Krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei 20 metų, todėl puikiai matau, kodėl krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu klientams atrodo ir paprastas, ir šiek tiek bauginantis. Viena vertus, jūs norite: pasiimti, sutvarkyti popierius, pervežti, išmuitinti, pristatyti. Kita vertus, kelyje atsiranda muitinė, keltai, EORI, prekių kodai, Londono congestion zone, šlapias oras, sandėlių langai. Todėl čia rašau be gražių pasakų – kaip iš tikrųjų vyksta pervežimas, kur gali užstrigti ir kaip pasiruošti, kad nekiltų kvailų papildomų kaštų.

Kodėl krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu nėra tik „nuvešiu ir viskas“

Visapusiškas aptarnavimas reiškia, kad vienas tiekėjas sujungia krovinio paėmimą Lietuvoje, maršrutą iki keltų arba kontinentinio terminalo, dokumentų tikrinimą, muitinės procedūras, pristatymą gavėjui Anglijoje, Škotijoje, Velse ar Šiaurės Airijoje. Kartais įeina ir pakrovimas, iškrovimas, laikinas saugojimas, draudimas, POD dokumentas. Tikrai, ne visos įmonės tą daro vienodai – kai kurios tik „atveža iki sienos“, o paskiau prasideda žaidimas telefonais.

Buvo atvejis: klientas sakė, kad „tik 12 paletėlių“, o realybėje paletės buvo 1,4 m aukščio, apvyniotos plėvele kaip paminklai, ir viena kibo į tentą. Smulkmena? Ne, nes dėl to reikėjo perplanuoti transportą. Todėl visada prašau matmenų, svorio, nuotraukų ir pakrovimo sąlygų. Geriau prieš pasiūlymą atrodyti įkyriam, negu po to aiškintis, kodėl kainuoja daugiau.

Maršrutas irgi nėra visada Vilnius–Londonas ir viskas. Dalis krovinių eina per Klaipėdą, Vokietiją, Nyderlandus, Zeebrugge, Rotterdamą, Doverį, Calais, Hull. Kartais greičiau gaunasi per keltą, kartais per kontinentinį terminalą. Čia jau reikia žiūrėti ne į gražią eilutę pasiūlyme, o į realų grafiką, keltų rezervacijas, vairuotojų darbo laiką ir gavėjo langą.

Krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu: dokumentai, muitinė ir realybė

Po Brexit Jungtinė Karalystė nebėra ES muitų teritorijoje, tad popieriai tapo svarbesni. Reikia komercinės sąskaitos faktūros, packing list, CMR, prekių HS kodų, eksporto ir importo informacijos, kartais licencijų ar sertifikatų. Dažnai klientai klausia apie T1, nors ne visada T1 yra tas dokumentas (tiksliau – eksporto deklaracijos MRN, ne visada T1, nes T1 dažniau tranzitui).

Muitinėje dažniausiai stringa ne sunkvežimis, o informacija. Netikslus prekės aprašymas, klaidingas HS kodas, trūksta vertės, painiojamas DDP su DAP – ir jau turite sustojimą. Esu matęs, kaip krovinys stovėjo dėl vieno nulinio sąskaitoje, nes muitinė negalėjo patvirtinti vertės. Atrodo juokinga, kol lauki ir moki už laiką.

Kiek kainuoja krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu?

Kainos svyruoja stipriai. Dalinis krovinys, groupage, dažniausiai gali būti apie 180–450 € už paletę, priklausomai nuo svorio, matmenų, krypties ir to, ar reikia muitinės paslaugos. Pilnas sunkvežimis į Londoną, Birmingham, Manchester ar Leeds gali būti maždaug 1 300–2 500 €, o į Škotiją ar Šiaurės Airiją kartais brangiau. Tai ne oficialus kainoraštis, o realus rinkos pojūtis.

Kaina keičiasi nuo degalų, kelto, laukimo, iškrovimo sąlygų, tail lift, Moffett, ADR, temperatūrinio režimo. Jei reikia pristatyti į centrą, pavyzdžiui, Londoną, gali atsirasti congestion charge, parkavimo problemų ar papildomų langų. Todėl klausimas „kiek kainuoja krovinių pervežimas Lietuva UK?“ be krovinio aprašymo yra beveik beprasmis.

Jei planuojate ne vieną siuntą, verta žiūrėti visą grandinę: tarptautinių pervežimų paslaugos, krovinių draudimas, sandėliavimas. Kartais pigesnis vežėjas brangiai kainuoja, kai po to reikia mokėti už saugojimą, pakartotinį pristatymą ar dokumentų taisymą.

DUK apie dokumentus ir muitinę: krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu

Krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu – ar tikrai reikia EORI numerio?

Jei siunčiate komercines prekes, EORI numeris dažniausiai yra būtinas. Be jo muitinės deklaracijos gali tiesiog neiti į priekį arba viskas užtrunka gerokai ilgiau. Kartais klientai sako, kad vežėjas „viską sutvarkys“, bet realybėje vežėjas gali padėti, o ne pakeisti jūsų kaip eksportuotojo pareigų. Jei esate fizinis asmuo ir siunčiate asmeninius daiktus, situacija kitokia. Tačiau verslui EORI yra vienas iš tų dalykų, kurį geriau sutvarkyti prieš skambinant.

Kokius dokumentus reikia paruošti, kad krovinys nekibtų prie sienos?

Minimaliai reikia komercinės sąskaitos faktūros, pakuočių lapo, CMR, tikslių prekių aprašymų, HS kodų, vertės, svorio ir gavėjo duomenų. Jei prekės specialios – maistas, mediena, cheminė produkcija, elektronika – gali prireikti papildomų sertifikatų. Aš visada prašau dokumentų prieš pakrovimą, ne po to, kai sunkvežimis jau stovi eilėje. Skamba griežtai, bet taip sutaupoma daug nervų ir pinigų.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis toks svarbus?

HS kodas yra prekės klasifikacijos kodas, pagal kurį muitinė supranta, kas tai per daiktas, koks tarifas, ar reikia licencijų, ar yra apribojimų. Blogas kodas gali reikšti blogą muitą, neteisingą PVM tvarką ar dokumentų grąžinimą. Kartais atrodo, kad „čia tiesiog detalė“, bet muitinei detalės yra rimtas dalykas. Jei nesate tikri, geriau pasitikrinti su brokeriu prieš išsiunčiant.

Ar komercinė sąskaita faktūra gali būti „kaip nors“?

Ne, negali. Sąskaita turi rodyti pardavėją, pirkėją, prekių aprašymą, kiekį, vertę, valiutą, Incoterms, kilmės šalį ir kitus duomenis. „Kaip nors“ muitinėje dažniausiai baigiasi papildomais klausimais. Esu matęs, kaip dėl neaiškios prekės vertės krovinys buvo sulaikytas ilgiau, nei truko visas kelias iki keltų. Geriau sąskaitą paruošti tvarkingai iškart.

Kuo skiriasi DDP, DAP ir EXW pervežant į Didžiąją Britaniją?

Čia dažna painiava, ir ji brangi. EXW reiškia, kad pirkėjas beveik viską tvarkosi pats nuo jūsų durų. DAP – pristatote iki adreso, bet importas dažniausiai pirkėjo reikalas. DDP – pardavėjas prisiima daugiau mokesčių ir pristatymo atsakomybės. Jei sąskaitoje parašyta vienaip, o vežėjas daro kitaip, gali kilti problema. Todėl Incoterms reikia suderinti prieš pasiūlymą, ne po sąskaitos išrašymo.

Ar po Brexit visada reikia muitinės deklaracijos?

Komerciniams kroviniams – praktiškai taip, reikia eksporto ir importo pusės. Yra niuansų su Šiaurės Airija, nes ten dėl Windsor framework taisyklės kartais skiriasi nuo Anglijos, Škotijos ar Velso. Aš ne visada imuosi spręsti mokesčių strategijos, čia geriau brokeris arba buhalteris. Bet transporto prasme reikia suprasti: be muitinės duomenų krovinys į UK normaliai nevažiuos.

DUK apie kainas ir terminus

Ar krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu reiškia, kad aš nieko nedarau?

Ne visai. Jūsų dalis – duoti tikslius duomenis, paruošti dokumentus, patvirtinti sąlygas ir būti pasiekiamu, jei reikia papildomos informacijos. Vežėjas gali tvarkyti logistiką, bet jis negali išgalvoti, kas yra dėžėje, jei sąskaitoje parašyta tik „parts“. Visapusiškas aptarnavimas palengvina procesą, bet neatima atsakomybės už teisingus duomenis. Kuo tvarkingiau pradėsite, tuo mažiau staigmenų bus kelyje.

Kiek laiko trunka krovinių gabenimas į UK nuo Lietuvos?

Jei krovinys paruoštas, dokumentai tvarkingi, o transportas sutartas, į Londoną ar pietų Angliją dažnai gaunasi per 3–5 darbo dienas. Į Manchester, Leeds ar Birmingham gali būti panašiai, bet priklauso nuo gavėjo lango. Į Škotiją, pavyzdžiui, Glasgow ar Edinburgh, kartais 5–7 dienos. Doverio eilių tiksliai neatspėsiu, ypač vėjuotu oru. Pats nemėgstu tų eilių, bet jos realybė.

Kodėl kaina kartais pasikeičia po pirminio pasiūlymo?

Kaina keičiasi, kai išaiškėja tikrieji matmenys, svoris, iškrovimo sąlygos arba muitinės poreikiai. Kartais klientas pasako „standartinė paletė“, o ji iš tikrųjų yra nestandartinė ir dar sunkiai prieinama. Būna ir blogesnių atvejų – kai kuri įmonė duoda pigią kainą, o po to moka už kiekvieną čiaudėjimą. Normalu, kad papildomos paslaugos kainuoja, bet jos turi būti aiškiai pasakytos iš anksto.

Ar pigiau vežti pilną sunkvežimį ar dalinį krovinį?

Ne visada. Jei turite 2–4 paletes, groupage beveik visada logiškesnis. Jei turite 20–33 europalečių arba didelį tūrį, pilnas sunkvežimis gali būti pigesnis vienam vienetui. Reikia žiūrėti ne tik į sąskaitą, bet ir į riziką, terminą bei perkrovimus. Daliniame krovinyje jūsų paletė keliauja su kitų krovinių planu, tad terminas gali būti lankstesnis, bet ne visada greitesnis.

Ar galima derėtis dėl kainos, kai važiuojama reguliariai?

Žinoma, galima ir dažnai net reikia. Reguliariems maršrutams galima fiksuoti savaitinius įkainius, planuoti transportą iš anksto arba jungti siuntas. Bet derėjimasis turi būti realus, ne „o gal dar 40 procentų pigiau“. Logistikoje per mažas maržas kažkas vistiek atidirba – vairuotojas, sandėlis arba dokumentų tikrinimas. Gera kaina yra ta, kuri leidžia vežti stabiliai, o ne vieną kartą ir paskui dingti.

Ką reiškia „iki durų“ ir ar tai tikrai iki durų?

Priklausomai nuo sutarties. Kai kuriems „iki durų“ reiškia iki sandėlio vartų, kai kuriems – iki rampos, kai kuriems – iki vietos, kur galima privažiuoti 13,6 m puspriekabe. Jei reikia tail lift, Moffett, nešiojimo į vidų ar pristatymo į butą, tai jau papildoma paslauga. Todėl klausimas „iki kurių durų?“ nėra priekabiavimas. Tai normalus logistikos klausimas, kuris taupo ginčus vėliau.

DUK apie pakavimą, draudimą ir specialius krovinius

Kaip reikia ruošti paletes, kad jos išgyventų kelionę?

Paletės turi būti tvirtos, krovinys sutrauktas, kampai apsaugoti, o plėvelė uždėta ne tik dėl grožio. Jei daiktai juda viduje, kelionė iki UK tai parodys. Aukštis, svoris ir pakrovimo pusės taip pat svarbios. Kartais užtenka vienos blogai priveržtos dėžės, kad visa paletė virstų galvos skausmu gavėjui. Jei prekė jautri, rašykite ant pakuotės ir pridėkite instrukciją vairuotojui.

Ar reikia draudimo, jei vežėjas sako, kad CMR viską dengia?

CMR nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Vežėjo atsakomybė turi ribas, o ginčai dėl pažeidimo priežasties gali užtrukti. Jei krovinys brangus, trapus ar sunkiai pakeičiamas, draudimas yra protingas dalykas. Yra situacijų, kai klientas sutaupo 30–80 € ir paskui gauna žinią, kad paletė daužta. Tada jau kalba kitokia. Draudimas ne viską padengia, bet bent jau duoda tvarką, kai nutinka bėda.

Ar gabenate krovinius su temperatūriniu režimu?

Taip, bet čia reikia aiškiai pasakyti, koks režimas reikalingas: šaldytas, pašildytas, tiesiog apsauga nuo šalčio. Maistas, vaistai, cheminė produkcija ar kai kurios elektronikos dalys gali reikalauti skirtingų sąlygų. Reikalingas duomenų registravimas? Termografai? Tam tikras temperatūros intervalas? Visa tai turi būti sutarta prieš pakrovimą. Kitaip po to ginčijamės, ar šaldytuvas „pakankamai gerai“ dirbo.

Ar galima vežti ADR krovinius į Angliją, Škotiją ar Velsą?

Galima, bet ADR nėra paprastas „uždėjome lipduką ir važiuojam“. Reikia tinkamos pakuotės, dokumentų, vairuotojo pažymėjimo, transporto žymėjimo ir kartais leidimų. Ne kiekvienas vežėjas turi teisę ar norą vežti pavojingus krovinius. Jei klientas pamiršta pasakyti, kad prekė yra ADR, tai jau rimta problema. Tokiais atvejais geriau sustoti ir pasitikrinti, negu rizikuoti sankcijomis ar saugumu.

Ką daryti, jei prekės yra per ilgos ar per sunkias?

Tada nuo pat pradžių reikia kalbėti apie негабарitinį arba specialų transportą. Standartinis tentas turi savo ribas, o 2,6 m aukščio ar labai ilgas krovinys gali tiesiog netilpti. Turėjome situaciją, kai detalės atrodė „tik šiek tiek ilgesnės“, bet iškrovimo aikštelėje nebuvo kur manevruoti. Reikėjo keisti grafiką ir techniką. Todėl brėžiniai, nuotraukos ir pakrovimo schema yra ne kaprizas.

Ar galite paimti krovinį be pakuočių arba iš sandėlio?

Galima, bet tada reikia aiškiai sutarti, kas atsako už pakrovimą ir apsaugą. Jei krovinys be pakuočių, jis gali būti braižomas, dulkėti ar pažeistas perkraunant. Sandėlio paslauga gali apimti priėmimą, perskaičiavimą, etiketavimą, laikiną saugojimą. Tai patogu, kai siuntos renkamos palaipsniui. Tik nereikia manyti, kad sandėlys pats sugalvos, kaip viską geriau supakuoti.

DUK apie pristatymą, problemas ir po-Brexit realybę

Ką daryti, jei krovinys įstrigo muitinėje?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko trūksta: HS kodo, vertės, licencijos, EORI, deklaracijos duomenų. Tada taisoma informacija ir perduodama brokeriui arba vežėjui. Nėra ko nervintis, bet reikia greitai reaguoti, nes už stovėjimą dažniausiai mokama. Geriausia prevencija – dokumentus tikrinti prieš išvykstant. Kai krovinys jau stovi, visi tampa labai užsiėmę, o laikrodis eina.

Ar galite pristatyti į Amazon FBA sandėlius?

Taip, bet Amazon turi savo taisykles: etiketės, paskyrimai, pakuotės reikalavimai, kartais griežti langai. Jei nėra appointment arba etiketės neteisingos, krovinį gali atmesti. Tokiu atveju atsiranda papildomas sandėliavimas, grąžinimas arba pakartotinis pristatymas. Todėl prieš vežant reikia patikrinti ne tik adresą, bet ir Amazon sistemos duomenis. Čia smulkmenos labai greitai tampa didelėmis išlaidomis.

Ką reiškia POD ir kodėl jo visi prašo?

POD yra proof of delivery, tai pristatymo patvirtinimas. Jame matyti, kas priėmė krovinį, kada, kartais su parašu arba pastabomis. Buhalterijai tai svarbu, klientui svarbu, vežėjui irgi, nes tai uždaro procesą. Jei POD nėra, prasideda klausimai: ar pristatyta, ar ne, kas pasirašė, kodėl vėluota. Todėl geras vežėjas PODą tvarko ne kaip popiergalį, o kaip normalų darbo įrodymą.

Ar galima keisti pristatymo adresą kelyje?

Įmanoma, bet ne visada paprasta. Reikia patikrinti, ar vairuotojas turi darbo laiko, ar naujas adresas tinka maršrutui, ar nėra muitinės ar dokumentų pokyčių. Jei keičiamas adresas iš Londono į Edinburgh, tai jau ne „truputį pakeliui“. Gali atsirasti papildoma kaina ir naujas pristatymo langas. Todėl adresus geriau patvirtinti prieš išvykimą, o ne tada, kai sunkvežimis jau kerta Vokietiją.

Kodėl kartais vairuotojas neatvažiuoja tiksliai tą valandą?

Nes logistikoje yra kelių, keltų, eilių, sandėlių, muitinės ir žmonių. Kartais vairuotojas įstrigo prie Doverio, kartais Birmingham sandėlis neleido įvažiuoti, nes atvyko 20 minučių anksčiau. Būna ir taip, kad gavėjas pats nebuvo pasiruošęs iškrauti. Todėl langai yra langai, ne chirurginė operacija. Geri vežėjai informuoja, blogi – dingsta ir tada visi spėlioja, kur tas krovinys.

Ką daryti, jei gavėjas pastebėjo pažeidimą?

Nieko neslėpti ir viską fiksuoti iškart. Reikia nuotraukų, pastabų POD’e, pažeistos pakuotės aprašymo, svorio patikrinimo, jei įmanoma. Jei parašoma „priimta be pastabų“, vėliau pretenziją vesti sunkiau. Turėjome atvejį, kai paletė atrodė tvarkinga iš viršaus, bet apačioje buvo įlenkta. Be nuotraukų būtų buvę labai sunku ką nors įrodyti. Todėl fiksuoti reikia greitai, ramiai ir konkrečiai.

Ar visapusiškas aptarnavimas apsaugo nuo visų problemų?

Ne. Jis sumažina riziką, sutvarko procesą ir duoda žmogų, kuris sprendžia klausimus, bet stebuklų nėra. Oro sąlygų, muitinės tikrinimų, sandėlių chaoso ar klaidingų duomenų iki galo nepanaikinsi. Todėl geriausias variantas – rinktis patyrusį partnerį, duoti tikslius duomenis ir neturėti iliuzijų. Krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu veikia gerai tada, kai visos pusės supranta savo dalį.

Išvada

Jei planuojate siųsti prekes į Jungtinę Karalystę, žiūrėkite ne tik į kainą, bet į visą grandinę: dokumentus, muitinę, pakrovimą, maršrutą, draudimą, pristatymo langą ir POD. Geras pervežimas į UK prasideda nuo paprastų, bet tikslių duomenų. Krovinių gabenimas į UK su visapusišku aptarnavimu nėra magija, tik normali logistika be paliktų spragų.