Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: žaislų logistika be pamokų

Sveiki, taigi vėl kalbėsim apie tą patį – Angliją ir tą joje įvykusį „Brexitą“. Dirkbu su krovinių gabenimu į Jungtinę Karalystę jau beveik dvidešimt metų, ir nuo tada, kai jie išėjo iš ES, viskas pasikeitė. Anksčiau užkeliavai į sunkvežimį važiavo iki Londono ar Mančesterio, iškraudai ir viskas. Dabar? Darbas su muitinės deklaravimu ir dokumentais užima daugiau laiko nei patvažiavimas. Ypač kai kalba eina apie žaislus. Tai ne lentelės ar mediena, čia griežtai kontroliuojama prekė, todėl kiekviena klaida dokumentuose kainuoja brangiai. Geriau išklausyti patirtį iš pirmų lūpų, nei mokytis savo klaidų.

Dokumentai ir pradžios žingsniai

Kokius dokumentus reikia turti?

Tai pagrindas be kurio niekur neisi. Be abejo, reikia sandėliavimo kvitų (Packing List), komercinės sąskaitos (Commercial Invoice) ir CMR konosamento. Kadangi dabar krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę reiškia trečiosios šalies eksportą, būtina pateikti EX1 eksporto deklaraciją. Be to, jei sandėlias ne jūsų, reikės atstovavimo rašto, nes muitininkai tikrai patikrins, ar prekės priklauso jums. Vieną kartą važiavome iš Šiaulių su plastikinėmis detalėmis ir klientas pamiršo vieną kvitą, laukėme tris dienas pasienyje.

Ar reikia EORI kodą?

Absoliučiai taip, jei norite teisėtai vykdyti krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę procesą. EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodas – tai jūsų pilietinis logistikoje pasaulyje Europos Sąjungoje, o britams reikalingas atskiras JK EORI. Be jo jums niekas neišleis importo deklaracijos, o siunta stovės terminale. Užsiregistruoti galite elektroniniu būdu, tai nemokama, bet trunka kelias dienas, nedelskite paskutinę akimirką.

Kas daryti, jei prekės ne jūsų?

Tada būtinai reikia „Atstovavimo dokumento“. Vadinasi, jūsų vardu padarysime visas formalumas, nors prekės priklauso kitam asmeniui ar įmonei. Tai labai dažna situacija, kai tarpininkaujame, be to, britai dabar labai griežtai žiūri, kad deklaraciją pateiktų tas, kas faktiškai turi teisę valdyti siuntą. Štai kaskart krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę tampa sudėtingesnis, jei šio lapo nėra.

Ką tiksliai turi rodytiInvoice?

Joje turi būti aiškiai parašytos prekės, jų svoris, tinkamas prekių kodas (HS kodas) ir kilmės šalis. Negalima rašyti tiesiog „žaislai“, reikia specifikuoti – „ plastikiniai rinkiniai“, „mediniai žaislai“ ar pan. Muitininkas iš karto padaro pastabą, jei mato bendrinius pavadinimus. Geriau leisti broliukui Sidnėjui rašyti aiškiai, nei vėliau aiškintis terminale.

Muitinė, mokesčiai ir „nepatogios tiesos“

Ar mokėti PVM?

Į Jungtinę Karalystę vežant prekes, PVM (Pridėtinės vertės mokestis) mokamas importo metu. Jis sudaro 20% (daugeliui atvejų), tačiau yra išimčių, pvz., kai vertė mažesnė nei 135 svarų Sterlingų, tuo atveju galima taikyti „specialiąją procedūrą“, kai mokėtojas gali būti gavėjas Anglijoje. Visada patikrinkite, ar gavėjas turi „postponed VAT“ sąskaitą, tai labai palengvina krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę procesą.

Ar yra muitai?

Jei žaislai pagaminti ES arba JK teritorijoje ir turite tinkamą kilmės dokumentą, muitų ( Import Duty ) nėra dėl prekybos susitarimo (eu–UK Trade and Cooperation Agreement). Bet jei žaislai atkeliauja iš Kinijos ar Vietnamo ir tiesiog tranzitu eina per Lietuvą, tada mokate tiek JK muitus, tiek ES muitus (jei grįžta atgal). Čia niekur neprašysite, tai griežta taisyklė.

Ką daryti, if manyti neketina?

Niekada nesakykite taip savo vadybininkui. Jei nesumokėsite mokesčių, siunta liks „Customs Hold“ režimu, kas kainuos brangiai saugojimo mokestį per dieną. Mano klientas Panevėžio vieną kartą atsisakė sumokėti importo PVM, manydamas, kad jis užsidėjo pirkėjui. Rezultate – sunkvežimis stovėjo Birmingemo „RTB“ terminalose penkias dienas, sąskaita už saugojimą viršijo pačios siuntos vertę.

Kaip užtikrinti, kad kodai teisingi?

Naudokite TARIC duomenų bazę arba klauskite konsultanto. Blogai pasirinktas HS kodas gali lemti neteisingą mokesčių apskaičiavimą. Žaislai dažniausiai patenka į 9503–9505 grupes, bet yra niuansų. Pavyzdžiui, elektriniai ratai ir paprasti ratai gali turėti skirtingus tarifus. Geriau praleisti valandą ieškant kodą, nei mėnesį ginantis su muitinės atstovu.

Ar verta naudoti muitinės tarpininką?

Pasakysiu tiesiai – ne visada, bet čia daugiau dėl patogumo. Jei krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę vyksta kasdienu metu, galite ir patys suvaldyti, bet dažniausiai klientams būna per daug galvos skausmo su tais portalais. Tarpininkas užima buroklinį darbą už mažą mokestį, o jums lieka tik patvirtinti mokėjimą. Pas mane, pavyzdžiui, dirba du ekspertai, kurie tik su tuo ir susiduria.

Techniniai žaislų reikalavimai

Ar CE ženklas dar galioja?

Oho, čia yra labai daug neaiškumų. Oficialiai CE ženklas JK priimamas tik iki tam tikros datos (buvo kalbama apie 2025 metus, bet gal jau pasikeitė? Geriau pasitikrinkite dabartines taisykles), o po to reikės UKCA (UK Conformity Assessed) ženklo. Dabar dar daugeliu atvejų CE užtenka, jei prekė atitinka ES standartus, bet vėliau viskas keisis. Nenukrypsta nuo tema, bet dar kartą – tai tikrai keblina krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę kiekvienam gamintojui.

Kas tas UKCA?

Tai naujasis britiškas atitikties ženklas, kuris pakeičia CE Jungtinės Karalystės rinkoje. Jis rodo, kad produktas atitinka britų techninius reikalavimus. Jei planuojate eksportuoti didelius kiekius, svarbu pradėti kurti techninę dokumentaciją jau dabar, kitaip vėliau liksite su sandėliais prikrauta prekių, kurių negalima parduoti. Tai tarsi tas pats CE, tik su „karališkuoju“ patvirtinimu.

Kodėl tikrina kilmę?

Nes jie nori užtikrinti, kad prekė ne iš Rusijos ar Baltarusijos (sankcijos) ar iš šalių, su kuriomis nėra prekybos susitarimų. Kilmės sertifikatas (Certificate of Origin) šiuo metu yra auksinis. Be jo prarasite muitų atleidimus. Prieš metų laiku teko gelbėti klientą, kuris pagamino kalėdinius pakabukus Lenkijoje, bet neturėjo dokumentų, teko važiuoti į fabriką gauti pažymos.

Ar reikia atlikti bandymus?

Žaislai turi būti atitinkantys EN71 standartus (Europoje) arba atitinkamus JK standartus. Dažnai muitinė gali paprašyti bandymų ataskaitos. Jei jos nėra – prekę grąžins atgal. Nemanau, kad kas nors nori sužinoti, kiek kainuoja grąžinti konteinerį su legvais į Lietuvą. Tai beveik bankrotas mažai įmonei.

Kas daryti su pakuotėmis?

Pakuotės turi būti atitinkančios apsaugos reikalavimus, ir svarbu, kad ant pakuočių būtų nurodytas amžius (pvz., „Nenakti vaikams iki 3 metų“). Be to, reikia vengti plastiškų maišelių, kuriuos vaikai gali užsidėti ant galvos, ten yra griežti storio reikalavimai. Ne tokia jau svarbu detalė krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę požiūriu, bet jei pakuočių kontroliuotojas pastebės – bus bauda.

Kainos, maršrutai ir logistika

Kiek laiko užtrunka važiuoti?

Viskas priklauso nuo maršruto. Jei važiuojate per Dublino uostą (Kalaisas/Doveris), tai tai yra greičiausia, bet eismo spūstys ten kasdieninės. Per ostlandą (Holis/Roterdamas) trunka ilgiau, bet kartais stabilesnė eiga. Į Londoną nueinu per 2–3 dienas, kai į Glazgow ar Škotijos kalnus gali tekti važiuoti ir dieną ilgiau. Žiemos metu viskas sustoja dėl sniego (pasižiūrėkite, kas nutiko M1 greitkelyje praėjusį metų sausį).

Kaip susiformuoja kaina?

Kainodara susideda iš degalų, vairuotojo darbo laiko, uosto mokesčių ir „ferry“ kainos. Taip pat įeina draudimas ir galbūt viktimo mokestis (Low Emission Zone Londono centre). Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę kainuoja brangiau nei į Vokietiją dėl formalumų. Vidutinė kaina svyruoja, Bet skambinkite, praskaičiuosiu konkrečiai. Nedarau to čia viešai, nes kiekvienas krovinys kitoks.

Ar brangu uoste praeiti?

Ferry bilietas kainuoja, o jį pridėjus prie kuro, gaunama nemaža suma. Be to, dabar reikia „Safety and Security“ deklaracijos (ENS), kurią reikia pateikti bent prieš valandą iki išvykimo. Jei ne - nenuvažiuosite. Tai pasidaro erzinantis mokestis, pridėtas prie sąskaitos, kurio anksčiau nebuvo.

Kokio tipo sunkvežimius naudojate?

Daugiausiai tai „tentalai“ (tent) arba šaldytuvai, jei prekės jautrios temperatūrai. Įsivaizduokite, kad vežate elektromobilius (ką dabar dažnai darome) – reikia specifinio transporto. Bet kai vežame tik žaislus (dėžės), užtenka standartinio 33 tonų vilkiko su 13,6 metro puspriekabe.

Galima vežti dalinį krovinią (LTL)?

Galima, bet tada kaina pagal kilogramą bus aukštesnė. Turime sukaupti keletą klientų į vieną sunkvežimį. Pavyzdžiui, vienas klientas siunčia kubilus į Bristolį, kitas ąsotas į Leedsą – susirenkame, važiuojame. Tačiau tai užtrunka ilgiau, reikia iškrauti-perkrauti tarpiniame sandėlyje. Jei jums skubu – geriau imti pilną sunkvežimį (FTL).

Ar ypač svarbu drausti siuntą?

Labai svarbu. Nors su krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę incidentai nutinka retai, bet uostuose ar „tranzito“ metu gali būti pavogta arba sudaužyta dėžė. Standartinis draudimas dengia apie 10 eurų už kilogramą, tačiau vertingiems žaislams (pvz., brangioms lėlėms) verta didinti draudimą. Vieną kartą mūsų vairuotojas perbiržė stabdžius prieš Birmingemu ir 3 dėžės nukrito – dėl draudimo viską atlygino, o kas be jo – turbūt bankrotavome.

Praktiniai patarimai ir išvados

Kur dažniausiai įstringa siuntos?

Pačiame Doverio uoste arba ties „Coquelles“ terminalu, jei trūksta dokumentų. Reali situacija: vairuotojas pamiršo spausdinti EX1 deklaraciją, jo neįleidžia į keltą. Ten eismo spūstys galioja tas pats kaip Lietuvoje, tik dar ten angliškas oras piktina visus. Taip pat dažnai stringa Mančesterio sandėliuose, kai kurjeriai negali išsiimti prekių dėl „Barcode“ problemų.

Kokios yra pavojingiausios vietos?

Londono „Low Emission Zone“ (LEZ) ir „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ). Jei variklis nebeatitinka standarto, gausite 160 svarų baudą (vieną dieną!). Ir nėra svarbu, kad jūs vos užvažiavote pristatyti prekę į sandėlį. Mano kolega praėjusią savaitę gavo tokią baudą, vos užvažiavo į neteisingą gatvelę.

Ar galima pristatyti tiesiai į parduotuvę (RDC)?

Galima, tai vadinama „Retail Distribution Centre“ pristatymu. Ten griežti langai, tikslios valandos (pavyzdžiui, tarp 14:00 ir 14:30). Jei pavėluosite – praleisite laiką, reikės važiuoti kitą dieną, o tai kainuoja. Didelės prekybos centrai (pvz., Tesco ar Sainsbury's) neleidžia atvykti anksčiau.

Kas daryti, jei vairuotojas negaliauškėja angliškai?

Tai didelė bėda, kai reikia bendrauti su britų muitinės pareigūnu ar uosto darbuotoju. Darbas su krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę reikalauja bent minimalios anglišklos. Mūsų vairuotojai turi „cheat sheets“ su pagrindinėmis frazėmis. Bet geriausiai, jei dispečeris gali paskambinti ir paaiškinti telefonu.

Ar verta derėtis tarpininkui?

Nesąžiningiems – ne. Jūs turite matyti pilną sąskaitą – kiek kainuoja kuras, keltas, darbas. Jei kas nors siūlo „viskas įskaičiuota“ už neįtikėtinai mažą kainą – tikrinkite tris kartus, ar nebus paslėpti „Additional charges“. Pora metų atgal viena firma kėlė kainas po to, kai siunta jau buvo Lietuvoje – tai bjaurus verslas.

Ar įmanoma susisiekti tiesiai su britų pirkėju?

Būtinai. Prieš išvykstant reikia sužinoti jų EORI kodą, sąskaitos mokėjimo datas ir kontaktus muitinei. Jei jie nepasiruošę priimti prekę, tuomet krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę tampa jūsų košmaru. Nustokite kviesti britus (tiems, kas dar netyčia skaito) pasiruošti, mes nenuvešame jums dokumentų galva.

Ką daryti su likusia prekių dalimi (pakuotėmis)?

Jei daugiau nebelieka, turite kreiptis į atliekų tvarkymo įmonę. Anglijoje tai labai griežtai reglamentuota. Negalima tiesiog palikti puspriekabės tuščios su tais plastikiniais įvyniojimais ir dėžėmis. Tam yra specialios vietos netoli Birmingemo, kur galima atiduoti perdirbimui už nedidelį mokestį.

Ar keičiasi kaina priklausomai nuo sezono?

Žinoma, prieš Kalėdas kaina šuoluoja aukštyn, nes visi veža dovanas ir žaislus. Tuo metu sunku surasti vilkikus. Rekomenduoju planuoti išvežimą jau rugsėjo mėnesį arba spalio pradžioje. Paskubėjimas gruodžio viduryje gali kainuoti dvigubai brangiau. Darbas su krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę tampa chaosu tą laiką.

Ar saugu važiuoti naktį?

Naktiniai reisai populiarūs, kadangi mažiau eismo, bet uostai dirba pagal grafiką. Tereikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimą (tachografą). Negalima įsivaizduoti, kad vairuotojas gali važiuoti 10 valandų iš eilės sustodamas tik pilti degalų. Angliškai policija tai tikrina labai griežtai. Kad ir ką būtų, saugumas pirmiausia.

Kaip elgtis su avarija?

Skambinti mums, o ne britų policijai (jei nėra žmonių sužeistų). Mes organizuosime techninę pagalbą. Anglijoje stogų aptarnavimas gali atvykti per 4 valandas, bet tai kainuoja. Visa tai draudžiama, jei turite „Casco“ draudimą. Vienkartą mūsų sunkvežimiams nuvažiavo ratas tiesiuose, ir galimybė susisiekti su vietiniu servisu išgelbėjo laiką.

Ar svarbu, kur yra gamykla Lietuvoje?

Taip, jei esate prie pat paties sienos su Lenkija, pavyzdžiui, Marijampolėje, tai susirinkti krovinį į Vilniaus hubą gali trukti ilgiau. Deriname maršrutus taip, kad važiuotų tuščias kuo mažiau. Bet kai grobis didelis, užvažiuosime ir į Klaipėdą, ir į Uteną.

Kokias bendroves pasitikite?

Negaliu įvardinti konkretų, kad neatrodytų, kad reklamuoju. Pasitikinkite tomis, kurios turi biurus arba sandėlius Anglijoje – tai padeda spręsti problemas „realiu laiku“. Mūsų partneris Glazgve turi tik 2 vyrus, bet jie išsprendžia daugiau nei didelė korporacija.

Kas nutinka su siunta, jei gavėjas bankrutuoja?

Tai blogiausias scenarijus. Siunta lieka sandėlyje (tol, kol atsiranda pirkėjas) arba grąžinama atgal, jei mokėjo. Tokiu atveju reikės apmokėti grąžinimo išlaidas. Nuo to niekas neapsauga, nebent tai įrašyta į sandėliavimo sutartį. Deja, taip verslas kartą suka.

Ar galima siųsti pavienes dėžutes?

Taip, kurjeriai (pvz., DPD, UPS) tai daro gerai. Bet kai kalbame apie krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę, aš kalbu apie pilnus sunkvežimus. Pavienes dėžutes geriau siųsti tiesiog per paštą, jei vertė nedidelė, o jei tai 200 kg – tuomet jau mūsų reikalas.

Kaip greitai galiu gauti pasiūlymą?

Parašykite man el. paštu arba skambinkite. Paprastai per valandą jau turiu jūsų užklausą analizuojamą. Reikia tik nurodyti, kiek daugiau mažiau sveria ir kuriai būtų pristatyta. Kiekvienas krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę pasiūlymas yra individualus.

Kas su vairuotojo vizais?

Dėl „Brexito“ mūsų vairuotojai turi turėti pasus, o keletas iš jų netgi turėjo gauti vizas, jei norėjo ilgiau užeiti ar dirbti ten (nors retai). Geriau darbuotojams turėti „Green Card“ draudimą. Būkite tikri, kad viskas tvarkoje su dokumentais, kitaip vairuotoją neįleis į šalį. Tai dabar standartinė patikra.

Trumpai tariant, geriausia būti pasiruošusiam. Nėra nieko blogiau nei stovėti pasienyje su pilna žaislų puspriekabe sužinojus, kad trūksta vieno parašo ant popieriaus. Pasitikėkite patyrusiais logistika, susitarkite su britų pirkėjais iš anksto ir tikrinkite tuos dramblio kaulo (arba plastiko) ženkliukus ant pakuotės. Tada krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę taps ne košmaras, o kasdienė, pelninga rutina.