Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su stebėjimu: Praktikos patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti viena – po „Brexit“ pasaulis pasikeitė visiškai. Anksčiau krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su stebėjimu buvo kaip važiavimas parduotuvėn, o dabar tai tikras slalomas tarp muitinės formų ir vairuotojų nuovargio. Dauguma klientų mano, kad paspaudžiant mygtuką „sekti“, jie matys realų laiką, tačiau realybėje dažnai matome tik paskutinę vietą, kur vairuotojas sustojo papietauti arba užpilti degalų. Štai kodėl reikia ne tik technologijų, bet ir žinojimo, kas vyksta už tos ekrano uždangos. Nors sistemos tobulėja, žmogiškasis faktorius vis dar daro didžiausią įtaką pristatymo terminams.

Dokumentai ir pradžios darbai

Ar man tikrai reikalingas EORI kodas, jei vežu tik dvi padėklas?

Be abejo, taip. Be šio kodo jūsų siunta tiesiog neužsiliess į Britaniją, o muitinės pareigūnai ją uždels sienoje. EORI numeris yra kaip asmens kodas prekybai – jį turi turėti tiek siuntėjas, tiek gavėjas, kitaip sistema nepaleis deklaracijos. Esu matęs atvejus, kai didelės partijos guldavosi sandėliuose savaitėmis tik todėl, kad kas nors užmiršta užpildyti vieną lauką registracijos formoje. Geriau jį gaukite iš karto, nei vėliau mokėsite baudas už saugojimą.

Kokius dokumentus privalu duoti vairuotojui išsireiškiant?

Būtinai CMR sąskaitą faktūrą ir pakavimo sąrašą. Be šių trijų lapų vairuotojas gali tiesiog būti nukreiptas atgal nuo sienos. Dar praverčia eksporto deklaracijos numeris, jeigu jis jau yra suformuotas – tai labai pagreitina procesą Doverio uoste. Kartais klientai klausia dėl sertifikatų, tačiau tai priklauso nuo to, ką tiksliai vežate – maistas ar chemija reikalauja daugiau.

Kas vyksta, jei sąskaitoje faktūroje nurodyta neteisinga prekės vertė?

Tai yra klasikinis būdas užsidirbti problemų su britų muitine. Jei vertė bus per maža, jie gali skirti didžiules baudas už mokesčių vengimą arba visiškai konfiskuoti siuntą. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė taip sutaupyti PVM, ir rezultate jo krovinys buvo uždelsytas trims mėnesiams. Geriau rašykite tiesą, nes jų sistemos dabar yra labai suderintos su mūsų muitinės duomenimis.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kaip prekes?

Negalima, arba bent jau nelegaliai. Jei vairuotojas bus sulaikytas ir paaiškės, kad tai ne prekybinis krovinys, o perkelti daiktai, gresia konfiskacija ir mokesčiai. Yra specialios procedūros „Transfer of Residence“, bet jos turi būti vykdomos oficialiai. Nereikia bandyti apgauti sistemos, ji tikrai to nemėgsta.

Kodėl reikia nurodyti HS (tarptautinio prekių) kodus?

Be jų muitinės pareigūnas neįvertins, kokį mokesčį taikyti. Tas kodas nusako, kas tai yra – ar tai medis, ar metalas, ar tekstilė. Jei nurodysite blogą kodą, gali būti, kad mokėsite didesnį veryklį. Aš visada sakau klientams – jei nežinote kodų, klauskite logistikos partnerio, nes savarankiškas spėjimas čia baigiasi prastai.

Muitinė ir „Brexit“ realijos

Kiek laiko trunka importo muitinės procedūra Jungtinėje Karalystėje?

Viskas priklauso nuo to, ar dokumentai tvarkingi. Jei viskas gerai, tai gali užtrukti valandą ar dvi, tačiau jei trūksta duomenų, gali eiti ir dienų. Esu matęs, kaip kroviniai stovėdavo Folkestone sandėliuose laukiant patikros. Britų sistema dabar labai griežta, net mažiausia klaida areštuoja deklaraciją.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis mums reikalingas?

T1 reikalingas, jei prekės keliauja per Europos Sąjungą arba iš jos, tačiau muitinė dar nebuvo atlikta galutinėje vietoje. Dažnai naudojama, kai vežame iš Lietuvos į UK per kitas šalis. Be šio dokumento negalima legaliai keliauti tranzitu, nes laikoma, kad prekės neįleistos į rinką. (Tiksliau sakant, jos yra tranzito režimu, kas leidžia nemokti mokesčių kelyje).

Ar galiu atlikti muitinę Lietuvoje, o ne Anglijoje?

Taip, tai vadinama „pre-lodging“ arba išankstinė deklaracija. Tai labai padeda išvengti eilių uoste. Tačiau reikia turėti patikimą brokerį Anglijoje, kuris galėtų užbaigti procesą. Aš visada rekomenduoju šį variantą, nes taip sutaupote daug laiko ir nervų, kai vairuotojas jau būna ten.

Kas daryti, jei britų muitinė pareikalauja papildomų tyrimų?

Tenka laukti. Jie gali pareikalauti atidaryti konteinerį arba paimti mėginius. Tai trunka ir laiko, ir pinigų, nes už tą patikrą reikia sumokėti. Buvo atvejis, kai mums teko laukti penkias dienas, nes įtiko, kad prekės neatitinka standartų. Niekas negalėjo nieko padaryti, tik laukti.

Ar tikrai dabar reikia mokėti PVM importuojant į JK?

Taip, tai viena didžiausių pokyčių po „Brexit“. Anksčiau galėjome naudotis mūsų PVM numeriais, dabar reikia susitarti su britų atstovu arba mokėti tiesioginį importo PVM. Tai sukelia pinigų srauto problemas, nes pinigai „užstringa“ iki tol, kol galite juos susigrąžinti.

Stebėjimas ir technologijos – kas iš tikrųjų vyksta

Kaip veikia krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su stebėjimu realiu laiku?

Dauguma sistemų naudoja GPS trackerius, įmontuotus į sunkvežimius arba vilkikus. Vairuotojas gali net nežinoti, kad jį stebi, tačiau koordinatės einą į serverį. Problema ta, kad uosto teritorijose arba tuneliuose signalas dingsta. Taigi, jei matote, kad vairuotojas stovi vietoje jau valandą, gali būti, kad jis tiesiog įvažiavo į keltą.

Kodėl sistemoje rodoma kita vieta nei kur vairuotojas sako, kad yra?

Dažnai būna delsos. GPS gali rodyti vietą prieš 10-15 minučių. Be to, jei vairuotojas pasuko į smulkią kelio atšaką, sistema gali rodyti pagrindinę kelią. Nereikia panikuoti, jei koordinatės šiek tiek nukrito nuo tikrosios. Geriausia tiesiog paskambinti vairuotojui, jei jis neatsiliepia, tuomet galvojame apie problemas.

Ar galima gauti pranešimus į telefoną apie krovinio judėjimą?

Yra daugybė programų, kur siunčia „push“ pranešimus, kai krovinys pasiekia tam tikrą tašką. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su stebėjimu dabar be to beveik neįsivaizduojamas. Tačiau atminkite, kad vairuotojai dažnai nustoja ryšio naktį, todėl nebus naujienų 3 valandą ryto.

Kas nutinka, jei GPS įrenginys sugenda?

Tada grįžtame prie senojo metodo – skambinimo vairuotojui. Aš asmeniškai dažniau pasitikiu žodžiu nei technika, kuri gali „užstringti“. Tačiau jei vairuotojas neatsiliepia, tai jau didelė problema, ir tenka skambinti dispečeriui. Būna, kad įrenginiai tiesiog išsikrauna.

Ar galiu matyti, kiek degalų liko vairuotojui?

Ne, tokios informacijos klientams nerodome. Tai yra privati informacija, susijusi su vairuotojo darbu. Galite matyti tik vietą, greitį ir, galbūt, variklio darbo laiką. Daugiau detalių nereikia, nebent jūs esate savininkas tos mašinos.

Kodėl kartais stebėjimo rodyklė šokinėja tarp dviejų miestų?

Tai dažnai būna dėl blogo signalo arba sistemos klaidos susiejant duomenis. Panašu, kaip kai žemėlapyje „užstringa“ vaizdas. Viskas susitvarko, kai vairuotojas išvažiuoja į atvirą vietą. Nereikia manyti, kad jis vairuoja 200 km/h tarp miestų.

Kainos, terminai ir nepageidaujamos staigmenos

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su stebėjimu vienam vilkikui?

Kainos svyruoja labai stipriai, dabar tai maždaug nuo 1,4 iki 2,5 euro už kilometrą, priklausomai nuo kuro kainos ir rinkos situacijos. Jei reikia skubaus pristatymo, kaina šokteli aukštyn. Taip pat įtakos turi ir tai, ar krovinys pavojingas, ar ne.

Ar brangiau vežti per tunelį ar per keltą?

Tunelis dažniausiai brangesnis, bet jis greitesnis ir užtikrina pastovų grafiką. Keltas gali būti pigesnis, tačiau jis priklauso nuo oro sąlygų – jei audra, kelto nėra. Aš asmeniškai dažniau renkuosi keltą, nes vairuotojai gali pailsėti, bet jei terminas dega, einam per tunelį.

Kas yra „demurrage“ mokestis ir kodėl jį moku tai aš?

Tai moestis už laiko praleidimą uoste arba terminaluje. Jei vairuotojas pavėlė atsiimti konteinerį arba muitinė užtruko ilgiau nei leidžiama, terminalas ima pinigus už kiekvieną pradėtą dieną. Tai gali būti labai brangu, todėl svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi iš karto.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, kurių nepasako iš karto?

Kartos kyla mokesčiai už „handling“ (krovos darbus) terminaluose, kurie nebuvo įtraukti į sutartį. Taip pat gali kilti mokesčiai už svorio patikrinimą, jei yra įtarimų. Visada klauskite, ar kaina galutinė, ar yra „excluding“ (išskyrus) pozicijų.

Kiek laiko užtrunka važiavimas iki Londono iš Vilniaus?

Idealiu atveju su keletu vairuotojų tai gali užtrukti apie 48-60 valandų. Tačiau realistiškai, su pietų pertraukomis, paildomis ir galimu eismu, skaitykite 3-4 dienas. Jei vienas vairuotojas, tai tuomet jau eina beveik savaitė, dėl poilsio laiko.

Ar įmanoma pristatyti krovinį tą pačią dieną, kai jis atvyksta į JK?

Jei muitinės procedūros atliktos iš anksto ir vairuotojas atvyksta anksti ryte – taip, įmanoma. Tačiau jei jis atvyksta popietę ar vakare, sandėliai jau gali būti uždaryti, o pristatymas numatomas kitą dieną. Reikia suprasti, kad Anglijoje darbo laikas griežtai laikomasi.

Praktiniai patarimai ir problemų sprendimai

Kas daryti, jei vairuotojas prarado dalį krovinius kelyje?

Pirmiausia reikia susisiekti su draudimo kompanija ir parengti pranešimą policijai. Be to, reikia padaryti nuotraukas vietovėje. Aš turiu vieną istoriją, kai vairuotojas užmiršo uždaryti galinę duris, ir viskas iškrito – tai buvo chaosas. Draudimas padengė nuostolius, bet reputacijos nepataisysi.

Ar galiu nusiųsti vairuotojui dokumentus el. paštu, kai jis jau važiuoja?

Galima, tačiau tai rizikuota. Vairuotojas gali neturėti spausdintuvo arba gero interneto ryšio. Geriau duoti spausdintinius lapus iš karto. Jei visgi siunčiate, tikrinkite, ar jis gavo juos į telefoną ir suprato, ką su jais daryti.

Kodėl vairuotojai niekada neatsiliepia į telefonus, kai jų labiausiai lauki?

Jie dažniausiai vairuoja arba ilsisi. Žinoma, yra ir tokių, kurie tiesiog nenori kalbėti, bet dažniausia tai saugumo klausimas. Aš visada sakau – jei nenutyla telefonas 5 minutes, tikriausiai viskas gerai, jis tiesiog negali atsiliepti.

Ar verta rinktis mažas, nežinomas pervežimo įmones dėl pigesnės kainos?

Nemanau. Esu matęs, kaip tos firmos dingdavo su užstatu arba palikdavo krovinius kelio šalelyje. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su stebėjimu reikalauja patikimo partnerio, kuris turi ryšių ten. Sutaupyti 100 eurų gali paverstis į tūkstančių nuostolį.

Kas nutinka, jei gavėjo Anglijoje nėra sandėlyje priėmimo metu?

Vairuotojas privalo laukti. Jei laukiama ilgiau nei 2 valandas (paprastai), imamas mokestis už laukimą – „waiting time“. Jis gali būti gana didelis, todėl visada derinkite laiką su gavėju iš anksto. Nereikia žaisti vairuotojo nervais.

Ar galiu keisti maršrutą, kai vairuotojas jau važiuoja?

Galima, bet tai kainuos. Keičiant adresą ar pridedant sustojimą, bus skaičiuojami papildomi kilometrai ir vairuotojo darbo valandos. Nerekomenduoju to daryti be labai svarbios priežasties, nes tai sužlugdo grafiką.

Kodėl taip sunku rasti grįžtamą krovį iš JK?

Dėl „Brexit“ dauguma prekių eina į vieną pusę, o atgal mažiau. Dėl to kainos vienam krypčiai gali būti didesnės. Mes stengiamės susitvarkyti su brokeriais, bet rinka nelygi. Kartais tenka važiuoti tuščia arba už mažą pinigą, kad tik grąžintume mašiną.

Ar saugu vežti vertingus daiktus be priekabos aptvėrimo?

Nė kiek. Anglijoje yra daug vagysčių, ypač prie stotelių arba parkingų. Jei turite brangų krovinį, reikia užsakyti mašiną su aptvėrimu arba saugomą parkingą. Nekantrinkite čia, pinigai sutaupyti neverta.

Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik savo kalba ir nieko nesupranta?

Tai didelė problema, ypač su užsienio vairuotojais. Geriausia, jei jūsų brokeras ar dispečeris gali susikalbėti juos. Kartais tenka versti viską per „Google Translate“, bet tai klaidinga. Geriau rinktis firmas, kurioje dirba daugiakalbiai dispečeriai.

Ar tikrai reikia tikrinti vairuotojo darbo laiko kortelę?

Taip, tai būtina dėl teisės aktų. Jei vairuotojas bus sulaikytas policijos pažeidęs poilsio režimą, ne tik jis gaus baudą, bet ir krovinys gali būti sustabdytas. Mes visada stebime tai, kad išvengtume problemų.

Kas yra „cross-trade“ ir kodėl jis sudėtingas?

Tai kai krovinys keliauja iš vienos šalies į kitą, o nė viena jų nėra vairuotojo šalis (pvz., iš Vokietijos į UK su lenkiškomis numerėmis). Tai reikalauja specialių leidimų. Dėl to kiekvienas toks reisas turi būti tiksliai suplanuotas.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet tikriausiai prarasite depozitą arba teks sumokėti baudą, nes mašina jau gali būti paruošta arba važiuoti. Vairuotojų trūkumas, todėl jie neverti, kad juos atšaukiate be priežasties.

Kodėl kainos šuoliauja prieš šventes?

Paklausiai ir pasiūlos dėsnis. Prieš Kalėdas ar Naujuosius visi nori vežti, o mašinų tiek pat. Todėl kainos šoka aukštyn. Jei galite, planuokite siuntą anksčiau.

Ką daryti, jei prekės atvyko sugadintos?

Nereikia pasirašyti dokumentų, kad viskas gerai. Reikia pažymėti defektus CMR sąraše ir daryti nuotraukas. Be to, nedelsiant praneškite brokeriui. Jei pasirašysite „be priekaištų“, vėliau nieko nebegalėsite padaryti.

Ar galima vežti šaldytus produktus be specialios įrangos?

Jokiais būdais. Jei norite, kad produktai neatitštų, reikia šaldymo vilkiko su atitinkama temperatura (paprastai -18 arba +2 laipsniai). Nė vienas paprastas vilkikas nesulaikys šalčio per kanalą.

Kaip sužinoti, ar vairuotojas patikimas?

Klauskite pervežėjo apie jo patirtį ir ar jis jau važiavo į UK. Naujokams tenka sunku dėl kairės pusės važiavimo ir specifinių kelių. Patyręs vairuotojas tai iškęs greičiau.

Ar verta pirkti draudimą kiekvienam siuntimui?

Be abejo. Nors tikiame geriausiu, bet avarijos įvyksta. Draudimas kainuoja nedaug, tačiau apsaugo nuo visiško nuostolio. Niekada nežinai, kas gali nutikioti kelyje, ypač Anglijoje kur daugiau lietaus.

Išvados

Viskas suprogti į tai, kad krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su stebėjimu yra ne tiesiog perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo dokumentuose, kantrybės su muitine ir supratimo, kad technologijos nėra visiškai tobulos. Jei pasirūpinsite dokumentais iš anksto ir pasirinksite patikimą partnerį, daugelio problemų išvengsite. Negailėkite laiko pasitikrinti detales, nes vėliau tai kainuos brangiau. Tiesiog būkite realistai – tokiose siuntose visada gali kažkas nepasisekti, svarbiau tai suvaldyti.