Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai: Kas pasikeitė po Brexito ir kaip išlikti sveikam

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtims metų, ir niekada nebuvo taip, kad viskas vyktų pagal knygą. Vakar viskas gerai, rytoj – laivybos užlaikymas Dovers arba muitinėje dingęs dokumentas. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai dabas yra iššūkis net patyrusiems vadybininkams. Po Brexito pasikeitė ne tik taisyklės, bet ir pati atmosferė – anksčiau tai buvo beveik vidinė rinka, dabar tai „trečioji šalis“ su visa tai priskaičiuota bureaucratija. Žmonės dažnai klauso, ar įmanoma viską suprasti paprastai, be tų visų sudėtingų sutarčių? Tiesą sakant, galima, jei turite gerą brokerį ir kantrybę. Štai jums mano prakalba apie tai, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių „marketingo“ uždažų, tiesiog taip, kaip mes tai matome kasdien ruošdami krovininius reisus.

Dokumentai ir Muitinės (arba kur dažniausiai stringa)

Kas taip tie dokumentai, kur reikia siunčiant į Angliją?

Na, čia prasideda visas tas malonumas. Dabar, kai kalbame apie krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai, negali tiesiog įsirašyti „spinta“ ir važiuoti. Mums reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos (ar ES) ir importo deklaracijos į JK (tai vėliau, bet reikia žinoti). Be to, ten dar yra komercinės sąskaitos (invoicai) ir pirkimo-sutartys, jei to reikalauja muitinė. Vieną kartą turėjau klientą, kuris išsiuntė keletą dėžių su detalėmis be sutarties, ir anglai jas laikė mėnesį. Dabar tikriname viską du kartus, kad nebūtų tokių neskundžiamų situacijų.

Ar aš turiu turėti savo EORI kodą?

Taip, be jokių abejonių. Jei esate juridinis asmuvė (įmonė), jums privalomas EORI kodas, kuris prasideda LT. Jei fizinis asmuo siunčia dovanas ar tą savo daiktą – tai gali būti ir asmeninis kodas (beje, asmeninis kodas dažnai veikia smulkiems siuntiniams, patikrinta). Be šio kodo, joks brokeris nepajėgs užpildyti deklaracijų, o jūsų krovinius tiesiog paliks pasienyje. Tiesa, jei siunčiate į JK ir esate ten registruotas, gali prireikti ir JK EORI (GB), bet dažniausiai mums užtenka to Lietuvos išsiunčiant.

Kiek laiko užtrunka muitinės išankstinis skelbimas (pre-notification)?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų. Dabar, kai atliekamas krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai, tą „Entry Summary Declaration“ (ESD) turime pateikti į JK sistemą bent prieš valandą iki atvykimo į uostą. Neatlikę šito operatyviai, vairuotojas gali nelipti į keltą. Mes stengiamės tai daryti iš anksto, kartą vos atvykęs duomenys, kartais vėluojame, bet tada tenka skubėti. Geriausia duomenis pateikti dar priešdieną, kad ryte nieko neliktų, tik važiuoti.

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaidelė?

O, tai buvo dažna liga pirmuosius metus po Brexito. Dabar sistemą išmoko. Jei svorio ar prekės kodame (HS code) yra klaida, JK muitinė gali padaryti „korekciją“ arba iš vis areštuoti krovinį tol, kol nepataisysite. Už tai gali būti baudos. Esu matęs, kaip dėl vienos skaitmens svare (parašė 100 kg vietoj 1000 kg) sustojo visa mašina. Reikia labai atidžiai tikrinti tuos pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuos mums duodate, nes mes tik juos kopijuojame į deklaracijas.

Ar galima atlikti muitinės formalumats pačiame prekybos centre?

Nėra ne. Muitinės procedūros vyksta arba uoste (Dover, Hull, t.t.), arba tarpininkų (brokerių) vidurinėse saugyklose. Tai vadinama „inland clearance“. Vairuotojas atvyksta į sandėlį, iškrauna arba tik palieka krovinią (jei nereikia iškrauti), ir ten įvyksta tas importas. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai įtraukia ir šių terminalų pasirinkimą, kad nebūtų per brangu ir per toli nuo gavėjo.

Kas tas „Safety and Security“ deklaracija?

Tai dar vienas failiukas, kurio anksčiau nebuvo. ESD (Entry Summary Declaration) – būtent tai. Kai važiuojame į JK, turime pranešti, kas važiuoja, dar prieš atvykstant. Tai ne tas pats kas prekių deklaracija (kuri moka mokesčius), tai daugiau saugumo informacija. Viskas vyksta elektroniniu būdu, bet reikia laiko. Jei vairuotojas sprogsta uosto eilėje ir niekas nežino, kas jame veža – būtų chaosas.

Ar galiu vežti maistą ar gyvūnus?

Galima, bet čia yra siauras sąrašas dalykų, kurie leidžiami be veterinarijos dokumentų (pvz., kai kurios sausos maisto prekės). Jei vežate mėsą, pieno produktus ar vaisius iš trečiųjų šalių (o mes dabar esame trečioji šalis jų akimis), reikia specialių sveikatos pažymų. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai maisto atveju yra pavojingas dalykas – jei dokumentai netinkami, maistas bus sudegintas arba gražintas atgal jūsų sąskaita. Geriau tai iš anksto pasikalbėti su brokėriu.

Kas daryti, jei prekės turi ribojamus ingredientus?

Tai tas pats maistas arba chemija. Tarkime, serbentai – buvo didelė painiava (tiesą sakant, jau praeita, bet dėl kai kurių dar važiuoja). Reikia patikrinti, ar JK leidžia importuoti tą konkrečią rūšį. Kartais nė neaišku, ar tai draudžiama, ar reikia leidimo. Štai čia aš kartais neteku pasakyti 100%, kas bus, kai vairuotojas atvyks, todėl visada siūlau kreiptis į ekspertus prieš įkeliant mašiną.

Ar sunkvežimis privalo būti uždarytas su plombu?

Taip, tai būtinos sąlygos (esant kelioms prekėms). Muitinė reikalauja, kad būtų galima užtikrinti, kad niekas nebuvo įdėta ar išimta kelyje. Jei vairuotojas atidaro spyną be muitininko ar be specialaus leidimo, gali būti bauda ir krovinius nukreips į detalią patikrą. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai reikalauja tvarkos – plomba turi sutapti su numeriu dokumentuose.

Kas tas „Customs Clearance“ mokestis?

Tai mokesčiai už tarpininko (brokerio) darbą. Jis nėra muitai. Už kiekvieną importą ir eksportą reikia sumokėti už dokumentų rengimą. Skirtingos firmos skirtingai tai įvertina, bet vidutiniškai tai kainuoja nuo 40 iki 100 eurų už siuntą (vienos prekės) abiems pusėms. Ne ką daryti, tai privaloma mokesčio dalis dabar.

Laikas ir Maršrutai (arba kodėl vairuotojas užstringa)

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinius į Londoną?

Viskas priklauso nuo Keltų ir uosto. Paprastai, jei važiuojame per Kalkė (Calais) į Doverną, tai kelias trunka apie 24-36 valandas nuo pakrovimo Lietuvoje. Bet tarkim, jei yra eilės prie Kalkės (o jos būna dažnai, ypač po atostogų), tai gali prailgti. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai reikalauja atsižvelgti į tai, kad „skambučio“ (just-in-time) logistika nebėra tokia paprasta kaip anksčiau.

Kuria kryptimi geriausia vežti – per Ostendą, Zebriugę ar Hook of Holland?

Visur turi savų privalumų. Dovernas yra trumpiausias jūros kelias, bet ten didžiausios eilės ir Didžiosios Britanijos muitinės kontrolės yra griežčiausios. Hook of Holland (Harwich) arba Hull (iš Zebriugės/Roterdamo) trunka ilgiau jūra, bet mažiau tikėtina, kad vairuotojas praras kelias valandas uosto eilėse (ne, čia aš klystu, eilės yra visur, bet tikrai mažiau migrantų problemų šiauriniuose uostuose). Rinktis priklauso nuo to, kur įmonės (arba mūsų partnerių) yra daugiau mašinų.

Ar galima numatyti atvykimo laiką tiksliai?

Būtų melas pasakyti, kad taip. Kalbant apie krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai, mes dažnai sakome „apytiksliai“. Jūsų krovinius gali sustabdyti kontrolėje prieš keltą, arba anglų muitinė gali uždėti „hold“ statusą. Tuomet vairuotojas privalo laukti, kol bus išspręsta problema. Tokiu atveju, pranešame klientams, kad vėluojame, bet ne dėl mūsų kaltės.

Kaip veikia tas „Green Lane“?

Jei Jūsų prekės yra mažos vertės (iki 135 svarų) ir ne yra „šaudmenys“ ar tabakas, galima naudoti supaprastintą procedūrą. Bet čia daugiau taikoma kurjeriams ar mažiems siuntiniams. Dideliems kroviniams (pilotams, pilnoms mašinoms) vis tiek tenka eiti per standartinę kontrolę. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai nenumato taip lengvų kelių dideliems kiekiams, tai tik mitas, kad viskas bus kaip anksčiau.

Ar dažnai pasitaiko nusižengimų kontrolėje?

Pastaruoju metu mažiau nei pirmus metus po 2021-ųjų, bet vis tiek pasitaiko. Dažniausia tai susiję su migracija (kažkas bando užplikšti po sunkvežimiu) arba su vairuotojo darbo laiko apskaita (tachografas). Anglai yra griežti. Jei pamato, kad vairuotojas per daug valdų važiavo, gali nubausti ir neleisti į šalį. Tada reikia rasti kitą vairuotoją, o tai atidėlioja pristatymą dienomis.

Ką daryti, jei keltas atšaukiamas?

Tai reali bėda, ypač žiemą arba kai būna streikai (Prancūzai mėgsta streikuoti). Tada turime įjungti „Plan B“ – važiuoti kita kryptimi, per kitą uostą. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai turi būti lankstus. Kartą turėjome atvejį, kai dėl audros Kalkėjė visi keltai stovėjo, teko važiuoti aplinkui per Zebriugę, tai pridėjo porą dienų, bet krovinys pasiekė gyvas.

Ar vairuotojas gali miegoti mašinoje laukiant?

Taip, jei mašina yra tinkama (turi miegamąją vietą). Bet jei jis laukia uosto teritorijoje tik traukiniui ar keltui, tai vienas tas. O jei jis laukia muitinės patikros, gali būti nukreiptas į saugotojų aikštelę, kur ne visada leidžiama likti mašinoje (dėl saugumo). Tada reikia rasti viešbutį. Tai visos papildomos išlaidos, kurias kartais tenka padengti siuntėjui, jei tai ne jūsų sutartyje numatyta.

Kainodaros ir Paslėpti mokesčiai (kur reikia atidžiai skaityti sutartį)

Kodėl kaina tokia aukšta dabar palyginti su 2020 metais?

Degalai, brangios keltų bilietai (jie taip pat pakilo), infliacija Anglijoje, ir, žinoma, tas Brexito „biurokratinis“ mokestis. Be to, mažiau vairuotojų nori važiuoti į JK dėl dokumentų ir eilių. Reikia juos labiau motyvuoti. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai kainuoja daugiau, nes trukmė ilgesnė – ne važiuoji 3 valandas per sieną, o praleidi dieną uoste.

Ar kainoje įskaičiuotas keltų bilietas?

Įprasta praktika – ne, nėra. Dažniausiai kaina yra „nuo durų iki durų“ be keltų (Ferry not included). Tai atskira išlaida, kurią dažnai sumoka siuntėjas tiesioginiam pavedimu keltų kompanijai, arba mes ją įtraukiame kaip išankstinę mokėjimą. Visada reikia klausti, ar kaina yra „all inclusive“, ar ten dar reikės pridėti po 200-400 eurų už keltą viena kryptimi.

Kas tie „DV“ ir „THC“ mokesčiai?

Tai terminalų mokesčiai. DV (Destination Valve) – tai pristatymo mokestis uoste ar sandėlyje JK, THC (Terminal Handling Charges) – už krovinių krovimą kelyje. Kartais tai yra įtraukta į keltų bilietą, kartais reikia mokėti atskirai gavėjui. Labai dažnai klientai skundžiasi, kad atėjo sąskaita dėl DV, kurios nebuvo. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai reikalauja iš anksto pasakyti, kas bus mokama gavėjui vietoje.

Ar galima gauti fiksuotą kainą ilgam laikotarpiui?

Galima, jeigu sutartame dėl metinio kontrako ir fiksuojame kuro bei keltų priedus. Bet dabar, kai kainos šokinėja, pervežėjai nenori fiksuoti ilgam. Dažniau sutariama apie kainą su indeksacija (pvz., jei keltas pakyla daugiau kaip 10%, kadin keičiame). Tai saugo abi puses. Be to, kiekvienas papildomas aptarnavimas (pvz., iškrovimas su rankomis) kainuoja.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovini?

Tai blogiausias scenarijus. Mašina stovi, laiko eina, vairuotojas reikalauja atlyginimo. Tokiu atveju, kaina už laukimą (demurrage) pradeda bėgti nuo pirmos valandos. Kartais tenka važiuoti atgal arba vežti į saugojimo sandėlį Anglijoje. Geriausia, kai gavėjas atsako į telefoną ir tikrai laukia prekių. Esu matęs atvejų, kai įmonė bankrotavo, o prekės liko mūsų vairuotojui ant pečių.

Ar taip brangu vežti dalinį krovini (LTL)?

Daliniai kroviniai į JK yra brangesni nei į Vokietiją, nes ten reikia surinkti (konsoliduoti) prekes į vieną mašiną, o po to Anglijoje išskirstyti. Be to, muitinės procedūros kiekvienam siuntiniui atskirai. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai dalinėmis siuntomis apsimoka tik tada, kai neturite pilnos mašinos prekių, bet turite kantrybės laukti, kol bus surinkta.

Ar yra kažkokių mokesčių už vėlavimą?

Jei mes vėluojame dėl savo kaltės (pamiršome užsisakyti keltą, pameškome dokumentus), tuomet mes privalome atlyginti, bet tai retai. Dažniau vėluojama dėl muitinės, o tą laiką dažniausiai padengia siuntėjas, nes jis nebuvo pasiruošęs. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai yra paremtas tuo, kad klientas pats turi užtikrinti dokumentų tvarką.

Kodel „Road haulage“ asociacijos didina tarifus?

Jos stengiasi padengti vairuotojų trūkumą. Didžioji Britanija turi savo specifiką – ten vairuotojai turi važiuoti kaire, jie reikalauja didesnio atlyginimo. Lietuvių lenkų firmoms brangu siųsti savus vairuotojus ten, todėl kaina kyla. Tai tiesiog rinkos dėsniai – pasiūla mažesnė nei paklausa.

Specifinės situacijos ir patarimai iš patirties

Ar galima vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, bet tai dar sudėtingiau. Reikia specialios leidimų Anglijoje (tiek vežėjui, tiek gavėjui). Reikia tiksliai žinoti UN kodą. Jei tai yra cheminė medžiaga, gali būti, kad ją negalima vežti keltu. Tada reikia ieškoti kitų maršrutų arba specialių特种 (specialių) pervežimų. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai su ADR reikalauja labai geros koordinacijos.

Kas daryti, jei krovinys yra labai jautrus temperatūrai?

Tada reikia šaldytuvo (fridge) mašinos. Žinoma, kaina didesnė. Svarbiausia – pasakyti mums apie tai anksčiau. Vieną kartą klientas parašė „temperatūra +5“ tik vairuotojui, kai jis jau buvo įvežęs į Lietuvą. Vairuotojas pastatė -18, nes taip įprasta. Viskas užšalo. Nuo to laiko viską rašome į sutartį ir spaudžiame mygtuką mašinoje iš anksto.

Ar galiu užsakymą pakeisti paskutinę minutę?

Galima, bet tada gali būti bauda už dėžių atšaukimą, jei mašina jau buvo suplanuota. Logistika – kaip dėlionė. Jei vienas dėmuo iškrenta, viskas sugriūva. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai reikalauja, kad informacija būtų galutinė bent 24-48 valandų prieš išvykstant. Kitaip mes rizikuojame likti su tuščia vieta, ką kažkas turi sumokėti.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios negerai supakuotos?

Mes paprasčiausiai atsisakysime jas vežti. Vairuotojas yra atsakingas už krovą. Jei dėžė skyla pačios, ir jos viduje yra brangios prekės, ne vienas vairuotojas nepasiims to rizikos. Nurodome, kad reikia pakrauti ant paletės, o ne mesti į kibyrą. Turi būti tvarkingai, kitaip neišvyksime.

Ar verta naudotis savo vairuotoju (savarankiškas pervežimas)?

Jei turite savo vairuotojų parką, taip, taip galima sutaupyti brokerio paslaugų. Bet Jums vis tiek reikės brokerio muitinei. O jei vairuotojas nežino anglų kalbos ar nepažįsta tų uostų, jis gali lengvai susipažinti su problemomis. Profesionalūs pervežėjai tą kelią važiuoja kas savaitę ir žina visus kiemsenus.

Ar saugu vežti brangius daiktus (pvz., telefonus)?

Saugu tik su draudimu. Tarkim, jei vežate 10 000 eur vertės prekių, turėtumėte jas apdrausti. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai apima standartinį draudimą (CMR), bet jis dengia tik iki tam tikros sumos (paprastai apie 8-10 SDR/kg). Jei daugiau, reikia papildomo draudimo. Nerekomenduoju vežti „pinigus“ be specialių apsaugos priemonių.

Kas daro, jei dėžės dingsta?

Pirmiausia pradedame ieškoti. Tikriname GPS, kur mašina stovėjo, kalbame su vairuotoju. Jei tikrai pavogta (o tai retai pasitaiko tarptautiniuose maršrutuose, dažniau vietiniai), tą reikalaujame draudimo išmokos. Bet čia ilgai truksmo procesas su dokumentais. Geriau užtikrinti, kad krovinių vieta būtų užrakinta.

Ar reikia gavėjo atstovo JK?

Dažnai labai praverčia. Jei yra problema su muitine arba gavėjas neatsako į telefonus, mūsų partneris JK gali išvažiuoti į uostą ir padėti išspręsti problemą vietoje. Jei tokio nėra, mes čia Lietuvoje esame bejėgiai padėti su fiziniais dalykais ten. Tai kaip turi būti akis ir rankos vietoje.

Kodėl kartais prašome duoti pažymą apie prekių kilmę (Certificate of Origin)?

Jei prekės gali būti iš kitos šalies (pvz., Kinija) ir jos tiesiog per Lietuvą tranzitu eina, JK gali reikalauti įrodymo, kad jos iš ES, kad nereikėtų mokėti didelių muito mokesčių (jei yra atitinkamos susitarimai). Be to, kai kurios prekės (tekstilė, plienas) turi apsaugos priemones. Be šio popieriaus gali būti didelės rizikos.

Ar galima veži į Škotiją ar Velsą?

Galima, bet tai dar toliau. į Škotiją (Glazgow, Edinburgą) važiuojame toliau per šiaurę. Kaina bus aukštesnė, nei į Londoną ar Birminghamą. Be to, ten keltų maršrutai gali būti kitoki (pvz., iš Zebriugės į Hull arba iš Roterdamo į Newcastle). Nors šiek tiek brangiau, krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai į šiaurinius rajonus veikiamas tą patį principą.

Ką daryti, jei norisi vežti alkoholį ar tabaką?

Čia yra labai griežta kontrolė. Reikia specialių licencijų (ATAD arba EMCS sistemos). Jei bandysite paslėpti kelias degtines tarp kitų prekių, gali būti didelės problemos – baudos ir krovinio konfiskavimas. Geriau deklaruoti atvirai ir mokėti akcizus. Nenukenksime, kad nenukenksime.

Ar tikrai reikia tiek daug kalbėti su brokėriu?

Taip, jūsų geriausias draugas dabar yra brokeris. Jis gali išspręst visas tas problemas su neaiškiais kodais. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai yra ne tik vairuotojo reikalas, bet ir dokumentų reikalas. Jei brokeris žino savo darbą, pusė problemų išnyksta. Jei ne – bus daug nervų. Pasirinkite atidžiai.

Kaip patikrinti, ar įmonė, kurią pasirinkau, yra patikima?

Pažiūrėkite, kiek jie dirba rinkoje, ar turi realų biurą, o ne tik svetainę. Užduokite klausimą apie tai, kas vyksta, jei krovinys sustoja. Jei jie sako „nesužinai, ne mūsų problema“, bėkite. Esu matęs daug „firminų“, kurios tiesiog perparduoda užsakymus 10 kartų brangiau, o pas juos nieko nėra. Rinkitės tuos, kurie turi savo vairuotojus ar ilgalaikius partnerius.

Ar yra kažkokių naujų taisyklių, kurias planuoja JK?

Viskas juda. Planuojamos elektroninės sienos (gal 2025 metais?), kai bus skenuojami visi numeriai automatiskai. Tai gali prailginti laukimą dar daugiau. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai ateityje gali tapti dar labiau skaitmeninis, bet ir griežtesnis. Reikia būti pasiruošusiems, kad niekas nesimplifikuojama.

Ar galima susipažinti su tuo pačiu vairuotoju?

Daugelis klientų mėgsta, kai atvažiuoja tas pats žmogus, kurį jie pažįsta. Mes stengiamės palaikyti pastovumą, jei maršrutas toks pats. Taip sukuriamas pasitikėjimas. Bet tai ne visada įmanoma – vairuotojai turi poilsio laikus, atostogas. Kartą turėjau vairuotoją, kurį visi pažinojo „Jonas“, bet jis išėjo į pensiją, dabar visi klausia, kur jis.

Galutinis patarimas tiems, kurie nori pradėti eksportuoti į JK?

Pasidrbite su dokumentais iš anksto. Neskubėkite su užsakymu, kol neturite EORI ir tikslaus HS kodo. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai gali būti sklandus, jei jūs pasiruošę. Jei spėjote paskutinę minutę, tikėkitės problemų. Logistika – tai planavimas, o ne stebuklas.

Išvada

Na, tai trumpa ir aišku. Krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės patikimai dabar yra kaip šachmatai – reikia galvoti penkiais ėjimais į priekį. Niekas nebegali važiuoti „akimis užmerkus“, kaip buvo anksčiau. Taip, brangiau, taip, lėčiau, taip, daugiau popierių. Bet rinka ten yra didelė, ir verta ten dalyvauti, jei viską padarite teisingai. Svarbiausia – rinktis pervežėjus, kurie neduoda pažadų, kurie negali įvykdyti, o sako tiesią tiesą apie laikus ir rizikas. Tada bus mažiau nelydžių galvų.