Krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis

Krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis nėra tik „pakrauname, nuvežame, iškrauname“. Po „Brexit“ viskas pasidarė lėčiau, popierių daugiau, o smulkios detalės pradėjo kainuoti daugiau nei senas geras variklio triukšmas. Klientui svarbiausia suprasti, kas vyksta nuo pasiūlymo iki pristatymo į Mančesterį, Birmingamą, Londoną ar Aberdyną. Papildomos paslaugos gali būti muitinis įforminimas, pakavimas, sandėliavimas, kėlimo platforma, montavimas, grąžinimai ar pristatymas į aukštą. Kartais būna sklandžiai. Kartais – na, pasakysiu žmogiškai – būna chaosas.

DUK

Krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis – kas iš tikrųjų įeina?

Kokios papildomos paslaugos dažniausiai užsisakomos?

Dažniausiai klientai prašo ne pačio vežimo, o to, kas aplink jį. Pavyzdžiui, pakavimo ant euro palečių, tempimo plėvele, etikečių klijavimo, muitinio deklaravimo, sandėliavimo prieš išsiuntimą, tail lift, dviejų žmonių iškrovimo arba pristatymo į patalpą. Kai kurie nori, kad krovinys būtų nufotografuotas prieš pakrovimą. Tai nėra kaprizas, ypač kai vežama brangi įranga.

Koks krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis kainuoja?

Kaina priklauso nuo to, ar vežate vieną paletę, ar pilną 13,6 m puspriekabę. Grupiniam kroviniui orientacinė kaina gali būti apie 120–250 € už kubinį metrą arba 80–180 € už paletę, priklausomai nuo svorio ir maršruto. Pilnas krovinys iš Lietuvos į Angliją dažnai svyruoja apie 2 500–4 500 €, bet kuras, keltas ir eilės viską greitai sujaukia. Tail lift gali kainuoti 25–80 €, sandėliavimas 5–15 € už paletę per dieną. Geriausia prašyti sąmatos su eilutėmis, ne „kažkaip susitvarkysim“.

Ar geriau rinktis grupinį ar pilną krovinį?

Jei turite 1–6 paletes, dažniausiai prasmingas grupinis krovinių pervežimas. Jei turite 15–33 euro palečių, pilnas krovinys jau atrodo protingiau, nes mažiau rankų, mažiau perkrovimų, mažiau rizikos. Tarpas yra tas bjaurus vidurys, kur reikia skaičiuoti. Vienas klientas taupė rinkdamasis grupinį, bet dėl dviejų savaičių sandėliavimo Birmingame sumokėjo daugiau. Taip, taip būna.

Ar galima užsisakyti pakrovimą ir iškrovimą be forklifto?

Galima, bet reikia sakyti nuo pat pradžių, ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie ramp os. Jei sandėlyje nėra krautuvo, reikia tail lift, dviejų vyrų komandos arba papildomo kėlimo įrenginio. Kartais užtenka palečių vežimėlio, bet tik ant lygaus paviršiaus. Jei krovinys 400 kg ir dar sunkiai juda, nereikia meluoti sau. Geriau sumokėti už paslaugą nei laukti tris valandas ir gauti laukimo mokestį.

Ar įmanoma pristatyti į Londoną ar kitą centrą be papildomų mokesčių?

Įmanoma, bet „be papildomų mokesčių“ reikia tikrinti labai atsargiai. Londone gali atsirasti ULEZ, congestion charge, stovėjimo leidimai, laukimas dėl siaurų gatvių. Jei pristatymas į centrą, pavyzdžiui, EC arba SW pašto kodu, reikia žinoti, ar vairuotojas gali privažiuoti prie durų. Buvo atvejis, kai krovinys stovėjo 90 minučių, nes klientas neatidarė šlagbaumo. Maža detalė, didelė sąskaita.

Krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis ir dokumentai

Kokių dokumentų reikia po Brexit?

Paprastai reikia komercinės sąskaitos, pakuočių lapo, CMR važtaraščio, EORI numerio, prekės kodo ir muitinės deklaracijų. Jei prekės grįžta, remontuojamos arba laikinai išvežamos, gali prireikti papildomų procedūrų. Asmeniniams daiktams reikia sąrašo ir vertės. Jei prekės ADR, reikia saugos duomenų lapo ir tinkamo žymėjimo. Popieriai nėra biurokratijos žaidimas, jie leidžia kroviniui judėti per Doverį, Kalė ar Zeebrugge.

Kas yra EORI ir kodėl be jo sunkiai juda krovinių gabenimas į UK?

EORI yra muitinės identifikacijos numeris. ES įmonei dažniausiai reikia ES EORI, o JK importuotojui – GB EORI. Jei prekės eina į Šiaurės Airiją, kartais atsiranda XI EORI istorija. Be numerių deklaracija tiesiog nekrenta į sistemą, o krovinys stovi. Aš ne visada 100% žinau naujausią muitinės niuansą be patikrinimo, nes taisyklės keičiasi. Todėl geriau pasitikrinti su muitinės brokeriu, nei spėlioti kavinėje.

Kodėl commodity code kartais sugadina visą planą?

Commodity code, arba prekės kodas, nusako muitą, PVM tvarką, licencijas ir kartais draudimus. Jei baldams parašote „mediena“, muitinė tikrai nusišypsos, bet ne maloniai. Reikia konkretaus kodo pagal medžiagą, paskirtį ir sudėtį. Klaidingas kodas gali sustabdyti siuntą Duvro aikštelėje. Buvo situacija, kai dėl vieno netikslaus žodžio sąskaitoje klientas pamatė didesnį muitą. (Tiksliau – vienas krovinio vienetas, ne „viena paletė“, nes paletės dydžiai skiriasi.)

Kas atsakingas už muitą ir PVM?

Tai priklauso nuo sutarties, Incoterms ir to, kas nurodytas kaip importuotojas. DAP dažniausiai reiškia, kad pirkėjas susitvarko muitą ir PVM JK. DDP reiškia, kad pardavėjas stengiasi viską įtraukti į kainą, bet ne visada tai išeina švariai. EXW beveik viską meta pirkėjui. Blogiausia, kai visi sako „mes sutarėm“, o popieriuje nieko nėra. Tada prasideda skambučiai, kur visi kalba greitai ir niekas nesupranta.

Ar galima vežti asmeninius daiktus į Angliją, Škotiją ar Velsą?

Galima, bet asmeniniai daiktai nėra tas pats, kas prekių partija. Reikia sąrašo, maždaug vertės, kartais įrodymo, kad kraustotės arba perkeliate gyvenamąją vietą. Alkoholis, tabakas, maistas, augalai, vaistai – čia jau prasideda apribojimai. Jei vežate seną sofą ir dėžę su indais, viskas paprasčiau. Jei vežate „asmeninius daiktus“, o viduje yra 20 naujų televizorių, muitinė to nepirks. Sąžiningumas čia pigesnis už aiškinimąsi.

Krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis: kaina, terminai ir rizikos

Kada krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis tampa brangesnis?

Brangiau tampa tada, kai atsiranda tai, ko pasiūlyme nebuvo. Pavyzdžiui, laukimas, pakartotinis pristatymas, sandėliavimas, tail lift, dviejų vyrų iškrovimas, pristatymas į aukštą, Londono zonos mokesčiai arba muitinės klaidos. Jei klientas pakeičia adresą iš Mančesterio į Highlands, kaina taip pat šoks. Vienas papildomas skambutis nieko nekainuoja, bet dešimt pakeitimų jau keičia visą maršrutą. Todėl pasiūlymas turi būti konkretus, ne „nuo“ ir be pabaigos.

Kodėl terminas „rytoj pristatysime“ ne visada reiškia rytoj?

Nes transportas nėra magija, nors kartais norėtųsi, kad būtų. Reikia dokumentų, vairuotojo, vietos keltui, muitinės praleidimo, iškrovimo adreso ir kontakto, kuris atsako. Jei krovinys paruošiamas 17:30, o dokumentai atkeliauja 19:10, „rytoj“ jau tampa gražus, bet netikras žodis. Kartais ekspresas veikia per 24–48 val., bet ne su sudėtingu kroviniu. Ir taip, aš vis dar pykstu, kai kas nors siunčia dokumentus nuskenuotus kreivai.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į UK?

Pilnas krovinys iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos į Angliją dažniausiai trunka 2–4 dienas, jei viskas tvarkingai. Grupinis krovinių pervežimas gali užtrukti 4–8 dienas, nes dar renkami kroviniai ir daromi persikrovimai. Į Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją pridėkite laiko. Jei yra muitinės problema, šventės ar blogas oras, terminai tirpsta. Gerai suplanuotas maršrutas nėra greičiausias, jis yra toks, kuris nenužudo nervų.

Kas nutinka, jei klientas neatsako telefonu?

Tada vairuotojas stovi, o laikas eina. Dauguma vežėjų turi nemokamą laukimo laiką, pavyzdžiui, 30–60 minučių, bet po to pradeda skaičiuoti. Jei niekas neatidaro, nėra forklifto arba adresas neteisingas, krovinys gali būti grąžintas į sandėlį. Buvo atvejis, kai Londono biuras išėjo „pietų“ dviem valandom, o telefono niekas nekėlė. Tai nėra transporto problema, tai organizacinė duobė.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Mano nuomone, taip, jei krovinys brangesnis nei standartinė CMR atsakomybė. CMR riboja atsakomybę maždaug pagal svorį, o ne pagal rinkos vertę. Jei vežate elektroniką, medicininius prietaisus ar dizainerio baldus, vien „kaip visada“ gali būti per mažai. Papildomas draudimas kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės. Yra įmonių, kurios sako „viskas apdrausta“, bet sąlygų niekas neparodo. Prašykite raštu.

Krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis sudėtingiems kroviniams

Ar gabenate baldus, stakles, įrangą ar automobilių dalis?

Taip, tokie kroviniai važiuoja nuolat, tik kiekvienam reikia savo logikos. Baldams reikia apsaugos nuo kampų, drėgmės ir braižymo. Staklėms reikia svorio centro, kėlimo taškų, kartais demontavimo. Automobilių dalys dažnai kvepia tepalais, todėl reikia tinkamo pakavimo. Jei klientas atsiunčia nuotrauką su užrašu „maža detalė“, o ten 600 kg plieno, prasideda pokalbis iš naujo. Nuotraukos, matmenys ir svoris sutaupo daug nervų.

Ką daryti su ADR, temperatūra ar trapiais kroviniais?

ADR kroviniams reikia UN numerio, klasės, pakuočių grupės, saugos duomenų lapo ir tinkamų ženklų. Temperatūriniam kroviniui reikia režimo, pavyzdžiui, +2/+8 °C arba -18 °C, ir kartais duomenų registratoriaus. Trapiems kroviniams reikia ne tik putplasčio, bet ir transportavimo plano. Čia negalima sakyti „gal telpa šalia“. Gali netilpti, gali prasiskverbti kvapas, gali būti draudimas.

Ar galima atlikti grąžinimus iš UK atgal į Lietuvą?

Galima, ir tai vadinama grąžinamąja logistika arba reverse logistics. Svarbu turėti RMA numerį, grąžinimo priežastį, originalius dokumentus ir aiškų muitinės statusą. Jei prekė buvo eksportuota ir grįžta kaip remontuojama, negalima jos traktuoti kaip paprasto naujo importo. Kartais naudinga pirmiausia atvežti į sandėlį Nyderlanduose ar Belgijoje, tada tvarkingai siųsti toliau. Bet ne visada, nes papildomas taškas reiškia papildomą laiką.

Koks skirtumas tarp DAP, DDP ir EXW?

EXW reiškia, kad pirkėjas organizuoja paėmimą nuo pardavėjo durų ir beveik viską tvarko pats. DAP – pardavėjas pristato į vietą, bet pirkėjas dažniausiai tvarko importą. DDP – pardavėjas deklaruoja, kad viskas įskaičiuota, įskaitant muitus ir mokesčius, bet praktikoje tai reikia tikrinti labai griežtai. Problema ta, kad žmonės naudoja šiuos terminus kaip etiketes, o sąlygų neskaito. Tada sąskaita ateina kaip šaltas dušas.

Kodėl sandėliavimas kartais gelbsti, o kartais tik didina sąskaitą?

Sandėliavimas gelbsti, kai reikia sujungti kelias siuntas, palaukti dokumentų arba laukti montuotojų. Pavyzdžiui, vienas klientas vežė įrangą į Liverpulį, bet patalpos nebuvo paruoštos, todėl 48 valandos sandėlyje išgelbėjo visą projektą. Bet jei sandėliavimas atsiranda dėl netvarkos, kaina auga kasdien. Yra nemokamų laikymo langų, yra mokamų, yra tokių, apie kuriuos sužinoma per vėlai. Todėl sandėliavimą reikia planuoti, ne tik minėti.

Krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis – kaip užsakyti be galvos skausmo

Kokią informaciją reikia pateikti prieš užsakymą?

Pirmiausia reikia žinot krovinio pobūdį, kiekį, svorį, matmenis, palečių tipą, vertę, HS kodą, pakrovimo ir iškrovimo adresus su pašto kodais. Dar reikia kontaktų, darbo valandų, ar yra krautuvas, ar reikia tail lift, ar galima krauti vieną ant kito. Jei krovinys brangus, prašykite draudimo varianto. Jei yra montavimas, reikia nurodyti, kas už jį atsako. Kuo daugiau normalios informacijos, tuo mažiau staigmenų.

Kaip atpažinti gerą vežėją nuo „viskas įskaičiuota“ pasakojimo?

Geras vežėjas klausia nepatogių klausimų. Jis nori matmenų, nuotraukų, prekės kodo, iškrovimo sąlygų, kontakto žmogaus telefono. Blogas variantas sako „nesijaudinkit, mes viską sutvarkysim“, bet pasiūlyme nėra nei muitinės, nei laukimo, nei papildomų paslaugų. Žiūrėkite tarptautinių pervežimų patirtį, atsiliepimus, ar jie aiškiai rašo sąlygas. Jei po pirmo pokalbio jaučiatės ramiau, tai geras ženklas. Jei jaučiatės, kad kažkas slepiama, greičiausiai slepiama.

Ką daryti, jei gavote per mažą pasiūlymą?

Pirmiausia nešokti į džiaugsmą. Per mažas pasiūlymas dažnai reiškia, kad kažko jame nėra. Gali nebūti muitinio įforminimo, tail lift, Londono mokesčių, draudimo, savaitgalio pristatymo ar realaus laukimo laiko. Paprašykite, kad pasiūlymą išskaidytų eilutėmis. Jei įmonė atsisako arba siunčia vieną bendrą sumą be paaiškinimo, aš būčiau atsargus. Transporto rinkoje pigu kartais kainuoja brangiai, ypač kai krovinys jau stovi pasienyje.

Ar verta derinti transportą su montavimu?

Verta, jei montuotojai jau dirba su jūsų produktu ir žino, kaip jį tvarkyti. Tuomet viena komanda gali atvežti, iškrauti, sumontuoti, patikrinti ir surinkti pakuočių atliekas. Bet reikia aiškiai sutarti, kas atsakingas, jei baldas atvažiuoja sveikas, o sumontavus atsiranda įbrėžimas. Ar tai transporto, ar montavimo klaida? Be tokio susitarimo prasideda piršto badymas. Geriausia viską fiksuoti nuotraukomis prieš ir po darbų.

Koks mano paprastas patarimas prieš pasirašant?

Turėkite vieną lapą su viskuo: krovinys, vertė, adresai, kontaktai, terminai, Incoterms, kas moka muitą, kokios papildomos paslaugos įtrauktos. Jei ko nors nėra raštu, manykite, kad to nėra. Paprašykite patvirtinimo el. paštu, ne tik žinutėje „ok“. Transportas yra gyvas dalykas, bet popierius vis tiek gelbsti. Ir nepamirškite – normalus vežėjas nebijos atsakyti į konkrečius klausimus. Bijoti reikia tada, kai visi tik skuba.

Išvada

Krovinių gabenimas į UK su papildomomis paslaugomis veikia tada, kai prieš kelionę žinote, kas dedama ant palečių, kas moka muitą, kur yra iškrovimo vieta ir kas gali atsukti telefoną. Paslaugos nėra dekoracija; jos saugo laiką, pinigus ir nervus. Geriausia taisyklė: neprašykite mažiausios kainos, prašykite aiškios kainos. Jei pasiūlyme nėra detalių, jos tikriausiai atsiras sąskaitoje. Ir taip, kartais geriau palaukti dieną, nei paskui tris dienas aiškintis Duvro aikštelėje.