Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaip nueiti nuo A iki B be nervų praradimo

Sveiki, vėl susirinkome kalbėti apie tai, kas mūsų versle dažniausiai sukelia skausmo galvą – angliškus krovinius. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir ne visada į gerą pusę, todėl krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę dabar yra ne tik tiesiog vairavimas, bet ir sprendimas, kaip pro šalį prasibrauti be triukšmo. Aš čia jau beveik dvidešimt penkerius metus užsiimu tuo, ir turiu pasakyti – tiesiog užveži ir išveži nebeužtenka, reikia žinoti smulkmenas. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, geriau pasiruošti iš anksto, nes tenai muitinės dirba tiksliai, o ne mums. Štai kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Dokumentų chaosas ir muitinė (baisiausia dalis)

Kokie dokumentai iš tikrųjų reikalingi siuntai į Angliją dabar?

Nebėra tų laikų, kai tekdavo tiesiog parodyti vairuotojo pažymėjimą. Dabar čia viskas prasideda nuo prekybos sutarties ir pirkimo–pardavimo faktūros, be kurios niekur nepriims. Be abejo, reikalingas eksporto deklaracija EX-1, kurią turi padaryti brokeris, o vairuotojas turi turėti MRN numerį. Dar pridėkime konosamentą, jei plaukiate keltu, ar CMR, jei važiuojate mašina. Vieną kartą teko matyti, kaip vairuotojas stovėjo pasienyje tris dienas tik todėl, kad jo faktūroje buvo padaryta klaida prekės koduose, tai tikrai ne juokai.

Ar aš turiu susirasti muitinės brokerį pats ar jūs tai padarysite?

Geriau, jei susirandate patys arba mes tai padarome už jus, nes pasienio poste niekas nesilauks, kol jis susirinks dokumentus. Mūsų komanda turi savo partnerius, tačiau jei jūsų buhalteris turi patikrą Anglijoje, tai irgi gali būti variantas, tik svarbu, kad jie sugebtų greitai reaguoti. Kartais nutinka, kad brokerius tiesiog neatsiliepia telefonu šventinę dieną, ir tuomet visa mašina stovi.

Kas tas EORI numeris ir kodėl visi klyks dėl jo?

Tai toks unikalus registracijos numeris, kuris leidžia muitinei identifikuoti verslą. Be jo jums išvis neleis išvežti krovinio iš Lietuvos nei įvežti į Angliją, tai privaloma procedūra. Dažnai klientai galvoja, kad jei jie nedirba su Europa, jiems nereikia, bet čia būtent taip ir reikia, kitaip sistema tiesiog nepraleis. Užsiregistruoti galite per Lietuvos muitinės puslapį, tai paprasta, bet užtrunka kelias dienas, tad nedarykite to paskutinę minutę.

Kas vyksta, jei aš pamirščiau užpildyti importo deklaraciją iš anksto?

Tada jūsų krovinys tiesiog nebus išleistas iš uosto ar terminalo, ir prasidės laukimo mokesčiai, kurie, turiu pasakyti, ten yra įnoringi. Anglijoj terminalai kažką užšakoja po 50 svarų per dieną, tai po savaitės gali susikrauti sąskaita, didesnė už pačią vežimą. Geriau viską padaryti iš anksto, nei vėliau verkti per telefoną, kad kas nors išgelbėtų.

Ar reikia angliško Muitinės brokerio ar lietuviško užtenka?

Gerai klausiate. Techniškai importo deklaraciją UK turi padaryti asmuo, įsikūręs Didžiojoje Britanijoje, nors yra ir išimčių. Lietuviškas brokeris gali padaryti eksportą, bet importą geriau patikėti vietiniams, jie geriau pažįsta savo sistemą ir smulkmenas. Esu matęs atvejų, kai mūsiškiai bandydami padėti tik sukomplikuodavo situaciją, nes nežinojė vietinių kodeksų.

Kas yra TIR karnapas ar dar jį naudojate?

TIR dar galioja tarp EU ir UK (nors nebe visada taip paprasta), bet jis tinka tik tada, kai krovinys eina tranzitu be sustojimų įmonėje viduryje. Jeigu reikia iškrauti pirmame sandėlyje Anglijoje, TIR čia nepadės, tuomet reikės įprastinio eksporto/importo. Be to, TIR sąnaudos yra didelės dėl garantijų, todėl mažiems siuntiniams tiesiog neapsimoka.

Pinigai, kainos ir kiti vargai

Kiek dabar kainuoja krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę pilnai priekabos reisu?

Kainos šokinėja kaip šuo ant uodegos, bet šiuo metu kalbėtume apie 1200–1600 eurų vienam kryžiui, jei nekažkas ypatingo. Viskas priklauso nuo degalų kainos ir to, kiek brangus bilietas į keltą, pastarasis kartais būna tiesiog absurdiškas. Taip pat įtakos turi ar tai yra pirmas (angliškas) ar antras (europinis) muitinis, tai gali keisti tvarką.

Kodėl kaina šoktelėjo tiek staiga per pastarąsias savaites?

Geriau klauskite, kodėl ji nenoką. Degalai brango, o keltų operatoriai po „Brexit“ padidino mokesčius, nes dabar ten daugiau administracijos. Be to, stoka vairuotojų vis dar pas jaus, tai tenka mokėti daugiau, kad kas nors sutiktų važiuoti į tą ežerą. Dar žiema, tai šaltukai padidina sąnaudas, o mums niekas jų nekompensuoja.

Kelias dienų vidutiniškai užtrunka nuvežti krovinių į JK?

Normalu yra, kai vairuotojas išvažiuoja pirmadienį ir trečiadienį jau būna ten iškrautas, jei nėra eilių. Tačiau jei pakliūna į spūstį Dover’iuje arba prie Kanalo tunelio, tai gali prasidėti cirkas ir laukimas po 20 valandų. Kartais atsitinka, kad vairuotojas pavėluoja į keltą dėl tos pačios techninės patikros, tai visada pridedame bent vieną dienos rezervą.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos ilgam laikui?

Galima, bet mes niekada nesakome „taip ir nieko daugiau“, nes visada dedame sąlytą apie degalų priedą. Jei degalai pakils 20 procentų, mes negalime važiuoti nuostolingai, todėl sutartyje būna punktas apie kainos korekciją. Užsienio reisai yra pernelyg neprognozuojami, kad būtų galima užšaldyti kainą metams.

Kas yra „demurrage“ ir kodėl jie taip bijo to žodžio?

Tai mokesčiai už tai, kad jūsų konteineris ar priekaba stovi uoste terminaluose ir nebuvo pasiimtas laiku. Anglai čia labai griežti – skaičiuoja kas valandą, o po tam laiko – kas diena. Sumos būna tokios, kad nori plaukti akimis. Buvau atvejų, kai klientas neįvertino laiko ir galiausiai mokėjo daugiau už stovėjimą nei už patį transportą.

Ar brangiau vežti dalinį krovinį (LTL) nei pilną priekabą?

Žinoma, brangiau vienam tonui, bet pigiau bendrai, jei jūsų prekių mažai. Užsidengiame vietą priekaboje, skirstome sąskaitas tarp keleto siuntėjų, tad logistiškai sudėtingiau, todėl ir kiek brangiau. Bet jei turite tik dvi paletes, nereikia mokėti už visą sunkvežimį, tiesa? Tik laukti reikš ilgiau, kol vairuotojas aplankys kitus sandėlius.

Specifiniai dalykai ir gundymai

Ar galima veži maisto produktus be problemų?

Maistas – tai atskira kova. Jei tai yra sukoncentruotas sultys ar sausi pusryčiai, reikės sveikatos sertifikatų, kuriuos turi patvirtinti veterinarija. Gyvūninių kilmės produktų vežti be specialių leidimų beveik neįmanoma, jei tai ne asmeniniam naudojimui mažos sumos. Buvo atvejis, kai mums konfiskavo dešrą, nes etiketėje nebuvo angliško vertimo, smulkmenos, bet svarbios.

Kaip su tabaku ir alkoholiu – ar verta juos įtraukti į siuntą?

Tikrai verta apgalvoti du kartus, nes tai yra akcizinės prekės. Reikia užsidėti akcizo žymes Lietuvoje arba deklaruoti UK ir mokėti didžiulius mokesčius ten. Jei paimsime dokumentuose „maisto prekės“, o viduje bus alkoholis, tai gali baigtis ne tik bauda, bet ir krovinio konfiskavimu bei įrašu į „juodąjį sąrašą“. Muitinės tais scanneriais, kas yra, matyti tikrai gerai.

O jei aš turiu techniką, pvz., traktorių ar ekskavatorių?

Technika vežama kaip įprastas krovinius, svarbu tik nurodyti VIN kodą ir transporto priemonės tipą. Jei ji naudota, turi būti parodyta, kad neper daug pasenusi, kartais kyla abejonų dėl radijoaktyvumo (nepajuokauju, tikrai tikrina). Dar svarbu, kad technika būtų tinkamai užfiksuota priekaboje, kadangi tranzitu metu nenukristų ir nieko nepridaužytų.

Ar galima veži pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, važiuojame, bet tik su gerais ADR vairuotojais ir visais leidimais. Keltų kompanijos turi savo apribojimų, pvz., kai kuriems klasėms gali reikėti specialus leidimas arba vietos tunelyje gali būti draudžiamos. Visa tai reikia derinti iš anksto, o ne važiuoti ir viltis, kad kas nors praeis.

Kas su asmeniniais daiktais, kai persikeliu gyventi į Angliją?

Čia yra specifinė procedūra „Transfer of Residence“, kai galima atvežti daiktus be PVM ir muito, jei ten gyvensite ilgiau nei metus. Reikia pateikti ToR numerį ir sąrašą daiktų su vertėmis. Bet jei bandysite įsivežti visiškai naujas kompiuterines prekes su šia forma, jų greitai atims ir sumokės mokesčius.

Naktiniai siaubai ir realybė

Ar dažnai dingsta kroviniai Anglijoje?

Dingsta retai, bet užstringa dažnai. Angliški sandėlininkai kartais tiesiog „užmiršta“ iškrauti, nes jie dirba pagal savo taisykles, kurios mums nelabai suprantamos. Dar yra problema, kad jei pateikiate neteisingą adresą arba įmonės pavadinimą, kuris nėra sistemoje, krovinys važinėja ratu. Vieną kartą mūsų mašina važiavo ratams po Midlandą tris dienas, kol išsiaiškino, kur sandėlis.

Kas daryti, jei vairuotojas „prarado“ dokumentus?

Pirmiausia reikia nusiraminti (o tai sunku), nes viskas dabar yra elektroniniuose sistemose. Jei dingo originalas, jį galima pakeisti, tai kainuoja ir užtrunka laiko. Geriausia turi iš karto skambinti brokeriui, kad jis užfiksuoja situaciją prieš muitinę. O jei dingo CMR, tai tada bus didelė painiava su atsakomybe, kas tiek pristatė.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti į JK?

Nes per daug galvos skausmo už per mažai pinigų. Mažos firmos neturi resursų susitvarkyti su muitinės procedūromis ir rizikuoti uždelstais mokesčiais. Didelės firmos gali tai susimokėti, o mažos tiesiog bankrotuos, kažkas padarys klaidą. Be to, grįžtant tuščiomis, sunku užsidirbti, kadangi anglai daugiau importuoja nei eksportuoja.

Ar tikrai reikia tikrinti parduotuvės numerius ant dėžių?

Taip, muitinės mėgsta tai tikrinti, nes pagal tai nustato tikrąją prekės vertę. Jei ant dėžės parašyta „Made in China“, o faktūroje prekė iš Vokietijos, tai kils klausimų. Dar blogiau, jei nurodytas neteisingas prekės kodas (HS kodas), tai gali būti laikoma mokesčių vengimu. Geriau užtruukti dešimt minučių ir viską patikrinti.

Kas vyksta su kroviniu, jei jis nepraeina sanitarinio patikrinimo?

Jei radaro ar vizualinės apžiūros metu randa kenkėjų ar purvo, jį siunčia į šaldymą arba grąžina atgal. Šaldymas kainuoja šimtus eurų per dieną, o grąžinimas – dar brangiau. Paletės turi būti fumiguotos ir taisyklingos, kitaip jūsų prekės tiesiog nenuvyks į parduotuvę. Žiūrėkime į medieną, jei ji su žieve, tai be fumigacijos nepraeis.

Ar verta rinktis keltą arba tunelį Eurotunnel?

Tuneliu greičiau, valanda ir jau esate Francūzijoje, tačiau ten yra griežtesni apribojimai dėl kuro kiekio ir pavojingų krovinių. Keltu ilgiau, bet vairuotojas gali pailsėti, pavalgyti, o jei oras gražus, net pamatyti pakrantę. Logistiškai, jei skubate, tunelis, jei norite pigiau ir ramiau – keltas (nors ir kainos čia panašios).

Ką daryti, jei klientas Anglijoje atsisako priimti prekę?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas negali tiesiog išmesti prekės kelyje. Jis privalo važiuoti į sandėlį, mokėti už laikomąją vietą, o tada mes ieškome, kur ją padėti. Jei klientas atsisako dėl savo klaidos, visus išlaidas (grąžinimą, sandėliavimą) tenka mokėti jam. Rašau į sutartis šias sankcijas didele raide, bet vis vien kas nors paspartina.

Kaip sužinoti, kur mano krovinys realiu laiku, o ne pagal „stovi“ žymę?

Žymėjimas GPS dažnai meluoja, kai mašina stovi keltuje arba tunelyje – signalas dingsta. Geriausia susisiekti su dispečeriu (manimi), kuris gali paskambinti vairuotojui. Nenaudokite tų interneto svetainių, kurios rodoma vieta prieš dvi dienas, informacija ten sena. Viskas vyksta realiu laiku tik telefonu.

Pabaigos (kas liko pasakyti)

Galiausiai, noriu pasakyti, kad krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę nėra mirtinas, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio. Nenustokite, jei kažkas nepaeina pirmą kartą, su Anglija visada taip – truputį daugiau biurokratijos nei mes norėtume. Pasirūpinkite dokumentais iš anksto, raskite patikimą partnerį (kaip mus, tikiuosi) ir viskas bus gerai.