Kraustymas iš Dover: praktinis vadovas, kaip išvežti daiktus iš JK neprarasant proto

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena dalyką – kraustymas iš Dover arba jo apylinkių visada yra iššūkis, nepaisant to, kiek kartų jį darysi. Žmonėms dažnai atrodo, kad tai tik įsėdi į mašiną ir važiuoji, tačiau realybėje tai yra sudėtingas mazgas, kuriame susiduria keltai, muitinė, biurokratija ir paprastas žmogiškas stresas. Ypač dabar, kai Jungtinė Karalystė nebėra ES struktūroje, viskas pasidarė dar sudėtingiau. Čia ne tiesiog apie tai, kaip uždėti baldus į sunkvežimį, o apie tai, kaip išvengti to, kad tavo daiktai užstrigtų uoste be pažymos. Štai kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Bendri klausimai apie patį procesą

Kiek laiko trunka tas visas kraustymas iš Dover į Lietuvą?

Tai labai priklauso nuo to, ką vadiname „laiku“. Jei kalbame tik apie vairavimą, tai tai būtų apie 24–30 valandų nuo durų iki durų, jei vairuotojas nenukentėtų nuo miego. Bet realybėje, kai atliekamas kraustymas iš Dover, reikia įsiskaityti ir keltų laukimą, ir galimas eismo spūstis M25 žiede prie Londono (o ten – siaubingas dalykas), ir muitinės procedūras. Tad žiūrėk į 3–4 dienas, jei viskas einasi sklandžiai. Jei pasitaiko nesklandumų, gali užtrukti ir savaitę.

Ar galima nuvežti daiktų mažiau nei pilnas sunkvežimis?

Žinoma, dažniausiai taip ir būna. Vadinasi daliniu krovininiu pervežimu. Mes surandame vietą kitame krovininyje, kuris važiuoja tuo pačiu maršrutu. Viskas susideda į dėžes ir užsegama. Tai atėjo iš mados, nes žmonėms perdaug brangu samdyti pilną 20 tonų sunkvežimį, jei turi tik kelis baldus iš buto. Tiesa, tada reikia laukti, kol mes surasime partnerį, su kuriuo galėtume pasidalyti vietą, bet dažniausiai tai užtrunka ne ilgiau nei kelios dienos.

Ar reikia patys būti uoste prie keltų?

Nebūtinai, netgi nerekomenduoju. Uostai yra chaotiški, ypač Doveris. Ten visada daug mašinų, vairuotojai stresuoja, kur dėti bilietus. Jei samdate firmą, kuri atlieka kraustymas iš Dover, vairuotojas viską padaro pats – jis turi visus leidimus, jis žino, kur eiti į muitinę (jie ten netoli), kur užpildyti dokumentus. Jums tik reikia perduoti raktus nuo namų ir laukti Lietuvoje. Paprasčiau taip.

Kas vyksta, jei keltas vėluoja?

O, tai kasdienybė. Ypač žiemą, kai Anglijoje būna audros, keltai tiesiog nesileidžia į jūrą. Tada vairuotojas gali praleisti dieną ar dvi laukdamas terminale. Tokiu atveju kraustymas iš Dover užtrunka ilgiau, bet tai ne jūsų kaltė. Geriausios firmos apie tai praneša iš karto. Aš turiu vieną klientą, kuriam taip atsitiko per Kalėdas – jo dovanos važiavo ratu dvi savaites. Buvo nepatogu, bet kas padarysi? Gamta.

Ar saugu duoti daiktus nežinomam vairuotojui?

Tai normalus pyktis. Bet jei dirbate su patikima, ilgai veikiančia įmone, vairuotojai yra profesionalai. Jie ne vagys, jie tiesiog nori atlikti darbą ir grįžti namo poilsio. Dažniausiai problemų kyla ne su vagyste, o su blogu pristatymu – kada dėžė numeta stačiai. Tad rūpinkitės ne tiek vagyste, kiek kuo daugiau įsisegti daiktus viduje. Gerai užsegta dėžė – pusė sėkmės.

Ar galima vežti tokius daiktus kaip pianinas ar safas?

Taip, bet tai nebe standartinis kraustymas iš Dover. Toms reikmėms reikalingas specialus įranga – kranai arba liftai, kurie gali pakelti štuku per langą, jei neina per laiptus. Pianinas visada yra galvos skausmas, nes jis sunkus ir jautrus. Būna, kad reikia išmontuoti dalis. Safą dar reikėtų ištuštinti, nes jis tampa per daug sunkus ir gali pradėti nešti grindis (ypač jei seni namai Anglijoje). Viskas įmanoma, tiesiog reikia apie tai pranešti iš anksto, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi kieme.

Kaip suskaičiuojama kaina? Ar nuo tūrio ar svorio?

Daugelis klausia, ar svoris svarbu. Paprastai ne, nebent jums tiek daug knygų ar metalo, kad sunkvežimis užsikrauna. Dažniausiai kraustymas iš Dover kainojamas pagal tai, kiek vietos daiktai užima „plokštumoje“ – t. y. kiek kvadratinių metrų grindų jie uždengia sunkvežimyje. Jei užpildote 3 metrus ilgio juostą, tai ir mokate už 3 metrus. Svoris svarbus tik tada, jei tai ypač pavojingi kroviniai, bet namų daiktai tai nėra.

Ar reikia daryti inventorių? Būtinai?

Be abejo. Be inventoriaus (sąrašo) jūs niekur nepraeisite nei britų, nei lietuvių muitinės. Jis turi būti gana detalus, bet ne būtinai su kiekviena kojine. Rašome „dėžė su virtuvės reikmenimis“, „sofa“ ir t.t. Jei sąrašo nėra, muitininkai gali pradėti braižyti kiekvieną dėžę, o tai užtrunka amžinai ir kainuoja pinigus už stovėjimą. Geriau praleisti valandą rašant sąrašą, nei dieną stovint pasienyje.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ nelaime

Kas yra T1 dokumentas ir kodėl visi jį bijo?

T1 – tai eksporto deklaracija, kuri leidžia judėti prekėms ne ES teritorijoje (t.y. Jungtinėje Karalystėje) į ES. Nuo tada, kai įvyko Brexit, kraustymas iš Dover be šio dokumento yra neįmanomas (jei kalbame apie dideles siuntas). Jį užpildo muitinės tarpininkas. Jei jūsų brokeris suklys skaičius, krovinys gali būti užstrigęs. Tai techninis dalykas, bet labai svarbus – be jo vairuotojas neišvažiuos iš uosto.

Ar galiu vežti maistą? Turiu kiaulieną ir sūrį.

Čia esame labai ant plono ledo. Asmeninis kiekis – tai vienas dalykas, bet kai atliekamas kraustymas iš Dover su didele siunta, muitinė žiūri kaip į komercinę prekę. Kiauliena ir mėsos produktai iš JK į ES be specialių licencijų beveik draudžiami. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas bandė įvežti dešrelių rinkinį visai giminei – jas tiesiog konfiskavo. Sūrio ir pieno produktų galima daugiau, bet vis tiek reikia žiūrėti, kad tai nebūtų prekybinis kiekis. Geriau suvalgyk ten.

Ką daryti su alkoholiu? Galiu vežti vyną?

Asmeniniam naudojimui – taip, galite. Yra tam tikri normatyvai (pavyzdžiui, kiek procentų turi būti nuo viso krovinio svorio), bet dažniausiai žmonės turi kelias dešimtes butelių. Tai ne problema, jei deklaravote kaip asmeninį turtą. Problema prasideda, jei bandote vežti šimtus butelių ir pardavinėti čia – tai jau verslas, reikia mokėti akcizus. Taip pat, stiklas – tai daug svorio, o svoris mums brangus (galbūt klaida, svorio mums ne taip svarbu kaip tūris, bet vynas dažnai dedamas į atskiras dėžes, tai užima daug vietos).

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už senus daiktus?

Jei daiktai yra naudoti ir jūs juos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius JK, dažniausiai jie laikomi asmeniniu turtu, todėl PVM ar importo mokesčio mokėti nereikia. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Bet reikia pateikti įrodymus, kad gyvenote ten – pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašus ar nuomos sutartis. Jei nusprendžiate kraustymas iš Dover atlikti vos po mėnesio gyvenimo ten, gali kilti įtarimų, kad tai tik prekyba.

Kas nutinka, jei prarandu dokumentus ar raktus kelionės metu?

Tai košmaras. Jei prarandate raktus nuo sunkvežimio (o klientai juos kartais kartu su savo raktais paduoda), tai reikės laužti spynas, o tai kainuoja. Jei dokumentai – tai laukimas, kol išduodami nauji. Geriausia viską daryti elektroniniu būdu, bet fiziniai lapai vis dar egzistuoja. Visada darykite kopijas. Aš vieną kartą beveik padėjau dokumentus picos dėžutėje (gerai, kad radau prieš pat muitinę).

Ar galiu vežti savo automobilį? Jis nėra registruotas Lietuvoje.

Taip, tai labai dažna situacija. Automobilis gali būti vežamas kaip krovinys (kai jis užkeltas ant sunkvežimio platformos) arba vairuojamas (kai vairuotojas jo vairuoja). Jei kraustymas iš Dover įtraukia ir automobilį, reikia atskirų dokumentų jam – draudimo („Žalos atlyginimas“ už laikiną naudojimą ES šalyse), techninės apžiūros galiojimo. Be to, įvežus automobilį, jį reikės užregistruoti Lietuvoje per tam tikrą laiką, kitaip gausite baudą.

Ar sunku gauti dronų ar elektrinių paspirtukų leidimus?

Dronai su akumuliatoriais yra pavojingi kroviniai, nes gali užsidegti. Juos galima vežti tik specialiai pažymėtuose konteineriuose arba atskirai. Elektriniai paspirtukai – panašiai, dėl ličio baterijų. Negali tiesiog mesti jų į bendrą krūvą. Turi deklaruoti, kad ten yra baterijos. Dauguma vairuotojų tiesiog atsisako vežti tokius dalykus, jei jie ne tinkamai supakuoti. Tai nėra neįmanoma, bet reikia kalbėti apie tai iš anksto.

Ką daryti, jei daiktai pasiekė Lietuvą, o aš dar ne?

Nebėgimas. Reikia rasti vietą, kur juos laikyti. Dauguma firmų turi sandėlius, bet tai kainuoja – paprastai pirmąsias kelias dienas gali būti nemokamai (arba įskaičiuota į kainą), o toliau – mokama. Geriausia derėtis su vairuotoju, kad jis atvyktų tada, kai jūs jau esate pasiruošę priimti. Nerekomenduoju leisti jiems stovėti gatvėje, nes tai brangu.

Ar galiu siųsti dalį daiktų vėliau?

Štai čia yra geras klausimas. Kartais kraustymas iš Dover vyksta etapais. Taip, galima padaryti kelias siuntas. Bet kiekviena siunta yra atskiras procesas su savo dokumentais ir savo kaina. Negalima tiesiog pridėti dėžės prie jau užpildyto sunkvežimio. Jei pamiršote ką nors Anglijoje, teks organizuoti antrąjį reisą, kas, žinoma, brangiau.

Kainos ir pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas iš Dover iki Vilniaus?

Sakyčiau, jei turite būstą, t.y. apie 15–20 kubinių metrų, tai galite žiūrėti į 2000–3000 eurų ribą. Tai labai apytiksliai. Jei mažiau – telpate į 1000–1500 eurų.