Krovinių gabenimas iš Anglijos optimaliai: kaip neišprotėti nuo dokumentų ir kainų

Dirbu su logistika jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pasakyti, laikai keitėsi. Anksčiau krovinių gabenimas iš Anglijos buvo paprastas kaip duona – pakrovei, užsiregistravai ir važiuoji. Dabar, po „Brexit“, viskas atrodo kaip kokį kartą sukurta bėdų viršūnė. Klientai sėdi telefonu ir klausia, kodėl taip brangu ir kodėl tiek daug popierių. Vieną kartą turėjau klientą iš Birminghamo, kuris norėjo pervežti tik vieną paletę su keramika, ir galvojo, kad tai kainuos kaip bilietas į koncertą. Tikriausiai jis nusivylė, kai išgirdo galutinę sumą. Optimalus pervežimas šiuo metu reiškia ne greičiausia kelią, o tokį, kuris neprivers tave bankrotuoti dėl baudų už trūkstamus HS kodus. Reikia žinoti, kur iš tikrųjų taupyti, o kur geriau nedaryti experimentų.

Bendri klausimai ir maršrutai

Kiek laiko trunka krovinių gabenimas iš Anglijos?

Įprastai kalbame apie tris–penkias darbo dienas, jei viskas vyksta standartiniu maršrutu per Doverį ir Calais. Tačiau jei reikia važiuoti į gilesnį Škotijos kampą arba, tarkime, į Londono pietus, kur susidaro didelės spūstys, laikas gali išsiplėsti iki savaitės. Vakar mūsų vairuotojas pranešė, kad ties Anglijoj (tai čia mano tokia klaida, rašykite Anglijoje) jis stovėjo penkias valias ties pasienio patikra, nes buvo problemų su sistemomis. Taigi, niekada negaliu garantuoti 100%, kiek tiksliai užtruks. Geriau turėti atsargą laike, nei vėluoti prie pastatų statybos aikštelės.

Ar brangu?

Brangu taip, kaip niekada anksčiau. Degalų kainos neleidžia atsipūsti, o be to, dabar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas abiems pusėms. Anksčiau už 10 eurų galėjai nupirkt kavą ir sumokėti kelionę, dabar tai tik mokestis už dokumentų patikrą viename tarme. Jei kas jums sako, kad gali vežti už du obuolius, tikriausiai jis kažką slepia arba ketina važiuoti tuščiais grįžtant ir užpildyti deklaracijas „savarankiškai“, kas yra gilią gelmę.

Kur dažniausiai važiuoja?

Daugiausia darbu yra ties industrialiniais regionais – Manchester, Birmingham, Liverpool. Ten yra daugiausia sandėlių ir gamyklų, iš kur reikia gabenti atsargas į Lietuvą. Kartais važiuojame ir į Bristolį pietuose, jei ten yra ypatingai svarbus krovinys, bet ten keliaujame rečiau dėl atstumo. Geografiškai labiausiai apsimoka dirbti su Midlandso regionu, iš kur lengviau išvykti link uostų.

Ką daryti, jei vėluoja?

Pirmiausia – neskambinti vairuotojui kiekvieną penkias minutes. Jis negali nieko padaryti, jei stovi eilėje arba dirba muitininkas. Reikia skambinti savo brokeriui arba dispečeriui, kuris turi prieigą prie tracking sistemų. Kartais vėlavimas būna tik dėl to, kad vairuotojas užmirė užpildyti vieną lauką TIR knygelėje (tai toks dokumentas, leidžiantis važiuoti be muitinės patikros tarp šalių) ir dabar turi viską grąžinti. Būkite kantrūs, pyktis čia nepadės.

Ką veikia vairuotojas?

Jis vairuoja, miega ir laukia. Atrodo paprasta, tačiau fizinė įtampa didelė, ypač kai reikia įveikti tūkstančius kilometrų per savaitę. Be to, dabar vairuotojai turi daugiau rašymo darbo – turi patikrinti, ar visi EX1 dokumentai (eksporto deklaracija) yra tvarkingi, prieš išvažiuodami iš Anglijos. Jei jis pastebi klaidą, turi stabdyti visą procesą ir skambinti mums. Tai nebe paprasta vairuotojo darbas, o dar ir pusiau logistiko.

Ar veža į Škotiją?

Vežame, bet tai kainuoja brangiau. Atstumas nuo Londono iki Glazgo yra didelis, o grįžti tuščia mašina niekas nenori. Todėl tokiuose atvejuose kaina dažnai būna susidedanti iš atstumo ir grįžimo rizikos. Jei turite didelį partijos krovinį, pavyzdžiui, viskią iš Edinburgo, tai apsimoka, o jei dvi keletes – ne. Tiesa, paskutinis kartas, kai vežėme į Glazgą, kelią užtruko ilgiau nei numatėme dėl blogo oro.

Dokumentai ir muitinės nusivylimai

Kokius dokumentus reikia?

Būtinai reikalingas komercinė sąskaita faktūra (angliškai – Commercial Invoice), pakavimo sąrašas (Packing List) ir, žinoma, transporto sutartis CMR (tarptautinė vežimo sutartis). Be to, turi būti pateiktas EORI kodas, kuris patvirtina, kad esate registruotas muitinėje. Jei trūksta nors vieno popieriaus, krovinys sustojas pasienyje. Esu matęs, kaip dėl vienos klaidos sąskaitoje mašina stovėjo penkias dienas ir klientas neteko didelio užsakovo.

Kas yra EORI kodas?

Tai unikalus identifikavimo kodas, kuris reikalingas prekių judėjimui tarp ES ir trečiųjų šalių. Be jo joks brokeris nepajėgs išsiųsti jokių duomenų. Jį gausite per keletą dienų internetu, bet dažnai žmonės pamiršta, kad jis turi būti patikslintas – Lietuvos kodas neveikia Anglijoje ir atvirkščiai. Tarkime, jei registruotės kaip PVM mokėtojas Lietuvoje, kodas gali būti kitoks negu asmeniniam pervežimui.

Ar sunku gauti T1?

T1 – tai tranzito procedūra, leidžianti gabenti krovinius per vienas šalis nebesimokant mokesčių, kol jos nepasiekia galutinės paskirties vietos. Gauti ne taip sunku, jei turite gera brokerį, bet problemos kyla, kai krovinys yra „mišrus“, t.y. vienoje mašinoje yra prekės keliems skirtingiems giems. Tada reikia skaldyti deklaracijas, o tai kainuoja. Aš asmeniškai stengiuosi vengti T1, jei įmanoma išsimokėti mokesčius tiesiog iš karto, kad nebūtų galvos skausmo vėliau.

Kas atsitinka, jei klaida?

Jei klaida dokumentuose, gausite baudą arba privalėsite sumokėti brokeriui už papildomą dokumentų koregavimą. Kartais tai būna vos kelių dešimčių eurų, o kartais – šimtai, jei reikia išsiųti krovinį atgal arba jis buvo jau iškrautas. Vieną kartą klientas parašė neteisingą svorį – užrašė 500 kg vietoj 5000 kg. Muitinė užfiksuota nesutapimą fizinėje patikroje, ir buvo didelės problemos su paaiškinimais.

Ar galiu veži asmeniniais daiktais?

Galite, bet turite būti labai atsargus. Muitinė dažnai įtaria, kad po „asmeniniais daiktais“ slepiama komercinė prekyba, ypač jei daiktų yra daug ir jie nauji. Jei vežate senus baldus iš buto Londone, tai gerai, jei su jais galite parodyti ir pirkimo-skyrimo sutartį. O jei būsite bandę įvežti dešimt naujų „iPhone“ telefonų „dovanoje“, tikėkitės konfiskacijos.

Kas yra EX1?

Tai eksporto deklaracija, kuri turi būti pateikta Anglijos pusėje, prieš išvežant krovinius iš šalies. Be šio dokumento vairuotojas nebus įleistas į keltą arba į Eurotunelį. Dažnai klientai mano, kad tai mūsų, lietuvių, reikalas, bet ne – tai anglų muitinės procedūra. Reikia rasti atstovą Anglijoje, kuris šį popierių užpildytų. (Na, bent jau taip buvo paskutinį kartą kai tikrinau, bet taisyklės keičiasi kas mėnesį).

Ar turiu būti PVM mokėtojas?

Jeigu prekiaujate ir tai jūsų verslas, taip, beveik neabejotinai. Be PVM mokėtojo statuso negalite taikyti 0% PVM tarptautinėms prekybai, o tai reiškia, kad mokėsite pilną mokesčio dydį (20% UK arba 21% LT), kas yra nepriimtina. Yra iimčių, kai galima vežti kaip fizinis asmuo, bet tada ribos ir mokesčiai yra visiškai kitokie.

Kainodara ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina kilo?

Kainos augo dėl kelių priežasčių – infliacija, degalai, o svarbiausia – „Brexit“. Dabar reikia dvigubai daugiau administracinio darbo, o laukas – pinigai. Be to, sumažėjo vairuotojų, norinčių važiuoti į Angliją, dėl biurokratijos, todėl pasiūlytas mažesnis, o paklausa išlieka didelė. Prieš metus galėjome siūlyti kainą, kuri dabar atrodo kaip seniai praėjusio amžiaus sapnas.

Kas yra STVA?

STVA (Single Transit Vehicle Accompanying) – tai specifinis leidimas, kuris leidžia vienai mašinai vykti su tranzitu. Tai dažnai naudojama, kai keliaujama per kelias šalis. Kainos šiuo atveju gali svyruoti, priklausomai nuo to, ar reikia garantijos iš banko. Aš asmeniškai stengiuosi nenaudoti šių sudėtingų santrampų klientams, nebent būtina, nes jie tik sudaro painiavą galvoje.

Kiek kainuoja muitinės atstovas?

Už paprastą importo deklaraciją Lietuvoje reikės numatyti 50–100 eurų, o už eksportą Anglijoje gali tekti mokėti ir daugiau, nes ten darbo trūksta. Kai kurios kompanijos ima mokestį ne už deklaraciją, o už prekių eilutę, todėl jei turite ilgas sąskaitas su 50 pozicijų, gali nustebti. Visada klauskite iš anksto, ar mokestis fiksuotas, ar priklauso nuo apimties.

Ar galima derėtis?

Galima bandyti, tačiau dabar ribos yra siauros. Jei siunčiate reguliariai, kas savaitę po mašiną, tada galima kalbėti apie nuolaidas. O jei tai vienkartinis siuntimas iš Leeds į Vilnių, tada dažniausiai tai yra fiksuota kaina, kurioje nėra ką kirsti. Kartais galiu padaryti nuolaidą, jei klientas pats sutinka atvežti arba nuvežti krovinį į mūsų terminalą, taip sutaupyant man vairuotojo laiko.

Kas yra „ferry delay“ mokestis?

Tai mokestis, kurį moka vairuotojai, jei praleidžą užsakyto kelto laiką. Jei jie atvyksta vėlai, juos perkelia į kitą reisą, bet tai kainuoja. Dažnai klientai mano, kad tai mūsų klaida, tačiau dažniausiai tai būna dėl eismo įvykių arba dėl to, kad klientas vėluoja pakrauti. Jei norite išvengti šio mokesčio, neleiskite vairuotojui laukti jums penkių valandų prie sandėlio.

Ar pigiau dalinis krovinys?

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) gali būti pigesniu vienetiniu atžvilgiu, jei turite tik kelias paletes. Tačiau laukimo laikas gali būti ilgesnis, nes reikia surinkti mašiną iš keleto klientų. Pavyzdžiui, jei siunčiate dvi keletes iš Bristolio, gali tekti laukti, kol mes surinksime likusius krovinius iš Londono ar Birmingamo, kad užpildytume mašiną.

Kodėl taip brangu degalai?

Tai ne mūsų kaltė, o pasaulinės rinkos. Kaina susideda ne tik iš naftos kainos, bet ir iš mokesčių, kurie Jungtinėje Karalystėje yra vieni aukščiausių. Be to, kai kurios kompanijos prideda degalų priedą prie kainos, kuris keičiasi kas savaitę, todėl gali būti, kad savaitę prieš siuntimą kaina buvo viena, o išsiuntimo dieną – kita.

Konkretūs kroviniai ir praktika

Ar veža mašinas?

Vežame, bet tik jei jos nėra važiuojančios, t.y. turi būti pakrautos ant priekabos. Jei mašina važiuoja savaeiga, tai tai yra kita paslauga. Be to, reikia labai tvarkingai tvarkyti VIN kodus ir technines pasas, nes anglų muitinė labai griežtai tikrina, ar mašina nenukentėjusi ar nenuardyta. Vieną kartą teko laukti tris dienas, kol klientas surado originalų techninį pasą, kurį buvo palikęs namuose.

Ar veža pavojingus krovinius?

Taip, jei turime ADR sertifikatus (tarptautinis pavojingų krovinių vežimo leidimas). Tačiau tai kainuoja brangiau, nes reikia specialios įrangos ir apdrausti. Negalima tiesiog taip pasakyti „o, čia tik trys dešimtės dažų“, jei tai yra degios medžiagos. Muitinė to neperžiūrės. Visada tikrinkite, ar jūsų prekė turi UN numerį, prieš bandydami tai siųsti.

Ar galiu vežti baldus iš IKEA?

Galite, bet prisiminkite, kad jie turi būti supakuoti. Jei atvešite atvirą spintelę, kurią vos įvežėte į liftą Anglijoje, ją neįvešime į Lietuvą – bus sugadinta per kelionę. Geriau užsisakykite surinkimą čia, arba užtikrinkite, kad baldai yra ant paletės ir uždengti. Kartais klientai sako, kad tai „tik kelios lentos“, o pasirodo, kad tai trys kubiniai metrai neapdorotos medienos.

Kas su šaldytuvais?

Šaldyti kroviniai (FTL – Full Truckload) reikalauja specialių sunkvežimių su šaldymo įranga. Tai brangu. Jei turite tik keletą dėžių su mėsa arba sūriu, geriau juos siųsti oro transportu arba bandyti rasti bendrą siuntą, kur jau yra šaldytas konteineris. Šaltakraštis režimas turi būti palaikomas nuolat, ir net trumpas išjungimas gapi sugadinti maistą.

Ar veža gyvūnus?

Negalime. Tai nėra mūsų profilis, o ir reikalavimai yra per griežti – reikia veterinarinių pažymų, specialių būstų. Gyvūnai nėra krovinys, jie turi jausmus, ir mes neturime sąlygų jiems teisingai gabenti. Rekomenduoju kreiptis į specializuotas kompanijos, kurios užsiima tik gyvūnų pervežimu.

Ar saugu vežti elektroniką?

Saugu, jei uždėsite draudimą. Elektronika yra labai pavogi – ją lengva pavogti, ypač stovint prie uosto arba per naktį Anglijoje. Mes visada rekomenduojame turėti „all risk“ draudimą, kuris dengia vagystes ir netikėtus įvykius. Be to, reikia užtikrinti, kad pakuotė neturi jokių ženklų, kas yra viduje, kad nepritrauktų nusikaltėlių dėmesio.

Ar veža statybinę medžiagą?

Taip, labai dažnai. Statybinės medžiagos yra sunkios ir užima daug vietos, todėl dažniausiai reikia pilnos mašinos. Turėjau atvejį, kai vežėme plyteles iš Mančesterio, ir jos svėrė daugiau nei numatyta, dėl ko kelią teko koreguoti. Būtina tiksliai nurodyti svorį, kadangi perkrova gali baigtis ne tik bauda, bet ir mašinos konfiskavimu.

Ką daryti su pažeistu kroviniu?

Pirmiausia – nerašykite priėmimo – aktyvumo (protokolo) su pažyma „viskas gerai“, jei matote, kad dėžės sutrupėjusios. Vairuotojas gali spausti, kad jam skubėtų, bet jūs turite teisę tikrinti kiekvieną detalę. Nufotografuokite žalą, parašykite pastabą į CMR ir tuomet skambinkite mums. Be to, jei žala viduje, dėžės atrodo gerai, tai vadinasi „hidden damage“, ir tai yra sudėtingiau įrodyti draudimo kompanijai.

Buitiniai reikalai ir specifika

Ar veža konteinerius?

Taip, gabename 20 pėdų ir 40 pėdų konteinerius. Tai vienas efektyviausių būdų pervežti didelius kiekius prekių. Konteineris uždaromas, užseguojamas numeriu, ir jis saugus. Tačiau reikia numatyti, kad konteinerio pakrovimas ir iškrovimas Lietuvoje reikalauja krano arba specialios technikos, kas taip pat kainuoja.

Ką daryti su pervežimu?

Jei kalbate apie adresinį pervežimą, t.y. kai mes atvežame tiesiai į jūsų kiemą, tai įeina į standartinę kainą, jei nėra specifinių kliūčių (pvz., siauras kelias arba miesto centras, kur negalima važiuoti sunkvežimiu). Jei reikia įvežti į miesto centrą Vilniuje, gali tekti mokėti ekologinį mokestį arba naudoti mažesnę mašiną.

Ar vairuotojas padeda krauti?

Vairuotojo užduotis – vairuoti, o ne krauti. Jei jūsų krovinys yra ne ant paletės (pvz., maišai ant grindų), vairuotojas gali padėti tik jei sutinka, tačiau mes to negarantuojame. Už krovėjų darbą reikia tartis atskirai. Aš visada sakau klientams – užsirašykite krovėjus, nenusiminkit vairuotojo, jis jau pavargęs po 2000 km.

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Mūsų standartinis atsakomybės limitas yra pagal Konvenciją (dažniausiai 8,33 SDR už kg), tai yra labai mažai. Jei vežate brangius daiktus, be papildomo draudimo rizikuojate prarasti viską. Vieną kartą klientas atsisakė draudimo, kad netaupytų 30 eurų, ir mašina užsidegė (ne mūsų kaltė, buvo techninė prastažiūra). Jis negavo nieko.

Kada geriau siųsti?

Stengkitės siųsti pradžios savaitės – pirmadienį arba antradienį. Jei siunčiate ketvirtadienį arba penktadienį, rizikuojate, kad krovinys užstrigs uoste per savaitgalį, o Anglijoje dirbimo laikas gali būti kitoks. Be to, brokerių darbo laikas taip pat svarbus – jei jie nedirba, dokumentai neišeis. Optimalus laikas yra anksti ryte, kad vairuotojas spėtų įveikti muitinę iki pietų.

Išvada

Krovinių gabenimas iš Anglijos nebe tas pats kas anksčiau, bet jei viską suplanuosite ir nebusite tingūs su dokumentais, viskas įmanoma. Nereikia bijoti klausti nerūpestingų klausimų brokeriui, gera išankstinė konsultacija sutaupo daugiau nei pinigus – ji sutaupo nervus. Pagrindinis mano patarimas po šių metų – niekada neskubėkite pigiai apsiperki, o geriau investuokite į gerą draudimą ir patikimą partnerį, kuris žino, kur dėti tas deklaracijas, kai sistema užstringa.