletių?“, jis klausia apie prekes, vertę, Incoterms, pakrovimo adresą, terminą ir dokumentus. Jis pasakys, jei maršrutas per Doverį brangesnis nei per Zeebrugge. Jis nežadės pilno automobilio per 24 valandas, jei dokumentai dar nerašyti. Blogas tiekėjas dažnai sako „viską sutvarkysim“, bet niekas nežino, kas tas „viską“. Pasitikrinkite atsiliepimus, bet ne tik Google, klauskite ir tiesiogiai.

Ar verta pirkti papildomą draudimą kroviniui?

Draudimas vertas tada, kai prekės turi realią vertę arba jas pakeisti sunku. Standartinis vežėjo atsakomybės limitas ne visada padengia visą nuostolį, ypač jei krovinys sunkus, bet pigus pagal svorį. Verta žinoti, ar draudžiama visa vertė, ar tik transporto atsakomybė. Kartais klientas pasirašo sąlygas neskaitydamas, o po avarijos paaiškėja, kad tikėjosi daugiau. Paprastas klausimas prieš siuntimą sutaupo nemalonų pokalbį po incidento.

Kaip stebėti krovinį gabenimo metu?

Stebėjimas dažniausiai vyksta per GPS nuorodą, vairuotojo telefoną arba logistikos platformą. Bet realybėje kartais signalas dingsta uoste, o vairuotojas negali kalbėti vairuodamas. Todėl geriausias stebėjimas yra ne tik žemėlapis, bet ir tvarkingi etapai: paėmimas, išvykimas iš terminalo, keltas, atvykimas į ES, iškrovimas. Jei niekas nepraneša apie pokyčius, klauskite. Tylėjimas logistikoje retai reiškia gerą naujieną.

Išvada

Jei norite, kad Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės be jokių problemų būtų tikrai ramus, pradėkite nuo dokumentų, pakuotės, Incoterms ir realaus termino. Ne visada reikia pigiausio pasiūlymo; dažniausiai reikia tokio, kuris atsako į telefoną, kai krovinys stovės Doverio uoste. Pasiruoškite komercinę sąskaitą, HS kodą, EORI, pakrovimo nuotraukas. Jei viską darote pirmą kartą, pasamdykite tarpininką, kuris mato šį maršrutą kasdien. Tada kelias Londonas–Vilnius ar Manchester–Klaipėda tampa ne loterija, o normalus darbas.