Kodėl verta rūpintis, kai vežame baldus į Burnham-on-Crouch: patyrusio logisto tiesos

Sveiki, tiesiog sėdžiu čia pas save biure ir galvoju apie tą kelią. Jau beveik dvidešimt penkerius metus varau šiame versle, o kai kas nors pasako „vežame baldus į Burnham-on-Crouch“, man akivaizdu, kad žmogus dar nebuvo matęs tų angliškų keliukų ar nebuvo susidūręs su muitinės galva po Briuselio. Tai nėra paprasta maršrutas į kitą gatvę. Tai sudėtingas logistinis šou, kuris prasideda ne tuomet, kai pakrovame daiktus, o dar prieš mėnesį, kai reikia susitvarkyti su visokiais dokumentais. Dažnai klientai galvoja, kad tai stebuklas, tačiau aš jums pasakysiu tiesiogiai – tai sunkus darbas, kuris reikalauja kantrybės, ir kartais viskas vyksta taip kaip planuota, o kartais... na, apie tai ir kalbėsime toliau. Tiesiog nustokit, kad kai mes žadame vežti, mes tai ir darome, nors kelyje visada pasitaiko staigmenų.

Kas per maršrutas ir kodėl tai ne vakarienė

Kiek laiko užtrunka, kol vežame baldus į Burnham-on-Crouch?

O čia kaip sueina. Teoriškai atrodo, kad trys dienos ir viskas čia. Bet praktikoje? Jei važiuojame be sustojimų, pro Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu į Angliją... tai turbūt savaitei truktu normaliam darbui. Pats važiavimas iki vietos trunka apie dvi ar tris dienas, jei nėra eismo įvykių (o jų visada būna, ypač ties Antverpenu arba kažkur prie Londono žiedo). Taigi, jei klausiate apie griežtus terminus, aš visada sakau – planuokite savaitę nuo to momento, kai mes pasiimame krovinią, iki to momento, kai jis atsiranda jūsų namuose Burnham-on-Crouch. Geriau daugiau laiko palikti, nei vėliau galvodami, kur vairuotojas užstrigo.

Ar sunku vairuoti tokiame mieste kaip Burnham-on-Crouch?

Žinote, tai neDidysis Londonas. Ten gatvės... kaip įprasta Anglijoje – siauros, vingiuotos, ir dažnai su mažais „parking“ ženklais, kurie išvis nėra pritaikyti dideliam sunkvežimiui. Vieną kartą teko važiuoti į vieną kaimelį priešais Burnham ir beveik neįsivaizduoju, kaip ten pralėsė 7,5 tonos sunkvežimis. Taigi, jei jūsų namas yra pačiame miesto centre, ant kurio nors kalnelio prie uosto, gali prireikti papildomo planavimo. Kartais teka iškrauti mažesne transporto priemone, kitaip užkabinsime šakas arba kaimyno tvorą, o niekas to nenori. Tai reali problema, ne iš piršto sužiūrėta.

Ar galite atvežti tiesiai į butą antrame aukšte be lifto?

Štai čia yra klausimas, kurį girdžiu kas antrą kartą. Žinoma, galime, bet... turite suprasti, kad keltis sofas nusileidžiantiais laiptais nėra lengvas užsiėmimas net jauniems vaikinams. Jei ten yra 50 laiptų ir posūkiai, tai kaina kils, nes reikia daugiau žmonių ir daugiau laiko. Aš asmeniškai mačiau, kaip viena mūsų komanda vos neapvirto su švediška spinta (tokia ilga), nes laiptinėje buvo pernelyg staigus posūkis. Taip, mes vežame baldus į Burnham-on-Crouch ir iškeliame juos į bet kurį aukštą, tiesiog nedarykite mums staigmenų, pasakykite iš anksto, kad nėra lifto. Mums reikia pasiimti specialias juostas, o ne nešti „ant rankų“.

Kas daroma, jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias siaubas. Bet mes esame profesionalai, todėl turime draudimą ir kontaktus. Vieną kartą Vokietijoje mums tiesiog užvirto variklis tiesiog kelio vidury. Ką daryti? Skambinome pagalbai, iškrovėme krovinią į laikiną sandėlį, pataisėm techniką ir vėl važiavome. Klientui tai atrodė kaip papildoma diena, bet mums tai butos dvi dienos pragaro. Tačiau jūs nieko nepastebėjote, tiesa? Mes viską sutvarkėme. Taigi, jei kas nutinka, mes apie tai pranešame ir ieškome sprendimų, o ne išsigąstome. Bet tiek atsitinka retai, labai retai, palengvinkit Dievą.

Ar galima susiplanuoti išsivežti daiktą iš šešto aukšto be lifto?

Kaip jau minėjau, galima, bet tai kainuoja. Nežinau, ar žinote, bet kai kurie klientai mano, kad vairuotojas yra kaip kokiems nors „Titanikui“ herojus, sugeba bet ką pakelti vienas. Ne, mums reikia arba poros stiprių vyrų vietoje, arba keltuvo. Jei ten yra labai siauri laiptai, gali būti, kad teks išmontuoti baldus. Taigi, kai sakome, kad vežame baldus į Burnham-on-Crouch, mes dažnai turime omeny ne tik važiavimą, bet ir išmontavimą/montavimą vietoje. Už tai imamas papildomas mokestis, tiesiog būkite sąžiningi apklausos metu.

Kainos, pinigai ir visos tos smulkmenos

Kiek vidutiniškai kainuoja toks gabenimas?

Čia sunku pasakyti vienu skaičiumi. Viskas priklauso nuo to, kiek turite kubinių metrų. Jei tai tik kelios dėžės ir viena lova, tai gali būti ir 500-600 eurų. Jei visame name išsikraustote, tai skaičiai šoka iki kelių tūkstančių. Kalbant apie maršrutą į Angliją, kuro kainos ir keltų bilietai dabral yra baisūs. Vakar žiūrėjau kainas – vėl pakilo. Taigi, kai klaustate apie kainą, aš dažnai klausiu atgal – kiek daugiau mažiau turite daiktų? Be to, kursas euras svaras (arba atvirkščiai) taip pat daro savo. Tiesa sakant, kai mes vežame baldus į Burnham-on-Crouch, mums labai svarbu, kad krovinys būtų kompaktiškas, tada ir kaina žemesnė.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Paslėptų... tiesiog žmonės dažnai pamiršta apie Britanijos muitinę. Jei jūs persikelsite gyventi ir daugiau nei metus negyvenote Anglijoje (arba atvirkščiai), gali tekti mokėti importo mokestį ir PVM. Tai ne mūsų mokestis, tai valstybės reikalas. Mes tik padarome deklaraciją. Taip pat yra toks dalykas kaip „London congestion charge“ arba ULEZ, jei reikėtų važiuoti pro Londoną, nors į Burnham-on-Crouch galima važiuoti ir šiauriau, pro Harwich. Kiekvienas papildomas rūkas arba užkarda mieste kainuoja. Aš stengiuosi viską pasakyti iš karto, bet kartais klientai nedominuoja, kol nepagamina sąskaitos.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Senoje mokykloje – taip, bet dabar? Sunku. Vairuotojams draudžiama turėti didelių pinigų kiekių sau, jie gali būti apiplėšti arba tiesiog prarasti. Mums labiau patinka bankinės prevencos arba sąskaitos faktūros apmokėjimas. Kartais, jei tai labai mažas kiekis, galima susiderėti, bet aš nedraudžiau. Vienas klientas bandė sumokėti vairuotojui doleriais (kaip jis juos gavo? nežinau), ir mes turėjome džiaugtis keičiant juos bankuose. Taigi, geriau oficialiai. Taip pat reikia prisiminti, kad jei vežame baldus į Burnham-on-Crouch, mūsų komandos reikia apmokėti už darbą iš karto, o ne laukti, kol jūs susirinsite pinigus iš keleto šaltinių.

Ar imamas avansas?

Taip, dažniausiai imame maždaug 30 proc. avansą, kad užtikrintume, kad jus neatsisakysite paskutinę minutę. Mes turime užimti vietą kelyje, užsisakyti bilietus. Jei atšaukiate dieną prieš važiavimą, mes prarandame pinigus. Avansas užtikrina, kad ir jūs, ir mes esame įsipareigoję. Tiesa, yra buvę atvejų, kai avansą negrąžinome, nes klientas tiesiog „dingo“ naktį. Taip kad, tai ne piktadarybė, o paprasta verslo logika. Patyręs logistas pasakys – be avanso nevažiuoja niekas, tik jei tai ne jūsų geras draugas.

Ar kaina keičiasi, jei palaukiu su siunta?

Taip, tai vadinama „consolidation“ arba dalianė siunta. Jei jūs turite tik kelis baldus ir galite palaukti, kol mes surasime kitą klientą tame pačiame rajone (Burnham-on-Crouch ar aplinkinėse vietose, pvz., Maldon), tai kaina gali nukristi žymiai. Tačiau tai gali trukti ir savaitę, ir dvi. Jei jums skubia, mokėkite už ekskliuzyvų reisą. Aš dažnai siūlau šį variantą pensininkams, kurie perveža tik vieną spinę su atsiminimais, nėra prasmės samdyti viso sunkvežimio.

Anglijos realijos ir tos dulkės

Kas tas Brexit ir kaip jis vargina vairuotojus?

O jeigu, man atrodo, kad apie tai jau kalbėta per daug, bet... problema išliko. Anksčiau buvo paprasta: važiuojam, pro muitinę važiuojam kaip vėjas. Dabar reikia užpildyti šimtus formų. Kiekviena prekė turi savo kodą (HS kodą). Jei vairuotojas paduoda neteisingą kodą arba dokumente parašyta „sofos“ o ne „minkštas kampas“, gali tekti grįžti atgal arba mokėti baudą. Matęs esu, kaip buvo uždarytas keltas Calais’e, nes vairuotojai neturėjo teisingų dokumentų. Dabar, kai mes vežame baldus į Burnham-on-Crouch, didžiausią laiką praleidžiame ne prie vairo, o prie kompiuterio, prieš išvykstant, surašant tuos visus popierius.

Ar galiu įsivežti maisto produktų ar alkoholio su siunta?

Čia yra griežta. Anglija labai saugo savo agrarinį sektorių. Mažai kas žino, bet net mėsos gabaliuką sumuštineje gali konfiskuoti. Alkoholio galima šiek tiek, bet tam yra ribojimai ir mokesčiai. Geriau jums to nedaryti slaptai. Vieną kartą mums klientas įdėjo dešrelių į dėžę su drabužiais (sakydami, kad tai dovanos). Muitininkas radęs paprašė viską išmesti, o klientas gavo įspėjimą. Geriau nusipirkt alaus vietinėje parduotuvėje (o ten jis nebrangus), nei rizikuoti, kad viskas bus sustabdyta.

Ar reikia iš anksto deklaruoti visas aukso ar brangių daiktų vertę?

Absoliučiai taip. Jei turite paveikslų, brangiausią elektroniką ar juvelyrinius dirbinius, tai turi būti parašyta inventoriaus sąraše. Jei ne, tai laikoma kontrabanda arba apgavyste. Draudimas tokiu atveju neveiks. Aš visada klausiu – ar turite ką nors „ypatingo“? Dažnai žmonės sako: „O, tai tik senos mamhos sidabrinės šaukštelės“. Tačiau sidabras yra sidabras, ir jei jo daug, muitinė nori žinoti. Nėra prasmės slėpti, nes mūsų vairuotojai niekada neslepia nieko iš muitinės – jiems tiesiog nereikia problemų.

Kaip elgiasi Anglijos pareigūnai su Lietuvos vairuotojais?

Žinote, viskas priklauso nuo to, kaip jie elgiasi. Jei vairuotojas mandagus, turi visus dokumetus, viskas vyksta gerai. Bet jei jie pamato, kad sunkvežimis šlamštas, kad dujų bako vožtuvas uždarytas ant svirų (kas yra draudžiama), tai gali būti didelė problema. Aš asmeniškai girdėjau istorijų, kai mūsiškiams neleido įplaukti į uostą dėl mažų smulkmenų, pavyzdžiui, neteisingo slėgio padanguose. Taigi, kai mes pasakome, kad vežame baldus į Burnham-on-Crouch, mes turime omeny ne tik fizinę pervežimą, bet ir techninį automobilio patikrinimą. Mūsų technikai viską tikrina, bet Anglijoje standartai kartais būna keisčiausi.

Ar dažnai pasitaiko eismo įvykių Anglijoje?

Kairioji važiavimo pusė... tai visada pavojinga net senukams vairuotojams. Žinoma, nėra taip, kad kiekvieną dieną kažkas dingtų, bet apšvietimas Anglijos keliuose, ypač mažuose miestuose, kartais būna blogas. Ir lietus. Tas lietus... asfaltas tarsi būna padengtas aliejumi.