Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai: kas realiai nutinka kelyje
Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų, todėl iškart pasakysiu: krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai nėra magija ir ne stebuklingo mygtuko paspaudimo istorija. Jei krovinys paruoštas, dokumentai tvarkingi, vairuotojas laiku pakrautas, o gavėjas Lietuvoje atidaro vartus, viskas gali vykti labai gražiai. Bet būna ir taip, kad viena paletė be prekės kodo, uždarytas sandėlis ar Doverio eilė sujaukia visą planą. Čia rašau taip, kaip aiškinu klientams telefonu. Todėl nebandysiu gražinti realybės: duosiu apytikslius terminus, kur jie dažniausiai griūva ir ką galite padaryti patys, kad būtų mažiau nervų.
DUK: ką žmonės klausia prieš užsakant pervežimą
Krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai – kaip mes skaičiuojame laiką
Koks yra tiksliausias krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai?
Tiksliausias yra tada, kai gauname prekes, dokumentus, adresą ir kontaktus iki 12–14 val. Anglijos laiku. Tuomet pilnas krovinys dažniausiai juda 2–4 darbo dienas, dalinis 4–7, o mažesnės siuntos gali būti dar ilgiau. Realią datą dedame tik tada, kai matome, ar yra laisvas vairuotojas, keltas ir muitinės langas. Jei viskas „kaip reikia“, skaičiuojame nuo pakrovimo, ne nuo jūsų skambučio. Tai ne visada patogu, bet sąžininga.
Kodėl krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai kartais pasislenka per dieną?
Pasislenka, nes kelias nėra Excel lentelė. Vairuotojas turi poilsio laiką, keltas gali stovėti 2–6 valandas, o Doverio terminale kartais dingsta visa diena be jokio teatro. Būna, kad sandėlis Anglijoje žada „rytą tikrai pakrausim“, o paskui paaiškėja, jog prekės dar neatvažiavo. Todėl aš klientams duodu intervalą, ne minutę. Kitaip reikėtų meluoti, o aš to nemėgstu.
Ar antradienio ryto iškrovimas Vilniuje yra realus, jei krovinys Londono sandėlyje pirmadienį?
Grynu teoriniu požiūriu taip, bet praktiškai aš tokias datas sakau atsargiai. Jei krovinys Londono rajone pakraunamas pirmadienį iki 10 val., dokumentai paruošti, keltas užsakytas, muitinė švari, o Lietuvoje iškrauna ryte, tada Vilnius antradienį vakare arba trečiadienį ryte yra realus. Bet vienas praleistas parašas, ir viskas krenta į kitą langą. Todėl geriau planuoti su buferiu.
Ką reiškia „pristatymas per 3–5 darbo dienas“?
Tai reiškia, kad pervežėjas tikisi judėti per tą laiką, kai niekas labai nesugenda. Ne visada viskas įvyksta taip gražiai, kaip norėtus. Daliniam kroviniui reikia konsolidacijos, kartais palaukiama kito kliento, kartais muitinė prašo patikslinimo. Pilnam sunkvežimiui terminas trumpesnis, nes jis nejungiamas su kitomis siuntomis. Jei jums siūlo visada tą patį terminą be klausimų, čia jau būtų raudona vėliava.
Kodėl man vienam klientui sakė 48 val., o kitam 6 dienas?
Nes vienas veža vieną paletę drabužių į Kauną, kitas – mašinų dalis į Klaipėdą, o trečiam reikia šaldytuvo. Skiriasi maršrutas, krovinio pobūdis, muitinės rizika, pakrovimo eiliškumas ir gavėjo grafikas. 48 val. dažniausiai yra ekspresas arba pilnas transportas su gerais dokumentais. 6 dienos dažnai reiškia dalinį krovinį, savaitgalio pertrauką arba rezervuotą kainą be skubos. Čia nėra vieno mygtuko.
Krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai ir muitinė po Brexit
Kodėl po Brexit viskas su muitine taip ilgai užtrunka?
Trumpai – nes Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji šalis, ne ES narė muitų prasme. Reikia eksporto deklaracijos iš JK, importo deklaracijos ES, prekės kodo, kilmės, vertės ir tinkamos sąskaitos faktūros. (Tiksliau – po Brexit, Jungtinė Karalystė jau nėra ES muitų teritorijoje.) Dėl to prie Doverio/Calais atsiranda papildomas dokumentų patikrinimas. Jei popieriai tvarkingi, tai gali būti 1–3 valandos; jei ne, tada 1–2 dienos nėra kažkas keisto.
Kada krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai stringa dėl muitinės?
Stringa tada, kai trūksta EORI numerio, HS kodo, commercial invoice, kilmės deklaracijos arba tiesiog adresas nesutampa su dokumentais. Esu matęs, kaip krovinys stovėjo, nes sąskaitoje buvo parašyta „used parts“, o muitinei reikėjo konkretaus kodo. Tokiais atvejais krovinių dokumentai pervežimui iš Anglijos turi būti sutvarkyti dar prieš pakrovimą. Geriausia, kai eksportuotojas, vežėjas ir muitinės brokeris kalba vienu žodynu. Jei ne, kas nors visada sako: „maniau, kad jūs tai darote“.
Ar krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai keičiasi, jei siunta eina per Doverį?
Doveris pats savaime neblogas, tik jis yra siaura vieta, kur susitinka keltas, muitinė, eilės ir bloga nuotaika. Kartais per Calais arba Dunkerque juda švariau, kartais ne – priklauso nuo oro, streikų ir terminalo darbo. Jei maršrutas eina į Lietuvą, didžioji laiko dalis vis tiek bus žemyninėje dalyje: Belgija, Vokietija, Lenkija. Todėl vienas uostas nėra visas atsakymas. Reikia žiūrėti visą grandinę.
Ar PVM ir muito mokestis turi būti sumokėti prieš išsiunčiant?
Ne visada. Kartais PVM ar muito mokestis mokamas gavėjo pusėje, kartais per brokerį, kartais DDP schema, kai eksportuotojas viską sutvarko iš anksto. Svarbiausia, kad tai būtų aiškiai parašyta sąskaitoje ir užsakyme. Jei niekas nepasakė, kas moka, o krovinys jau stovi muitinėje, tada prasideda skambučiai su nemaloniais pauzėmis. Todėl prieš išsiunčiant geriau pasitvirtinti Incoterms: EXW, FCA, DAP ar DDP.
Kas nutinka, jei muitininkai prašo papildomų dokumentų?
Tada laikrodis sustoja, o visi pradeda ieškoti kaltų, nors dažniausiai reikia tiesiog dokumento. Gali prašyti papildomos nuotraukos, paaiškinimo apie prekės vertę, licencijos, sertifikato ar kilmės įrodymo. Jei atsakote tą pačią dieną, vėlavimas dažniausiai būna 12–24 valandos. Jei dokumentas keliauja savaitę, savaitę stovės ir krovinys. Todėl muitinės deklaravimas ir HS kodai nėra biurokratijos dekoras, o normalus darbo įrankis.
Maršrutai, transportas ir realūs vėlavimai
Ar geriau vežti per Doverį, Calais ar Olandiją?
Dažniausiai Londonas–Doveris–Calais yra greičiausias klasikinis variantas. Olandija gali būti naudinga, kai Calais užstrigęs arba kai krovinys važiuoja į šiaurę. Bet maršrutas per Olandiją dažnai prailgina kelionę 4–8 valandomis. Aš renkuosi ne „gražiausią“, o tą, kur vairuotojas turi realių poilsio langų ir kur terminalas dirba. Kartais lėčiau parinktas kelias duoda tikslesnį atvykimą.
Kodėl vairuotojas negali tiesiog važiuoti be pertraukos?
Negali, nes tachografas nėra pasiūlymas. Vairuotojas gali važiuoti apie 4,5 val., tada privaloma pertrauka, o per dieną dažniausiai susidaro 9 valandos vairavimo, kartais 10, bet ne kasdien. Dar yra savaitinis limitas ir bendras dviejų savaičių limitas. Todėl, kai klientas sako „nuo Doverio iki Vilniaus gi tik važiuoti“, aš tik nusišypsau. Tarp „važiuoti“ ir „teisėtai atvežti“ yra nemažai taisyklių.
Koks skirtumas tarp pilno sunkvežimio ir dalinio krovinio?
Pilnas sunkvežimis važiuoja tiesiai nuo pakrovimo iki iškrovimo, todėl terminas trumpesnis ir paprastesnis. Dalinis krovinys keliauja per sandėlį, konsolidaciją, kitus klientus ir kartais kelis maršrutus. Užtat dalinis dažniausiai pigesnis, ypač jei turite 1–3 paletes. Jei turite 20+ palečių arba nestandartinį krovinį, pilnas transportas dažnai tampa ramesnis. Kartais „pigiau“ vėliau kainuoja nervais.
Kodėl kroviniai iš Mančesterio kartais vėluoja labiau nei iš Londono?
Ne todėl, kad Mančesteris blogesnis. Tiesiog iki Doverio daugiau kilometrų, daugiau miestų, daugiau galimybių įstrigti M6 arba aplink Birmingham. Londonas arčiau uosto, bet ten savo bėdos: eismas, sandėlių zonos, siauros gatvės ir laukimo aikštelės. Esu matęs, kaip krovinys iš Mančesterio išvažiavo vėliau, nes pakrovimo komanda „dar tik pietų“, o tada visi stebisi dėl trečiadienio iškrovimo. Atstumas visada kažką pasako.
Ar krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai priklauso nuo siuntėjo?
Labai priklauso. Jei siuntėjas nepakrovė laiku, nepateikė dokumentų arba prekių aprašymas neatitinka faktūros, vežėjas negali stebuklingai pridėti greičio. Jei gavėjas neatidaro vartų arba keičia adresą paskutinę minutę, terminas taip pat griūva. Mes galime valdyti transportą, bet ne galime valdyti visų žmonių kalendorių. Todėl tikslumas prasideda dar prieš rato užsukimą prie sandėlio.
Ar oro sąlygos tikrai gali sugadinti visą planą?
Taip, ypač žiemą, kai rūkas, vėjas ar sniegas uždeda savo planą. Per La Manšą keltai kartais atidedami, o tada visas maršrutas persikelia per dieną. Vasarą būna atostogų srautai, remontai ir ilgesnės eilės prie terminalų. Aš niekada nedėčiau 100% garantijos į datą, jei orų prognozė rodo vėją virš 20 m/s. Logistika yra darbas su rizika, ne orakulas.
Kaip klientai patys gadina arba pagerina pristatymą
Ką daryti, jei sandėlis Anglijoje nebuvo paruošęs paletės?
Tada mes stovim, ir tai nėra dramatiška, tik brangu. Laukimas dažnai skaičiuojamas £35–£60 per valandą, o jei sandėlis Anglijoje nepakrovė per sutartą langą, gali atsirasti papildomas mokestis. Esu buvęs situacijoje, kai klientas sakė „viskas paruošta“, o realybėje trūko dviejų dėžių ir vieno lipduko. Tokiais atvejais geriau iškart pasakyti tiesą, nes melas vėliau vis tiek išlenda. Sandėlio vėlavimas dažniausiai yra pats kvailiausias vėlavimas.
Ar galiu keisti pristatymo adresą kelyje?
Gali, bet ne visada be pasekmių. Jei krovinys dar neperėjo muitinės arba vairuotojas nėra toli nuo naujo adreso, kartais pakeitimas įmanomas be didelio triukšmo. Jei jis jau Vokietijoje ar Lenkijoje, keičiasi maršrutas, laikas ir kaina. Reikia naujo kontakto, tikslios zonos, iškrovimo lango ir patvirtinimo raštu. Telefoninis „nuveškim šen“ nėra planas.
Kodėl reikia telefono numerio žmogui, kuris iškrauna?
Nes vairuotojas atvažiavęs į industrial estate kartais mato dešimt panašių vartų ir nė vieno žmogaus. Jei numeris neveikia, prasideda ratai aplink rajoną, skambučiai į biurą, o laikas tirpsta. Ypač blogai, kai gavėjas dirba tik iki 15 val. ir sako „palaukite kieme“. Todėl adresas turi būti ne tik gražus popieriuje, bet ir realiai randamas žemėlapyje. Kartais sandėliavimo ir konsolidacijos paslaugos padeda sutvarkyti netvarkingus gavėjus.
Kiek laiko reikia skirti pakrovimui?
Normaliai 30–60 min. pakrovimui yra sveikas lūkestis vienai–dviem paletėms. Jei kraunama rankiniu būdu, reikia daugiau laiko, ypač kai prekės skaičiuojamos po vieną. Pilnam sunkvežimiui kartais reikia 1–2 valandų, o šaldytuvui ar ADR kroviniui dar daugiau. Geriausia, kai viskas sustatyta prie dokų prieš atvykstant vairuotojui. Jei ne, vairuotojas laukia, o laikas virsta pinigais.
Ar savaitgalio pristatymas įmanomas?
Įmanomas, bet kainuoja ir ne visi gavėjai dirba. Savaitgaliais sunkiau rasti vairuotoją, sandėlius, muitinės brokerį ir žmogų, kuris atsakytų į telefoną. Jei reikia skubiai, galima derinti express variantą, bet tada kaina šoka. Jei krovinys gali palaukti iki pirmadienio, dažniausiai taip ir darom. Savaitgalio pristatymas yra kaip chirurginė operacija: įmanoma, tik nereikia jos painioti su standartine paslauga.
Kainos, draudimas ir ką daryti, kai viskas griūva
Kodėl kaina kartais pakyla prieš pat išvykimą?
Nes kaina buvo skaičiuota vienam scenarijui, o realybė pasikeitė. Pavyzdžiui, krovinys nebetelpa į planuotą transportą, reikia liftuoto sunkvežimio, temperatūrinio režimo, laukimo, papildomo draudimo ar greitesnio kelto. Kartais klientas pamiršta pasakyti, kad prekės sveria ne 400 kg, o 1200 kg. Tada sąmata griūva ne dėl noro „prisidėti“, o dėl faktų. Todėl svoris, matmenys ir pobūdis turi būti tikri nuo pradžių.
Ar verta pirkti draudimą?
Mano nuomone, taip, ypač kai krovinys brangus, trapus arba jį sunku pakeisti. Standartinė vežėjo atsakomybė nėra tas pats, kas pilna prekės vertė. Jei paletė apgadinta, dingsta dalis arba įvyksta avarija, be draudimo prasideda ilgas ginčas. Krovinių draudimas tarptautiniuose pervežimuose kainuoja mažiau nei nervai po incidento. Žinoma, pigiam baldų siuntimui ne visi pirks brangų polisą, bet riziką reikia matyti sąžiningai.
Ką daryti, kai gavėjas sako „mes šiandien negalėsime priimti“?
Tai viena tų nemalonių situacijų, kurios parodo, ar klientai iš tiesų bendrauja. Vairuotojas negali begaliniai laukti, nes jam reikia poilsio, o kitas krovinys jau laukia. Jei gavėjas atsisako priimti, ieškome sandėlio, perkeliame iškrovimą arba grąžiname krovinį, bet tai kainuoja. Blogiausia, kai gavėjas tyli iki paskutinės minutės. Todėl iškrovimo langas turi būti patvirtintas dar prieš keltą.
Kaip pasirinkti vežėją, kuris neapsakys pasakų?
Žiūrėkite, ar jis klausia prieš kainą, ne tik meta skaičių. Geras vežėjas klausia svorio, matmenų, prekės pobūdžio, dokumentų, adresų ir termino. Blogos įmonės kartais pažada viską, kad tik paimtų užsakymą, o paskui aiškina, kodėl nieko negalėjo. Tikrinkite CMR tvarkymą, draudimą, komunikaciją ir ar jie aiškiai sako, kas gali nutikti. Jei viskas skamba per gražiai, būna per daug ramu.
Jei norite tikslumo, pradėkite ne nuo klausimo „kiek kainuoja“, o nuo pasiruošimo: prekės kodai, sąskaitos, pakrovimo laikas, gavėjo kontaktai, draudimas ir realus maršrutas. Krovinių gabenimas iš Anglijos tikslūs pristatymo intervalai tada tampa ne pažadu ore, o planu, kurį galima valdyti. Kartais vis tiek kas nors įvyks ne taip, nes logistika yra gyvas darbas. Bet kai abi pusės kalba aiškiai, 3–7 darbo dienos dažniausiai nėra pasaka.