Kraustymas į Bishop Auckland: praktinis vadovas ir patirtis iš vidaus

Sveiki, draugai. Dirbu pervežimų srityje virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena dalyką – visada atsiras kažkas, ko nepagalvojote. Kai klientas šaukia „kraustymas į Bishop Auckland“, daugelis įsivaizduoja tiesiog ilgą važiavimą keliu, bet realybė yra šiek tiek kita. Tai ne tik Anglija, tai specifinis šiaurės rytų regionas, County Durham, su savais niuansais. Nuo paprastų dėžių pakavimo iki brangios pianino pervežimo pro siaurus miestelio gatvelius – viską reikia suplanuoti iš anksto. Žemiau išdėstysiu tai, ką paprastai pasakau telefonu, kai žmonės panikuoja arba tiesiog neabejoja. Čia nėra sauso instrukcijos, o gyvenimas, kaip jis yra.

Kelionės maršrutai ir laikas

Kiek realiai trunka tas kelias į Bishop Auckland?

Visada klausiu, ar jums skubėti, ar ne. Standartiškai kraustymas į Bishop Auckland iš Lietuvos trunka apie tris–penkias dienas, priklausomai nuo to, ką vairuotojas daro po keliu. Jei tai yra bendras krovinys (dalimas vėžlys), gali užtrukti ilgiau, nes reikia iškrauti kitus klientus Vokietijoje ar Olandijoje. Vienas vairuotojas negali vairuoti 24 valandas, tai yra nelegalu ir pavojinga. Taigi, pridėkite poilsio laiką, keltų laukimą ir galbūt spūstis ant A1(M) autostrados netoli Niukoslo. Geriau planuokite savaitę galvos, kad nepultumėte iš proto.

Kokiu keltu geriau važiuoti – per Hull ar tiesiai į Harwich?

Asmeniškai visada rekomenduoju eiti per Hullą (Kingston upon Hull), jei krovinys didelis ir einate į šiaurę. Taip, keltas truputį ilgiau, bet išlipus iš jo, tuojau pat esate ant M62 ir greitai pasieksite šiaurę. Važiuojant per Harwichą (arba tiesiogiai į Dunkirką), tenka važiuoti per visą Anglijos pievą link Londono, o tai – baisios spūstys, ypač M25 žiede. Esu matęs, kaip vairuotojai įstringa ten po penkias valandas, o klientas laukia Bishop Auckland ir pyksta, kad nebus padaryta iki vidurdienio.

Ar tikrai vairuotojai ilsisi arba važiuoja legaliai?

Tai gana aštri klausimų kategorija. Didžioji dalie gerbių firmų naudoja tachografus, kurie fiksuoja viską. Jei vairuotojas praleidžia poilsį, jis negali vairuoti. Yra buvę atvejų (ir su mūsų, ir su konkurentų vairuotojais), kai spaudimas iš kliento buvo toks didelis, kad jie „pasigailėdavo“ savęs ir važiuodavo šiek tiek ilgiau nei leidžiama. Aš to nepripažįstu, bet žinau, kad tai vyksta rinkoje. Jei matote, kad vairuotojas miega kabinoje, nebekreipkite jo, jis tiesiog privalo tai padaryti pagal įstatymus.

O kas su toliukais ar tolimaisiais žibintais? Ar tenka keisti?

Anglijoje kairėje pusėje važiuojama, taigi, žibintai turi šviesti į kairę kitaip, kad neakinti priešais važiuojančius. Tačiau jei tenete tik trumpam (pvz., laikinai kraustymas į Bishop Auckland dėl darbo), dažniausiai užtenka ant žibintų užklijuoti specialias juosteles, kurios keičia šviesos spindulio kryptį. Jei perkate mašiną ir ją paliksite, reikės keisti arba sureguliuoti žibintus servise. Nereikia šito baimintis per daug, kiekvienas vairuotojas žino, kur tas juosteles užsegti prieš pat keltą.

Kainodaros ir pinigai

Kas labiausiai įtakoja pervežimo kainą?

Pagrindinis dalykas yra tūris (kubiniais metrais) ir svoris. Tiesiog imame juostą ir matuojame. Taip pat svarbu, ar reikia įvežti daiktus į namus per antrą aukštą be lifto. Jei tenka nešti penkias aštuonetas rankomis laiptais – tai darbo didelis, ir kainuoja. Taip pat, kraustymas į Bishop Auckland kainuoja brangiau nei į Londoną ne dėl to, kad toliau, o dėl to, kad ten reikia nuplaukti keltu, o tai yra bilietas ir kuro papildomai. Ir dar vienas dalykas – degalai. Jų kaina šokuoja, taigi, pasiūlymas gali keistis per savaitę.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kur kas pigiau?

Tai yra klasika. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra. Pigios firmos dažnai nedaro užkrovimo/iškrovimo, tik perveža. Arba jie siūlo „bendrą krovinį“, t.y. jūsų daiktai gali važiuoti su kitų žmonių daiktais, o tai reiškia daugiau stotelėjimų ir didesnę riziką pažeisti. Esu matęs, kaip pigių pervežėjų vairuotojai tiesiog mėtė dėžes į vėžlį be jokio tvarkymo. Vėliau klientas atidaro dėžę su vitrina, o ten – smulkės. Užtaisyt.

Ar galima padaryti kažką, kad sumažinti kainą?

Taip, sumontuokite baldus pačiu. Jei spinta nenuimta nuo sienos, mes turime tai daryti, o tai užtrunka valandą. Taip pat, jei galite dėžes išnešti patys iki pirmojo aukšto, taip pat sumažinsite laiką. Bet tiesą sakant, geriau mokėti už pilną paslaugą ir gerti kavą, nei nusikankinti nugarą. O jei kalbame apie kraustymas į Bishop Auckland, tai darbui tenka daugiau laiko, nes Anglijoje daug kur yra siauri laiptai, tiesiog neįsivaizduoju, kaip ten pro duris proša sofos.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą (avansą)?

Įprasta praktika yra paprašyti 10-30 proc. avanso, kad užfiksuotumėte datą. Avansas padengia mums kuro išlaidas iki jūsų vietos. Jei kas nors atsisako mokėti avanso, aš jaučiuosi nepatogiai, nes nieko negarantuoja. Tačiau yra ir tokių klientų, kurie atiduoda viską iš karto. Nerekomenduoju, tik avansą. Vakar gavau pranešimą, kad viena firma išsikraustė su pinigais ir dingto (tai ne apie mus, o apie rinkos konkurentus), taigi, saugumui – avansas geriausiai.

Dokumentai, muitai ir "angliški" niuansai

Kokius dokumentų reikia tur�ti su savimi?

Būtinai turite tapatybės dokumentą (passą arba ID kortelę). Jei pervežate ne asmeninius daiktus, o verslą, reikės prekių deklaracijos (Ex1 arba T2L), bet tai jau kita istorija. Paprastam gyventojui užtenka sutarties, kurią išduodame mes, ir sąrašo daiktų (inventoriaus). Sąrašas turi būti bent jau apytikslis, ne „daug dėžių“. Muitinėje gali paklausti, kas yra tose dėžėse.

Ar reikia mokėti muitą ar PVM už savo senus daiktus?

Jei gyvenote ne ES šalyje (Lietuva yra ES, bet Angliją dabar traktuojame kaip trečiąją šalį) ilgiau nei 12 mėnesių ir gręžtate atgal (arba pirmą kartą keliatės), galite kreiptis dėl „Transfer of Residence“ reliefo. Tai leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Bet čia yra gilia burokratija. Aš nėra muitinės brokeris, todėl nieko negaliu garantuoti 100%, bet dažniausiai klientai tvarko tai patys arba samdo brokerius prieš pat atvykimą. Nerekomenduoju važiuoti „laižyt“, gali baigtis bauda.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Alkoholį – taip, tam yra limitai (kiek litrų asmeniui). Maisto produktus, ypač mėsą ir pieno produktus, geriau nevežti. Anglija po „Brexit“ yra griežta dėl gyvūnų ligų. Esu matęs, kaip muitininkai konfiskavo dešras ir sūrį, o moteris verkdavo. Tai ne verta. Geriau nusipirktite vietinių „Tesco“ ar „Aldi“. O jei jums labai reikalingas lietuviškas kūdikio maistas, patikrinkite ar jis leidžiamas, bet aš asmeniškai nebūčia drįsęs rizikuoti.

Ar galiu vežti savo augalus?

Augalai su žeme – tai tabu. Muitinė bijo vabzdžių ir ligų, galinčių sunaikinti vietinę augaliją. Jei turite krepšelį su žalumynais, gali tekti juos palikti pasienyje. Kartais pavyksta praslipti su nedideliais indeeliais (ne, kad aš tai skatinčiau), bet oficialiai – ne. Geriau pasakykite atsisveikinti savo fikusui arba dovanokite kaimynams Lietuvoje. Bishop Auckland yra žalias miestas, ten augalų pakaks.

Vietos specifika: Bishop Auckland ir apylinkės

Ar sunku privažiuoti prie namų Bishop Auckland mieste?

Miestas gana senas, ir kai kurios gatvės yra siauros, statytos dar viduramžiais (nors ne visos). Didelis 20 tonų sunkvežimis gali tiesiog nepaimti posūkio link jūsų namų. Prieš išvykdami mes visada prašome nuotraukų arba "Google Street View" patikrinimo. Jei sunkvežimis negali privažiuoti, tenka perkrauti į mažesnę transporto priemonę (vadinamąjį „poveržlį“ arba 7.5 tonų vėžlį), o tai papildomai kainuoja.

Ar reikia gauti leidimą stovėti (parking permit)?

Anglijoje daug kur yra geltonos linijos (Yellow Lines), kurios reiškia, kad stovėti negalima arba galima tik trumpam. Jei gyvenate centre arba priešais parduotuvę, gali tekti kreiptis į savivaldybę (Durham County Council) dėl laikino iškrovimo leidimo (Suspension of parking bay). Negerai, kai vairuotojas atvyksta, o „trafic wardenas“ jau rašo baudą. Mes į tai patys nebežiūrime, tai kliento reikalas, bet visada primenu.

Ar ten daug kur yra liftai arba tik laiptai?

Angliški namai, ypač „terraced houses“ (eiliniai namai), dažniausiai be lifto. Ir laiptai ten siauri, vingiuoti. Kartais net neįmanoma įnešti standartinės sofos pro duris, tenka per langą įkelti (nors Bishop Auckland tai ne toks dažnas atvejis, kaip Londone, bet įvyksta). Jei gyvenate moderniame bloke (policijoje ar panašiai), viskas gerai. Bet seniuose namuose būkite pasiruošę, kad gal teks išmontuoti baldus.

Ar saugu palikti daiktus vėželyje naktį?

Jei mes nebespėjame iškrauti dieną (kas nutinka retai, bet vis tik), vėžlys užrakinamas ir stovėja saugioje vietoje (prie mūsų bazės arba saugomojoje aikštelėje Anglijoje). Palikti daiktų gatvėje naktį nebūtų protinga, net ir Bishop Auckland, kuris yra ramus miestas, gali pasitaikyti „nepageidaujamų žmonių“. Geriau pavėluoti diena, negu rasti tuščią vėžlį ryte. (Čia turiu omenyje, kad geriau nevisiškai pavėluoti, o susiderėti su vairuotoju).

Ar žmonės ten kalba lietuviškai ar tik angliškai?

Tai ne techninis klausimas, bet svarbus. Šiaurės Anglijoje lietuvių tikrai mažiau nei Londone ar Birmingeme. Taigi, jei bandysite susitarti su kaimynais ar sandėlininkais angliškai, gali tekti pažengti. Tačiau jei kraustymas į Bishop Auckland vyksta su mūsų komanda, mes viską aptarnaujame. Jums nereikės kalbėti su jokiais vietiniais išskyrus „Ačiū“ (Thank you). Žinoma, jei nuspręsite ką nors pasipirkti parduotuvėje, tai jau jūsų reikalas.

Baldai, keblumai ir patirtis

Kaip pervežti pianiną arba didelį safą?

Tai atskira mėšlas. Pianinas turi svorio centrus, jis trapus. Ne kiekvienas vairuotojas žino, kaip jį užkelti laiptais be specialios įrangos (juostų, vežimėlių). Safas – tai svoris, kartais kelios tonos. Jei turite tokių daiktų, privalote pasakyti iš karto. Negalima atvykti ir sakyti „o, čia dar ir safas yra garaje“. Mes galime, bet reikia pasirūpinti technine priemone. Vienas kartą teko padaryti keltą pro langą, nes safas neilgo į duris – tai buvo linksmybės.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus Anglijoje?

Svarstymas kainos. Jei turite brangų, „solid wood“ baldą, kurį darote seniai, verta vežti. Anglijoje medžio baldai brangūs. O jei tai jūsų pirmasis IKEA komplektas, kuris jau virpėja, geriau palikite ir nusipirkite naują „Facebook Marketplace“ (ten labai pigu). Pervežimas kurso užima vietą. Mėgta sofa, kuri kainuoja 50 svarų, gali kainuoti 100 svarų pervežimo. Ekonomiškai neapsimoka.

Kas daryti, jei daiktas susilūžo kelyje?

Turiame draudimą (CMR insurance). Bet yra niuansas – draudimas neapima blogai supakuotų daiktų. Jei jūs patys supakavote porcelianą į dėžę be popieriaus ir jis susilaužė, mūsų kaltės nėra. O jei mes supakavom, ir vairuotojas užlipo į gatvės gumbą (kas buvo viename netoli Bishop Auckland, kurie tiesiog nepastebėjo), tada mokame. Visada rekomenduoju sudaryti sąrašą su būkle, ypač brangiems daiktams.

Ar galima sėdėti keleiviu vėžlyje kartu su daiktais?

Techniškai – ne. Mums neleidžiama vežti keleivių krovinių vėžliuose dėl draudimo ir saugumo taisyklių (jei tai nėra specialus keleivinis pervežimas). Tačiau esu matęs, kaip vienas klientas įsitempė į vėžlį su šunimi, kad nebus vienas. Aš to nedaryčiau. Vairuotojui reikia ramybės, o keleivis – priemonėms. Geriau skrendant lėktuvu ar traukiniu susitikti vietą. Nors, žinoma, jei jūsų vairuotojas yra geras žmogus (o mūsų yra), gali padaryti išimtį trumpam atstumui, bet tai neoficialu.

Ar reikia išmontuoti visus baldus?

Idealiai – taip. Lovos, spintos, stalai – tai viskas eina išardytą. Taip sutaupote vietos (30-40 proc.) ir sumažinate pažeidimo tikimybę. Nėra nieko blogiau, nei nešti sujungtą spintą pro stačią laiptų pakopą. Rankos nuslysta, o spinta guli ant grindų. Mūsų komanda turi įrankių, todėl tai trunka 10 minučių. Neužsiduokite, mes tai padarysime greičiau nei jūs.

Bendros klausimyno pabaigos

Kas daryti, jei paslydo terminas?

Vykti nebegalime, jei vairuotojas susirgo arba sugedo technika. Tai gyvenimas. Esu matęs, kaip degalų siurblys sutrūko kažkur Vokietijoje, ir viskas stovėjo dieną. Jei jums svarbu data, derėkitės su savo atstovu arba susiraskite laikiną būstą. Mes visada stengiamės pranešti iš anksto, bet esame ant kelių, ne biure.

Ar galite patikslinti, kiek daugiau maždaug kainuos kraustymas į Bishop Auckland, jei aš nuspręsiu vežti motociklą garaže?

Motociklas reikalauja specialių fiksavimo juostų (ratchet straps) ir vietos. Jei jis stovi statmenai kroviniui, užeina daug vietos. Jei įstatomas į specialią dėžę – pigiau. Paprastai tokipapildomi kroviniai kainuoja apie 150-300 eurų priklausomai nuo dydžio. Vieną kartą vežėm „Harley Davidson“, tai beveik visa viena pusė vėžlio buvo užimta. Bet klientas buvo laimingas.

Ar dažnai vykstate į šį miestelį?

Reguliariai. Anglija yra viena pagrindinių krypčių. Bishop Auckland nėra toks populiarus kaip Mančesteris, bet ten daug lietuvių gyvena apylinkėse, dirba fermose, sandėliuose. Taigi, maršrutas mums pažįstamas. Kartais netgi užsukame į vietinę užeigą papietauti, jei leidžia laikas (vairuotojai turi poilsio laiką).

Kodėl vairuotojai bando skambinti tik paskutinę minutę?

Daugelis jų tiesiog nemoka gerai kalbėti angliškai arba lietuviškai (jei tai ukrainietis ar lenkas). Jie bijo susikalbėti. Todėl jie skambina savo dispečeriui, o dispečeris skambina jums. Kartais praeina trys grandys. Jei skambina vairuotojas tiesiai ir kalba keistai, nebijokite, paklauskite „kur tu esi?“ (Where are you?) naudodami žemėlapį. Jie dažniausiai tiesiog prarado ryšį arba nebeišsigauna su GPS.

O jeigu aš sužinojau, kad pats nenoriu važiuoti ir atšaukiu viską?

Tai neproduktyvu. Mes jau galim būti paruošę vėžlį, užsakę keltą. Jei atšaukiate paskutinę minutę, privalote sumokėti bent už paruošimo darbus ir prarastą pelną. Geriau pagalvokite dvidešimt kartų prieš sutarianti. Nors žinau, gyvenimas – tai netikėtumų grandinė. Kartai žmonėms tiesiog pasidaro baisu keisti gyvenvietę.

Ar verta rinktis didelę firmą arba mažą?

Didelės firmos turi resursus, bet dažnai yra biurokratiškos. Mažos firmos (kaip mūsų tipas) dažniausiai lanksčios, pigesnės ir vairuotojas yra tas pats, su kuriuo kalbėjotės telefonu. Bet rizika – mažos firmos gali neturėti didelio draudimo. Patikrinkite, ar turi „Good in Transit“ draudimą. Tai esminis dalykas.

Ką daryti, jei vėžlyje būna ne mano daiktas?

Tai įvyksta tik su daliniais krovinais (part loads). Prieš uždarydami vėžlį darome nuotraukas. Jei atvykstate ir matote svetimą dėžę, nedėkite ją į savo namus. Skambinkite mums. Kartais tai painiova su panašiomis dėžėmis, arba vairuotojas padarė klaidą (vienas kartą užkrovė dėžę į neteisingą skyrių). Mes visada susitvarkome.

Kaip susitarti su laiku, jei ten dirbu 9-5?

Geriausia, kad kas nors kitas (žmona, tėvai, draugas) padėtų priimti daiktus. Angliškai darbo laikas griežtas. Jei vairuotojas atvyksta 15:30, o jūs dirbate, jis gali palikti daiktus lauke (kas pavojinga) arba važiuoti toliau, o tai kainuos papildomai už grįžimą. Susiderėkite su vadovu dėl dienos atostogų arba bent valandos laisvo.

Ar galiu paduoti dėžes jūsų sandėlyje Lietuvoje?

Taip, dažnai taip darome. Jei išsirengiate anksčiau, galite vežti mažomis partijomis į mūsų sandėlį. Mes juos kaupiame ir kai užsipildo vėžlys, važiuojame toliau į Bishop Auckland. Taip sutaupote laiko ir nervų, nes nereikia visko daryti vieną dieną.

Galutinis patarimas tiems, kurie bijo.

Nebijokite. Kraustymasis į užsienį – didelis žingsnis, bet logistiškai mes jau tai padarėme tūkstančius kartų. Svarbiausia – būkite sąžiningi apie tai, ką turite, ir klausinėkite, kai kažką nesuprantate. Gera nuotaika ir kantrybė padaro kraustymas į Bishop Auckland kur kas lengvesnį nei atrodo iš pradžių.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki paprastų dalykų: pasitikėjimo ir pasiruošimo. Aš per savo dvidešimt metų mačiau viską – nuo ašarų dėl sulaužytų lėlių iki džiaugsmo, kai randamas ilgametis dingęs daiktas. Svarbiausia rasti tą firmą, kuri nežiūri į jus kaip į uždarbio šaltinį, o kaip į žmogų, keičiantį gyvenimą. Sėkmės jūsų naujuosiuose namuose Anglijoje, ir tikimės, kad šis kelias bus kuo sklandesnis. Dar kartą primenu, kad Bishop Auckland – graži vieta, tik nepamirškite pasiimti skėčio.