Krovinių gabenimas į Angliją užtikrintu maršrutu

Krovinių gabenimas į Angliją užtikrintu maršrutu nėra kažkoks magiškas žodis, kurį pasakius vairuotojas praskrenda pro Doverį be eilių. Tai greičiau tvarkingas planas: nuo pakrovimo Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją, iki kelto ar Eurotunnelio. Po „Brexit“ prie viso to dar prisideda muitinė, EORI, komercinė sąskaita, CMR ir kartais nervai. Per 20 metų mačiau visko – nuo puikiai paruoštų siuntų iki mašinų, stovinčių dėl vieno klaidingo HS kodo.

DUK

Krovinių gabenimas į Angliją užtikrintu maršrutu – kaip atrodo realybė

Ar krovinių gabenimas į Angliją užtikrintu maršrutu tikrai reiškia be rūpesčių?

Ne visai. Krovinių gabenimas į Angliją užtikrintu maršrutu reiškia, kad yra patikrintas vežėjas, numatyta trasa, turimi dokumentai ir planas, ką daryti, jei kažkas griūva. Bet Doveris gali stovėti, keltas gali vėluoti, o sandėlis Londone gali neatidaryti vartų laiku. Tai ne pasakėlė. Geras pervežimas sumažina rizikas, o ne panaikina pasaulio netobulumą. Kartais viskas pravažiuoja gražiai, kartais tenka skambinti naktį.

Koks maršrutas iš Lietuvos į Angliją yra stabiliausias?

Stabiliausias maršrutas dažniausiai eina per Lenkiją, Vokietiją, tada Nyderlandus arba Belgiją, toliau į Calais/Dunkerque ir per keltą į Doverį. Iš Klaipėdos ar Kauno kartais patogiau eiti per Varšuvą ir Poznanę. Iš Vilniaus taip pat. Jei krovinys eina į šiaurę, pavyzdžiui į Mančesterį, po kelto dar lieka nemažai kelio. Aš renkuosi ne trumpiausią, o tą, kur vairuotojas nesuklys.

Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos iki Londono?

Jeigu dokumentai sutvarkyti, nuo pakrovimo iki Londono realiai reikia apie 2–3 dienas. Iš Kauno iki Calais galima pasiekti per 24–28 valandas, tada keltas, muitinės formalumai ir važiavimas Anglijoje. Į Birmingamą dažniausiai ilgiau valanda-dvi. Į Škotiją jau skaičiuočiau kitą dienų skaičių. Bet jei uostas užsikimša, visi gražūs planai pasidaro šiek tiek ironiški.

Ar geriau rinktis keltą per Doverį ar Eurotunnelį?

Abu variantai normalūs, tik problemos skirtingos. Keltas į Doverį dažnai pigesnis ir suprantamesnis, bet orai, vėjas ir eilės gali daryti savo. Eurotunnelis per Folkestone greitesnis, kai grafikai telpa, tačiau langai riboti ir kaina šokinėja. Kartais vežėjas turi sutartį viename uoste, kartais kitame. Aš žiūriu, kas tą dieną mažiau griaus grafiką, ne kas skamba gražiau brošiūroje.

Kodėl kartais krovinys važiuoja per Belgiją, o kartais per Nyderlandus?

Maršrutas keičiasi dėl kelių priežasčių: eilių, kelto kainos, vairuotojo darbo laiko, sandėlio adreso ir net oro. Jei Belgijoje spūstys, galima pasukti per Nyderlandus. Jei Roterdamo rajone bloga situacija, vežėjas gali rinktis kitą kelią. Tai nėra improvizacija iš piršto laužta, jei dispečeris mato situaciją. Trumpas nukrypimas: kartais vairuotojas tiesiog nori normalaus tualetinio sustojimo.

Krovinių gabenimas į Angliją užtikrintu maršrutu: dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia ruošti, kai vyksta krovinių gabenimas į Angliją užtikrintu maršrutu?

Paprastai reikia CMR važtaraščio, komercinės sąskaitos-faktūros, pakuočių sąrašo, eksporto deklaracijos ir gavėjo EORI arba importo duomenų. Jei krovinys specialus – baldai, maisto produktai, pavojingos medžiagos – gali prireikti papildomų pažymų. (pataisau: ne visada gavėjas pats tvarko importą, kartais tai daro brokeris). Be popierių vairuotojas tiesiog stovi. Yra buvę, kad viena neteisinga prekės vertė sugadino visą dieną.

Kas yra EORI numeris ir kodėl be jo gali būti problemų?

EORI numeris yra tarsi muitinės identifikatorius įmonei, kuri dalyvauja importo ar eksporto procese. Jei jo nėra arba duomenys nesutampa, deklaracija gali neišvažiuoti. Tada krovinys laukia, o laukimas kainuoja. Daugeliui mažesnių klientų tai būna pirmas nemalonus atradimas po „Brexit“. Geriausia pasitikrinti EORI dar prieš užsakant transportą, ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie sienos.

Ar po „Brexit“ muitinė Anglijoje vis dar tokia pati?

Ne, po „Brexit“ niekas nebėra kaip seniau, nors žmonės vis dar sako „važiuojam į Angliją“ taip, lyg muitinės nebūtų. Dabar Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis, todėl reikia eksporto ir importo procedūrų, deklaracijų, prekių kodo, vertės, kilmės. Kartais formalumai sutvarkomi greitai, kartais užtrunka. Aš ne visada esu tikras, ar kliento brokeris tikrai suprato visus niuansus, todėl prašau dokumentus parodyti anksčiau.

Ką daryti, jei CMR duomenys nesutampa su pakuočių sąrašu?

Tai rimtas dalykas, ne „pataisysim pakeliui“. Jei CMR rašo 12 padėklų, o pakuočių sąraše 10, muitinė ar gavėjas gali sustabdyti priėmimą. Ypač erzina, kai svoris, vietos ir prekės aprašymas nesutampa. Tada prasideda taisymai, laiškai, brokerio skambučiai. Esu matęs, kad krovinys atvažiavo į Angliją, bet sandėlis jo nepriėmė, nes popieriuje buvo chaosas. Tvarka turi būti nuobodi.

Ar reikalingas leidimas gabenti krovinius į Angliją?

Paprastai tariant, vežėjui reikia teisėtai vykdyti tarptautinius vežimus, turėti licenciją, draudimą, tachografų tvarką ir reikiamus leidimus. Klientui dažniausiai svarbiau paruošti prekę, dokumentus ir sutartį. Kai kurie kroviniai, pavyzdžiui alkoholis, tabakas, pavojingos medžiagos ar tam tikri maisto produktai, turi papildomų reikalavimų. Todėl klausimas „ar reikia leidimo“ visada pradeda nuo to, kas važiuoja. Viena dėžė atsarginių detalių ir viena cisterna – ne tas pats.

Kainos, terminai ir krovinių tipai

Kiek maždaug kainuoja krovinių gabenimas į Angliją?

Orientacinė pilno sunkvežimio kaina iš Lietuvos į Angliją dažnai svyruoja apie 1 800–3 200 eurų, priklausomai nuo adreso, svorio, sezono ir ar tai FTL. Dalinis krovinys gali būti nuo 250–900 eurų, bet čia svarbu tūris ir kiekvieno sustojimo logika. Šaldytuvas, ADR ar laukimo laikas kainuoja daugiau. Pigi kaina kartais slepia blogą planą. Jei kas siūlo neįtikėtinai pigiai, klausčiau, kur sutaupo.

Kodėl pilno sunkvežimio kaina skiriasi nuo dalinio krovinio?

Pilnas krovinys važiuoja tiesiau: pakrovėte, išvažiavote, atvežėte. Daliniam reikia sujungti kelis klientus, todėl kelias tampa kaip dėlionė. Vienas laukia Vilniuje, kitas Kaune, trečias Mančesteryje. Todėl kaina skiriasi ne tik dėl vietos padėkle, bet ir dėl sandėliavimo, perkrovimo, dokumentų ir atsakomybės. Jei turite 3–6 padėklus, LTL dažnai logiškas. Jei užpildote visą tentą, FTL paprastesnis.

Ar galima gabenti baldus, automobilių dalis ar maisto produktus?

Taip, gabenti galima labai daug ką: baldus, automobilių dalis, statybines medžiagas, elektroniką, maisto produktus, tekstilę. Kiekvienam tipui savo niuansai. Baldams svarbu pakuotė ir kampų apsauga, dalims – svoris ir iškrovimo įranga, maistui – temperatūra. Pavojingi kroviniai reikalauja ADR klasės ir tinkamų dokumentų. Ne viską vežčiau bendru transportu, nes vienas blogai supakuotas daiktas gali sugadinti kelių žmonių siuntas.

Koks skirtumas tarp FTL ir LTL gabenimo į Angliją?

FTL reiškia, kad visas sunkvežimis skirtas vienam kliento kroviniui. LTL – dalinis krovinys, kai viename transporte keliauja kelios siuntos. FTL dažniausiai greitesnis ir mažiau liečiamas, bet brangesnis, jei neužpildote vietos. LTL pigesnis mažesniam kiekiui, tik reikia kantrybės dėl grafikų. Kartais klientas sako „man skubu“, bet turi tik vieną padėklą. Tuomet tenka aiškinti, kad skubumas kainuoja arba laukia.

Ar temperatūrinis režimas kainuoja papildomai?

Taip, šaldytas arba pašildytas gabenimas kainuoja daugiau, nes reefer sunkvežimis naudoja kurą, turi įrangą, temperatūros registravimą ir griežtesnę priežiūrą. Be to, laukimas prie uosto nėra nemokamas. Jei reikia +2/+6 °C arba -18 °C, tai reikia fiksuoti ir perduoti. Maisto produktai netoleruoja „kaip nors pravažiuos“. Yra buvę atvejų, kai temperatūros žurnalas išgelbėdavo ginčą su gavėju.

Rizikos, vėlavimai ir krovinių draudimas

Ką daryti, jei keltas atšaukiamas arba uoste didelės spūstys?

Pirmiausia vežėjas turi žinoti, ar keltas atšauktas, ar tik vėluoja. Jei atšauktas, ieškoma kitos linijos arba Eurotunnelio lango. Jei eilės, svarbu, kad vairuotojas neviršytų darbo laiko ir krovinys liktų saugus. Klientui reikia pranešti realų laiką, ne pasaką. Kartais geriau sustoti saugiai ir palaukti nei spausti vairuotoją į nesąmonę. Logistika nėra cirko numeris.

Kaip veža šaldytus krovinius, kai laukia ilgas eiles?

Šaldytas krovinys turi būti paruoštas dar prieš pakrovimą: reikiama temperatūra, orapūtė, tinkamas grindų išdėstymas. Vairuotojas tikrina, ar agregatas veikia, ar durys užsidaro, ar temperatūros registracija įjungta. Eilėse reefer dirba, bet kuro ir laiko sąnaudos auga. Jei krovinys jautrus, reikia numatyti rezervą. Esu matęs situaciją, kai dėl netinkamo pakrovimo šaltis tiesiog nevaikščiojo tarp dėžių.

Ar krovinių draudimas dengia visus nuostolius?

Ne, krovinių draudimas nedengia visko automatiškai. Yra sąlygų, išimčių, franšizių, pakavimo reikalavimų ir terminų, per kuriuos reikia pranešti apie žalą. Jei baldai supakuoti kaip „kažkaip ištvers“, draudikas gali labai šaltai pasakyti, kad tai ne jo bėda. CMR atsakomybė taip pat turi ribas. Todėl vertingam kroviniui geriau turėti atskirą draudimą ir nuotraukas prieš pakrovimą. Daugiau apie tai galima skaityti krovinių draudimas.

Ką reiškia „užtikrintas maršrutas“, jei niekas negali pažadėti tikslios minutės?

Tai reiškia ne stebuklą, o profesionalų pasiruošimą. Maršrutas turi alternatyvas, vežėjas turi ryšį, dokumentai patikrinti, krovinys tinkamai paruoštas, o klientas žino realius terminus. Niekas normalus negali pažadėti tikslios minutės, ypač kai kelias eina per kelis šalis ir jūrų perėją. Jei kas pažada „tiksliai rytoj 8:00“ be įspėjimų, aš įsijungčiau budrumą. Geriau gauti sąžiningą langą nei gražų melą.

Kokios klaidos dažniausiai brangiai kainuoja?

Dažniausiai brangiai kainuoja ne kilometrai, o netvarka. Klaidingas HS kodas, neteisinga vertė, nepakankama pakuotė, vėlyvas dokumentų siuntimas, netikslus iškrovimo adresas. Kartais klientas paskambina prieš pat pakrovimą ir sako, kad krovinys „truputį didesnis“. Tas truputis gali reikšti kitą mašiną. Taip pat bloga praktika rinktis vežėją tik pagal mažiausią kainą. Yra ir blogos įmones, kurios dingsta po pirmo gedimo.

Kaip pasirinkti vežėją ir pasiruošti iškrovimui Anglijoje

Kaip atskirti gerą vežėją nuo to, kuris tik gražiai kalba?

Geras vežėjas užduoda daug nepatogių klausimų: svoris, matmenys, pakuotė, iškrovimo būdas, terminai, dokumentai. Blogas tik klausia „kada imti?“. Patikrinkite, ar yra licencija, draudimas, ar gali parodyti maršruto planą, ar aiškiai paaiškina, kas vyksta po „Brexit“. Normalu, jei vežėjas sako, kad kažko negali pažadėti. Per daug gražūs pažadai logistikoje dažniausiai baigiasi aiškinimaissiuntų centre.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą kroviniui į Angliją?

Ne visada, o dažnai – ne. Pigiausias pasiūlymas gali būti geras, jei tai tiesiog konkurencinga kaina, bet jei jis per daug gražus, reikia klausti kodėl. Gal nėra vietos keltui, gal vairuotojas dirbs ant ribos, gal dokumentai bus tvarkomi paskutinę minutę. Kartais taupymas 150 eurų vėliau tampa 700 eurų nuostoliu dėl laukimo ar žalos. Aš pats renku ne pigiausią, o suprantamiausią.

Kada geriau užsakyti transportą – prieš savaitę ar prieš mėnesį?

Jei turite reguliarų krovinį, geriau rezervuoti bent 2–3 savaites į priekį. Sezono metu, prieš šventes ar kai rinkoje trūksta transporto, net mėnuo nėra per anksti. Vienkartiniam FTL galima bandyti rasti mašiną ir greičiau, bet rizika didesnė. Daliniam kroviniui reikia dar daugiau laiko, nes reikia sujungti grafiką su kitais klientais. Skubūs užsakymai įmanomi, tik jie retai būna pigūs.

Kaip pasiruošti iškrovimui Londono, Birmingamo ar Mančesterio sandėlyje?

Reikia iš anksto žinoti, ar sandėlis turi doką, keltuvą, šakutinį krautuvą, ar reikės hidroborto. Londono rajone dar svarbu laikas, leidimai, kontaktinis asmuo ir ar vairuotojas turės kur sustoti. Jei iškrovimas trunka ilgiau nei sutarta, gali būti laukimo mokestis. Geriausia, kai gavėjas atsako į telefoną tą dieną. Skamba paprastai, bet kartais tai sunkiausia visos kelionės dalis.

Ką klientas turi žinoti prieš pasirašydamas užsakymą?

Prieš pasirašant užsakymą, klientas turėtų žinoti kainą, terminą, maršrutą, atsakomybės ribas, laukimo sąlygas ir dokumentų sąrašą. Taip pat verta pasakyti, jei krovinys jautrus, brangus ar reikalauja specialaus iškrovimo. Jei sąlygos neaiškios, geriau sustabdyti procesą ir paklausti. Sutartis nėra formalumas, ji saugo abi puses. Ir dar: nesiųskite dokumentų kaip dešimties failų be pavadinimų, žmonės irgi pavargsta.

Išvada

Krovinių gabenimas į Angliją užtikrintu maršrutu nėra pažadas, kad niekada nebus vėlavimų. Tai pažadas, kad maršrutas, dokumentai, ryšys ir planas B yra pagalvoti iš anksto. Jei ruošiatės siųsti baldus, detales, šaldytus produktus ar dalinį krovinį, pradėkite nuo duomenų, ne nuo kainos. Kaina svarbi, bet blogai paruoštas krovinys gali kainuoti daugiau nei pati pervežimo sąskaita. Geriausias variantas – realistiškas, ne gražus.