Kraustymas iš Oxford: pilnas procesas, kainos ir patarimai, kurių nesako draugai

Sėdžiu prie stalo, geriu kavą ir galvoju, kad kažkur šią minutę vairuotojas stovi ties Cowley centre ir nervinasi, kaip privažiuoti prie namų, kurių numerį pamiršo. Aš šiame versle jau beveik dvidešimt metų, matęs viską – nuo tų, kurie veža vieną krepšį su drabužiais, iki tų, kurie bando pervežti visą namą su senaisiais tėvų spintomis. Kraustymas iš Oxford yra specifinis dalykas, ne tas pats kaip iš伦敦o ar Mančesterio. Čia gatvės siauros, o tuometinis susisiekimas dažnai sukelia daugiau galvos skausmo nei pati kelionė per Lamanšą. Čia ne apie tuos idealus vaizdelius iš reklamų. Kalbėsime apie tai, kaip iš tikrųjų atrobi šis procesas, kodėl kainos kyla, kai vairuotojas pamato neįveikiamus laiptus, ir ką daryti, kad nepamegtum protą.

Pradžia: Planavimas ir Oxford specifika

Kada tiksliai reikia pradėti planuoti išvykimą į Lietuvą?

Nieko tokio kaip „prieš savaitę“ čia neina. Jei randi gerą vežėją, gali turėti laimės, bet dažniausiai geri reisai užsakinėti mėnesius iš anksto, ypač vasarą arba prieš šventes, kai visi studentai išvyksta iš miesto. Patarkčiau pradėti galvoti apie tai maždaug prieš du mėnesius. Turi laiko susirūpinti dokumentais, išsirūpinti dėžėmis (nenuokupkujos brangių, pašiūrėk parduotuvėse arba tiesiog klausk vairuotojo, gal jis turi pasilikęs). Kraustymas iš Oxford tampa daug paprastesnis, kai neskubini vieną dieną prieš išvykimą.

Ar tikrai taip sunku pravažiuoti sunkvežimiu Oxford miesto centre?

Galiu pasakyti taip – jei gyvenama centre, prie patių koledžų, laukia naktmaris. Oxford centre gatvės siauros, daug vienvietyių, o turistų automobiliai stovi ten, kur neturėtų. Nebegana pamiršk apie tas „bollard“ stulpelius, kurie išlenda iš žemės. Jei vairuotojas to nežino, gali praradioti buferį arba dar blogiau. Visada reikia iš anksto pasitikrinti, ar nėra ribojimų sunkiasvoriams transportui, kitaip teks viską nešti per pusę miesto rankomis, o tai, tikiuosi, niekam nenorėtų.

Ką daryti, jei manęs neparinks į sąrašą (arba priemiesčiuose)?

Tai įvyksta. O ypač, jei gyvenam Jericho arba Headington rajonuose, kur poilsio dienomis automobilių pilna. Geriausia pasirūpinti leidimu vietos savivaldybei, kad galėtum užimti kelio ruožą kraustymui dienai. Taip, kainuoja šiek tiek, bet tai pigiau nei gauti baudą už nelegalų sustojimą. Arba tiek tų bilietų vairuotojui (tai yra tas nemalonus patarimas, kurį dažnai pamirštama paminėti). Tikra tiesa – geriau iš anksto pasirūpinti vieta negu vėliau ieškoti kompromiso su greičiajo reidų inspektoriais.

Ar verta kreiptis į tuos super pigius „paskelbk savo skelbimą“ firmas?

Nemanau. Žinau, ką aš kalbu. Yra daug firmų, kurie pasako „taip, mes vejame“, o paskui atvyksta kokia sena „Ford Transit“ furgonas su vienu vairuotoju, kuris sako, kad laiptai per siauri. Kraustymas iš Oxford turi būti atliekamas profesionalia technika. Pigiais pasiūlymais dažnai pasinaudoja studentai, kurie turi tik kelias krepšys, bet jei turi baldų – geriau mokėti už ramybę. O viena „knygų dėžė“ gali sverti daugiau negu tu manai, ir vairuotojo nugarą nebus malonu užkrauti.

Kainos ir pinigai (Kodėl vis kas brangu?)

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Lietuvą?

Labai svarbu suvokti, kad nėra vienos kainos. Jei turi 10 kubinių metrų baldų, kaina gali svyruoti nuo 1200 iki 1800 eurų (tikslumo dar aš pats niekada neduodu, nes kas kartą vis kitaip). Žiūrėk ne į kainą, o į tai, kas įeina. Ar įeina pakavimas? Ar įeina darbas? Ar įeina vairuotojo maistas? Pritaikymas prie sąlygų (tai yra tas dalykas, kai turi nešti daiktus toliau nei 20 metrų) dažnai kainuoja papildomai.

Kodėl mane paprašė papildomai pinigų už „pėsčiąjį“? (Tai kas?!)

Tai yra tas nemalonus dalykas, kai sunkvežimiui nuvažiuoti tiesiai prie durų neįmanoma. Vairuotojas turi sustoti arčiau, o tada su įrankiu nešti dėžes 50, 100 metrų. Tai fizinis darbas, jis neuždirbo tiek, kad neštų alpinizmo kursuose. (Nors, tiesa sakant, kai kurie mūsų vairuotojai tų kelių šimtų metrų nemėgsta). Už „pėsčiąjį“ dažnai mokama pagal valandas arba fiksuota suma, tai prašau tikrinti prieš patvirtinant užsakymą.

Ar galima kažkaip sumažinti išlaidas neprarandant kokybės?

Gali pats susirūpinti dėžėmis. Gali pats išpakuoti mažiau svarbius daiktus. Ir, žinoma, gali pats pašalinti tas dalis, kurios nėra susidedančios (pvz., stalus, lovas). Jeigu vairuotojas turi jungti ir skaldyti baldus, tai užtrunka daugiau laiko, o laikas yra pinigai. Kraustymas iš Oxford taip pat gali brangti, jei reikia išmontuoti labai sudėtingą sistemą, pavyzdžiui, integruotas spintas.

Kas yra tas „pajūrio mokestis“ (surcharge) kelyje?

Tai tų vietų mokesčiai, pavyzdžiui, už privažiavimą prie uosto arba už keltą. Dažnai klientai man sako „o, aš maniau, kad įskaičiuota“. Žiūrėk, įskaičiuota kuro mokestis, bet ne visada uosto rinkliavos, kurios keičiasi kaip orai (aš asmeniškai stengiuosi sekti, bet kartais pats nustebinu). Geriausia klausti „ar įskaičiuoti visi rinkliavos“, kad nereikėtų piniginių ieškoti paskutinę sekundę.

Ar įmanoma gauti nuolaidą, jei einu daliniu reisu?

Taip, dalinis reisas (kitaip tariant, kai tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais) yra pigesnis. Bet čia yra pavojus. Kartais reisas gali užtrukti ilgiau, nes tenka važiuoti į kitus miestus paimti arba išleisti daiktus. Jei greitis nėra pirmasis prioritetas, tai puikus variantas. O jei skubate – geriau užsisakyk pilną sunkvežimį arba pakrantinė vietą (pabaigoje). Kraustymas iš Oxford į Lietuvą daliniu reisu gali užtrukti iki penkių-sešių dienų.

Daiktai ir pakavimas (Ką nešti, o ką mesti?)

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Nenaudok mažmeninių, parduotuvės tipo, dėžučių, jei jose turi knygas. Jos plyš. Geriausiai tinka standartinės judėjimo dėžės, kurios yra sustiprintos. (Aš kartą matau, kaip viena klientė bandė uždaryti vyno dėžę su drabužiais ir – pykšt...). Taip pat naudok pašarų maišus dideliems, minkštiems daiktams, pagalvėms, antklodėms – tuo taupoji vieną dėžę ir turesi daugiau vietos.

Ar verta vežti seną sofos, kurią nusipirkau prieš 10 metų?

Skaityk carefully: jei sofa jau atrodo blogai, ją nekeliauj. Pervežimas brangus, o atnaujinti seną sofą Lietuvoje gali kainuoti pigiau nei transportas. Be to, vienas brūkšnys ant odos gali padidėti tris kartus per kelionę, jei bus blogai užsegtas. Aš asmeniškai visada sakau – jei neįvertinate daikto daugiau kaip 100 eurų, geriau palikite (arba parduokite) ir nusipirkite naują čia.

Kaip elgtis su maistu? Ar galiu vežti savo mėsainius?

Ne, negali. Muitinė turi taisykles. negali vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir vaisių kiaušinėlių (kai suvalgai obuolį kiaušinį). Taip pat neleidžiama vežti alkoholio virš tam tikro kiekio be rinkliavų. O ką daryti su tais puslitriniais buteliais? Gerai juos užsegti, kad išsipiltų ant mano (o ne tavo) drabužių. Kraustymas iš Oxford dažnai baigiasi muitinėje, jei vairuotojas užmiršo paprašyti, ar nėra „uždraustų“ daiktų.

Kodėl mane klausia apie dviračius? Ar tai kažkas ypatingo?

Dviračiai nėra paprasti daiktai. Juos reikia išmontuoti arba uždėti ant specialios stovo viršaus. Jeigu turi brangų kalnų dviratį, geriau jį padengti storu plastiku, nes kitaip gali atsidurti įbrėžtas nuo kitos dėžės. Ir taip, tai kainuoja papildomai, bet tai ne toks didelis skirtumas, palyginti su dviračio praradimu.

Ką daryti su labai vertingais daiktais, pvz., paveldėtais tėvų paveikslais?

Jeigu turi kažką, kas neleidžia užmigti, dėk į savo automobilį (jei važiuoji pats) arba specialiai paženklintą dėžę, kurią vairuotojas įdės tiesiai prie save (kabinete). Aš visada sakau – dėžės su paveikslais neleidžiu į patalpą, kur jos gali būti užspaustos kitų dėžių. Būk atsargus, nes draudimas nedengia visko (ypač, jei neturi apžiūros aprašymo). Tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs blogiausiam.

Dokumentai ir muitinė (Boring but real life)

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Pagrindinis dalykas – asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė) ir inventoriaus sąrašas. Sąraše turi būti nurodyta, ką turi, apytikslė vertė (jei daugiau nei 430 eurų vienam daiktui) ir svoris (tikslumo man ten nereikia, bet apytiksliai). Be to, jeigu turi naujų daiktų (pavyzdžiui, nepernešta technika), gali tekti mokėti PVM ir muitą.

Kas yra tas "T2L" dokumentas, apie kurį visi kalba?

Tai yra dokumentas, kuris leidžia gabenti turtą iš ES į ES be mokesčių (arba iš JK į ES kaip asmeninį turtą). (Čia aš pats kartais užkliūnu, kas tiksliai yra kodas, bet vairuotojai tai žino). Jeigu daiktai priklauso tau ilgiau nei 6 mėnesius, tu gali teikti deklaraciją be mokesčių. Būtina tai padaryti, kitaip muitininkai gali paimti daiktus į saugykla, kol sumokėsi.

Ar galiu veži kaimyno daiktus jei jis davė pinigų? (Svarbiausia klausimas!)

Tai pavojinga sritis. Jeigu tu tikra, kad tai dovana arba daiktų keitimas, tai nėra problema, jei tai yra komercinis prekybos aktas – tai jau kita. Teoriškai negalima gauti pinigų už pervežimą be verslo licencijos. (Žinoma, kiekvienas tai daro, bet aš oficialiai negaliu patart). Geriau, kad kaimynas užsakytų atskirą reisą arba pridėtų į tavo sąrašą kaip „dovanojamas daiktas“.

Kas daryti, jeigu pamiršau dokumentus?

Nuobodus. Turi važiuoti atgal arba laukti, kol kas nors nusiųs (jeigu įmanoma). (Vienas kartą aš pamaniau, kad galiu važiuoti su paprastu pavedimu, bet uoste mane tiesiog neišleido). Dabar visuomet darosi kopijas pasiduoti iš anksto el. paštu vairuotojui. Kraustymas iš Oxford taip pat reikalauja, kad būtų paruošti visi dokumetai dėl adreso (jeigu pats nesi vairuotojas). Geriau turėk kopija ant savo telefono.

Kelionės ir vairuotojai (Žmogiškasis faktorius)

Kiek laiko trunka kelionė į Lietuvą?

Tiesiogiai (be sustojimų) tai apie 24-30 valandų. Bet užtenka sustoti pilti degalų, užsukti į uostą, laukti keltų (kurie gali būti vėluojami). Taigi, realiai tai trys dienos. (Na, jeigu vairuotojas yra „šulinys“ ir nustoti miegoti, gali būti ir greičiau, bet aš to nedraudžiu). Žiūrėk į grafiką pateiktą sąskaitoje – ten dažnai būna parašyta „pristatymo terminas 2-4 dienos“.

Ar vairuotojas padeda man nešti dėžes?

Dažniausiai taip. Tai yra jūsų susitarimas. Bet jeigu turi 5 aukštų be lifto, vairuotojas gali atsisakyti daryti tai vienas (arba pareikalauoti papildomo asmens). Už 20 metų darbo matau ne vieną klientą, kuris tikisi, kad vairuotojas bus žmogus-skambutis ir viską padarys šypsnys ant veido. Geriau pasikalbėti iš anksto, kas įeini į „įkrovos/iškrovos darbą“.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas sugenda kelyje?

Tai retai, bet įvyksta. Tada mes skambinam techninei pagalbai, ir jei reikia – siunčiam kitą sunkvežimį iš artimiausios bazės arba (blogiausiu atveju) pervarome tavo daiktus į kitą. Vargu, kad kas nors to nori. (Tąkart, kai sugedo keltuvas Anglijoje, teko praleisti visą dieną laukiant, kol kastuva atvyksta iš Londono). Tai ne mūsų kaltė, bet reikia kantrybės.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra iš Lietuvos, taip. Bet visada yra pokyčių – kartais atvažiuoja vairuotojas iš kitos šalies, gerai kalbantis angliškai. Aš stengiuosi siųsti lietuvius, bet tai ne visada įmanoma per šventes arba karštą sezoną. Geriau susitarti dėl komunikacijos kalbos iš anksto – nebūtų, kad vairuotojas k nors šaukia lenkiškai.

Galutiniai nubrėžimai ir rekomendacijos

Sėdžiu ir galvoju, kad gal kažką praleidau... Gal būt apie tai, kad reikia iš anksto pasirūpinti elektrikos jungtimis, jei turi specifinių prietaisų (pvz., plaukų džiovintuvai). Arba apie tai, kad reikia patikrinti, ar tavo draudimas apima daiktus pervežimo metu. Kraustymas iš Oxford nėra pats paprasčiausias dalykas dėl to miesto specifikos, bet su gera komanda viskas įmanoma. Svarbiausia – nebijoti klausti, jei kažkas aišku nėra.

Pabaigai tik norėčiau pasakyti – rūpinkis savo daiktais, bet neprisirišk prie jų per daug. Viskas gali būti pakeista, o nervai – ne. Tikiuosi, šis straipsnis padės išvengti bent kai kurių klaidų. Sekmės kelyje į naują gyvenimą, o jeigu pasidarys sunku – žinok, kur mane rasti (bent jau konsultacijai). Ir prašau, nenuvesk vairuotojo į tą siaurą gatvelę Jericho jei jo sunkvežimis yra ilgesnis nei 10 metrų. Nė vienas kėblias neatsilaikys prieš tų akmenų sienų. Sėkmės!