Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos

Įvadas

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos nėra kažkoks vienas skaičius, kurį galima pasakyti per telefoną ir pamiršti. Per 20+ metų pervežimuose mačiau, kad viena paletė į Londoną, pilnas tentas į Škotiją, šaldytas krovinys į Belfastą ar ADR į Mančesterį skaičiuojami skirtingai. Po Brexit pridėjo muitinės, EORI, Incoterms, saugumo deklaracijų, o dar yra keltai, vairuotojų laikas ir sandėlių langai. Kartais viskas pravažiuoja gražiai, kartais viena dėžutė popieriaus sustabdo visą mašiną. Todėl surašau taip, kaip aiškinu klientams, be gražių pasakų.

DUK

Kainos ir kas jas krapšto iš vidaus

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos vienai paletei?

Vienai standartinei euro paletei į Angliją dažniausiai matau apie 95–160 €, jei tai grupinis krovinys ir nėra ADR. Į Londoną, Birmingham, Manchester bus pigiau, į Glasgow, Aberdeen ar Belfastą gali šokti iki 180–260 €. Kaina priklauso nuo svorio, aukščio, ar galima krauti ant viršaus, ir ar reikia pakelti. Jei paletė stovi ant grindų ir niekas jos negali iškrauti, jau pradeda kristi papildomi mokesčiai. Prieš siunčiant aš visada prašau nuotraukos, matmenų ir gavėjo lango.

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos pilnam 13,6 m sunkvežimiui?

Pilnas 13,6 m sunkvežimis iš Lietuvos į Angliją dažniausiai svyruoja apie 1 900–3 400 €, o kai rinkoje trūksta mašinų, kaina lengvai šauna aukščiau. Standartinis tentas, 20–22 tonos, be didelių keblumų, yra viena istorija. Jei reikia šaldymo, ADR, tento iš šono, lifto ar laukimo, sąmata keičiasi. Kartais klientas sako „pilnas krovinys“, o po valandos paaiškėja, kad reikia 33 euro palečių – tada jau kalbamės apie kitą transportą. Pirmas klausimas visada: kiek vietos, kiek svorio ir kada tikrai reikia iškrauti.

Kodėl vienas pasiūlo 90 € už paletę, kitas 170 €?

Skirtumas dažnai ateina ne iš oro. Vienas vežėjas skaičiuoja realų keltą, vairuotojo laiką, muitinės brokerį ir draudimą. Kitas meta kainą „kad tik gautų užsakymą“, o paskui skambina dėl dokumentų taisymo, terminalo, laukimo ar iškrovimo. Prieš porą metų klientas turėjo keturias paletes į Birmingham, paėmė pigiausią variantą, ir dokumentuose trūko prekių kodo – krovinys pasiliko Calais. (pataisau: ne dokumentai vieni kalti, o tai, kad niekas nepatikrino prieš išvažiavimą). Todėl pigiau ne visada reiškia ramiau.

Ar kaina Londonui visada tokia pati kaip Birmingemui ar Mančesteriui?

Ne visada. Londonas dažnai atrodo brangesnis, nes ten congestion charge, sunkiau parkuotis, sandėliai toli nuo centro ir vairuotojas gali gaišti. Bet kartais Birmingamas ar Mančesteris išeina panašiai, jei grupinis krovinys važiuoja tiesiai per pagrindinį maršrutą. Šiaurė, Vakarai ir ypač Škotijos aukštumos gali pridėti 50–150 €, nes grįžimas vežėjui būna tuštesnis arba ilgesnis. Jei gavėjas yra už miesto, fermos ar pramonės zonoje be gero privažiavimo, klausiame anksčiau. Ten gali būti siauri keliai ar apsaugos postas.

Kas yra „fuel surcharge“ ir kodėl jis atsiranda paskutinę minutę?

Fuel surcharge yra degalų priedas, ir taip, jis kartais atsiranda paskutinę minutę. Vežėjai jo nemyli, klientai jo nekenčia, bet degalai šokinėja greičiau nei sutartys. Gerame pasiūlyme jis turėtų būti parašytas aiškiai: fiksuotas arba skaičiuojamas pagal savaitę. Blogiausia, kai kaina atrodo graži, o po dviejų dienų ateina laiškas „dėl rinkos pokyčių“. Aš paprašau, kad bent pagrindiniai priedai būtų įrašyti į užsakymo patvirtinimą. Kitaip vėliau ginčas būna be prasmės ir be nuotraukų.

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos – dokumentai ir muitinė

Ar reikia GB EORI, jei siunčiu iš Lietuvos?

Jei siunčiate iš Lietuvos, jums dažniausiai reikia ES EORI, o britų gavėjui – GB EORI. Be to gavėjas negalės normaliai pasitikti prekės muitinėje, nebent viską tvarko tarpininkas. Nežinau 100%, ar kiekvienas smulkus gavėjas tai supranta, bet praktiškai be numerio prasideda telefonų maratonas. EORI nėra kažkoks popierėlis lentynai; jis susijęs su deklaracijomis, saugumo duomenimis ir prekių išleidimu. Todėl prieš pakraunant reikia patikrinti, ar numeris gyvas. Ypač jei tai pirmas siuntimas, ne pokštui.

Kas yra prekių kodas ir kodėl be jo viskas stringa?

Prekių kodas yra tas ilgas numeris, kuris muitinei pasako, kas per daiktas keliauja. Be jo brokeris spėlioja, o spėliojimas muitinėje yra brangus sportas. Jei kodas neteisingas, gali pasikeisti muito tarifas, licencijos reikalavimas arba draudimas vežti. Pataisau: ne tik muitinė, bet ir vežėjas kenčia, nes mašina stovi. Todėl siųskite ne tik „mašinos dalys“, bet konkretų aprašymą, medžiagą, paskirtį ir kodą, jei turite. Net jei atrodo, kad tai smulkmena, muitinei ne.

Koks skirtumas tarp DAP, DDP ir DPU, ir kodėl visi juos painioja?

DAP reiškia, kad vežėjas atveža iki vietos, bet importą dažniausiai tvarko gavėjas. DDP – pardavėjas nori pristatyti taip, kad gavėjas negautų papildomų muito sąskaitų, tik tai veikia, kai viskas gerai paruošta. DPU yra tas pats painus brolis, tik iškrovimas ir perdavimas gali vykti kitoje vietoje. Klientai dažnai sako „viskas įskaičiuota“, o realybėje PVM, muito mokestis ir brokerio mokestis plaukioja kažkur tarp šalių. Todėl Incoterms reikia parašyti, ne tik tarti telefonu raštu.

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos po Brexit pasikeitė?

Po Brexit taip, viskas pasidarė lėčiau ir popierių daugiau. Anksčiau kartais užtekdavo CMR ir sąskaitos, dabar reikia žiūrėti į eksporto, importo, saugumo deklaracijas, EORI, Incoterms. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos po Brexit nebegali būti tik „kiek eurų už kilometrą“. Kaina dažnai slepia muitinės brokerio darbą, dokumentų tikrinimą ir riziką, kad kažkas pasikeis paskutinę valandą. Apie dokumentus rašiau dokumentų ir muitinės dalyje, ir ten geriau grįžti prieš siunčiant.

Kas atsitiks, jei dokumentuose parašyta „sample“, o realiai prekės?

Jei dokumentuose parašyta „sample“, o važiuoja realios parduodamos prekės, gali būti labai nemalonu. Muitinė nemėgsta gudravimų, o vežėjas tada tampa tarpininku tarp piktos valdininkės ir kliento, kuris sako „bet mes visada taip siuntėme“. Gali teikti taisytas sąskaitas, mokėti papildomus brokerio mokesčius, laukti. Kartais krovinys praleidžia keltą, ir tada kalbamės ne apie 30 €, o apie 300–600 € nuostolio. Sąžiningas aprašymas yra pigesnis už aiškinimąsi, net jei jis nepatogus iš pradžių.

Maršrutai, terminai ir realybė keliuose

Kiek trunka gabenimas iš Lietuvos į Angliją?

Standartiškai iš Lietuvos į Angliją planuoju 3–5 dienas iki iškrovimo, jei viskas eina normaliai. Tai reiškia: pakrovimas, kelias iki Vakarų Europos, keltas arba tunelis, britų eilės, sandėlio langas. Jei krovinys išvažiuoja pirmadienį, trečiadienis–ketvirtadienis dažnai realistiška. Bet žiemą, audros metu arba prieš šventes tas terminas gali virsti loterija. Aš visada sakau klientui ne tik gerą scenarijų, bet ir tą, kuris erzina, o ne iš gražaus lapo.

Ar geriau keltas per Dover, tunelis ar maršrutas per Olandiją?

Per Dover dažniausiai eina dauguma, nes maršrutas pažįstamas ir terminalai pripratę prie sunkvežimių. Tunelis per Folkestone/Calais greitesnis, bet ne visada pigesnis ir ne visada laisvas. Maršrutas per Olandiją, Zeebrugge ar Rotterdamą gali būti geresnis, kai krovinys eina į Šiaurės Angliją arba reikia grupinio konsolidavimo. Nežinau 100%, kuris maršrutas bus geriausias konkrečią savaitę, nes keltų kainos keičiasi kaip oras pajūry. Geriausia žiūrėti ne tik žemėlapį, bet ir savaitės pasiūlymus bei realias eiles.

Kodėl penktadienio krovinys kartais atvyksta pirmadienį, nors atstumas toks pats?

Penktadienio krovinys dažnai atvyksta pirmadienį dėl paprastos, bet nepatogios priežasties: gavėjas nebedirba. Net jei sunkvežimis atvažiuoja penktadienį 16:30, sandėlis gali sakyti, kad langas uždarytas, o vairuotojas negali laukti iki pirmadienio. Tada prasideda saugoma aikštelė, perkėlimas, laukimo mokestis ir nervai. Esu matęs situaciją, kai krovinys stovėjo netoli Manchester, o visi tikrino, kas kaltas. Dažniausiai kaltas ne vairuotojas, o per vėlu suderintas iškrovimo laikas. Tai nėra teorija, o kasdienybė, tikrai dažnai.

Ar vairuotojas gali laukti iškrovimo, jei sandėlis vėluoja?

Vairuotojas gali laukti, bet tas „gali“ turi kainą. Dauguma standartinių sąlygų duoda 1–2 valandas nemokamo laukimo, jei taip sutarta. Po to prasideda 30–60 € per valandą, o kai kur net daugiau. Jei sandėlis vėluoja kasdien, geriau tai įrašyti į užsakymą, nes CMR antgalis „vairuotojas laukė 5 valandas“ ne visada pakankamas. Kartais geriau sumokėti už naktinį iškrovimą, nei ginčytis dėl 400 €, kuris vis tiek ateis sąskaitoje jeigu nebus sutarties aiškios raštu.

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos Škotijai, Velsui ar Šiaurės Airijai?

Į Škotiją, Velsą ir Šiaurės Airiją sąlygos skiriasi ne tik kilometrais. Šiaurės Airija dar turi savo niuansų dėl protokolo ir sienos su Airijos Respublika, todėl dokumentus reikia tikrinti atidžiau. Į Glasgow ar Edinburgh kaina gali būti panaši kaip į šiaurės Angliją, bet į Highlands ar salas jau kalbamės apie specialų planą. Velsas kartais nustebina ne atstumu, o siaurais keliais ir sandėlių grafiku. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos Škotijai, Velsui ar Šiaurės Airijai visada klausiama atskirai.

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos – krovinių tipai: paletės, pilni sunkvežimiai, šaldyti ir ADR

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos šaldytam kroviniui?

Šaldytam kroviniui reikia ne tik mašinos su šaldytuvu, bet ir temperatūros režimo, įrašų bei realaus laiko kontrolės. +2…+8 °C, -18 °C arba +15 °C – kiekvienas režimas turi savo riziką. Kaina paprastai būna 20–45% didesnė už standartinę, o jei reikia pre-cooling, termografų ar griežto laiko lango, dar daugiau. Esu matęs, kaip prekes atidavė šaltas, bet dokumentuose nebuvo įrašų, ir gavėjas jas atsisakė priimti. Todėl čia popieriai svarbūs bent tiek, kiek šaldytuvas.

Ar galima vežti paletes be pakavimo pažymos ISPM-15?

Medinės pakuotės, kurios keliauja į Jungtinę Karalystę, turi būti apdorotos pagal ISPM-15 ir paženklintos. Jei euro paletės yra oficialios ir švarios, dažniausiai ramiau, bet senos, purvinos ar remontuotos paletės gali sukelti klausimų. Plastikinės ar kartoninės pakuotės paprastai paprastesnės. Jei siunčiate medines dėžes, krėklus ar nestandartinį pakavimą, parodykite nuotrauką prieš pakraunant. Kartais viena neaiški lentgalė sugadina visą dieną ir nuotaiką visiems. Ypač jei ji randama tik pasienyje. Tada jau vėlu dažniausiai.

Koks skirtumas tarp grupinio ir pilno krovinio?

Grupinis krovinys reiškia, kad jūsų paletės važiuoja kartu su kitų klientų prekėmis. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia konsolidacijos, terminalų ir iškrovimo eilės. Pilnas krovinys yra visas sunkvežimis jums, todėl greičiau ir saugiau, bet kaina dalijama tik jums. Jei turite 1–6 paletes, grupinis dažniausiai tikslingas. Jei turite 18–24 euro paletes, pilnas 13,6 m tentas jau pradeda turėti prasmę, nebent terminas dega kaip ugnis, tada kalbamės kitaip ir brangiau, aišku dažniausiai.

Ar ADR kroviniai į Jungtinę Karalystę yra didesnis galvos skausmas?

ADR kroviniai į Jungtinę Karalystę tikrai yra didesnis galvos skausmas, bet ne todėl, kad jų negalima vežti. Reikia teisingos klasės, pakuočių, ADR pažymėjimo vairuotojui, dokumentų, etikečių ir kartais maršruto apribojimų. Dažnai problema prasideda nuo frazės „tik chemija, nieko tokio“. Nieko tokio nebūna, kai dokumentuose trūksta UN numerio arba neteisinga pakuotės grupė. Todėl siųskite saugos duomenų lapą iš anksto, ne tada, kai mašina jau stovi pasienyje ir visi nervinasi be reikalo.

Ar telpa 24 euro paletės į standartinį puspriekabę?

Standartinė puspriekabė teoriškai talpina 33 euro paletes, jei jos kraunamos šonais ir nėra aukštos. 24 euro paletės telpa lengvai, bet reikia žinoti, ar galima krauti ant viršaus. Jei prekės aukštos, minkštos arba negali būti slegiamos, talpa krenta. Kartais klientas sako „24 paletės“, o po matavimų paaiškėja, kad reikia mašinos su didesniu vidaus aukščiu arba dalies krovinio grupavimu. Todėl „telpa“ ir „telpa saugiai“ yra ne tas pats. Tai jau matyta ne kartą.

Mokesčiai, draudimas, iškrovimas ir problemos

Kas moka importo PVM ir muito mokestį?

Tai priklauso nuo Incoterms, bet labai dažnai importuojantis gavėjas moka importo PVM ir muito mokestį JK pusėje. Jei sutartis DDP, pardavėjas turi pasirūpinti, kad šie kaštai būtų padengti arba deklaruoti teisingai. DAP atveju gavėjas dažniausiai gauna sąskaitą iš brokerio po atvykimo. Blogas variantas būna tada, kai niekas nepasako, kas moka, ir visi laukia, kol krovinys sustos. Todėl šitą punktą reikia užfiksuoti raštu dar prieš pakrovimą, ne po pirmo paskambučio iš muitinės.

Ar CMR pakanka, jei prekės dingsta arba sudužta?

CMR yra transporto dokumentas, ne visavertis draudimas. Jei prekės dingsta, sudrėksta ar sudužta, CMR padeda nustatyti, kas ką vežė ir kada perdavė. Bet kompensacija pagal CMR turi ribas, o ginčai gali užtrukti mėnesius. Vežėjo draudimas dažnai dengia ne visą komercinę vertę, ypač jei prekės nebuvo deklaruotos. Todėl brangiems kroviniams geriau pirkti papildomą krovinio draudimą ir saugoti pakavimo nuotraukas nuo pakrovimo iki iškrovimo, ir visus el. laiškus kur buvo vertė nurodyta.

Ką daryti, kai gavėjas sako, kad trūksta vienos dėžės?

Kai gavėjas sako, kad trūksta dėžės, pirmas dalykas – ne ginčas, o fiksuoti faktus. Reikia CMR pastabos, nuotraukų, pakavimo lapo, svorio prieš pakrovimą ir, jei įmanoma, vaizdo iš iškrovimo. Esu matęs atvejį Manchester sandėlyje, kur dėžė „dingo“, o vėliau rado ją tarp kitų palečių. Bet jei ant CMR parašyta „priimta be pastabų“, reikalauti bus sunkiau. Todėl vairuotojas turi žiūrėti, ką pasirašo, o gavėjas neturi braukti pastabų, jei jos realiai yra ant popieriaus.

Kiek kainuoja iškrovimas su krautuvu, jei niekas nebuvo susitaręs?

Iškrovimas su krautuvu, jei nebuvo susitarta, gali kainuoti nuo 50 iki 150 €, kartais daugiau, ypač naktį arba atokioje vietoje. Jei reikia rankinio iškrovimo, tada skaičiuojami žmonės, laikas ir rizika. Kai kurie gavėjai sako, kad „turėsime krautuvą“, o atvykus krautuvo nėra. Tada viskas tampa tokia vieta, kur viskas pradeda griūti. Prieš siunčiant aš klausiu ne „ar iškrausite“, bet „kuo, kiek laiko ir kas atsakingas, jei vėluosite“ raštu, ne pokalbyje virtuvėje.

Kodėl kai kurios įmonės duoda pigiai, o paskui skambina kas valandą?

Blogos įmonės mėgsta duoti gražią kainą, nes telefoną paimti lengva, o kai kas negerai, jos tada sako kad viskas „nuo rinkos“. Paskui prasideda: „reikia pataisyti sąskaitą“, „vairuotojas laukia“, „keltas pabrango“, „brokeris prašo papildomai“. Ne visada tai sukčiavimas, kartais tiesiog prastas procesas, bet klientui skirtumo mažai. Gerą vežėją atpažįstate ne iš mažiausios sumos, o iš to, ar jis prieš užsakymą užduoda nepatogius klausimus apie svorį, kodus, iškrovimą ir dokumentus. Kartais tas vežėjas atrodo brangesnis, bet pabaigoje išeina ramesnis.

Ar verta pirkti papildomą draudimą, kai vežėjas sako „viskas įskaičiuota“?

Verta, jei krovinio vertė jums skausminga. Vežėjo atsakomybė gali būti ribota, o frazė „viskas įskaičiuota“ kartais reiškia tik transportą, ne visą prekių vertę. Papildomas draudimas kainuoja mažą procentą nuo deklaruotos vertės, bet ginče gali sutaupyti daug nervų. Ypač tai taikoma elektronikai, mašinų dalims, medicinos reikmenims ar bet kam, kas lengvai dūžta. Jei pardavėjas sako „nebereikia“, aš vis tiek prašau parodyti sąlygas raštu. Priešingu atveju ginčas bus ilgas ir nuobodus labai.

Išvada

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaina ir sąlygos iš tiesų susideda iš daug smulkių detalių: svorio, maršruto, dokumentų, iškrovimo, draudimo ir to, ar kas nors tikrai žino, kas moka muitą. Pigiausias variantas dažnai atrodo gražiai tik pirmą minutę. Prieš siunčiant patikrinkite EORI, prekių kodus, Incoterms, pakuotę ir gavėjo langą. Tada bent jau žinosite, kur slypi rizika, o ne atrasite ją Dover eilėje.