Kraustymas į Angliją: ką reikia žinoti, kad nenukristum iš proto

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – žmonėms visada atrodo, kad kraustymas į Angliją yra tik tai, ką matai filme: užsikrauni dėžę ir važiuoji. Realybė yra daug raupsčiau, ypač po visų tų Brexit pokyčių ir naujų muitinės taisyklių. Vieni mano klientų sėdėjo sienoje po dvi paras, kai pamiršo deklaracijas, kiti bandė atvežti pusę savo virtuvės maisto produktų, ką uždraudė dar prieš penkerius metus. Čia ne tiesiog logistika, o biurokratijos labirintas, kuriame reikia žinoti kiekvieną kampą. Štai detali konsultacija, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių žodžių ir reklaminų šūkių.

Dokumentai ir rekvizitai: be ko neprasversi

Kokius dokumentus reikia tur�ti rankoje?

Privalumas tas, kad sąrašas nėra milžiniškas, bet jei praleisi bent vieną, sustosi viskas. Būtinas tavo pasas arba asmens tapatybės kortelė, kurios galiojimo terminas dar nėra pasibaigęs. Taip pat reikalingas daiktų inventorinis sąrašas – tai turi būti ne sąrašas „iš galvos“, o pilnas registras su apytikslėmis vertėmis. Be to, jei nori išvengti mokesčių, privalai užpildyti specialią deklaraciją, vadinamą ToR01 (Transfer of Residence), kuri patvirtina tavo persikėlimą. Be šio popieriaus, visi tavo daiktai bus apmokestinti standartiniu tarifu.

Kas yra ToR01 numeris ir kodėl jis svarbus?

Tai toks magiškas skaičius, kuris išgelbsti pinigus. ToR01 – tai Jungtinės Karalystės (JK) muitinės formos, leidžiančios atvežti asmeninius daiktus be PVM ir muito. Vieną kartą teko laukti klientui iš Vilniaus, kuris šios formos užpildyti pamiršo, ir dėl to jo sofa kainavo jam papildomai tris šimtus svarų. Gavęs šį numerį, turi jį perduoti vairuotojui arba ekspeditoriui, kad jis galėtų jį nurodyti muitinės deklaracijoje. Be šio numerio kraustymas į Angliją tampa labai brangus pramogas.

Kaip turi atrodyti daiktų sąrašas?

Nebūtina jį daryti Exceliu, bet turi būti skaitomu. Rašyk, kokia yra daikto rūšis (pvz., „baldai“, „indai“), kiek jų yra (kiekis) ir kokia apytikslė vertė svarais. Gerai, jei pažymiš, kas yra naudota, o kas – nauja. Muitininkai mėgsta užkabinti naujas prekes, kurias atveži kaip senas. Pavyzdžiui, jei atveži naują televizorių, kurio pirkimo kvitas lieka kišenėje, gali tekti sumokėti PVM, todėl būk sąžiningas, arba bent jau labai atsargus.

Ar reikia vertimo dokumentų į anglų kalbą?

Dažniausiai ne, jei kalbame apie standartinius dokumentus, kurie yra dvikalbiai arba aiškiai suprantami (kaip pasas). Tačiau tavo inventorinis sąrašas arba specialūs leidimai (pavyzdžiui, ginklų ar vaistų) turi būti suprantami britų muitininkui. Jei sąrašą rašai lietuviškai, gali būti bėdų, todėl rekomenduoju juos versti arba daryti angliškai iškart. Vieną kartą teko versti lietuvišką techninę pasą sunkvežimiui, nes muitininkas negalėjo suprasti, koks yra transporto priemonės numeris.

Ar gali kažkas kitas pateikti dokumentus už mane?

Taip, dažniausiai tai daro tarpininkai arba vairuotojai. Tiesiog jiems turi perduoti visus originalus arba skanuotas kopijas. Vairuotojas, kuris vykdo krovinių gabenimą į JK, yra atsakingas už tai, ką turi savo krove. Jei jam trūksta dokumentų, jis gali tiesiog neleisti į keltą Doveriuje. Geriausia yra susisiekti su savo vežėju prieš kelionę ir patikrinti, ar jis tai viską rankose.

Kas daryti, jei pasą pamiršau arba jis pasibaigęs?

Tai blogiausias scenarijus, bet galimas. Jei pasas pasibaigęs, tu tiesiog nepraeisi sienos. Reikės skubiai kreiptis į ambasadą arba konsulat. Esu matęs, kaip žmonės praleisdavo kelionę dėl to. Jei pasą pamiršai namuose, o tu jau esi Lietuvoje rengdamasi išvykti, teks jį siųsti kurjeriu, o tai laiko ir pinigų. Nežinau, kaip dabar greitai veikia pasų skyriai, bet tikrai nesiimk rizikuoti be galiojančio dokumento.

Muitinė, mokesčiai ir „nepatogios“ tiesos

Ar turiu mokėti PVM arba mokesčius už daiktus?

Jei turi ToR01 numerį ir daiktai buvo naudoti ne mažiau kaip šešis mėnesius, tu mokesčių nemoki. Tai yra pagrindinė Kraustymo į Angliją privilegija. Tačiau jei atveži kažką naujo, kas atrodo kaip prekybinis kiekis, arba daiktus, kuriuos nusipirkai tik prieš išvykdamas, muitinė gali įtarinėti. Tada reikės mokėti 20 proc. PVM ir galbūt muito, priklausomai nuo prekės kilmės.

Kas nutinka, jei neturiu ToR01?

Tu moki pilną kainą. Muitinė apskaičiuos mokesčius pagal tavo daiktų rinkos vertę. Vienas mano klientas atvežė visą gyvenamąjį komplektą be šios formos, teko mokėti apie tūkstantį svarų papildomai. ToR01 galima gauti elektroniniu būdu, tai nemokama, tačiau užtrunka keletą dienų, todėl būtinai tai padaryk iš anksto. Nežinau, kodėl žmonės visada laiko tai paskutinei minutei.

Ar galiu atvežti maisto produktų?

Labai ribotai. Mėsos ir pieno produktai iš ES be specialaus leidimo beveik draudžiami. Vaisiai ir daržovės leidžiami tik ribotais kiekiais. Tarkime, bandai atvežti dešrą iš tėvų ūkio – jos gali būti konfiskuotos ir netgi gali gauti baudą. Geriau nebandyti kelti su savim „skonio namų“ suvalgytų atsargų, nes britų muitinė dėl šito yra labai griežta. Ypač jei turi šunį maistui – tai tabu.

Kaip elgtis su alkoholiu ir tabaku?

Alkoholis ir tabakai yra apmokestini daiktai, net jei turi ToR01. Galima atvežti tik nustatytą kiekį be mokesčių (alkoholio – nedaugiau kaip 42 litrus, tabako – 200 cigaretę). Jei daugiau – mokesčiai. Kartais žmonės galvoja, kad gali užpildyti visą sunkvežimį alumi, nes „persikelia“, bet tai netiesa. Muitininkai tikrina kiekį labai atidžiai, ypač jei matyti, kad tai prekybinis kiekis.

Ar tikrinami mano asmeniniai daiktai?

Kartais taip, ypač jei atrodo įtartai. Jei turi daug elektronikos arba naujų daiktų su etiketėmis, gali sustabdyti. Vieną kartą mus sulaikė, nes vairuotojas turėjo per daug naujų kompiuterių, kurie, kaip pasirodė, buvo skirti ne asmeniniam naudojimui. Jei turi ką nors labai brangaus, pavyzdžiui, brangų laikrodį, paimk kvitą, kad įrodytum, kad jis nupirktas seniau nei prieš 6 mėnesius.

Kas vyksta Doverio uoste?

Doveris – tai „butelio kaklelis“. Čia vyksta pasienio ir muitinės kontrolė. Vairuotojas turi pateikti pasus ir ToR numerius. Jei kažkas netinka, sunkvežimis gali būti nukreiptas į papildomą patikrą („Red lane“). Tai gali užtrukti valandą arba ir ilgiau. Kraustymas į Angliją be problemų Doveriuje priklauso nuo to, kiek gerai parengi dokumentus. Ten eilės būna didelės, o nervai vairuotojams – ant ribos.

Ar galiu atvežti savo automobilį?

Galima, tai labai populiari paslauga. Automobilis turi būti užregistruotas tavo vardu ne mažiau kaip 6 mėnesius prieš išvykdymą. Jums reikės Notify Vehicle (NOVA) procedūros. Viskas vyksta panašiai kaip su daiktais – jei automobilis naujas, mokesčiai dideli. Jei senas – be mokesčių, bet turi jį užregistruoti JK per 2 savaites nuo atvykimo. Ten vairuotojo pažymėjimo keitimas į britišką yra dar viena bėda, bet tai jau kitas istorijos skyrius.

Logistika: kaip daiktai patenka į vietą

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai nuo Kauno iki Londono arba Mančesterio užtrunka 3–4 dienas, jei viskas gerai. Tačiau reikia atsižvelgti į uosto užlaikymus. Jei keliaujame į toliau esančius miestus, pavyzdžiui, į Glazgo ar Edinburgo regionus, pridėk dar dieną. Kartais, dėl blogo oro La Manše arba techninių gedimų, sunkvežimis gali vėluoti. Nerekomenduoju planuoti atvykimo tą pačią dieną, kai pradėsi dirbti arba išsikraustyti iš nuomos.

Kuo skiriasi dalinis pilnas krovinys?

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) yra tada, kai tavo daiktai užima tik dalį sunkvežimio, o likusią vietą užima kiti klientų daiktai. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia subraizyti kelių žmonių krovinius. Pilnas krovinys (FTL) – kai visas sunkvežimis yra tavo. Tai brangiau, bet greičiau ir saugiau, nes daiktai nebuvo perkraunami. Jei turi daug daiktų, pavyzdžiui, didelį namą, FTL vienintelis logiškas pasirinkimas.

Ar galima atvežti daiktus į Londono centrą?

į Londoną, ypač į centrą (prieš ULEZ zoną arba viduryje), važiuoti sunkvežimiu yra košmaras. Ten griežti apribojimai dėl emisijų ir dydžio. Dažnai tenka iškrauti mažesnę transporto priemonę „paskutinę mylią“. Prieš išvykdami būtinai pasakykite adresą – jei ten yra siauri gatvelės arba apribojimai, reikės organizuoti specialų mažąjį sunkvežimį (7,5 t). Tai papildomai kainuoja, bet priverstinis dalykas.

Kaip vežami daiktai į Šiaurės Angliją (Mančesteris, Liverpulis)?

į Šiaurės Angliją maršrutai yra ilgesni, bet keliai geresni nei Londone. Vairuotojai mėgsta važiuoti į Mančesterį arba Liverpulį, nes ten daugiau erdvės sunkvežimiui. Tačiau reikia suprasti, kad jei tavo daiktai yra dalinio krovinyje, vairuotojas gali sustoti pakrauti ar iškrauti kito kliento Birmingame arba Šefilde. Tai gali šiek tiek prailginti kelionę, bet paprastai viskas vyksta sklandžiai.

Ar vežate į mažesnius miestus, pvz., Lidsą ar Bristolį?

Taip, važiuojame visur. Bet Lidsas ar Bristolis gali reikalauti iš anksto pasirūpinti leidimais (pavyzdžiui, jei reikia važiuoti pro pėsčiųjų zoną). Geriausia, jei kas nors sutinka vairuotoją, nes Anglijoje daug kur yra vienpusei gatvės, kuriomis sunkvežimis užkliūna. Vieną kartą teks apsisukti pro visą miestą, nes klientas nepasakė, kad gatvė uždaryta remonto darbams.

Kas daryti, jei daugiau daiktų, nei planavau?

Tai dažna problema. Žmonės sako „turime 10 dėžių“, o galiausiai susirenka 30. Jei vietos sunkvežimyje nelieka, reikia ieškoti papildomo transporto. Tai gali smarkiai padidinti kainą. Stengiamės įvertinti atsargiai, bet jei pats klientas nežino, ką turi, mes negalime būti burtininkai. Geriau iš anksto padaryti tikrąją apskaitą.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Tiek, kiek įmanoma. Mes turime CMR draudimas (tarptautinio vežimo draudimas), bet jis padengia tik 8,33 SDR už kilogramą. Tai reiškia, jei turi brangų paveikslą arba juvelyrinius dirbinius, reikia papildomo draudimo. Vieną kartą buvo sudužęs didelis vitrinas, nes vairuotojas staigiai stabdė. Draudimas padengė dalį žalos, bet nervų prarado visi. Brangiausius daiktus geriau vežti su savimi.

Kainodara ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo tūrio (kubo metrų), atstumo ir konkretaus adreso. Krovinių gabenimas į JK dabar brangesnis dėl kuro kainų ir uosto mokesčių. Mažas krovinys (1-2 kubai) kainuos mažiau, bet jei reikia vienam klientui visą sunkvežimį, tai bus šimtais brangiau. Taip pat įtakos turi, ar reikia kelti daiktus ant penkto aukšto be lifto. Tokios paslaugos yra papildomai apmokestinamos.

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas į Angliją?

Sakyčiau, kad mažam butui (apie 15 kubų) reikia skaičiuoti nuo 1000 iki 1500 eurų. Dideliam namui (virš 30 kubų) kaina gali siekti 2500–3000 eurų arba daugiau. Tai labai apytiksliai skaičiai, nes viskas priklauso nuo to, iš kur keliaujame. Iš Vilniaus brangiau nei iš Klaipėdos, dėl atstumo. Geriau kreiptis dėl konkretaus pasiūlymo.

Ar reikia mokėti užstatą?

Dauguma kompanijų reikalauja avanso (30–50 proc.), kad užfiksuotų datą ir užsakytų bilietus į keltą. Likusią dalį moki iš karto, kai daiktai pasiekia tikslą arba prieš išvykstant. Nebeužsakovau, kurie bando derėtis dėl mokėjimo po pristatymo – tai rizikuota mums. Jei klientas atsisako paskutinę minutę, avansas neužtikrina visų mūsų išlaidų, bet bent jau kažką padengia.

Ar galima apmokėti kortele?

Taip, galima, bet dažnai pridedamas 2–3 proc. mokestis, nes bankai taip mus apmokestina. Dauguma klientų renkasi banko pavedimą, tai paprastesnė ir pigesnė. Ypač kalbant apie didesnes sumas. Anglijoje mokėjimai gali būti sudėtingi dėl IBAN kodų, bet jei turi sąskaitą Lietuvoje, viskas vyksta standartiškai.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Papildomos paslaugos, pavyzdžiui, pakavimas (jei mes tai darome), iškrovimas, montavimas arba laikinas sandėliavimas. Jei reikia laikyti daiktus sandėlyje Londone savaitę, tai kainuos nemažai. Taip pat, jei adresas yra toli nuo pagrindinio kelio, pavyzdžiui, kažkur Welsh kalnuose, kaina gali pakilti dėl papildomo laiko.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei turi lankstų datų (gali išvykti savaitę anksčiau ar vėliau), kartais pavyksta sujungti krovinius ir pigiau. Taip pat nuolaidos taikomos dideliems kroviniams. Bet nederak dėl kiekvieno euro – kuras kainuoja tiek pat, o vairuotojui reikia užmokestio. Pigiau visada pasidaro tik tada, kai mes taip pat uždirbame.

Ar kaina gali pasikeisti užsakymo metu?

Gali, jei pasikeisti kuro kaina arba jei pasirodo, kad daiktų yra daugiau, nei planavota. Taip pat, jei JK vyriausybė staiga pakeisia ką nors dėl muitinių mokesčių (kas po Brexit nutinka ne kartą). Mes stengiamės fiksuoti kainą, bet yra dalykų, kurių mes negalime valdyti. Prieš pasirašant sutartį, viską aptariame.

Specifinės situacijos ir patarimai

Ar galima veži augalus?

Galima, bet tik su žeme šaknų paviršiuje nuplautos. Visi augalai turi būti patikrinti fitosanitarijos tarnybos Lietuvoje ir turėti fitosanitarinį pažymėjimą. Be to, kai kurie augalai (pvz., tam tikros rūšys) yra visiškai draudžiami. Vienas klientas bandė atvežti didelį palmę be dokumentų – ją teko palikti muitinėje. Jei esi prijautęs savo orchidėjoms, geriau palik juos čia, arba tikrink taisykles labai atidžiai.

Kaip su šunimis ir katėmis?

Gyvūnai turi būti „čipuoti“, turėti pasą ir vakcinaciją nuo pasiutligės. Be to, reikia atlikti kirmėlių gydymą ne anksčiau kaip 24 valandos prieš išvykstant. Vairuotojas gali vežti gyvūną, bet jis turi būti specialioje būdoje (pet carrier). Ne kiekvienas vairuotojas sutiks veži šunį, kuris loja visą kelionę. Dėl mažų gyvūnų paprastai būna, bet su dideliais arba agresyviais gali būti bėdų.

Ar įmanoma atvežti pianiną?

Įmanoma, bet tai brangu ir sunku. Reikia specialios technikos (kranas arba liftas) ir patyrusių krovikų. Pianinas į penktą aukštą be lifto Londone kainuos kaip naudotas automobilis. Be to, pianinai yra jautrūs temperatūros pokyčiams ir vibracijai. Nežinau, ar verta rizikuoti seneliu „Steinway“, jei gali jį užrašyti vietiniam meistrui.

Kas daryti su vaistais?

Asmeniniai vaistai, kurių kiekis neviršija 3 mėnesių vartojimo, yra leidžiami. Būtina turėti receptą arba gydytojo išrašą, kuris patvirtina, kad vaistai skirti tau. Narkotiniai vaistai (pvz., stiprūs skausmo malšintuvai) gali būti specialiai tikrinami. Geriau turėti juos originalioje pakuotėje su etikete. Vieną kartą klientui buvo konfiskuoti tablečių be etikečių, nors tai tik buvo vitaminai.

Ar galima veži dviračius?

Galima, bet geriau juos išmontuoti arba uždėti į specialią dėžę/stativą. Jei dviračiai stovi vienas ant kito sunkvežimyje, gali susibraižyti. Taip pat nepamiršk, kad JK dviračiai turi turėti šviesas ir atšvaitus, bet tai jau tavo problema, kai pradėsi važinėti. Pervežime svarbu, kad grandinės būtų išteptos arba atjungtos, kad neapsiteptų kitus daiktus.

Kaip elgtis su baldų išmontavimu ir montavimu?

Tai papildoma paslauga. Mūsų komanda gali išmontuoti didelius spintas ar lovas, jas uždengti ir užpakuoti. Anglijoje vairuotojas paprastai tik iškrauna. Jei reikia surinkti baldus vietos, tai reikia tartis iš anksto, nes ne visi vairuotojai nori dirbti po 12 valandų kelionės. Kartais pigiau pasamdyti vietinį meistrą, nei mums mokėti už viršvalandžius.

Ką daryti, jei daiktai atkeliauja sugadinti?

Pirmiausia – nedelsiant pranešk vairuotojui ir užfotografuok žalą. Turi būti parašyta pažeidimo aktas (CMR protokolas). Tada kreipkis į draudimo kompaniją. Jei pažeidimą pastebi vėliau, kai vairuotojas jau išvažiavo, draudimas gali atmesti pretenziją. Būk atidžus tiesiogiai gavęs daiktus. Ypač patikrink, ar nėra įbrėžimų ant sofos arba televizoriaus.

Ar verta rinktis brangesnę kompaniją?

Manau, kad taip. Pigios kompanijos dažnai taiko „kaimišką“ metodą – krauna kaip į malkas ir vairuojo n�rašo. 20 metų patirtis sako, kad taupymas ant logistikos pasirodo brangiausia. Jei turi brangius daiktus, rinkis patikimus žmones su draudimu ir sandėliavimo galimybėmis. Nenori, kad tavo servizas nukristų ant grindų Birmingame.

Išvada

Kraustymas į Angliją nėra bėda, jei viską suplanuoti iš anksto ir nepamiršti tų beveik nematomų dokumentų. Pagrindinis dalykas – būk sąžiningas dėl savo daiktų kiekio ir vertės, kitaip muitinė arba vairuotojas jus užkabins. Nereikia laukti paskutinės minutės su ToR01 forma, nes tai tavo draugas šioje biurokratinėje kovoje. O svarbiausia – pasirūpink kuo nors gėrimo vairuotojui, jei nori, kad jūsų daiktai būtų iškraunami ypatingai atsargiai.