Krovinių gabenimas į Angliją su priežiūros sistema

Įvadas

Krovinių gabenimas į Angliją su priežiūros sistema šiandien nėra tik „uždėjau ant puspriekabės ir važiavom“. Realiai viskas prasideda nuo dokumentų, maršruto, krovinio matmenų, pakrovimo lango, muitinės duomenų ir žmogaus telefono numerio, kuris tikrai atsilieptų naktį Doverio aikštelėje. Per daugelį metų mačiau visko: nuo tvarkingų paletinių siuntų iki situacijų, kai klientas sako „tik keli kartonai“, o atvažiavus reikia krautuvų ir planų B bei C. Geras pervežimas į Angliją be stebėjimo primena kelionę su uždarytom akim – galima atvykti, bet kančių bus daugiau nei reikia.

Kodėl krovinių gabenimas į Angliją su priežiūros sistema tapo standartu

Krovinių gabenimas į Angliją su priežiūros sistema reiškia ne vien GPS tašką žemėlapyje. Tai informacijos grandinė: kur mašina pakrauta, kada kirto sieną, ar vairuotojas laukia terminalo eilėje Calais ar Zeebrugge, ar krovinys nepakito temperatūroje, ar dokumentai sutvarkyti iki pasienio patikros. Klientui tai dažnai atrodo paprasta – „pasakykit, kur mano daiktai“ – bet logistui tai kasdienis galvos skausmas su langais, vairuotojo darbo laiku ir neretai nepakankamai aiškiais sandėlio adresais kažkur prie Birmingham ar Leeds pramoninio parko.

Priežiūros sistema gali būti paprasta SMS atnaujinimų seka arba pilnas telematikos sprendimas su temperatūros stebėjimu, durų atidarymo įrašais ir planuojamu ETA. Mažesniam kroviniui dažnai užtenka nuotraukos iš pakrovimo ir vairuotojo žinutės po kiekvieno etapo. Brangesniam ar jautriam kroviniui reikia rimtesnio kontrolės sluoksnio – ypač kai kelias eina per Doverį, o po Brexit procedūros nebe tokios lengvos kaip prieš keletą metų buvo Europoje be sienų laikais.

Kas vyksta realiai nuo užsakymo iki iškrovimo Anglijoje

Pirmas etapas visada tas pats – klientas siunčia krovinio aprašymą, bet dažniausiai ne viską iš karto. Reikia matmenų, svorio, pakuočių skaičiaus, CMR duomenų jei yra komercinis krovinys, eksporto dokumentų jei reikia, adresų su kontaktais ir laiko langų. Po to logistas tikrina mašiną: tentinė puspriekabė, dėžė furgonas ar mikroautobusas daliniam kroviniui į UK? Jei važiuojama į Londoną ar pietinę Angliją per Doverį greičiau ir pigiau nei per Šiaurę per Hull/Zeebrugge keltą – bent jau dažniausiai taip atrodo lentelėje prieš realybę prisideda eilės ir vairuotojo režimas.

Pakrovimas Lietuvoje ar Lenkijoje dažnai užtrunka kitaip nei parašyta sąmatoje. Sandėlis Vilniuje sakė „valanda“, o iš tikro vienas darbuotojas serga, krautuvas sugedo arba prekės dar nėra paruoštos palečių lygyje. Čia priežiūros sistema pradeda būti naudinga: logistas mato vėlavimą anksčiau nei klientas pradeda nervintis ir gali persiųsti naują ETA į Manchester ar Southampton gavėją prieš jiems uždarant vartus.

Kelias į Angliją paprastai eina per Lenkiją ir Vokietiją iki Belgijos arba Nyderlandų uostų, tada keltas arba tunelis į Doverį/Folkestone pusę. Brexit po Brexit tikrai pakeitė darbą: komerciniams kroviniams reikia tinkamų muitinės deklaracijų, EORI duomenų ir teisingos HS kodifikacijos bent jau esminiam lygmeniui. Jei popieriai netvarkingi – mašina gali stovėti ne šiaip „porą valandų“, o tiek ilgai, kad vairuotojas praranda darbo laiką arba klientas gauna papildomus laukimo kaštus (ne visada teisingus, bet pasitaiko).

Kokios priežiūros sistemos dalys svarbiausios

GPS sekimas yra pagrindas, bet jis vienas nieko neišsprendžia. Vairuotojas gali stovėti Doverio aikštelėje dvi valandas dėl dokumentų patikros arba tiesiog laukti savo eilės – GPS rodys tą patį tašką abiem atvejais. Todėl geri pervežėjai naudoja kelis informacijos šaltinius: telematiką, vairuotojo žinutes, nuotraukas iš pakrovimo/iškrovimo ir kartais net trumpas balso žinutes klientui suprantama kalba be visos tos logistinės painiavos apie CMR ir clearance statusus.

Temperatūros registravimas aktualus maistui, vaistams ar kai kurioms cheminėms medžiagoms, bet net baldai kartais reikalauja dėmesio – drėgmė jūroje ant kelto nėra juokas ypač žiemą kai krovinys iš šilto sandėlio atsiduria ant plieno grindų šaltoje priekaboje po lietaus Doverio uoste (aš čia gal šiek tiek supratau paprasčiau nei tiksliai pagal specifikacijas). Durų jutikliai svarbūs brangiems kroviniams: jei maršrutas ilgas ir krovinys dalinis LTL tipo sraute eina per kelias sustojimo vietas Belgijoje ar Nyderlanduose prieš UK terminalą, tada žinoti kada durys atidarytos nėra smulkmena – tai apsauga nuo nemalonių klausimų iškraunant Birmingham sandėlyje.

ETA skaičiavimas yra trečias dalykas kurį klientai myli ir tuo pačiu nekenčia kai jis keičiasi tris kartus per dieną. Bet ETA nėra pažadas iš akmens iškalti; tai gyvas skaičiavimas pagal eiles uoste, vairuotojo pertraukas Kelių transporto taisyklių rėmuose ir faktinį judėjimą M6/M25 tipo kamščiuose aplink Londoną ar Coventry pramonines zonas (čia M25 gal labiau pietuose). Geras logistas nesakys „rytoj ryte“ jei mato kad kelto vėlavimas viską pastums vakarop – jis pasakys sąžiningai ir tada derins gavėjo langą iš naujo (nors gavėjams tai ne visada patinka).

Kainodara: kas realiai daro kainą didesnę arba mažesnę

Krovinių gabenimas į Angliją su priežiūros sistema kainuoja daugiau nei paprastas transportas be informavimo ne todėl kad kas nors nori „pasiimti papildomai“, o todėl kad kažkas turi nuolat tvarkyti informaciją tarp vairuotojo, kliento ir gavėjo (ir dar kartais muitinės tarpininko). Už pilną sekimą gali būti mokestis nuo kelių dešimčių eurų paprastam GPS pranešimui iki šimtų eurų specializuotam duomenų registravimui jeigu krovinys jautrus arba labai brangus (čia labai apytiksliai nes tarifai keičiasi kaip oras prie jūros).

Didžiausias kainos veiksnys dažniausiai yra ne GPS o laikas: laukimas pakrovime/iškrovime virš nemokamo lango gali kainuoti nuo 35 iki 80 EUR už valandą priklausomai nuo rinkos sutarties kai kuriais atvejais daugiau jeigu mašina praleidžia visą vairuotojo darbo dieną dėl dokumentinių problemų (blogiausia kai kalti ne vežėjai o popieriai). Daliniai kroviniai į UK kartais atrodo pigesni bet jei maršrutas suderinamas blogai galima gauti lėtą servisą su dviem persikrovimais – todėl svarbu klausti ne tik kainos bet ir trasos: tiesiai per Doverį ar konsolidacija per Nyderlandus/Belgiją (kartais greitai paaiškėja kad pigiau nereiškia patogiau).

Grįžtamasis krovinys iš Anglijos taip pat veikia kainą stipriau nei daugelis mano pirmame pokalbyje telefonu sako „man reikia tik nuvežti“. Jei vežėjas turi grįžtant užpildytą puspriekabę iš Manchester į Kauną arba Londono rajono krovinius į Baltijos šalis jo pasiūlymas bus sveikesnis negu tada kai jis važiuoja tuščiu grįžti iki Lietuvos (tuščias ratas moka klientas tik klausimas kaip gražiai tas mokestis paslėptas pasiūlyme). Degalai Britanijoje dažnai brangesni nei žemyninėje Europoje todėl maršrutas iki Anglijos vidurio gali būti skaičiuojamas kitaip nei tiesiog kilometrai iš Vilniaus į Leeds pramoninį rajoną (praktikoje tai daro skirtumą ypač smulkiems siuntėjams).

Kokias problemas matydavau dažniausiai

Viena klasikinė problema yra neteisingas krovinio aprašymas per telefoną: „standartinės euro paletės“ o realybėje keturios paletės stovi viena ant kitos netolygiai ir krauti negalima be specialios technikos; arba „lengvas baldas“ kuris iš tikro yra stiklinis stalas su metaliniu rėmu reikalaujantis vertikalios padėties ir atsargaus tvirtinimo diržais (tokių detalių faksuose niekada nebūna pakankamai aiškiai). Kita problema – gavėjo adresas „London“ be rajono o realiai ten siaura gatvė su leidimais sunkvežimiams ir iškrovimo langas tik nuo šešių ryto iki devynių (čia London logistika turi savo humoro jausmą).

Dar viena bjauri situacija – dokumentai sutvarkyti Lietuvoje bet JK gavėjo muitinės brokeris prašo papildomų duomenų apie prekes svorį vertę arba gamintoją jau tada kai mašina stovi prie uosto (ne juokinga nes laikas tirpsta kaip ledas ant karšto variklio dangčio). Kartais kalti siuntėjai kurie dokumentus daro paskutinę minutę kartais brokeriai kurie susirašo tarp savęs dviem kalbomis kaip senos bobutės turguje bet galiausiai klientui svarbiausia kad krovinys stovi o kas kaltas jau antras klausimas (nors sąskaitoje dėl laukimo jis tampa pirmas klausimas labai greitai).

Būna ir paprastesni dalykai kurie vis tiek gadina nuotaiką: telefono numeris nurašytas klaidingai todėl vairuotojas negali patekti į teritoriją; sandėlis nedirba penktadienio popietę nors užsakyme parašyta kad dirba; iškrauti reikia rankiniu būdu bet niekas to nepaminėjo pasiūlymo etape (o tada pradedamas tas nemalonus pokalbis apie papildomus kaštus kuriame abi pusės jaučiasi apgautos nors galėjo būti normaliai pasakyta pirmoje žinutėje). Toks yra gyvenimas su tarptautiniu transportu – ne visada bloga kompanija kaltė kartais tiesiog žmonės rašo greitai be taškelių (ir aš pats taip darau kartais skubu).

Kaip rinktis vežėją kuris moka stebėti krovinį

Renkantis vežėją nereikia klausyti vien frazės „turime GPS“. Paklauskite kas konkrečiai atnaujina informaciją ar tai automatinis portalas ar žmogus kuris realiai žino jūsų maršrutą; kokiu dažniu gaunate statusus; kas atsakingas kai ETA pasikeičia dėl kelto vėlavimo Doverio pusėje; ar yra kontaktinis asmuo po darbo valandų jei krovinys yra jautrus laikui (ypač aktualu maistui statybinėms medžiagoms renginių inventoriui ar medicinos reikmenims). Geras atsakymas paprastai būna konkretus ne marketinginis sakinys apie aukščiausią kokybę parašytas gražia reklama (visi taip rašo deja realybėje kitokia).

Patyręs vežėjas jums iškart pasakys kur gali strigti jūsų konkretus krovinys: jei važiuojate į Škotiją per keltą nuo Zeebrugge iki Hull tai bus kita istorija nei Doverio maršrutas; jei krovinys dalinis LTL konsoliduojamas Roterdame bus persikrovimai; jei važiuojate pilna FTL mašina tiesiai iš Kauno į Nottingham greitis bus kitoks bet kaina aukštesnė už dalinį variantą (nebent grįžtamasis srautas labai palankus tada skaičiai staiga susitvarko gražiau nei prognozavote prieš savaitę). Tai autoritetas atsiranda ne iš brošiūros o iš gebėjimo pasakyti nepatogius dalykus prieš sutarties pasirašymą o ne po incidento sąskaitos pridėtiniame lape su raudonu rašalu apie laukimą naktį uoste kuris galėjo būti numatytas geriau jeigu visi būtų kalbėję normaliai nuo pradžių (gal aš čia kiek pykstu dėl senos istorijos neseniai prisiminiau ją vakare prie kavos).