Kraustymas iš Grantham: praktinis vadinas tiems, kurie nori išgyventi be nervų lūžio

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo sofos, išvirtusios ant greitkelio viduryje, iki klientų, kuriems teko daryti papildomą krovinį, nes jie nusprendė, jog „nešė“ netgi senus laikraščius. Tačiau kai kalbame apie kraustymą iš Grantham, situacija yra savita. Čia nėra didmiesčio chaosas, bet yra savotiškas rytietiškas ramumas, kuris kartais sužaidžia žodžiu prieš mus. Žmonėms dažnai atrodo, jog tai paprasta – užkrauti ir važiuoti, bet realybėje yra daugybė smulkmenų, nuo kurių priklauso jūsų nervingumas ir piniginė. Šiame straipsnyje nieko negirduosiu, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus.

Kaip tai prasideda ir kiek tai kainuoja realiai

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks kraustymas iš Grantham į Lietuvą?

Zodžiu, kainos labai svyruoja. Jeigu turite tik standartinį vieno buto turinį be keleto sunkių priekabų, bandykite orientuotis į tūkstantį–du tūkstančius svarų (o dabar ir eurų kursas nenusileidžia). Bet jeigu turite didelį namą su garažu ir sodu, skaičiai gali užlipti iki penkių tūkstančių. Visada reikia atsižvelgti į tai, kas lieka namuose. Neseniai teko daryti įvertinimą, kur klientas pamiršo paminėti, kad jis tie „tris“ sofas išsklota, o ne sulankstyta. Tai labai pakeičia tūrį, o kartais ir reikalauja papildomo žmogaus.

Ar galite gauti tikslią kainą be vaizdo įrašų ar apžiūros?

Sąžiningai sakant? Tikriausiai ne. Galime spėlioti ir sakyti apytikslę sumą, bet jei atvažiuosime ir pamatysime, kad jūsų „vienos dėžės“ užima visą garažą, kainos šuolis užtikrintas. Kraustymas iš Grantham dažnai įtraukia ir didžiulius antikvarinius baldus, mat čia daug senų namų. Be vaizdo įrašų, arba bent jau išsamių nuotraukų, tikslios kainos suteikti yra pavojinga ir mums, ir jums. Geriau praleisti valandą filmuojant, nei vėliau ginčytis dėl šimto svarų antstoliaj.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai tarp skirtingų firmų?

Tai yra klasikinis klausimas. Yra firmų, kurios siūlo „vikipedinę“ kainą – tai yra, tiek, kiek rašo taisyklėse, bet realių išlaidų jos neskaičiuoja. O yra mūsų tipo firmų, kurios į kainą įskaičiuoja vairuotojo pusryčius (šypsoju, bet dalinai tiesa), draudimą ir degalus. Atminkite, kad pigiausia kaina dažnai baigiasi tuo, kad jums tada reikia papildomai mokėti už „kilometrų viršijimą“ arba „laukimą uoste“. Tiesiog skaitykite smulkmenas.

Ar galima kažkaip sumažinti išlaidas nedarant jokių darbų?

Žinoma, galite viską supakuoti patys. Tai sutaupys maždaug 15–20 procentų. Tačiau jei supakuosite taip, kad dėžės išsiras į vidų, mes jums padėsime tik už papildomą mokestį (vadinamasis „išgelbėjimo mokestis“). Geriausia sutarti dėl dalinio pakavimo – mes pakuoame brangius dalykus, o jūs – drabužius ir knygas. Tai geras kompromisas, jeigu norite sutaupyti, bet nenorite rizikuoti televizoriaus saugumu.

Ar draudimas įeina į kainą, ar tai priklauso nuo krovinio vertės?

Draudimas paprastai yra standartinis dalykas, bet jo ribos dažnai būna per mažos. Jeigu vežate šešias tūkstančių vertės daiktus, o įstatymas draudžia tik tūkstantį, tai turėtumėte sužinoti. Susitikę su klientais, visada klausiu: „Kas jums svarbiausia?“. Kartais atsako, kad drabužiai, o kartais – senelės servizas. Visa tai įtakoja galutinę draudimo poliso kainą, tad neskubėkite tik pasakyti „taip“, kai klausiu apie draudimą.

Kokios mokėjimo sąlygos paprastai būna tokio tipo pervežimuose?

Standartinė praktika yra tokia: depozitas (apie 10–20 procentų) užsakymo patvirtinimui, o likusi suma – atidavus daiktus Lietuvoje arba prieš išsivežant iš JK. Žinoma, yra išimčių – kai krovinys labai mažas, galima reikalauti ir 100 procentų iš karto. Tačiau dideliems kraustymams iš Grantham mes visada stengiamės būti lankstūs, nes žinome, kad patys patiriate didelius išlaidas dėl būsto pirkimo ar pardavimo.

Ar galima susimokėti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Techniškai – galima, bet nerekomenduoju. Vairuotojams neleidžiama turėti didelių pinigų sumų saušioje (saugumo sumetimais). Be to, jeigu kažkas nutiks kelyje, o jūs sumokėsite grynaisiais, bus sunku įrodyti,kad mokėjote už paslaugą, o ne pervedėte pinigus „už nuolaidą“. Geriau banko pavedimas – tada yra visas paprastumas ir pėdsakai.

Ar yra kažkokių slaptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O, dar maža kas kalba apie „uosto mokesčius“ arba „muitinės iškrovimo mokestį“, jeigu reikia iškrauti papildomai dėl brangios mašinos patikros. Jeigu jūsų daiktai sulaikyti (pavyzdžiui, per daug alkoholio arba dokumentai blogai), čia prasideda nuostoliai. Aš visada sakau – pasirūpinkite dokumentais iš anksto, kitaip kraustymas iš Grantham taps brangiausia jūsų kelione į Lietuvą.

Kelionės ir logistika: kas vyksta kelyje?

Kiek laiko užtrunka kelionė nuo jūsų durų iki Lietuvos?

Jei viskas vyktų idealiai – tai 3–4 dienos. Bet pasakykime tiesiai – idealios kelionės nebūna. Paprastai tai trunka 4–6 dienas, atsižvelgiant į uosto eiles, o tai ypač aktualu dabar, kai po Brexito eilių nėra mažėjančios. (Turiu omenyje Doverio arba Folkestone’o uostus, ten kartai stovi valandas). Beje, kartais vairuotojai turi sustoti poilsio režimui, tai irgi prideda valandų.

Ar įmanoma nurodyti tikslią pristatymo dieną ir valandą?

Mes galime pasakyti dieną, bet valandą? Tik viena diena iki pristatymo. Pervežimų srityje vistiek nėra taip, kaip taksi – nurodai ir atvyksta po 5 minučių. Aš sakau vairuotojams, kad skambintų, kai artėja. Taip yra saugiau, o klientui lengviau suspėti išleisti iš darbo ar pasiimti raktus. Nereikia stresuoti dėl minuteles, svarbu, kad daiktai atvyktų saugiai.

Kokiu maršrutu paprastai važiuojate?

Dauguma eina per Londoną (M25), tada uosto pervežimu (Eurotuneliu arba keltu), o toliau – per Belgiją arba Prancūziją, vėliau Vokietija ir Lenkija. Nuo Granthamo iki Londono yra ne toli, bet M25 kelyje gali užstringti. Kartais vairuotojai bando rasti kelią per Iminghamą (uostą šiauriau), bet ten reikia dažniau keltų, o tai brangiau. Geriau leisti jiems važiuoti įprastu keliu, kurią jie pažįsta.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS stebėjimo sistemas, bet aš sako tiesai – ne visada tai veikia tiksliai. Vokietijoje, pavyzdžiui, yra vietų, kur signalas dingsta. Tačiau esamu metu galite susisiekti su dispečeriumi, kuris pasakys, kur mašina yra apytiksliai. Jums nereikės žiūrėti į ekraną kas penkias minutes, geriau tiesiog gerti kavą ir laukti skambučio.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa spūstyje?

Tokiu atveju mes tiesiog laukiame. Niekas negali padaryti nieko. Vieną kartą mūsų vairuotojas stovėjo spūstyje prie Kauno aštuonių valandų. Klientas buvo labai nervingas, bet kas gali padaryti? Mes pranešame jums, jei vėluojame daugiau nei parą. Paprastai įtampų nėra, žmonės supranta, kad kelyje gali nutikti bet kas. Svarbiausia – mes visada pristatome.

Ar vairuotojai gali padėti su iškrovimu Lietuvoje?

Taip, tai įeina į paslaugą, jeigu tai buvo susitarta. Tačiau jeigu jūsų namuose yra labai ašktūs laiptai arba reikia nešti per duapusius langus (kas, žinoma, yra pavojinga), gali prireikti papildomų rankų. Vieną kartą tekvėjo nešti sofa per balkoną, nes į duris neįėjo... tai nebuvo malonu, bet padarėme. Tiesiog pasakykite iš anksto apie tokias situacijas.

Ką daryti, jei grįžtant mašina susiduria su technine gedimu?

Tai reta, bet įmanoma. Mes turiime pagalbos tarnybą visoje Europoje. Jei mašina sugenda, mes organizuojame krovinio perkėlimą į kitą mašiną. Taip, tai gali šiek tiek vėluoti, bet daiktai niekur nedingsta. Patirtis rodo, kad tokiu atveju daugiau stresuojame mes, negu klientai, nes mums tenka derinti su draudiku ir mechanikais vokiečių kalba.

Ar galima užsisakyti dalinį krovinį (dalį mašinos), kad užtikrinti, kad važiuosite su kitais?

Galima, tai vadinama „dalinio krovinio“ paslauga. Tada kaina mažesnė, bet reikia laukti, kol mes surenkame kitus klientus tame pačiame regione. Pavyzdžiui, jei jūs esate Granthame, o kitas klientas Nottingham’e, mes sujungiame. Tačiau tada nėra tikslios išvykimo datos – viskas priklauso nuo to, kada mes surinksime visą mašiną. Jeigu skubate – geriau pavieniai kroviniai.

Dokumentai, muitai ir „Britanijos ypatingybės“

Kokius dokumentus būtina paruošti išvykdami iš Anglijos?

Svarbiausia – daiktų sąrašas (inventorius). Jis turi būti detalus, ne „knygos“ ar „drabužiai“, bet „15 dėžių su knygomis, 2 vėliavos, 1 stalas“. Be to, reikės paso kopijų ir galbūt sutarties su mumis. Jeigu daiktus veža ne savininkas, o trečioji šalis (mes), reikia surašyti pavedimą. Aš visada patariu pasidarysi dvi kopijas – vieną duoti vairuotojui, antrą palikti sau.

Ar reikia mokėti PVM (VAT) ar muitą, jei grįžtu į Lietuvą gyventi?

Jei turite ilgametę (paprastai daugiau nei 12 mėnesių) gyvenamoją vietą Jungtinėje Karalystėje ir dabar grįžtate į Lietuvągalutinai, galite kreiptis dėl Transfer of Residence (ToR) procedūros. Tai leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Be šio dokumento, gali tekti mokėti PVM ir importo mokestį, o tai yra labai nesmagu. Užpildyti paraišką yra lengva, bet reikia laiko (2–3 savaites).

Kas nutinka su maisto produktais, vaistais ir alkoholiu?

Dėl maisto – labai griežta. Po Brexito nebegalima vežti mėsos, pieno produktų ir vaisių (išskyrus kai kuriuos vaisius, bet tai painu).