Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę – patogu, kai žinai kaip

Sveiki, ponai ir paneles, šiandien kalbėsim apie tai, kas dabar aktualiausia. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę po visų tų „Brexit“ nelaimių pasikeitė, bet ne taip, kad nebeįmanoma. Tiesą sakant, jeigu žinote, ką darote, tai viskas vyksta labai sklandžiai ir netgi patogiai. Aš šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo taisytų vairuotojų iki dingusių konteinerių, todėl galiu drąsiai pasakyti: sistemoje yra logikos. Žinoma, kartais kyla nesklandumų su muitinės dokumentais arba vairuotojai užstrigsta pasienio punktuose, bet tai retumas. Svarbiausia suprasti procesą, o ne bijoti jo. Šiame straipsnyje (jei galima taip pavadinti mano šnekėjimą) paaiškinsiu, kaip tai veikia praktiškai, be jokių nereikalingų oficialumo.

Dokumentai ir pradžios darbai

Kokie dokumentai reikalingi siuntimui?

Tiesiogai sakant, be svarbiausių dokumentų jums niekur nevažiuos. Būtinos yra prekių sandėliavimo prekės (PVP) sąskaita-faktūra ir pakavimo sąrašas. Be šių dviejų dalykų, apie krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę galite užmiršti, nes jūsų krovinys tiesiog sustos sienoje. Dar reikėtų paminėti, kad jei prekės yra reguliuojamos (pvz., alkoholis ar tabakas), reikės specialių leidimų. Dažnai klientai pamiršta pridėti mokesčių mokėtojo kodą (EORI), o be to neišsiteisite jokiu būdu. Geriau viską paruoškite iš anksto, kad vairuotojui nereikėtų laukti valandų prie angliško lietaus.

Ar EORI numeris tikrai būtinas visiems?

Absoliučiai taip. Nemanau, kad yra bent vienas įmonės vadovas, kuris norėtų vėluoti dėl to, kad nėra to kodo. EORI numeris yra kaip jūsų paso dublikatas prekybai su ES ir JK. Jei jo neturite, muitinė neleis išduoti eksporto deklaracijos, o tai reiškia, że krovinys liks Lietuvoje arba Lenkijoje. Užsiregistruoti jį gana paprasta internetu, tai užtrunka vos kelias minutes. Nenaudokite brokerio paslaugų be šio numerio, jūs tiesiog švaistote pinigus.

Kas daryti, jei trūksta prekių kodo (HS kodas)?

O tai jau didelė problema. HS kodas nusako, koks mokestis taikomas importuojant prekę į JK. Jei jo nurodysite neteisingą (arba nenurodysite visai), britų muitinė gali uždelsti siuntą savaitėmis. Aš mačiau atvejų, kai klientai bandydavo „lupti“ sistemą nurodydami pigesnio kodo prekes, bet pasibaigdavo baudomis. Geriau klauskite savo logistikos partnerio arba paieškokite patys, tai vieša informacija. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę tampa brangus pramogas, jei klaidosite koduose.

Ar galima siųsti dokumentus vėliau?

Techniškai – galima, bet nerekomenduoju. Yra tokia procedūra kaip „vėlinamas pateikimas“, bet tai kainuoja pinigus ir nervus. Vairuotojas gali būti jau toli nuo sandėlio, o muitinė reikalauja papildomų patikrinimų. Kartais tai sukelia didžiulius žalos nuostolius, jei prekės yva gaisrą. Geriau visuomet turėkite kopijas sau el. pašte, kad bet kuriuo momentu galėtumėte jas išsiųsti.

Kas yra eksporto deklaracija?

Tai oficialus dokumentas, kurį muitinė gauna, kai prekės išvyksta iš Lietuvos (ar kitos ES šalies). Be jos negalima legaliai išvežti krovinių. Dažnai klientai galvoja, kad tai brokerio reikalas, bet tai jūsų atsakomybė užtikrinti, kad tai padaryta. Jei deklaracijos nėra, britai gali nubausti už neteisėtą importą, nors jums atrodo, kad viskas tvarkoje.

Muitinė ir „Brexit“ realybės

Ar dabar reikia eiti per muitinę?

Taip, tikrai. Nėra jokio „žaliojo koridoriaus“ kaip anksčiau. Kiekviena siunta, net mažas pakelis per pašto tarnybą, turi būti deklaruojama. Kai kurios firmos sako, kad jų klientams tai nereikia, bet tai melas. Galbūt jie tai padaro už uždarąs duris, bet formaliai muitinės procedūros vyksta visada. Nereikia bijoti to, tiesiog reikia kantrumo.

Kaip apskaičiuojami importo mokesčiai JK?

Čia viskas priklauso nuo to, ką vežate ir iš kur. Yra PVM (VAT), kuris Anglijoje dažniausiai yra 20%, taip pat galimi importo rinklėviai (customs duty). Rinklėviai dažnai būna 0%, jei prekės atkeliauja iš ES, bet ne visada. (Nepamenu tikslaus procento dėl tam tikrų tekstilės gaminių, geriau patikrinkite oficialiame šaltinyje). Svarbiausia – mokesčius reikia sumokėti iš karto arba naudojant atidėjimo sąskaitą.

Kas yra „atidėjimo sąskaita“ (Deferred Account)?

Tai labai patogus dalykas didelėms įmonėms. Vietoj to, kad mokėtumėte mokesčius kiekvieną kartą pervežiant, JK muitinei galima susitarti, kad mokate kartą per mėnesį. Taip sutaupote biurokratinio laiko. Jei krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę jums yra kasdieninis reikalas, būtinai susitarkite dėl šios galimybės su savo finansų departamentu.

Ar dažnai tikrina krovinius fiziškai?

Pastaruoju metu rečiau, bet vis dar įvyksta. Jei kompiuterinė sistema „paleidžia“ raudoną šviesą, krovinys nuvežamas į sandėlį patikrai. Tai gali trukti keletą dienų ir kainuoti apie 200-300 svarų už patikrinimą. Turiu klientą, kuriam taip atsitiko su maisto papildais – tiesiog pasisekė (arba nepasisekė), kad sistemai nepatiko aprašymas. Gerai užpildykite dokumentus, kad išvengtumėte šio „malonumo“.

Kas daryti, jei prekės sugadintos patikrinimo metu?

Tai labai nemaloni situacija. Britų muitinė dažniausiai neatsakinga už žalą padarytą patikrinimo metu, nebent įrodysite jų nerūpestingumą. Todėl būtina turėti draudimą. Aš asmeniškai visada pasakau: jei vertinate savo prekes, nebijokite sumokėti šiek tiek daugiau draudžiant. Niekada nežinai, kas nutinka tamsiuose sandėliuose prie Folkestone’o.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Kiekvieną kartą skirtingai. Svarbiausia yra degalų kaina (kuri šokinėja kaip prieblanda), taip pat vietos kelyje. Jei reikia krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę atlikti per šventes arba savaitgalį, tai brangiau. Beje, dabar labai didelę įtaką turi ir euro ir svaro santykis. Jei brokeris reikalauja mokėti eurais, o jūs turite svarus, konversijos mokestis sugrys.

Ar brangu gabenti dalinius krovinius?

Ne taip brangu kaip pilną sunkvežimį. Daliniai kroviniai (LTL) yra pigiau, nes jūs dalinatės sąnaudas su kitais klientais. Bet čia yra vienas „nepatogus“ momentas – laikas. Reikės laukti, kol sunkvežimis užpils kitas krovinius. Jei skubate, geriau mokėkite už pilną mašiną (FTL).

Kiek laiko užtrunka pinigų pervedimas?

Tai priklauso nuo jūsų banko, bet tarp ES ir JK dabar trunka ilgiau nei anksčiau. Dėl ES mokesčių taisyklių, bankai atidžiau tikrina pervedimus į Britaniją. Kartais užstringa dviem dienoms. Nustatykite fiksuotas mokėjimo datas savo tiekėjams, kad išvengtumėte nesklandumų.

Galima susitarti dėl mokėjimo gavėjo (COD)?

Taip, tai įmanoma, bet tai papildomai kainuoja. Vairuotojas turi surinkti pinigus (grynuosius arba kortele) ir juos atiduoti mums. Yra rizika, kad gavėjas nepasirodys arba neturės pinigų. Tada mes prarandame laiką, o jums – pinigus. Geriau tokias operacijas atlikti tik su patikimais, senais partneriais.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Žinoma, yra. Visada yra. Pavyzdžiui, „cleaning fee“, jei vairuotojas užteršia krovininę (nors jis to ir nedaro), arba „waiting time“, jei krovinio neįmano iškrauti per valandą. Visada klauskite savo koordinatoriaus, ar į kainą įskaičiuotas iškrovimas Anglijoje. Dažnai klientai sužinoja apie papildomus 100 svarų tik tada, kai vairuotojas jau stovi vartuose.

Kelionės trukmė ir maršrutai

Kiek laiko trunka važiuoti?

Įprastai į Londoną arba Midlands regioną važiuojame apie 3-4 dienas viena kryptimi, jei viskas gerai. Jei krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę vyksta per Kalė (Prancūzija), tai gali užeiti ir diena ilgiau dėl eismo. Geografiškai tai ne toli, bet šiuolaikinės realijos su pasienio patikrinimais prailgina kelionę.

Kuriuo keliu geriausia važiuoti?

Dauguma eina per Belgiją ir Prancūziją, paskui per keltą arba tunelį. Yra maršrutų per Olandiją, bet ten dažnai eismas labai intensyvus. Man asmeniškai patinka tunelis (Eurotunnel), nes ten nereikia laukti, kol išvažiuoja keltas. Keltas gali būti pavėluotas dėl blogo oro, o tunelis veikia nepriklausomai nuo to. (Kartais tik vėluoja dėl techninių gedimų, bet tai reta).

Ar saugu važiuoti per tunelį?

Absoliučiai saugu. Žmonės bijo, kad gaisras ar kažkas panašaus, bet technika ten moderni. Viskas vyksta greitai – užvažiuoji į vagoną, 35 minučių ir jau esi Anglijoje. Svarbiausia, kad vairuotojas nebūtų pavargęs, nes ten griežtos taisyklės.

Kas daro, jei vairuotojas pavargsta?

Jis privalo sustoti. Mes naudojame specialius sekimo įrenginius, kurie neleidžia vairuotojams pažeisti poilsio laiko. Jei jis sustoja netinkamoje vienoje, gauti baudą. Todėl kartais atrodo, kad vairuotojas gali iškrauti ir važiuoti toliau, bet jei jam baigėsi laikas – jis stovi. Tai saugumo klausimas.

Ar reikia rezervuoti vietą kelyje?

Taip, būtinai. Negalima tiesiog atvažiuoti prie Anglijos ir tikėtis, kad paims. Reikia turėti rezervaciją keltui arba tuneliui (Crossing reference). Be to, reikia deklaruoti vairuotoją „Smart Freight“ sistemoje, kitaip baudos didžiulės.

Specifiniai klausimai ir problemos

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet yra griežtų taisyklių, ypač jei tai yra gyvūninės kilmės produktai (mėsa, sūris). Britai labai saugo savo agrarines rinkas. Reikia turėti veterinarinius pažymėjimus (Health certificates). Be jų, maistas tiesiog bus sunaikintas sienoje. Nėra jokios apeliacijos.

Kas nutinka su vaistažolėmis?

Tai labai pavojinga sritis. Jei tai yra paprasti vaistai, galima su specialiais leidimais, bet jei tai yra narkotiniai vaistai arba nelegalios medžiagos, vairuotojas gali eiti į kalėjimą. Mes visada papildomai tikriname, ką vežame, kadangi ne visada klientai sako tiesą apie turinį.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Taip, bet tai turi būti aiškiai pažymėta kaip „nekomercinė siunta“. Jei bandysite vežti 10 televizorių ir sakyti, kad tai dovana broliui, niekas nepatikės. Muitinė žiūri į kiekį ir tikslą. Jei daugiau nei vienas vnt. to paties daikto, tai jau komercinė partija.

Kas daryti, jei gavėjas nepasirodo?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į sandėlį, o ten uždarytos durys arba nieko nėra. Tada prasideda „waiting time“ mokesčiai. Jūs, kaip siuntėjas, turite užtikrinti, kad gavėjas žino apie atvykimą. Nesiųskite niekur be patvirtinimo.

Kaip elgtis su nusiskundimais?

Jei krovinys atėjo sugadintas, nedelskite ir rašykite mums. Turime nuotraukas iš pakrovimo ir iškrovimo vietų. Jei pažeistas paketas, tai reiškia, kad kažkas įvyko kelionės metu. Mes padėsime suformuoti pretenziją draudimo kompanijai, bet be nuotraukų niekas nepadarys.

Ar verta rinktis brangesnį vežėją?

Dažniausiai taip. Pigūs vežėjai dažnai taupo ant vairuotojų algų arba techninės priežiūros. Gali nutikti, kad sunkvežimis suges per pusiau kelio. Patikimas partneris, nors ir brangesnis, sutaupys jūsų nervus. Mano patirtis rodo, kad „pigiai“ išleidžia daugiau.

Išvada

Viskas apie krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę atroda sudėtinga tik pirmą kartą. Kai suprantate dokumentus ir pasitikite savo logistika, tai tampa kasdieniu rūpesčiu, kurį galima lengvai valdyti. Svarbiausia yra atvirumas ir kantrumas, nes pasienio kontrolė nėra mūsų rankose. Tikimės, kad šie patarimai padės išvengti bendrų klaidų ir jūsų prekės pasieks paskirtį laiku. Jei abejojate – visada klauskite, geriau klausti per daug, nei gailėtis vėliau.