Krovininio transporto valdymas į Angliją: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Sveiki, gyvenau šioje srityje beveik du dešimtmečius, o po „Brexit“ viskas pasikeitė taip, kad kartais net pats sužliumbiu. Kadaise krovininio transporto valdymas į Angliją buvo paprasta kaip pyragas – pakrauti, nuvažiuoti į Kenterberį, parodyti pasą ir viskas. Dabar? Dabar tai yra visas mokslas, kuris reikalauja kantrybės, gerų nervų ir išmanymo, kur ne visada viskas vyksta pagal instrukciją. Dažnai klientai klausia, kodėl taip ilgai trunka ar kodėl kaina šoko aukštyn, o atsakymas paprastas – biurokratija. Čia nebe tiesiog vairavimas, o sudėtingas procesas, kur viena klaida dokumentuose gali sustabdyti visą koloną. Tad tiesiog nusileiskite į krėslą, nusipilkite kavos (galbūt stiprios), ir pašnekime apie tai, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Dokumentai ir muitinės naktys

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi vežant krovinius į Angliją?

Na, pagrindas visada buvo ir lieka CMR sąskaita, komercinė sąskaita faktūra ir pakavimo sąrašas, bet dabar čia pridedamos dar ir visokios deklaracijos. Be to, turi būti tvarkingas EORI numeris, kuris beveik visada pasidaro problema, kai klientas jį pamiršta paminėti. Viską reikia turėti paruošta anksčiau, nes jei prie sienos kažko trūksta, ten laukti gali ir valandą, ir tris. Tas pats krovininio transporto valdymas į Angliją prasideda ne tuomet, kai sunkvežimis užvedamas variklį, o dar prieš kelias dienas, kai staluose šliaužia tie popieriai. O jei dar ir krovinys yra pavojingas ar reikalauja specialios leidimų, tai tada visiškai kitas lygis.

Ar EORI numeris tikrai būtinas kiekvienam siuntėjui ir gavėjui?

Taip, be jokio abejojo, tai dabar yra privalomas dalykas kaip ir oro balionas. Be EORI jums niekur neišsiversite, anglai yra labai griežti dėl to ir sistema tiesiog nepraleis jūsų siuntos. Yra atvejų, kai mažos įmonės mano, kad jiems nereikia, nes veža mažai, bet tai pasirodo esą didelė klaida. Viskas sustoja, tenka skubiai registruotis, o tai trunka laiko, o laikas pinigais. Tad geriau patikrinti iš anksto, ar jūsų partneriai turi tuos numerius, o ne laukti, kol vairuotojas paskambins iš terminalo su liūdnu veidu.

Kas tas T1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

T1 tai yra tranzito deklaracija, kuri leidžia kroviniui važiuoti per Europos sąjungos teritoriją ne mokant mokesčių, jei jis vyksta iš trečiosios šalies, tarkime, iš Turko į Angliją per Lietuvą. Be to, jeigu jūsų krovinys ateina iš Anglijos į ES ir vėl grįžta atgal (pavyzdžiui, remontui), tai reikalingas T2. Sistemą valdo „NCTS“, o vairuotojas turi gauti specialų numerį, su kuriuo jis pasirodo išvykimo punkte. Kartais su šiuo numeriu būna daug bėdų, nes sistema „užstringa“ arba vairuotojas įveda blogą kodą, o tai priverčia laukti kol kas nors išsprendžia problemą.

Kas daryti, jei muitinėje atsiranda problemų su deklaracija?

O čia prasideda tikras niežulis, nes dažniausiai tai nutinka tada, kai visi jau miega. Jei deklaracija blogai suvesta, tada reikia kreiptis į brokerį, kad jis pataisytų klaidą sistemoje. Kartais tai užtrunka kelias minutes, kartai kelias valandas, o kartais – ir dieną. Prisimenu vieną atveją, kai buvo suvesta neteisinga svorio vieneta (kilogramai vietoj tonų), ir sistema tiesiog užblokavo visą siuntą. Muitininkai tada gali net nuspręsti patikrinti fiziškai tą krovinį, o tai kainuoja papildomai pinigų ir laiko.

Ar galima vežti maistą ar gyvūnus be specialių leidimų?

Maistas ir gyvūnai tai yra atskira tema, ten viskas yra daug sudėtingiau nei su paprastomis dėžėmis su rūbais. Reikia veterinarijos pažymų, sveikatos sertifikatų, o kai kurie produktai gali būti visai uždrausti įvežti. Anglija yra labai atsargi dėl ligų ir kenkėjų, todėl ten dirba labai griežti veterinarai. Vieną kartą teko stebėti, kaip visa mašina su mėsos konservais buvo nukreipta atgal į Vokietiją, nes trūko vienos mažos spaudelės. Tad jei planuojate krovininio transporto valdymas į Angliją su maistu, pasidomėkite iš anksto, o ne tikėkite, kad „kažkaip praeis“.

Kuo skiriasi Incoterms sąlygos, pvz., DDP ir EXW?

Tai labai svarbu, nes nuo to priklauso, kas moka už vežimą ir kas atsakingas už muitinę. EXW reiškia, kad pirkėjas (jūs) viską organizuoja ir moka, o DDP – kad pardavėjas viską pristato iki jūsų durų ir jis moka visus mokesčius. Dažnai klientai supainioja šias sąlygas ir tada stebisi, kodėl reikia mokėti PVM importui, nors jie galvojo, kad tai įskaičiuota. Dabar, po „Brexit“, DDP sąlygos tapo dar populiaresnės, nes anglams norėtųsi, kad viskas būtų atlikta už juos, bet ne visi Lietuvos vežėjai nori rizikuoti su mokesčiais užsienyje.

Ar galima pakeisti gavėją ar paskirties vietą kelio metu?

Galima, bet tai yra kaip atidaryti Pandoros skrynią. Jei jūs pakeičiate gavėją, reikia pakeisti ir visus muitinių dokumentus, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Be to, jei krovinys jau buvo deklaruotas, tai reikia anuliuoti seną deklaraciją ir daryti naują. Kartais tai įmanoma padaryti greitai, jei dar neišvažiavote iš Lietuvos, bet jei jau esate Dveryje, tai tampa tikra nakties mara. Geriau iš karto nuspręsti, kur keliauja krovinys, o ne keisti planą ant kelio.

Kas atsitinka, jei CMR sąskaita neteisingai užpildyta?

CMR tai yra pagrindinis vežimo dokumentas, ir jei joje yra klaidų, draudikas gali atmesti išmoką, jei įvyks įvykis. Be to, anglų policija ar muitinė gali padaryti didelę problemą, jei duomenys nesutampa su realybe. Reikia tiksliai nurodyti svorį, vietų skaičių, ir t.t. Kartais vairuotojai užrašo „mašina su kroviniu“ vietoje to, kad išvardintų prekes, ir tai sukelia nesusipratimą. Tad patikrinkite duomenis du kartus, prieš duodant dokumentą vairuotojui.

Kelias, laikas ir nemalonios staigmenys

Ką reiškia „Smart Freight“ sistema Anglijoje?

Tai yra toks portalas, kuriame turi būti užregistruotas kiekvienas sunkvežimis, važiuojantis į Angliją, jei jis neperveža tikrai mažų krovinių. Jūs gaunate unikalų numerį, kurį vairuotojas turi įvesti. Jei to nepadarysite, gausite baudą, kuri gali būti didesnė nei pati kelionė. Sistema atrodyti paprasta, bet kartais ji „stringa“ arba neleidžia prisijungti, o tada prasideda skambutės ir panika. Be šio numerio vairuotojas tiesiog nebus įleistas į keltą arba tunelį.

Kur geriau plaukti: Kenterberis, Hull arba Eurotunelis?

Viskas priklauso nuo to, iš kur keliaujate ir ką vežate. Kenterberis (Doveris) yra greičiausias, jei esate pietuose, bet ten didžiausi kamščiai ir kamščiai. Hull arba Newcastle geriau, jei esate šiaurėje, o ten ir mažiau eismo, bet plaukimas trunka ilgiau. Eurotunelis yra brangiausias, bet labai greitas (35 min), tačiau ten yra griežtesni reikalavimai dėl krovinių (pvz., pavojingi kroviniai negali važiuoti). Tad efektyvus krovininio transporto valdymas į Angliją visada reiškia balansavimą tarp kainos ir laiko.

Kaip ilgai trunka įprastas kelias iš Lietuvos į Angliją?

Teoriškai, jei vairuojate be sustojimų, tai apie 24-30 valandų važiavimo, tačiau mes visi žinome, kad taip nebus. Pridėkite poilsio laikus, muitinės, eismus, ir gaunasi 3-4 dienos. Kartais, jei kelias „lūžta“ (pvz., avarija Vokietijoje), gali užtrukti ir ilgiau. Tad visada geriau planuoti atvykti su dienos ar dvejų atsarga, ypač jei turite suplanuotą pristatymo laiką. Niekada nepasakysiu klientui „atvyksiu rytoj“, pasakysiu „poryt“ arba „pirmadienį“, kad nereikėtų skambinti ir prašyti atleisti.

Ar tikrai taip dažnai būna eismo kamščių Anglijoje?

Anglijoje eismo kamščiai yra kaip lietus Lietuvoje – būtinai bus, ypač pietinėje Anglijoje ir netoli Londono. M1 ir M25 automagistralės yra legendinės savo spūstimis. Vieną kartą vairuotojas stovėjo 6 valandas vienoje vietoje dėl avarijos, ir dėl to mes pavėlavome pristatyti prekes į parduotuvę. Dabar stengiamės vengti važiuoti per Londoną per aukščiausią intensyvumo valandas, nors tai ne visada įmanoma. Geriau turėti kantrybės knygę arba gera audioknygą.

Kas daryti, jei vairuotojas užstringa kalnoje su sniegu?

Tai reali problema žiemą, ypač vokiškose kalnuose arba praeivoje Anglijoje (nors ten sniego mažiau, bet būna). Jei sunkvežimis neturi grandinių, jis tiesiog sustoja. Tada reikia skambinti pagalbai, kas gali užtrukti valandų valandas. Kartais reikia iškrauti dalį krovinio, kad mašina užliptų, o tai yra papildomas darbas ir rizika. Tad patikrinkite orus ir pasirūpinkite, kad vairuotojas turėtų reikiamą įrangą, o ne tik vasarinius padangas.

Ar galima sustoti bet kur poilsio paimti?

Ne, Anglijoje (taip pat ir visoje Europoje) yra griežtos taisyklės, kur galima ir kur negalima stovėti sunkvežimiui. Už nelegalų stovėjimą gausite didelę baudą. Reikia važiuoti į oficialias poilsio zonas (truck stops), kurios kartais būna pilnos, ir teks važiuoti toliau. Yra atvejų, kai vairuotojai, bijodami vėluoti, sustoja priešais degalinę (kur negalima), ir juos nufotografuoja kameros. Geriau praleisti 15 minučių ir rasti legalią vietą.

Ką daryti, jei keltis atšaukia dėl audros?

Jūros jūra yra neprognozuojama, ir kartos audros gali sustabdyti keltis. Jei taip nutinka, reikia greitai ieškoti alternatyvos – kitos keltų kompanijos arba Eurotunelio (jei ten nėra eismo). Dažniausiai keltų kompanijos perkelia bilietus į kitą reisą nemokamai, bet jis gali būti tik po kelių valandų ar dienų. Prisimenu vieną kartą, kai audros metu vairuotojas praleido 2 dienas uoste, laukdamas, kol nuslūgs bangos.

Ar saugu važiuoti naktį per Angliją?

Saugu, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad naktį daugiau kelių darbų ir mažiau degalinių atidaryta. Be to, naktį daugiau pavojų pasitaiko dėl mieguistų vairuotojų (ne mūsų, žinoma). Angliški keliai yra siauresni nei vokiški, ir naktį juos sunkiau įveikti. Tarkime, geriau, kad vairuotojas naktį miegotų, o važiuotų dieną, nors logistika kartais verčia važiuoti ir naktį.

Kas tie „Kent Access Permit“ ir ar jie visiems reikalingi?

Tai leidimas važiuoti per Kento grafystę, kur yra Doverio uostas. Jis nereikalingas kiekvienam, bet jei jūsų sunkvežimis yra tam tikros klasės arba veža tam tikrus krovinius, jis būtinas. Be to, jei norite važiuoti tam tikromis trasomis (pvz., per tiltą), gali reikėti specialių leidimų. Geriau patikrinti iš anksto, nes jei sustabdo policija be leidimo, gali būti didelė bėda ir bauda bei nukreipimas atgal.

Vairuotojai, techninė buklė ir kas dar gali nutikti

Kaip pasirūpinti vairuotojo darbo ir poilsio laiku?

Tai yra viena svarbiausių dalykų, nes tachografas nemeluoja. Turi būti sekamas kiekvienas vairuotojo judesys, kad nebūtų pažeidimų. Jei vairuotojas pavėluos su poilsio pabaiga, gausite baudą, o krovinys gali būti uždarytas. Stengiamės planuoti maršrutus taip, kad vairuotojas turėtų laiko ir pietums, ir miegui. Kartais klientai reikalauja važiuoti per greitai, bet mes aiškiname, kad saugumas ir įstatymai svarbiau už jūsų skubą.

Ar sunku rasti gerų vairuotojų šiuo metu?

Labai sunku, tai didelė problema visoje Europoje. Geras vairuotojas, kuris nori važiuoti į Angliją, yra kaip lobis. Po „Brexit“ daugelis vairuotojų nustojo važiuoti į Angliją dėl vizų ir kompleksiškumo. (Beje, lietuviai vis dar nori važiuoti, bet jau reikalauja daugiau atlyginimo). Tegu krovininio transporto valdymas į Angliją būtų kuo paprastesnis, bet jei nėra kas vairuoti, tai nebus ir vežimo.

Kas daryti, jei sunkvežimis sugenda Anglijoje?

Pirma, skambinti techninei pagalbai, kas Anglijoje yra labai brangu. Antra, reikia spręsti, ar galima greitai suremontuoti, ar reikia nuvežti į servisą. Jei krovinys skubus, gali tekti perkrauti į kitą mašiną (transshipment), kas kainuoja dvigubai. Turi būti gerai sudaryta draudimo sutartis, kad padengtų šias išlaidas. Vieną kartą mums teko keisti varikliu vidury Anglijos, tai truko tris dienas.

Ar reikia specialių vairuotojo vizų ar leidimų?

Jei vairuotojas yra ES pilietis, jam reikalingas „Kent Access Permit“ (kaip minėjau) ir jis turi turėti pasą. Nereikia jokių specialių vizų trumpam pobūdžiui, jei jis tiesiog veža krovinius ir grįžta atgal. Tačiau jei jis lieka ilgiau arba daro kitus darbus, tada situacija keičiasi. Dabar viskas kontroliuojama labai griežtai, ir net viena klaida pasų kontrolėje gali baigtis draudimu važiuoti.

Kaip užtikrinti, kad vairuotojas nepraras krovinio arba nenuvagsto mašinos?

Na, čia jau klausimas apie įrangą ir patikimumą. Turi būti GPS stebėjimas, kuris rodo, kur mašina yra realiu laiku. Taip pat reikia užrakinti kabiną ir krovinią. Yra atvejų, kai mašinas „palieka“ degalinėse ne savo noru. Tad stengiamės neduoti vairuotojams per daug pinigų kelionei, ir patikrinti jų istoriją prieš samdydami. Niekada nežinai, kas gali nutisti per naktį stovint netoli Londono.

Ar vairuotojas gali imti kitą krovinią grįžtant (kroviniai abiem kryptimis)?

Taip, tai būtų idealu – nuvežti pilną, parvežti pilną. Tačiau Anglija dabar daugiau eksportuoja nei importuoja iš ES (arba atvirkščiai, priklauso nuo sezono), todėl kartais sunku rasti krovinį atgal. Tada vairuotojas važiuoja tuščias, kas padidina kainą. Stengiamės ieškoti grįžtamųjų krovinių (backload), bet jie dažnai būna pigūs ir ne visada patogūs.

Kokios problemos su degalų kortelėmis Anglijoje?

Degalai Anglijoje brangesni nei kontinentinėje Europoje, taigi reikia naudotis tinklamis degaline (pvz., DKV arba UTA). Kartais kortelės neveikia arba yra apribotos, ir vairuotojas negali užpilti pilno. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad kai kuriose degalinėse sunkvežimiams nėra priėjimo. Tad geriau turėti atsarginę kortelę arba šiek tiek grynųjų (nors daugiau mokama kortele).

Kas daryti, jei vairuotojas susirgsta kelionės metu?

Tai blogiausias scenarijus. Reikia skubiai rasti pakaitinį vairuotoją, kas užsienyje yra labai sunku ir brangu. Jei vairuotojas negali vairuoti, krovinys stovi ir gali sugesti (jei tai maistas). Turi būti planas B, ir tikrai gerai, jei vairuotojas turi sveikatos draudimą, kuris padengtų grįžimo išlaidas. Kartos pagalbos iškvietimas vienam vairuotojui ne visada įmanomas.

Ar reikia kalbėti angliškai, kad sėkmingai pristatyti krovinius?

Ne būtinai vairuotojui, jei krovinys yra „paletpozicinis“ (paletės ant padėklų), nes sandėlyje darbuotojai viską supras. Tačiau jei kyla problemų (pvz., dėžės sutrintos, trūksta dokumentų), tai angliškai labai praverčia. Dažnai klientai prašo, kad vairuotojas būtų komunikabilus, bet mes žinome, kad geriau vairuotojas mokėtų važiuoti nei kalbėti. (Nors angliškai pasakyti „hello“ ir „thank you“ visada praverčia).

Kainodara, rizikos ir paslėpti akmenys

Nuo ko priklauso krovininio transporto kaina į Angliją?

Kaina priklauso nuo degalų kainos (kas dabar kaip loterija), nuo rinkos paklausos (prieš Kalėdas kaina šuoliais aukštyn), ir nuo to, kiek mokesčių reikia sumokėti (muitinės brokeris, keltų bilietai). Taip pat įeina vairuotojo atlyginimas ir mokesčiai įmonės. Negaliu pasakyti tikros kainos be išsamių duomenų, bet galiu pasakyti, kad krovininio transporto valdymas į Angliją niekada nebūna pigus, ypač dabar.

Kodėl kaina staiga pakyla, kai jau susitarėme?

Gali būti daug priežasčių – staiga pakilo degalai (kas nutinka dažnai), arba keltas padidino kainą, arba atsirado papildomi muitinės mokesčiai. Kartais tai mūsų klaida, nepaskaičiavome kažko, bet dažniausiai tai išoriniai veiksniai. Stengiamės laikyti susitarų kainas, bet jei kažkas pasikeičia dramatiškai, turime kalbėtis. Niekas nemoka iš savo kišenės.

Ar galima susiderėti dėl mokėjimo termino?

Įprastai mes prašome mokėti iš kada arba grynais pinigais prieš išvykimą (ypač naujiems klientams), nes Anglijoje mokesčius tenka mokėti iš anksto. Jei esate ilgametis partneris, galime suteikti atidėjimą (pvz., 14 dienų), bet viskas aptariama individualiai. Rizikuoti su didelėm sumom be užstato mes negalime, nes pervežimo verslas yra labai kapitalo reikalaujantis.

Kas yra „stand-by“ laikas ir kodėl jis mokamas?

Jei vairuotojas turi laukti sandėlyje ilgiau nei numatyta (pavyzdžiui, 2 valandas), tai laikomas „stand-by“. Jis negali važiuoti toliau, jis laukia, o laikas eina. Tą laiką reikia mokėti, nes vairuotojas nėra robotas ir turi uždirbti. Angliški sandėliai yra žinomi dėl lėto darbo, ir kartais teka laukti ir 5 valandas. Tada sąskaitoje atsirastra eilutė „wait time“.

Ar apdraudžiate krovinius ir kokia tai įtaka kainai?

Taip, turime CMR draudimą, kuris padengia žalą krovinui (dažniausiai iki 10 SDR/kg). Jei krovinys brangesnis, reikia papildomo draudimo. Tai padidina kainą šiek tiek, bet suteikia ramybės. Buvo atvejų, kai degalai užsidegė sandėlyje (ne mūsų kaltė), ir be draudimo klientas būtų praradus viską. Geriau permokėti šiek tiek už draudimą.

Kaip susitvarkoma su valiutos kursų pokyčiais?

Mokame vairuotojams eurais, o anglams mokame svarais (arba atvirkščiai). Jei kursas staiga smarkiai pasisuka, gali prarasti pinigus. Stengiamės fiksuoti kursus sudarant sutartis, arba įtraukti valiutos klauzulą. Tai ne didelė problema, bet kai kalbame apie didžiąsias sumas, tai gali padaryti skirtumą. (Nors dabar, kai euras ir svaras panašūs, tai ne taip jau bėda).

Kodėl kai kurios įmonės siūlo kur kas pigiau?

O čia jau klausimas apie kokybę ir saugumą. Pigiai gali vežti tie, kurie naudoja senas mašinas, nedraudžia krovinių, arba pažeidžia vairuotojų darbo laiką. Taip pat gali būti „brokeriai“, kurie tiesiog perparduoda užsakymus ir nieko nekontroliuoja. Mes stengiamės būti vidutinės kainos, bet su garantija. Žinote, kaip sako – „cheap is expensive“ (pigiai kainuoja brangiai).

Ar galima atšaukti užsakymą be jokių sankcijų?

Jei atšaukiate prieš mums pradedant dirbti (prieš užsakyant bilietus ar surandant vairuotoją), tai galima nemokamai. Bet jei mes jau pasiruošę – keltas nupirktas, vairuotojas pasiruošęs – tai turi padengti mūsų išlaidas. Tai logiška, nes mes negalime tiesiog taip atsisakyti keltų bilietų. Tad geriau tikrai nuspręskite prieš užsakydami.

Ar verta rinktis dalinį krovinią (FTL) ar pilną (LTL)?

Jei turite daug krovinių, pilna mašina (FTL) pigiau vienetui. Jei mažai – dalinis krovinius (LTL) yra brangesnis, bet jums nereikia mokėti už visą mašiną. Tačiau su LTL gali ilgiau trukti, nes reikia surinkti krovinius iš skirtingų vietų. Tad krovininio transporto valdymas į Angliją priklauso nuo jūsų poreikių – skubas ar kaina yra svarbiau? Pasakyčiau, kad jei galite laukti, imkite LTL, jei skubate – FTL.

Kas daryti, jei klientas atsisako priimti krovinį?

Tai reta, bet nep maloni situacija. Jei klientas tiesiog atsisako (be jokios priežasties), mes turime teisę reikalauti kompensacijos už laiką ir kelionę. Krovinis turi būti kažkur padėtas (sandėlyje), tai kainuoja. Geriau iš anksto susitarti dėl to, kas daroma, jei pirkėjas neatsiranda arba bankrutuoja. (Žinoma, mes stengiamės išvengti tokių klientų).

Išvados

Na, štai ir viskas apie tai, kas vyksta užkulisiuose. Krovininio transporto valdymas į Angliją nėra lengvas darbas, jis reikalauja daug kantrybės, žinių ir gebėjimo spręsti problemas iš karto. Nors viskas atrodo sudėtinga – dokumentai, muitinės, keliai – galutinis tikslas visada tas pats: krovinys pasiekia savo vietą. Tikrai verta pasitarti su profesionalais, kad nereikėtų rūpintis tais smulkiusiais dalykais, kurie sukuria didžiausią stresą. Sėkmės jūsų siuntims ir tegu keliai būta lygūs.