Kraustymo paslaugos iš užsienio: kas tikrai verta žinoti, kad nenuviltų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – kraustymo paslaugos iš užsienio šalių visada yra šokas, net ir tiems, kurie jau ne kartą keitė gyvenamąją vietą. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog "pakrauti vežimą ir nuvažiuoti", tačiau realybė yra daug mišriaisnė. Esu matęs viską – nuo tobulai suplanuotų pervežimų iki tokių situacijų, kai vairuotojas praranda dokumentus arba klientas neturi pakavimo dėžių dieną prieš išvykimą. Šiame straipsnyje nerašysiu sausų faktoi iš vadov�lių, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, su visais smulkmenomis, kurios paprastai lieka už maržų.

Kai kalbame apie kraustymo paslaugas iš tolių šalių, svarbiausia ne kaina, o ramybė. Žinoma, kaina svarbu, bet kai tavo visi gyvenimo daiktai važiuoja keliuose, tu nori būti tikras, kad juos kas nors nenuvils. Dabar daug kas pasitiki pačiais pigiausiais variantais internete, bet ten dažnai paslūgsta bėdų. Būna, kad užsakovas laukia savo daiktų ne savaitę, o mėnesį, nes įmonė surinko pilną krovininį, tačiau negalėjo išvykti dėl techninių problemų. Tad prieš renkantis pervežėją, verta pagalvoti apie patirtį, o ne tik apie tai, kad gauti kvitas bus kelių centų mažesnis.

Bendri klausimai apie pervežimo procesą

Kiek laiko trunka standartinis pervežimas iš Anglijos ar Vokietijos?

Tai vienas dažniausių klausimų. Viskas priklauso nuo maršruto, bet tarkime, kraustymo paslaugos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą vidutiniškai trunka apie 5–7 darbo dienas, jei viskas eina pagal planą. Vokietija ar Olandija yra arčiau, tai ten gali būti ir 2–3 dienos, jei vairuotojas važiuoja tiesiai. Bet turiu omenyje, tai jei nėra eismo įvykių ar blogo oro. Dar vasarą ant Vokietijos autostradų būna didžiuliai spūstys, tad laikas gali išsiplėsti iki savaitės. Geriau visuomet planuoti savaitės atsargą.

Ar vairuotojas padeda pakrauti daiktus?

Dažniausiai taip, bet čia labai priklauso nuo to, ką užsisakote. Jei pasirinksite pilną aptarnavimą, tai vairuotojas (arba komanda) ateina, viską įkrauna ir iškrauna. Jei tik pervežimas – tu turi pats būti pasiruošęs su draugais ar giminaičiais. Kartais nutinka taip, kad klientas manyti, jog vairuotojas yra ir krovikas, o tas atvažiuoja ir sako: "Aš tik vairuoju". Geriau šį dalyką aptarti iš karto, kad nebūtų nereikalingų nervų prie pat išvykimo.

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja?

Vėlavimai yra dalykas, su kuriuo susiduriame dažnai. Jei vairuotojas vėluoja dėl techninės gedimo ar eismo, jis privalo pranešti. Bet realybėje kartais jie tiesiog užmiega arba praleidžia laiką ribose. Tada tu žiūri į telefoną ir nieko negali padaryti. Jei įmonė gera, jos vadybininkas su jumis susisieks ir paaiškins situaciją. Jei ne – gausite tylą. Tad verta rinktis tiekėją, kuris turi sekimo sistemą, kurio matai, kur yra tavo daiktai.

Ar saugu leisti daiktus nepridžiūvėjus?

Asmeniškai sakau – geriau ne. Žinoma, dauguma įmonių yra sąžiningos, bet visada egzistuoja rizika. Yra buvę atvejų, kai važinėjant per Europą mašinos buvo "apžiūrėjamos" stovėjimo aikštelėse. Jei turi brangios technikos ar dokumentų, geriau juos vežti su savimi keleivinėje mašinoje. O jei visgi palikti, tikrinkite, ar įmonė turi draudimą. Tas draudimas neapsaugo nuo praradimo, bet bent jau finansiškai atsipirks.

Ar galima sekti savo krovinią realiu laiku?

Dabar tai jau beveik standartas. Geros įmonės siūlo GPS sekimą. Tiesiog gauni nuorodą ir matai, kur mašina stovi. Bet buvau matęs situacijų, kai GPS įrenginys tiesiog "nukrito" arba buvo išjungtas. Tuomet lieka tik tikėtis, kad vairuotojas atsiskambins. Taigi, tai puiki funkcija, bet 100% garantijos neduoda. Viskas priklauso nuo to, kiek įmonė investuoja į savo techninę įrangą.

Ką daryti, jei daiktai netilps į mašiną?

Čia dažn problema. Klientas sako: "Tik keli baldai ir dėžės", o kai atvažiuoja 3.5 tonos sunkvežimis, paaiškėja, kad reikia 7.5 tonos arba net vilkiko. Tada tenka skubotai ieškoti papildomos transporto priemonės, o tai kainuoja. Geriau iš anksto padaryti "inventorizaciją" – nufotografuoti daiktus ir parodyti vadybininkui. Jis pagal patirtį sužinos, koks mašinos tūris reikalingas. Nereikia bandyti meluoti, nes paskui bus bjauru.

Ar imami pavojingi daiktai, pvz., dažai ar benzinas?

Tiesiogiai – ne. Kadangi tai tarptautiniai pervežimai, taisyklės griežtos. Negali vežti degiųjų medžiagų, sprogmenų ar cheminių medžiagų be specialių leidimų. Kartai žmonės bando paslėpti kanistrą su benzinu padangų gilynėje, bet jei muitinė susimauna – bus baudos ir problemų. Tokius daiktus geriau atiduoti kaimynams arba išpilti čia, o ne bandyti įvežti per sieną.

Kaip elgtis su dideliais baldais, pvz., sofos ar spintos?

Dideli baldai yra mūsų kasdienybė. Juos reikia išmontuoti, kad tilptų į liftą ar duris. Vairuotojai dažnai turi su savimi įrankius, bet geriau pasirūpinti tuo iš anksto. Jei sofa yra "angliško tipo" (tokia, kuri nesirenka), gali tekt išmontuoti duris. Yra buvę, kai tekdavo laužti baldus, nes klientas nepasakė, kad turi 2 metrų aukščio spintą sename name be lifto. Žiūrėkite į priekį.

Ar galima pervežti augalus?

Galima, bet tai sudėtinga. Jei kraustymo paslaugos iš ES šalių, tai paprasta, bet jei iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos, tinka griežtos augalų sveikatos kontrolės taisyklės. Negali vežti dirvožemio su šaknimis. Tegul augalai be žemės. Ir vėlgi, jei vairuotojas pamatys vabzdžius ant lapų, gali atsisakyti vežti, kad neapkrėstų kitų krovinių. Geriau tikrinti specifinius reikalavimus kiekvienai šaliai.

Kas nutinka su daiktais, jei aš vėluoju į išvežimą?

Jeigu tu vėluoji, vairuotojas gali tiesiog išvykti, nes jo laikas yra pinigai. Jis turi kitus užsakymus. Yra buvę atvejų, kai mes laukome valandą-dvi, bet jei tai pusė dienos – jau nebeįmanoma. Tada tenka planuoti kitą išvykimą, o tai kainuoja papildomai. Būk tiksliu laiku arba pranešk iš anksto. Mes esame žmonės, galime susiderinti, bet ne iki begalybės.

Ar reikia daryti sąrašą vežamiems daiktams?

Labai rekomenduoju. Turi būti "packing list" – daiktų sąrašas. Tai padeda ne tik tau nespręsti, kur kas dingo, bet ir muitinei. Jei eisi per muitinę (pavyzdžiui, iš už ES), jie tikrai jo paklaus. Be sąrašo gali tekti ilgiau stovėti pasienio punkte ir viską iškrauti patikrinimui. Pasidaryk paprastą Excel lentelę – "Knygos, drabužiai, baldai" ir t.t.

Kainos, mokėjimai ir dokumentai

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina formuojasi pagal tūrį (kubinius metrus) arba svorį, kas didesnis. Taip pat atsižvelgiama į atstumą ir kuro kainą. Dar pridedami mokestis už pakavimą, jei to reikia. Ir žinoma, darbo rankos. Kraustymo paslaugos iš tolių šalių, kaip antai Ispanijos, brangesnės nei iš Latvijos, ne tik dėl atstumo, bet ir dėl to, kad vairuotojui tenka praleisti naktį viešbutyje arba laikytis poilsio režimo.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą (avansą)?

Dauguma įmonių dabar klauso avanso, kad užtikrintų, kad tu tikrai lauksi. Yra buvę atvejų, kai mes atvažiuojame, o klientas pasako: "O, aš nusprendžiau nebevažiuoti". O mes jau atvažiavome tuščia! Avansas (dažniausiai 10–30 proc.) apsaugo tiekėją. Likusią dalį mokėti gali pristatymo metu arba prieš išvežimą – viskas susitariama individualiai.

Kokia mokėjimo forma priimtina?

Geriausiai banko pavedimu, kad būtų įrodymas. Pinigais grynaisiais taip pat galima, bet vairuotojai dažnai nebepasiima didelių sumų saugumo sumetimais. Be to, jei moki pavedimu, turi kvitą, kurį gali panaudoti ginče. Jei kas negerai – turi įrodymą, kad sumokėjai. Kortelėmis mokėti retai kas ima, nes įmonės neturi terminalų mašinose.

Ar kaina gali pasikeisti kelionės metu?

Teoriškai – neturėtų, jei sutarta fiksuota kaina. Bet jei užsakyme parašyta "apytikslė kaina" arba "kaina priklauso nuo faktinio svorio", tai gali. Dar gali pasikeisti, jei tu nurodai blogą adresą (pvz., siaurą gatvelę, kur neįvažiuoja sunkvežimis) ir reikia samdyti mažesnę mašiną perkrovimui. Tada tos išlaidos užkliūva ant kliento. Svarbu skaityti sutartį.

Ar į kainą įskaičiuotas draudimas?

Standartiškai – ne, arba jis būna labai minimalus (pvz., 1 EUR už kg). Pilnavertis draudimas kainuoja papildomai, dažniausiai tai apie 2–3 proc. nuo daiktų vertės. Mano nuomone, verta. Yra buvę, kad mašina užsidegė (dėl kuro sistemos gedimo), ir visi daiktai sudegė. Be draudimo klientas gautų tik šiukšles. Geriau pasidaryti "All risk" draudimą.

Kokius dokumentus turiu parengti?

Paprastai turi turėti asmens dokumentą (pasą ar ID kortelę). Jei perveži daiktus iš ne ES šalių į Lietuvą (pvz., iš Anglijos po "Brexit"), tau reikės pildyti transfer of residence formą (ToR01 Anglijoje). Be to, reikės daiktų sąrašo. Jei veži automobilį – jo techninį pasą ir draudimą "Žalos atsakomybės" (Green card). Geriau visus šiuos dalykus pasiimti su savimi originalais.

Ar galiu užsisakyti pervežimą kitiems asmenims?

Galima, bet turi turėti notariškai patvirtintą pavedimą arba raštišką sutikimą. Mes negalime išduoti krovinių trečiajam asmeniui be leidimo, kadangi tai gali būti pavogtas turtas. Jei tėvai siunčia vaikui daiktus, reikia parašyti, kad leidžiame atsiimti tam konkrečiam asmeniui. Saugumo sumetimais tai būtina.