Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Krovinių gabenimas iš Anglijos: konkurencingos kainos
Krovinių gabenimas iš Anglijos: konkurencingos kainos skamba kaip reklama, bet realybėje tai dažniausiai susideda iš paletės matmenų, krovinio pobūdžio, muitinės dokumentų ir to, ar sandėlis tikrai paruoštas. Per 20 metų mačiau, kaip 250 svarų „pigus pasiūlymas“ virsta 700 eurų sąskaita dėl laukimo, neteisingos deklaracijos ar netinkamo pakrovimo. Todėl čia rašau be blizgesio: kaip gauti normalią kainą, neprarasti laiko ir nesigauti taip, kad vežėjas jau kelyje, o popieriai dar ieškomi stalčiuje.
DUK: kada „Krovinių gabenimas iš Anglijos: konkurencingos kainos“ tikrai veikia?
Kodėl „Krovinių gabenimas iš Anglijos: konkurencingos kainos“ ne visada reiškia pigiausią vežėją?
Pigiausias pasiūlymas dažnai būna tik startinė kaina, o pabaigoje atsiranda kuro priedas, laukimo mokestis, muitinės tvarkymas arba „administravimo“ sąskaita. Aš mačiau klientą, kuris pasirinko 10% pigesnį variantą, bet sandėlis Mančesteryje vėluavo dvi valandas, o laukimas suvalgė visą skirtumą. Konkurencinga kaina turi būti skaidri: maršrutas, terminas, pakrovimas, iškrovimas, draudimas, dokumentai. Jei kažkas vengia rašyti detalių, geriau klausti aštriau. Kartais brangesnis vežėjas iš tiesų yra pigesnis galutinis rezultatas.
Kokios „Krovinių gabenimas iš Anglijos: konkurencingos kainos“ galioja 1–3 paletėms?
Orientaciškai 1–3 paletės iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai juda grupiniu LTL transportu. Už vieną paletę esu matęs nuo 150 iki 300 eurų, bet čia dar reikia žiūrėti svorį, kraunamumą, vertę ir ar reikalingas muitinės tarpininkas. Dvi paletės ne visada kainuos dvigubai, nes vietos planavimas automobilyje yra kaip dėlionė. Jei krovinys iš Birmingamo, o ne Londono, kaina gali šiek tiek kilti. Nežinau 100%, kaip šią savaitę keisis keltų vietos, bet štai rėmas.
Kiek trunka transportas iš Anglijos į Lietuvą?
Jei viskas gražu, grupinis krovinys iš pietų Anglijos į Vilnių ar Kauną paprastai atkeliauja per 4–7 darbo dienas. FTL, tai yra pilnas automobilis, gali tilpti į 2–4 dienas, ypač kai vairuotojas važiuoja be didelių sustojimų. Express variantas būna greitesnis, bet kaina jau šoka į kitą lygą. Realiai laiką dažniausiai gadina ne kelias, o popieriai, sandėlio eilės ar neteisingai parašyta adreso dalis. (Tiksliau, nuo Doverio/Folkestone pusės.)
Ar keltas per Doverį visada greičiausias?
Ne visada, nors Doveris–Kalė dažniausiai yra pirmas maršrutas, kurį visi mini. Kartais pigiau arba stabiliau išeina per Harwich–Roterdamą arba Hull–Roterdamą, ypač kai krovinys ateina iš šiaurės Anglijos. Keltų grafikai keičiasi, o eilės prie terminalo kartais atrodo kaip atostogų sezonas, tik be ledų. Beje, kava ten brangi, bet ne apie tai. Aš žiūriu ne tik į atstumą, o į tai, kur vairuotojas realiai praleis mažiau laiko laukdamas.
Kodėl kaina pasikeičia, kai duodu tik miestą?
Miestas per mažai. Man reikia žinoti pašto kodą, ar tai Londonas, Lutonas, Coventry ar koks mažesnis miestelis prie Škotijos sienos. Paskutinis mylios kelias Anglijoje gali kainuoti daugiau nei atrodo, ypač kai reikia laiko tarpo, lifto arba dviejų žmonių pakrovimui. Jei sakote „kažkur prie Mančesterio“, aš vis tiek turiu skaičiuoti riziką. Todėl prieš siųsdami užklausą, pasiimkite tikslų adresą ir nuotrauką, kaip krovinys stovi.
DUK: kaip „Krovinių gabenimas iš Anglijos: konkurencingos kainos“ atrodo po Brexit?
Ar po Brexit reikia muitinės deklaracijų?
Taip, beveik visada reikia. JK nebėra ES muitų zonoje, todėl kroviniai tarp Anglijos ir Lietuvos turi būti deklaruojami eksportui ir importui. Net jei siunčiate savo senus daiktus, muitinė gali klausti vertės, paskirties ir turėtojo. CMR dokumentas parodo vežimą, bet jis nepakeičia muitinės deklaracijos. Todėl kai kas nors sako „nieko nereikia, tik nusiųsk“, aš jau užsivedu raudoną vėliavą. Blogos firmos mėgsta tai paslėpti iki paskutinės minutės.
Kas yra EORI, HS kodas ir komercinė sąskaita?
EORI yra įmonės identifikatorius muitinėje, be jo deklaracijos dažnai stringa. HS kodas, dar vadinamas prekės kodu, nusako, kas tiksliai važiuoja: variklio dalis, medinis baldas, drabužiai ar elektronika. Komercinė sąskaita turi parodyti pardavėją, pirkėją, aprašymą, kiekį, vertę, valiutą ir pristatymo sąlygas. Jei šitie trys dalykai nesutampa, muitinė gali stabdyti siuntą net dėl smulkmenos. Ne kartą mačiau, kaip vienas netikslus žodis aprašyme sukeldavo papildomą tikrinimą.
Ką daryti, jei krovinys yra asmeninės naudotos prekės?
Tada vis tiek reikia sąrašo ir paaiškinimo, kad daiktai naudoti. Pavyzdžiui, persikraustant iš Londono į Kauną verta parašyti: baldai, drabužiai, knygos, virtuvės indai, asmeniniam naudojimui. Vertė gali būti simbolinė, bet ne nulinė, nes muitinei „0“ kartais atrodo keistai. Jei vežate seną kompiuterį ar dviratį, geriau pridėti nuotrauką. Aš nesu muitinės brokeris iki kaulų smegenų, bet praktiškai toks aiškumas labai gelbsti.
Kas atsakingas, kai muitinė sustabdo siuntą?
Atsakomybė priklauso nuo sutarties ir klaidos. Jei vežėjas prarado dokumentus, jo problema. Jei eksportuotojas parašė neteisingą kodą arba vertė neatitinka sąskaitos, dažniausiai tai tvarko siuntėjas ar gavėjas su brokeriu. Svarbu turėti kontaktą žmogaus, kuris gali greitai atsakyti muitinei, ne tik „parašysiu rytoj“. Kartais vienas laiškas per dieną reiškia papildomą sandėliavimo mokestį. Todėl dokumentus reikia tikrinti prieš automobilį pakraunant, ne kai jis jau stovi pasienyje.
Ar galima siųsti ADR, maistą ar augalus?
Galima, bet čia jau nebe paprastas „užkeliu ir vežam“ variantas. ADR kroviniams reikia tinkamos klasės, pakuočių, ženklinimo ir vairuotojo kvalifikacijos. Maistui gali prireikti temperatūrinio režimo, galiojimo datų ir sanitarinių reikalavimų. Augalai, sėklos, mediena turi papildomų apribojimų, o kartais jų geriau nejudinti be specialisto. Jei kas nors žada vežti chemiją paprastu furgonu, aš prašau parodyti popierius. Čia taupymas gali tapti labai brangiu eksperimentu.
DUK: pakrovimas, iškrovimas ir rizikos
Ar reikia krautuvo, lifto ar rampos?
Dažniausiai taip, jei krovinys ant paletės ir sunkus. Standartinis tentinis automobilis neturi lifto, o vairuotojas nėra įpareigotas kelti 300 kg dėžės rankomis. Jei iškrovimo vietoje Šiauliuose ar Panevėžyje nėra rampos, reikia užsisakyti liftą arba organizuoti krautuvą. Tai kainuoja papildomai, bet pigiau nei ginčytis aikštelėje. Prieš užsakant nufotografuokite krovinį ir parašykite svorį vienam vienetui. Tada mažiau staigmenų.
Kas vyksta, jei sandėlis vėluoja?
Pradedamas skaičiuoti laukimo laikas, o jis retai būna nemokamas. Daugelyje pasiūlymų nemokamai duodama 1–2 valandos pakrovimui arba iškrovimui, toliau eina mokestis už valandą. Buvo situacija: sandėlis Birmingame „bus paruošta po 20 minučių“, o iš tikrųjų krovinys dar buvo ant pakavimo linijos. Vairuotojas laukė keturias valandas, sąskaita atrodė negražiai. Todėl laiko langas turi būti realus, ne optimistinis. Jei žinote, kad vėluosite, sakykite iš anksto.
Ar paletės turi būti keičiamos?
Ne visada, bet EPAL arba kokybiškos paletės labai palengvina darbą. Kai kurios įmonės reikalauja keitimo, ypač dideliuose sandėliuose Vokietijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje. Jei vežate savo paletes ir jos negrįžta, tai reikia pasakyti prieš transportą. Kitaip gavėjas gali atsisakyti iškrauti arba skaičiuoti paletės mokestį. Dėžės turi būti tvirtos, nes grupiniame transporte jos keliauja su kitų klientų kroviniu. Suplotas kampas nėra kažkas labai retas.
Kaip apsaugoti baldus, automobilių dalis ar įrangą?
Pirmas dalykas – ne tik meilė daiktui, o pakavimas. Baldus reikia plėvelės, kampų, kartono ir tvirto išklojimo, kad nesibraižytų. Automobilių dalys turi būti užfiksuotos, ypač jei tai buferiai, žibintai ar stiklai. Įrangai reikia nuotraukų prieš pakrovimą, svorio ir nurodymo, kur yra viršus. Aš visada prašau žymėti „fragile“, bet žinau, kad kartais tai tik lipdukas ant dėžės. Todėl vidinis pakavimas svarbiau už gražią etiketę.
Kas nutinka, jei krovinys atvyksta sugadintas?
Pirma, nefilmuokite tik pykčio, fiksuokite faktus. Nuotraukos, CMR pastabos, pakuočių būklė, svoris ir iškrovimo laikas yra svarbiau už emocijas. Jei matote pažeidimą, reikia jį užrašyti ant CMR prieš pasirašant, kitaip vėliau bus sunkiau. Draudimas ne visada dengia prastą pakavimą ar paslėptą pažeidimą. Daugiau apie krovinių draudimą verta galvoti prieš, ne po. Kartais ginčas užtrunka ilgiau nei pats kelias.
DUK: paslaugų tipai ir smulkūs kroviniai
Kuo skiriasi LTL, FTL ir express?
LTL yra grupinis transportas, kai jūsų paletės dalijasi vietą su kitais kroviniais. FTL yra visas automobilis tik jums, todėl greičiau ir saugiau, bet brangiau. Express reiškia prioritetą, tiesioginį maršrutą ir dažnai specialų mikroautobusą arba furgoną. Jei turite vieną paletę, FTL būtų beprasmis, nebent krovinys labai jautrus. Jei turite 20 paletė 33 tonų, LTL nebetinka. Čia logika paprasta: kiek vietos užimate, tiek ir mokate.
Ar telpa mažos siuntos į grupinį transportą?
Telpa, jei jos sutvarkytos ant paletės arba tinkamai supakuotos. Mažos dėžutės be paletės gali pasimesti, būti perkraunamos ir gauti spaudimą nuo kitų krovinių. Geriau sukrauti jas ant vienos paletės, apvynioti plėvele ir aiškiai pažymėti. Kai kurios kompanijos priima mažas siuntas per kurjerius, bet tarptautiniam gabenant iš Anglijos į Lietuvą tai dažnai brangiau. Jei kalbate apie e. prekybos grąžinimus, galima daryti konsolidaciją. Tik tada reikia tvarkos sandėlyje, kitaip prasideda chaosas.
Ar vežate internetinių parduotuvių siuntas?
Taip, bet e. prekybai reikia ritmo, ne vien kartą per mėnesį. Reikia žinoti, kiek siuntų per savaitę, kokios pakuotės, ar yra grąžinimų ir ar reikia surinkimo iš kelių pardavėjų. Jei šiandien turite 5 dėžes, o rytoj 120, kaina ir maršrutas keičiasi. Sandėliavimas UK gali padėti, kai prekės atkeliauja konteineriu ir vėliau išsiunčiamos klientams. Tik sąskaitų ir adresų duomenys turi būti švarūs. Vardas „Jonas“ be telefono ir pašto kodo – tai kvietimas problemoms.
Ar galima gauti sandėliavimą ir pakavimą UK?
Gauti galima, tik klausimas, ar tai ekonomiškai prasminga. Jei perkate prekes iš Kinijos į Anglijos sandėlį, tada siunčiate į Lietuvą, kartais taip patogiau valdyti grąžinimus. Bet kiekvienas papildomas sandėlio veiksmas turi kainą: priėmimas, etiketė, pakavimas, nuotrauka, išvežimas. Mažiems kiekiams tai gali suvalgyti visą maržą. Jei kalbate apie asmeninį persikraustymą, kartais paprasčiau viską surinkti viename garaže. (Ne visada, žinau.)
Ar yra grįžtantis transportas pigiau?
Kartais taip, nes vežėjas ieško krovinio atgal į Lietuvą ar Lenkiją, kad automobilis negrįžtų tuščias. Toks variantas gali būti pigesnis, ypač kai maršrutas sutampa su jūsų data. Bet negalima statyti viso plano ant „galbūt bus atgalinė apkrova“. Jei jums reikia tikrai iki penktadienio, geriau mokėti už užtikrintą vietą. Grįžtantis transportas tinka lankstiems klientams. Jei data griežta, pigiausias variantas gali būti brangiausias stresas.
DUK: kaip pasirinkti vežėją ir išvengti klaidų
Kokių duomenų reikia tiksliai kainai?
Duokite adresus su pašto kodais, pakrovimo ir iškrovimo datas, krovinių vienetų skaičių, matmenis, svorį ir pobūdį. Jei tai paletės, parašykite, ar jos kraunamos viena ant kitos. Jei tai mašina, įranga ar baldai, pridėkite nuotraukas. Taip pat svarbu, ar reikia muitinės dokumentų tvarkymo, draudimo, lifto ar laiko tarpo. Kuo daugiau duomenų, tuo mažiau vėliau „oi, mes pamiršome pasakyti“. Gera kaina gimsta iš konkrečios informacijos.
Kaip atpažinti blogą vežėją?
Jei pasiūlymas per gražus, kad būtų tikras, aš sustoju. Blogas ženklas, kai niekas neatsako į klausimus apie CMR, draudimą, muitinę ar laukimo mokesčius. Dar blogiau, kai po sutartos kainos atsiranda nauji mokesčiai, kurių anksčiau niekas neminėjo. Tokių įmonių rinkoje yra, ir jos dažnai spaudžia „skubėkite, vieta dings“. Normalus vežėjas gali būti užimtas, bet jis aiškiai paaiškina rizikas. Patikrinkite registraciją, adresą, atsiliepimus ir ar žmogus kalba apie realius procesus.
Ar draudimas visada įskaičiuotas?
Ne. Daug kas painioja vežėjo civilinę atsakomybę su pilnu krovinio draudimu. Vežėjas atsako iki tam tikros sumos už kilogramą, o tai nebūtinai padengia jūsų prekių vertę. Jei siunčiate brangią įrangą, elektroniką ar meno kūrinius, reikia atskiro draudimo arba bent aiškaus limito raštu. Paprašykite sąlygų, ne tik žodžio „drausta“. Kartais už papildomus 0,3–0,8% vertės ramybė būna verta.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Žinoma, tik derėkitės su faktais, ne su oru. Galite klausti, ar kaina geresnė pakrovus ryte, naudojant jūsų paletes, leidžiant 2 dienų langą arba konsoliduojant kelias siuntas. Bet jei prašote lifto, muitinės, draudimo ir greito termino, kaina neturi būti žemiausia rinkoje. Kartais derėjimasis prasideda nuo to, kad pašaliname nereikalingas paslaugas. Turėtu būti aišku, kas įskaičiuota. Jei vežėjas nuolaidauja be jokios priežasties, klauskite, ką jis iš tikrųjų išbraukė.
Ką siųsti prieš užsakant, kad nekiltų chaosas?
Prieš užsakant nusiųskite trumpą paketą: krovinio aprašymą, nuotraukas, adresus, kontaktus, datas, svorį, matmenis ir Incoterms, jei tai komercinis krovinys. Jei reikia, pridėkite EORI, HS kodus ir sąskaitų pavyzdį. Tai atrodo kaip biurokratija, bet realiai taupo pinigus. Kai viskas parašyta vienoje vietoje, mažiau ginčų, mažiau laukimo ir mažiau „aš maniau, kad jūs žinote“. Jei jus domina krovinių gabenimas iš Anglijos: konkurencingos kainos, pradėkite nuo šito sąrašo. Vėliau bus lengviau lyginti pasiūlymus.
Išvada
Geriausias krovinių gabenimas iš Anglijos: konkurencingos kainos nėra tas, kuris pirmas parašytas sąskaitoje. Tai toks variantas, kur jūs suprantate, kas įskaičiuota, kas gali brangti, kas tvarko muitinę ir kas atsakys, jei krovinys stovės terminal ą. Iš Anglijos į Lietuvą galima vežti ir pigiai, ir ramiai, bet tik tada, kai duomenys tvarkingi, pakavimas normalus, o vežėjas nešauna miglos. Prieš pasirašant, geriau užduoti per daug klausimų nei po to aiškintis, kodėl sąskaita išaugo.