Krovinių gabenimas iš Anglijos – efektyvumas, kai viskas krenta į galvą

Sėdžiu šitai biure jau beveik dvidešimt ketverius metus ir stebiu, kaip pasaulis suksis. Vieną dieną viskas vyksta kaip pagal laikrodį, kitą dieną – visa Anglija stovi užfiksuota dėl kokio nors vėjo ar neaiškios strike’o. Krovinių gabenimas iš Anglijos anksčiau buvo paprastas kaip duona: įkėlei, važiavai, iškėlei. Dabar? Dabar tai tikras menas surasti efektyvumo ribas, kai aplinkiniai veiksniai bandys jus nulenkti ant kelių. Efektyvumas šioje srityje nebe tai, ką buvome įpratę matyti prieš Brexit’ą ar prieš pandemiją. Dabar tai sugebėjimas išlikti ramiam, kai klientas skambina ir klausia, kodėl jo prekės užstrigo Dover’uje. Rašysiu taip, kaip yra, be baltojo tipo lukšto, tiesiog iš ilgametės patirties.

Kainos ir laiko tarpai – ar dar įmanoma suprasti šitą chaosą?

Kiek laiko dabar tikrai trunka tos prekės atvykti iš JK?

Žiūrėkime, seniau sakydavau 3-4 dienas ir būdai ramus. Dabar krovinių gabenimas iš Anglijos – tai loterija su laiku. Vidutiniškai žiūrėkite į 5-7 darbo dienas, jei viskas eina gerai. Jei ten kažkas suklysta su muitinės dokumentais arba uosto darbuotojai nusprendžia pietauti ilgiau – pridėkite dar dvi dienas. Optimizmas čia neabejojamas dalykas, bet realumas mėgsta suvalgyti tą laiką. Kartais atsitinka taip, krovinys išvyksta antradienį, o jau penktadienį jis jau čia – stebuklų neįvyksta dažnai, bet kartais vairuotojas tiesiog nori namo greičiau.

Kodėl kainos šuoliuoja kaip kiškiai?

Kuro kainos, infliacija, tame pačiame Dover’je eilės, kurios trunka po 12 valandų – tai viską kainuoja. Dar tas pats Brexit’as pridėjo biurokratinio mokestio, kurį mums visiems teka mokėti. Negaliu pasakyti tikslios sumos, nes ji keičiasi kas savaitę, bet bendrai brangsta maždaug 10-15 proc. per metus. Krovinių gabenimas iš Anglijos tampa prabangos preke, nors anksčiau buvo kasdienybė. Vieniems pervežėjams padidinus kainas, kitiems tenka sekti pavyzdžiu, kad nebūtų nuostolinga. Sunku paaiškinti klientui, kuris pirko prieš metus, kodėl dabar reikia mokėti daugiau už tą pačią kelionę.

Ar verta laukti pilno konteinerio (FCL), kad būtų pigiau?

Kai kalbame apie efektyvumą, FCL tikrai dažniau išeina pigiau vienam vienetui. Bet tu turi turėti ką vežti. Jei turi tik dvi paletes, nelabai verta pirkti visą 40 pėdžių konteinerį – tuos pinigus prarasi. Daliniai kroviniai (LCL) yra patogesnės formos mažesnėms įmonėms, ten susiskaitymas pagal tūrį ar svorį. Krovinių gabenimas iš Anglijos daliniais krovinais gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti kitų prekių iš kitų siuntėjų, bet piniginėje liks daugiau.

Kas tas „priedas“ už uosto rinkliavas ir kodėl jis didelis?

Anglijoj uostai (Dover, Felixstowe, Southampton) turi savo specifinių mokesčių. Ten kažkokių „Infrastructure charges“ ar „Security charges“. Įsivaizduok, už tai reikia sumokėti, kad krovinys tilptų į uostą. Kasdien šie mokesčiai kinta, kartais juos įtraukia į bendrą sąskaitą, kartais jie būna kaip atskira eilutė. Nuo jų negalima nueiti, jei nori, kad prekės išvyktų. Vieną kartą klientas buvo labai nustebęs, kad toks mažas mokestis gali padaryti didelę įtaką galutinei kainai, bet tokių dalykų čia neišvengsi.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina nesikeis sutarties metu?

Sudėtinga. Gali įrašyti fiksuotą kainą į sutartį, bet jei kainos benzino degalams šoks į kosmosą, vežėjas tiesiog nebevežs jums už tą pinigą. Dažniausiai darome „fuel surcharge“ – kuro priedą, kuris kinta kartu su rinkos kainomis. Tai saugo abi puses. Krovinių gabenimas iš Anglijos su fiksuota kaina be kuro priedo yra didelė rizika. Buvau matęs atvejų, kai įmonės susirašinėjo ir po to metų viena pusė likdavo daug nuostolinga, todėl geriau būti sąžiningu ir įtraukti šią korekciją iš karto.

Dokumentai ir muitinė – kur jūsų galvos nesukrauna?

Ką reiškia tas EORI numeris ir ar jis būtinas?

EORI numeris – tai kaip jūsų paso numeris prekybos pasaulyje Europos Sąjungoje. Be jo jums neleis nei importuoti, nei eksportuoti. Jeigu jo neturite, muitininkas tiesiog uždarys dokumentus ir viskas stovi. Krovinių gabenimas iš Anglijas be šio numerio yra neįmanomas legaliai. Užtrunka porą dienų jį gauti, bet tai padaryti būtina iš anksto. Kartais klientai galvoja, kad „mes tik vieną kartą vežime“, bet ne, sistema tą numerį reikalauja kiekvieną kartą.

Kokius dokumentų „girną“ reikia surinkti?

Paprastai: prekių sandėravimo lapas (Packing List), komercinė sąskaita (Invoice) ir transporto dokumentas CMR. Dar reikia deklaraciją, kuria dažniausiai užsiima muitinės brokeris. Krovinių gabenimas iš Anglijos reikalauja, kad visi šie dokumentai būtų tikslūs. Jei Invoice sumos nesutaps su realia verte arba prekių kodai (HS kodai) bus neteisingi – gausite baudą arba delspędį. Geriau leisti brokeriui už tai sumokėti, nei bandyti daryti paties, jei nesuprantate to gilumo.

Kas tas T1 dokumentas arba Transitas?

Jeigu prekės keliauja per Europą iki Lietuvos, bet ne tiesiogiai (pavyzdžiui, per Vokietiją), gali reikėti T1 procedūros. Tai leidžia prekėms judėti nebemokant mokesčių kiekviename pasienio punkte. Krovinių gabenimas iš Anglijos su T1 yra dažnas dalykas, kai norima apvengti dviejų muitinių valdymo – vieno Anglijoje ir kito Lietuvoje. Visi šie dokumentai turi būti uždaryti tinkamai, kitaip gali tekti mokėti mokesčius už vėluojantį uždarymą. Tiesa, dabar dažnai naudojamos naujos sistemos (NCTS), kurios šiek tiek palengvina gyvenimą.

Ar tikrai reikia brokerio, ar galiu pats susitvarkyti?

Gali, jei turi norą prarasti miegą ir nervus. Muitinės sistemos yra sudėtingos, o po Brexit’o Anglijoje dar viena sistema (CDS), kuri skiriasi nuo mūsų. Profesionalus brokeris žino, kur spausti mygtukus. Krovinių gabenimas iš Anglijos be brokerio yra kaip važiuoti automobiliu be vairo – techniškai galima, jei niekas nevažiuoja priešais, bet realiai tik lauk katastrofos. (Nors turiu vieną draugą, kuris viską daro pats, bet jis tiesiog dirba muitinėje, tai jam lengviau).

Kas daryti, jei dokumentuose įvyko klaida?

Nebeišsigąskite. Klaidos įvyksta. Jei skiltų – susisiekite su brokeriu ir leiskite jam pataisyti deklaraciją. Jei prekės jau važiuoja, galima pataisyti „pakeliui“ (kelio deklaracija), tačiau tai kainuoja. Krovinių gabenimas iš Anglijos netoleruoja tyčiojimosi, bet klaidos dėl nekantrumo ar nesusipratimo yra sutaisomos. Svarbiausia – nedelskite. Kuo ilgiau laukiate, tuo didesnė tikimybė, kad muitinė atkreips dėmesį ir pradės tyrimą.

Anglijos ypatumai – ką reikia žinoti apie ten dirbančiuosius?

Kodėl anglai vairuotojai taip elgiasi su keliais?

Sunku pasakyti, gal dėl to, kad ten važiuojama kairėje pusėje (juokauju, bet dal tiesos yra). Anglijoj kelių sistema yra sena, siauri, o apkrovos didelės. Vairuotojai ten tiesiog prisitaiko prie srautų. Krovinių gabenimas iš Anglijos reikalauja, kad mūsų vairuotojai taipogi prisitaikytų prie jų stiliaus – tarkime, „London Low Emission Zone“ zonose. Jei nepirkote bilieto uienai, gausite didelią baudą, kuri ateis į mūsų įmonę, o po to į jūsų sąskaitą.

Ar geriau keltu ar per Eurotunelį?

Keltu (iš Dover į Calais ar Dunkirk) yra daugiau laiko, bet jums leidžia išeiti iš mašinos, pailsėti, nusipirkti ką nors. Eurotunelis yra greitas – 35 minutes ir esate Francūzijoje. Krovinių gabenimas iš Anglijos efektyvumo atžvilgiu dažniau renkasi tunelį, nes ten mažiau šansų, kad oras sustabdys kelionę. Bet keltas gali būti pigesnis, jei užsakykite iš anksto. Jei laikas – pinigai, eikite tuneliu. Jei norite ramumo, keltas gali būti geresnis variantas (tik nekokiant jūroje, tada niekas negelbės).

Kas su tuo „piko“ laiku Anglijoje?

Anglijoj yra griežti darbo laiko apribojimai vairuotojams. Negalima tiesiog važiuoti, kai nori. Yra specialios juostos, kur leidžiama stovėti, jei atėjo poilsio laikas. Krovinių gabenimas iš Anglijos tampa sudėtingesnis, jei planuojate atvykti į sandėlį pietų metu – ten gali nebūti keliamųjų crane’ų arba jie bus per užimti. Geriau derinti laikus su vietiniais, kad jums nereikėtų stovėti prie vartų ir laukti, kol kažkas atsimils apie jūsų atvykimą.

Ar tikrai taip blogai su sandėliavimu ten?

Ne visur, bet daugumoje vietų tenka laukti. Anglai yra tikslūs, bet lėti. Užsakovas gali sakyti, kad jums gausite krovinį per valandą, o realiai praleisite pusę dienos. Krovinių gabenimas iš Anglijos dažnai žaloja ne pačią kelionę, o tai laiko, kurį praleidžiate žiūrėdami į vartus. (O dar ten tokia lietausaudra... Geriau turėtų gerą knygą arba pilną akumuliatorių telefone). Reikia planuoti atsargas.

Ar vairuotojai nemėgsta važiuoti į Angliją?

Kai kuriems – taip. Ten važinėjama kita puse, kalba skirtinga, maistas gardus (bet brangus), o dar ir muitinės su britų humoru. Krovinių gabenimas iš Anglijos gali būti išbandymas nervams. Bet yra vairuotojų, kurie mėgsta ten važiuoti, nes uždarbis yra geresnis. Tiesiog reikia suderinti, kad vairuotojas nebūtų pavargęs prieš išvykdamas, nes ten keliai nėra tokios lygios kaip Vokietijoje autostradose.

Rizikos ir nepriotelėjimai – kas gali nutikti blogiausiu atveju?

Kas atsitinka, jei vairuotojas suserga ar sustoja mašina?

Tai baisiausias scenarijus. Jei mašina sugedus Anglijoje, tenka skubiai ieškoti techninės pagalbos, o tai labai brangu. Krovinių gabenimas iš Anglijos gali užtrukti savaitę vien dėl to, kad reikiaesti detalių iš kontinentinės Europos. Jei tai šaldytas krovinys – problema dar didesnė, gali pradėti gesti produktai. Visada turime draudimą, kuris padengia šias išlaidas, bet laiko jis negrąžina. Buvau matęs, kaip degalų siurblys nurijo virvę – važiavęs liko be mašinos ir be krovinių tris dienas.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Sėkmės dėka, ne taip dažnai kaip anksčiau, bet vis tik įvyksta. Anglijoje yra nusikalstamų grupuočių, kurios specializuojasi „cargo theft“. Krovinių gabenimas iš Anglijos reikalauja saugumo zonoj stovėjimo taisyklių laikymosi – negali tiesiog palikti sunkvežimio bet kur. Jei krovinys dingsta, tai ilgai trukdantis tyrimas ir draudimo išmokos laukimas. Geriau pasirinkti patikimus pervežėjus, kurie turi GPS sekimą ir saugumines sistemas.

Kas su šiuo „Exit Summary“ dalyku po Brexit’o?

Tai naujiena, kurios vis dar kai kas pamiršta. Kai išvežiate prekes iš Anglijos (eksportas), dabar reikia pateikti „Exit Summary“ deklaraciją. Anksčiau to nebuvo. Krovinių gabenimas iš Anglijos dabar yra dviejų krypčių procesas – importo deklaracija į LT ir eksporto deklaracija iš JK. Jei pamiršsite padaryti eksporto deklaraciją Anglijoje, gausite baudą iš britų pusės. Tai vienas tokių gudrių dalykų, kuris sukelia nemalonumus tiems, kas nenori skaityti naujų taisyklių.

O jei prekės atvyks sužalotos?

Tada reikia tikrinti būklę gavėjo vietoje. Negalima pasirašyti gražiausiai, o po to skųstis. Krovinių gabenimas iš Anglijos yra ilgas kelias, tūkstančiai kilometrų, vibruoja mašina, krenta dėžės. Jei matote, kad dėžė įskilusi – rašykite pažeidimą į CMR kortelę. Be to, niekas neatsakingas. Vieną kartą atvežėme brangų baldą, o jis buvo laužtas kaip spragėlė... (ne, ne taip blogai, bet buvo įbrėžimas). Dėl to gavome kompensaciją tik todėl, kad vairuotojas sąžiningai visą užfotografavo iškrovimo metu.

Ar yra rizika, kad prekės bus sulaikytos dėl embargo arba kitų sankcijų?

Žinoma, dabar tai labai aktuali tema. Reikia tikrinti, ar gavėjas ar siuntėjas nėra sankcijų sąrašuose. Krovinių gabenimas iš Anglijos neapsiriboja tik muilais ir vandeniu – ten vežami ir aukštos technologijos, chemija. Jei pateksite į „stop list“ – gausite baudą ir konfiskavimą. Mūsų kompanija tai tikrina kiekvieną kartą, nes klaida čia kainuoja milijonus (nepersakyk, kas per žodį... o gi galimybių praradimą).

Patikimumas ir pasirinkimas – kaip neišsirinkti katino maiše?

Kaip suprasti, ar pervežėjas yra geras, ar ne?

Klauskite ilgalaikių klientų. Žiūrėkite, ar jie turi savo techninę pagalbą, ar turi savo vairuotojus ar nuomoja. Krovinių gabenimas iš Anglijos yra rimtas verslas, o ne hobis. Jei jums pasako, kad „viskas įmanoma be dokumentų už pusę kainos“ – bėkite. Tai kaip pirkti laikrodį po tuneliu – atrodžia panašu, bet viduje dužtas. Patikimiems pervežėjams svarbi reputacija, o ne vienkartinis uždarbis.

Ar verta rinktis mažas įmones ar didžiajusius („Big Players“)?

Didelės suteikia stabilumo, bet mažos gali duoti daugiau dėmesio. Krovinių gabenimas iš Anglijos didelėms firmoms dažnai tampa mechaninis – jūs esate tik numeris sistemoje. Mažos firmos gali išsiaiškinti jūsų specifinius reikalavimus, pavyzdžiui, kaip krauti šampano butelius, kad jie nesuskiltų. (Nors buvau mažoje firmoje, kurie vadovas pats važinėjo su vairuotojais – tai kažkoks absurdas, tačiau veikė).

Kaip sumažinti kaštus neprarandant kokybės?

Planuokite iš anksto. Skubos užsakymai (express) kainuoja duktiebr brangiau. Krovinių gabenimas iš Anglijos veikia geriausiai, kai galime sudėlioti keletą klientų į vieną mašiną. Jei galite laukti savaitę – padarysite taip. Jeigu reikia rytoj iš ryto – turėsite sumokėti už greitį. Taip pat verta apgalvoti pakavimą – gerai supakuotos prekės užima mažiau vietos, o tai reiškia mažesnę kainą.

Ar verta tikrinti pervežėjo draudimą?

Būtina. Ne tik kokį jis turi, bet ir ką jis dengia. Krovinių gabenimas iš Anglijos turi būti apdraustas bent 100 000 eurų (ar daugiau, priklausomai nuo krovinių vertės). Paprašykite draudimo poliso kopijos. Jei jie vengia parodyti – vėl signalas. Mes savo klientams visuomet siunčiame draudimą iš karto, kad jie miegotų ramiai. Geriau bijoti iš anksto nei gailėtis po to.

Kokios pagrindinės raudonos vėliavos, į kurias reikia atkreipti dėmesį?

Jeigu įmonė neturi fizinio adreso, jeigu atsiliepia į laiškus po savaitės (arba visai neatsiliepia), jeigu reikalauja 100 % išankstinio mokėjo be sutarties. Krovinių gabenimas iš Anglijos per šiuos brokerius yra kaip lošimas rulete. Gal laimėsite, gal praradite visą krovį. Pasitikėjimas šioje srityje yra svarbiau nei kaina. Už 10 eurų taupymą galite prarasti tūkstančius, jei krovinys dingsta arba yra užkabintas muitinėje neribotam laikui.

Išvada

Taigi, ką galiu pasakyti apie šį procesą po daugelio metų? Krovinių gabenimas iš Anglijos niekada nebus idealus, o efektyvumas priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo to, kaip gerai suprantate taisykles ir pasirūpinote dokumentais. Niekada nepamirškite dviejų dalykų: kantrumos ir draudimo. Jei vienas dings – antras išgelbės. Pasaulis pasikeitė, tačiau prekyba ne sustojo, tiesiog tapo sudėtingesnė. Sėkmės jūsų siuntoms, tikiuosi, jos nenuklys į kažką šalutinio kelio Anglijos kelyse. O jei reikės patarimo – žinote, kur rasti.