Krovinių gabenimas iš Anglijos – patikima kokybė ir kas už jos slypi

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir turiu pasakyti – laikai pasikeitė. Seniau krovinių gabenimas iš Anglijos – patikima kokybė buvo aišku dėka to, kad nebuvo jokių muitų ar sienų, tiesiog važiuoji ir atveži. Dabar viskas kitaip. Brexit viską sukašė kaip kortas. Dabar tai ne tik vairuotojo reikalas, tai dokumentų, muitinės ir nervų karalystė. Žmonės dažnai galvoja, kad tiesiog išsiunčia dėžę ir ji pasmaguriuoja po tris dienas, bet realybėje yra daugiau smulkmenų, kurios gali sugadinti nuotaiką, jei apie jas nežinai. Štai kodėl nusprendžiau parašyti šitą tekstą – kad suprastum, kas tikiai vyksta toje kelionėje per Lamanšą.

Muitinė ir dokumentai

Kokius dokumentus privalo parengti siuntėjas?

Čia yra pagrindinė vieta, kur dažniausiai užklysta stabdys. Siuntėjas privalo turėti tinkamai užpildytą prekių sandėlio kvitą, kuriame būtų nurodyti tiksli svoriai, prekių pavadinimai ir HS kodai. Be šito, reikalingas komercinės sąskaitos faktūra originalas, o ne kokios nors kopijos iš telefono. Vieną kartą turėjau klientą, kuris išsiuntė savaitgalį ir nurodė "dovanos" be vertės, o tai sukėlė didžiulį pyktį prie Anglijos muitinės, todėl reikia tikslumo, kitaip krovinys gali užstrigti savaitėmis.

Ar Lietuvos gavėjas kažką turi daryti iš anksto?

Taip, tikrai. Gavėjas privalo turėti galiojantį EORI kodą, kuris prasideda LT raidėmis. Be to, reikėtų tikrinti, ar jo prekės nėra apribotos (pavyzdžiui, gyvūnai ar vaistai). Jeigu prekės yra jautrios, gali prireikti papildomų leidimų iš veterinarijos ar kitų institucijų. Dar vienas dalykas – patikrinkite, ar jūsų muitinės atstovas žino apie atvykstantį krovinią, nes kitaip jis nebus įregistruotas laiku.

Kas tas EORI kodas ir kodėl jis būtinas?

Tai trumpai tariant, jūsų "pasas" prekybai su ES ir trečiosiomis šalimis. Be jo neišsiversite, nei norėdami importuoti, nei eksportuoti. Jis susideda iš šalies kodo ir mokesčių mokėtojo identifikatoriaus. Jo gavimas laisvas, bet užtrunka kelias dienas, todėl nereikėtų palikti šito dalyko paskutinę valandą, kai sunkvežimis jau stovi pasienyje.

Kas vyksta, jeigu trūksta vieno dokumento?

Tada prasideda naktinės pamergos. Paprastai vairuotojas turi laukti, kol siuntėjas atsiunčia trūkstamą popierių. Anglų muitininkai yra griežti ir be abejo nerašys antspaudą tik todėl, kad jums skubate. Esu matęs atvejus, kai dėl vienos parašo trūkumo krovinys gulėjo sandėlyje penkias dienas, o klientas mokėjo sandėliavimo mokestį, kuris kasdien augo geometrine progresija.

Ar galima išsiųsti dalykus be PVM mokėtojo kodą?

Techniškai galima, jeigu tai asmeninis siuntinys, bet tada turi būti nurodytas asmens kodas ir asmens pavardė. Jei tai verslas, be PVM kodų neišsieisite, nes sistema tiesiog nepraleis deklaracijos. Dar verta paminėti, kad kai kurios firmos atsisako siųsti į fizinius asmenis be įmonės rekvizitų, kad išvengtų problemų su mokesčiais.

Kas yra Ex1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

Tai tiek pat svarbu, kaip ir vairuotojo pažymėjimas. Ex1 (arba eksporto deklaracija) reikalingas tada, kai išvežate prekes iš Anglijos į ES, kadangi Brexitas padarė Angliją trečiąja šalimi. Be šio dokumento, patvirtinančio, kad prekės išvyko iš šalies, gali būti paskaičiuotas importo mokestis ir PVM vėl Anglijoje, nors jūsų prekės jau važiuoja link Vilniaus.

Kiek laiko užtrunka muitinės išlaidiškumas?

Tai kaip su loterija. Kartais viską įsisuka per valandą, ypač jeigu dokumentai tvarkingi ir nėra rizikingų prekių. Bet jei pasitaiko "random check" (atsitiktinė patikra) arba system throws an error, tada gali užtrukti ir dvi, ir tris dienas. Muitininkai taip pat žmonės, kartais gali būti užimti ar tiesiog bloga nuotaika, todėl nereikėtų tikėtis, kad viskas vyks kaip laikrodis.

Ar turiu mokėti muitinės atstovui Lietuvoje?

Labai tikėtina, kad taip. Dauguma įmonių, kurios užsiima krovinių gabenimu iš Anglijos, į kainą įtraukia tik transportą, o muitinės clearingas (dokumentų tvarkymas) yra atskira paslauga. Verta klausti iš anksto, ar tai įeina į sutartį, ar turėsite susitarti su savo brokeriu, kad išvengtumėte nep malonių staigmenų pristatymo metu.

Kas vyksta su PVM mokesčiu?

Kai atvyksta krovinys, Lietuvoje turi sumokėti PVM (jei neesate registruotas mokesčių neimtokas) ir importo mokestį (jei toks taikomas). PVM galite susigrąžinti per mokesčių deklaracijas, bet čia jau jūsų buhalterijos reikalas. Svarbu suprasti, kad krovinių gabenimas iš Anglijos – patikima kokybė neapsiriboja tik vairuotoju, tai ir teisingas mokesčių apskaičiavimas.

Ar dažnai pasitaiko klaidų dokumentuose?

Nuo laiko laiką. Dažniausiai klaidos būna dėl neteisingų svorių ar prekių kodų. Vieną kartą klientas parašė "mašinos dalys" vietoje konkretaus pavadinimo, dėl to sistemoje sužibo raudona šviesa. Rekomenduoju visada tikrinti duomenis du kartus prieš išsiunčiant, o ne pasitikėti "kaip nors bus" principu.

Transportas ir logistika

Kiek laiko trunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Standartiškai tai trunka apie 3–4 dienas, jei kalbame apie dalinius krovininius (kai kurie vadinami "part load"). Jei turite pilną sunkvežimį (FTL), gali būti šiek tiek greičiau, tačiau viską lemia ir keltų laukimas Doveriuje. Jeigu ten yra eilės, tai gali pridėti papildomą pusdienį ar net daugiau. Žodžiu, planuokite su atsarga.

Kas dėl keltų – ar dažnai jų nėra?

Keltai tarp Doverio ir Kalė (arba Dunkerko) važiuoja beveik kas valandą, tačiau vietos reikia užsakyti iš anksto. Ypatingai tai aktualu šventadieniais ar pavasario atostogų metu, kai visi nori pervažiuoti. Jei vairuotojas atvyksta be rezervacijos, gali turėti laukti keletą valandų sekančiam laisvam reisui, kas atidėlioja visą procesą.

Kokiais mašinomis vežama?

Daugiausiai tai standartiniai 13,6 metro tentiniai sunkvežimiai ("teta"), o mažesniems siuntiniams naudojami 3,5–5 tonų sunkvežimėliai, kurie gali važiuoti greičiau ir lengviau įvažiuoja į miesto centrus. Jei turite jautrių prekių, reikia klauso apie šaldymo mašinas, tačiau jų yra mažiau ir brangiau.

Ar vairuotojas padės pakrauti/iškrauti?

Trumpai sakant – ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti. Jis gali padėti tiesiogiai prie sunkvežimio (vadinamasis "tail lift"), tačiau jei reikia nešti dėžes į antrą aukštą be lifto ar rašyti inventoriaus sąrašus, tai jau krovikų darbas, kurį reikia sutarti atskirai. Nereikėtų manyti, kad vairuotojas yra bendradarbis, jis tiesiog nori nuleisti krovinius ir važiuoti toliau.

Kaip sužinoti, kur mano krovinys?

Normalios firmos duoda sekimo numerį arba nuorodą įGPS sistemą, kurioje matote, kur mašina yra realiu laiku. Tačiau Anglijoje signalas kartais "pamesia" kelyje, o vairuotojai dažnai tiesiog išsijungia telefoną, kai ilsisi. Todėl jei 4 valandas nematote judėjimo, nebegėrinkit panikos – gali būti, kad jis tiesiog miega ar kažką taiso (o ne, tikrai miega, po 4,5 valandų vairavimo privalo).

Ar saugu siųsti brangius dalykus?

Taip, bet turi būti uždraustimas (draudimo polisas). Yra standartinis draudimas, kuris padengia tik mažą sumą (pvz., 10 EUR už kg), todėl jei siunčiate auksinius luitus ar brangią elektroniką, privalote pasakyti ir padidinti draudimo sumą. Be to, geriau, kad prekės būtų supakuotos į medines dėžes, o ne paprastas kartonines, kurias lengva perpjauti.

Kas nutinka, jei mašina sugedus?

Tuomet įsijungia techninė pagalba. Jei tai maža gedulo, vairuotojas pats sutvarko, jei didesnė – siunčiamas mechanikas arba krovinys perkeliamas į kitą mašiną (vadinamas "transhipment"). Tai gali užtrukti, bet gerai organizuojant krovinių gabenimas iš Anglijos – patikima kokybė pasireiškia būtent tokiose situacijose, kai reikia greičiau surasti sprendimą.

Kodėl kainos kiekvieną kartą skiriasi?

Kainos priklauso nuo kuro kainos (kur šokinėja kaip nori), euro ir svaro kurso, bei užimtumo rinkoje. Jeigu yra daug siuntų į vieną pusę, kainos krenta, jeigu mažai – kyla. Taip pat įtakoja ir sezoniškumas – prieš Kalėdas viskas brangsta. Tai ne kasdieninė prekyba, čia svarbu prognozuoti.

Ar galima užsakyti ekskliuzyvų transportą?

Žinoma, tai kainuoja brangiau, bet tuomet tūkstančiai procentų tikimes, kad jūsų prekės bus vienintelės mašinoje ir bus pristatytos tiesiai į duris be jokių sustojimų tarpinėse vietose (pvz., Olandijoje ar Vokietijoje). Tinka labai skubantiems ar labai jautriems kroviniams.

O kas tie tiražai, apie kuriuos visi kalba?

Na, tiražai tai ne dėžės (išsiprašau, susipainiojau pavadinimuose). Turėjau omenyje TIR knygelytes. Jos dabar nebe taip svarbios ES ir Anglijoos atveju (nes abi šalys nenaudoja bendros sistemos šiuo atveju), dažniau naudojami T1 dokumentai. Taigi, nereikia rūpintis TIR knygute, bet reikia tiksliai sekti T1 transitą. (Na, tikiuosi, kad nenusipelnau su šia terminologija).

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Taip, dauguma firmų tai daro, bet reikia nurodyti, kad tai "Personal effects" (asmeniniai daiktai) ir kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesių. Taip pat reikia sąrašo su pasirašymu, kad tai ne prekybinis krovinys, kitaip gali būti apmokestintas kaip naujas importas.

Kainos ir apmokėjimas

Kaip susiformuoja galutinė kaina?

Kaina susideda iš transportavimo iš taško A į tašką B, keltų bilieto (kuris Anglijoje gan brangus), ir papildomų mokesčių (kai kada). Jei reikalingi krovikai arba speciali pakavimo medžiaga, tai viskas pridedama prie sąskaitos. Būtinai klauskite, ar kaina yra "all in" (viskas įskaičiuota) ar yra "fuel surcharge" (kuro priemoka).

Ar galima mokėti grynaisiais?

Senu laiku būdavo, kad vairuotojai reikalavo grynųjų, bet dabar viskas vyksta per sąskaitas. Mokėti grynaisiais vairuotojui į rankas yra pavojingu dėl saugumo ir dėl to, kad nėra jokio užklausimo (kvito). Geriau pervesti į įmonės sąskaitą ir gauti sąskaitą faktūrą.

Ar grąžinami pinigai, jei atšaukiu uzsakymą?

Tai priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei mašina jau yra kelyje arba jau pasikrovė krovinius, tai greičiausiai teks sumokėti baudą ar bent jau išlaidas iki to taško. Jei atšaukiate prieš kelias dienas, dažniausiai viskas tvarkosi be problemų. Geriau nedarykite to paskutinę minute, nes niekas nemėgsta dirbti dingstis.

Kas dėl depozito?

Kai kurios firmos, ypač naujiems klientams, gali prašyti depozito (užstatas) prieš pradedant darbą. Tai daroma tam atvejui, jei klientas nepasirodo arba atsisako mokėti išlaidas, kai mašina jau yra atvykusi. Paprastai tai 50–100 eurų arba procentai nuo galutinės sumos.

Kodėl pigiau vežti iki terminalo negu iki durų?

Nes terminalas yra didelis sandėlis, kur įleidžiami šimtai krovinių iš skirtingų klientų. Ten mašina sustoja vieną kartą, iškrauna viską ir važiuoja. O pristatyti iki durų reiškia važinėti po miestus, ieškoti adresų, brauti į siauras gatves. Tai laiko ir kuro švaistymas, todėl ir brangiau.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Jei reguliariai siunčiate krovinius (pavyzdžiui, kas savaitę), tada be abejo galima derėtis dėl fiksuotos kainos. Nereguliariams klientams, kuriems reikia vieno karto pervežimo, nuolaidos duodamos retai, nebent staiga atsiranda tuščia vieta mašinoje, kuri reikia užpildyti (tai vadinama "backload").

O kas dėl GBP ir EUR kursų?

Dauguma lietuviškų firmų mato sąskaitas euru, tačiau angliškoji pusė dažnai mato svarais. Jeigu sutartis pasirašyta svarais, o jūs mokate eurus, kursas skaičiuojamas pagal dienos kursą arba tą, kuris buvo sutartame. Reikia būti atidžiam, kadangi kursų svyravimas gali pakeisti galutinę sumą keliais dešimtimis procentų.

Kokia papildomų paslaugų kaina?

Krovikai darbo metu, pakavimo medžiagos (juostos, burbuliukai), laukimas prie kliento (jei klientas vėluoja). Visa tai įprasta kainų sąraše. Pavyzdžiui, jei vairuotojas laukia valandą britų piko metu, tai gali kainuoti 30–50 svarų už kiekvieną pradėtą valandą.

Problemos ir rizikos

Kas dėl "dingusių" krovinių?

Tai labai retas atvejis, sakyčiau, statistiškai minimalus. Sunkvežimiai turi GPS, o vairuotojai yra atsakingi už krovinių saugumą. Tačiau jei krovinys nėra tinkamai užrakintas arba jei vairuotojas sustoja neapsaugotoje vietoje ir užmiega, gali būti pavogtas. Taigi, ne visada kaltas brokeris, kartais ir vairuotojo aplaidumas.

Ar dažnai sugenda prekės kelyje?

Keliai Anglijoje ir žemyne yra gana geri, tačiau vairuotojai gali vairuoti staigiai arba blogai prifikuoti krovinius (užsegti juostas). Jei prekės yra trapūs (stiklas, keramika), visada reikia pranešti apie tai, kad būtų uždėtos lipdukai "Handle with care". Nėra nieko blogiau nei atidaryti dėžę ir rasti suskilusias lėkštes.

O jeigu klientas nepasirodo pristatymo vietoje?

Tada vairuotojas bando paskambinti. Jei niekas neatsiliepia, jis eina į kitą adresą arba grįžta atgal (kas labai brangu). Dažnai taip nutinka, kai pakeičiami kontaktai arba nėra nurodytas teisingas telefono numeris. Tokiu atveju mokestis už tuščią važiavimą (demurrage) užskaitomas klientui.

Kaip elgtis, jei atėjo sugadintas dėžė?

Pirmiausia nedėkite parašo ant pristatymo dokumento! Reikia užfiksuoti pažeidimus, padaryti nuotraukas ir parašyti pastabą "damaged" (sugadinta). Jei pasirašote, kad viskas gerai, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad buvo kitaip. Draudimo kompanijos to nesupranta.

Ar Anglijoje dažnai pasitaiko streikų?

Paskutiniu metu, ypač po "Brexit", pasitaiko streikų uostuose (pvz., Feliksstowe) arba tarp keltų darbuotojų. Tai gali visiškai paralyžiuoti eismą. Negalime numatyti streiko, bet galime pasakyti, kad jei girdite naujienose apie juos, tikėkitės vėlavimų. Tai ne mūsų kaltė, bet tai realybė, su kuria tenka susidurti.

Kas dėl nelegalių prekių?

Absoliučiai ne. Jei mes įtariame, kad krovinyje yra narkotikai, ginklai ar kontrabanda, mes nedelsdami kreipiames į policiją. Mums nereikia tokių problemų su sąrašais. Vieną kartą buvo atvejis, kai klientas prašė pergabenti "senų žaislų", o viduje buvo elektronika be sertifikatų. Mes atsisakėm.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dažnai taip, dauguma vairuotojų, kur važinėja šiais maršrutais, yra iš Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos. Tačiau niekas negarantuoja, kad jūsų konkretaus reiso vairuotojas lietuviškai supras. Angliškai arba rusiškai susikalbėti dažniausiai pavyksta, bet geriau derėtis per logistikos vadybininką, kuris yra tarpininkas.

O jeigu aš noriu siųsti labai didelį krovinį, kur netelpa į standartinę mašiną?

Tada reikia specialios technikos – "low loader" (žemagrindė) arba ilgos platformos. Tai labai brangu ir reikalauja ypatingų leidimų (palydžio mašinos, kelių uždarymas). Tokiems dalykams geriau kreiptis į specifinius projektinių krovinių pervežėjus, o ne į standartinius.

Išvada

Viskas apie krovinių gabenimas iš Anglijos – patikima kokybė atroda sudėtinga tik tol, kol nepatenkate į šią sistemą. Svarbiausia yra ne rinktis pigiausią variantą, o tokią firmą, kuri sugeba susitvarkyti su dokumentais ir kuriai galite pasitikėti. Gerai, kai vadybininkas pasako tiesą, o ne tik tai, ką norite išgirdti. Nors ir kainos gali šokti, o muitinė varginti, bet viskas įmanoma, jei pasiruošiate iš anksto ir nebandote "užkišti" įstatymų. T tiesiog reikia kantrybės ir gero partnerio.