Kodėl verta rinktis mus, kai planuojame vežti baldus į Corsham: praktinis vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo begalinio kelių spūsčių Vokietijoje iki tų momentų, kai vairuotojas užmiega prie vairo (tikiuosi, tai nebuvo mūsų vairuotojai, nors niekas negali garantuoti 100%). Kai klientai pasako „vežame baldus į Corsham“, dažniausiai jie mano, kad tai tiesiog įkeliama ir važiuoja, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač dabar, kai Brexit vis dar suka galas mūsų vadybininkams. Šioje vietoje aš nekalbu apie tuos idealizuotus reklamų tekstus, o apie tai, kaip viskas vyksta iš tikrųjų – su pavėlavimais, muitinės nuoboduolėmis ir tuo, kad kartais reikia išdegėti šakutes, kad praeitum per Anglijos kaimelius. Jei ruošiatės siųsti savo turtą į Wiltshire’o kraštą, geriausiai supraskite, į ką įsijungiate.

Bendri klausimai apie transportavimą ir maršrutą

Kiek laiko užtrunka vežti baldus į Corsham iš Lietuvos?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Standartiškai, jei viskas būtų idealiai – vairuotojas nemiega, o muitinėje nėra eilių – tai truktų apie 3–4 dienas. Bet mes gyvename realiame pasaulyje. Paprastai sakau klientams žiūrėti į 5–7 dienas, nes dažnai tenka laukti keltų arba įvyksta techniniai nesklandumai. Vieniems sekasi pravažiuoti per Dover’ą per valandą, kitiems užstringa visam dienai. Taigi, geriau turėti atsargą laike ir neplanuoti persikraustymo į Corsham tą pačią dieną, kai turi atvykti darbuotojai arba kai pradedasi mokymai, kitaip gausite nervų išsigijimą.

Ar sunku rasti Corsham žemėlapyje, nes tai ne Londonas?

Vairuotojai mūsų komandoje važinėja po Angliją jau dešimtmetį, tačiau maži miesteliai visada sukelia problemų. Corsham yra netoli Bath’o, bet ten keliai gali būti labai siauri, ypač jei tenką važiuoti dideliem „savaeigių“ vilkikams. Kartais turime naudoti mažesnę transporto priemonę paskutiniajam etapui, kad netyčia neprasitrenktume kažkokią istorinę sieną. Įvardijus adresą, mes visada patikriname vaizdą iš palydovo, kad suprastume, ar ten galima užvažiuoti 20 tonų sunkvežimiu, ar reikės permesti krovinį į „furgoną“. Tai papildomas darbas, tačiau taip išvengiame didelių rūpesčių pačioje paskirties vietoje.

Kokiomis dienomis geriausia siųsti krovinį?

Stengiamės planuoti maršrutus taip, kad vairuotojai nevažiuotų savaitgaliais, nes Anglijoje daug kur galioja apribojimai sunkvežimams, be to, sandėliai paprastai nedirba. Geriausia, jei krovinys būtų paruoštas pirmadienį ar antradienį, kad spėtume pavažiuoti iki ketvirtadienio ar penktadienio. Jei gausite užsakymą vežti baldus į Corsham penktadienį, didelė tikimybė, kad vairuotojas ten bus tik kitą savaitę, nes nebus kam iškrauti. Žmonės dažnai pamiršta, kad mums reikalingi ne tik vairuotojai, bet ir partneriai iš kito galo, kurie gali atostogauti.

Ką daryti, jei neturiu daug baldų, tik kelis dėžutes?

Tuomet mes jums nesurušiuosime pilno vilkiko, nes tai būtų nepigų malonumas. Turime dalinio krovinio (angliškai „part load“) paslaugą. Surinkame keletą klientų siuntų į vieną mašiną ir važiuojame ratu. Tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes tenks aplankyti kitus adresus, bet kainą bus kur kas malonesnė. Jei siunčiate tik vieną sofa ar keletą dėžių į Corsham, tikrai verta pasidomėti šia opcija, nors ir reikės šiek tiek pacansti su laiku.

Ar galiu su savimi važiuoti toje pačioje mašinoje?

Daugelis klauso, ar galima „prisišokti“ vairuotojui. Teoriškai – taip, jei yra vietos ir jei tai leidžia draudimas. Tačiau praktiškai tai nėra patogu. Vairuotojui reikia poilsio, o jis gali miegoti kabinoje, kai tu miegoji? Tai keistas patirtis. Be to, dėl vizų ir pasų kontrolės gali kilti nenumatytų problemų sienoje, jei tu nesi dokumentų tvarkingas. Geriau leiskite mums atlikti mūsų darbą, o patys skrendkite lėktuvu, o ten susitinkame su jūsų turtais. Taip bus ir saugiau, ir ramiau.

Muitinė, dokumentai ir biurokratija

Ar reikia eiti į muitinę, kai vežate baldus į Corsham?

Nuo Brexit’o pasikeitė viskas, ir tai yra didžiausias galvos skausmas. Taip, reikia deklaruoti kiekvieną siuntą, net jei tai seni, naudoti baldai. Jūs turite pateikti prekių deklaraciją (paprastai vadinamą „EX1“ arba „Export Accompanying Document“). Jei to nepadarysite, anglai neišleis krovinio iš uosto. Aš asmeniškai nekenčiu šių dokumentų, bet be jų niekaip neina. Mūsų vadybininkai gali tai padaryti už jus, tai jums nereikės stovėti prie kompiuterio vėlų vakarą ir mėginti suprasti, kas tas HS kodas.

Kas tas HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS kodas – tai skaitmeninis kodas, kuris apibūdina prekę. Kiekvienam daiktui, netgi senam skalbimo mašinai, reikalingas kodas. Jei jo nurodysite neteisingą, gali būti bauda arba užlaikymas muitinėje. Pavyzdžiui, baldai turi savo kodus, o elektronika – kitą. Kartais klientai sako: „nesuprantu, tai tiesiug kėdė“. Tačiau muitinės pareigūnui tai ne tiesiog kėdė, tai medžiagos rūšis, kilmės šalis ir t.t. Mes stengiamės patys nustatyti šiuos kodus, remdamiesi jūsų pateikta informacija, bet jei paslėpsite kažką, atsakomybė tenka jums.

Ar galiu siųsti dovanų ar maisto atiduoti giminaičiams?

Čia reikia būti labai atsargiam. Dovanos gali būti apmokestinamos, jei jų vertė viršija tam tikrą limitą. O maisto produktai? Tai visai šiaubas. Anglija labai griežtai žiūri į mėsos, pieno produktų importą iš ES. Jei vairuotojas liks dėl dešros, kurią norėjote atiduoti dėdei Corsham’e, gali prarasti kelias dienas ir gauti baudą. Geriau to nedaryti. Nuo patirties sakau – neverta rizikuoti dėl keleto kilogramų saldumo, kurį nusipirkote Čiobiškyje.

Kas atsitinka, jei dokumentuose yra klaida?

Jei klaida pastebima Lietuvoje, mes ją ištaisome dar prieš išvykstant. Jei ji pastebima Anglijoje... tai prasideda dramos. Gali tekti mokėti sandėliavimo mokestį uoste (kas yra brangu, kaip velnias) arba grąžinti krovinį atgal. Kartais nėra aišku, ką anglai nori pamatyti – jie gali prašyti vertės įrodymų, pirkimo sąskaitų (nors tai nenaudojami daiktai). Vieną kartą mums teko siųsti nuotraukas kliento senos spintos, kad įtikintume muitinę, jog tai ne prekybinis siuntinis. Buvo juokinga, bet tada buvo labai nervina.

Ar reikia mokėti PVM ar muito, kai vežame savus daiktus?

Jeigu tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai (perkeliant gyvenamąją vietą), dažniausiai PVM ar moks nereikia mokėti, tačiau turi užpildyti „Transfer of Residence“ formą. Tai svarbu. Jei ne, gali būti, kad mokėsite 20% PVM nuo vertės. Vienas klientas taip padarė – nenuėjo į konsulatą, nepažymėjo dokumentų, ir jam teko mokėti apie 200 svarų už seną kompiuterį. Taip, jis verkė, bet įstatymai yra įstatymai.

Kainodara ir apmokėjimas

Kaip susiformuoja kaina, kai sakyti „vežame baldus į Corsham“?

Kaina priklauso nuo trijų dalykų: tūrio (kvadratiniai metrai arba kubiniai), svorio ir atstumo. Taip pat įeina kuro kaina, kuri šiais laikais šokinėja kaip drugiai. Be to, angliškas mokesčiai už uosto paslaugas (angliškai „PSA charges“) – tai visada papildoma suma, kurią mes pridedame prie sąskaitos. Neklauskite, kodėl tie brangiai, klauskite anglių vyriausybės. Mes tiesiog perkainojame savos išlaidas. Jei turite daug sunkių daiktų, pvz., pianiną, kaina kils, nes reikės specialios technikos krautuve.

Ar galima gauti fiksuotą kainą iš karto?

Taip, mes apskaičiuojame ir pateikiame pasiūlymą, kuris galioja tam tikrą laiką, pvz., 2 savaites. Jei jūs užtruksite ir kuro kaina padidės 10%, gali tekti derėtis iš naujo. Arba jei Anglijoje pasikeis muitinės taisyklės (kas nutinka dažniau nei maniau). Bet stengiamės laikytis žodžio. Vienintelė problema gali kilti, jei pateikiate neteisingus išmatavimus – tada važiuojame, matome, kad nebetelpa, ir tenka rengti antros kelionės planą, o tai kainuoja.

Kokius mokesčius reikia mokėti iš karto?

Įprasta praktika yra ta, kad imamas avansas (depozitas), apie 30–50 proc., kad apmokėtume kuro sąnaudas ir keltų bilietus. Likusią dalį mokate gavę daiktus arba gavę sąskaitą-faktūrą prieš išvykstant. Negalime važiuoti „paskolos“, nes jei klientas nusimato arba neatsako telefoną, mes liktume su tuščiomis rankomis ir prarastu pinigų. Deja, patyriau tai, kai geras draugas neatsiskojoė už pervežimą, dabar viską darome pagal sutartis.

Ar pigiau, jei aš pats pakuosiu daiktus?

Taip, tai sutaupo jums pinigų, nes mūsų pakuotojų darbas nėra nemokamas. Tačiau čia yra vienas didelis „bet“. Jei pakuosite blogai – pvz., dėsite indus į dėžę be putų – ir jie susilūžs, mes neatsakome. Draudimas nedengia blogo pakavimo. Girdėjau istoriją, kai žmogus supako kompiuterį į dėžę su drabužiais, ir važiuojant per duobę monitorius nulūžo. Kaltas ne vairuotojas, o pakavimas. Taigi, sutaupote 50 eurų, praradote 500.

Ar imate mokestį už sunkius daiktus, pvz., seifą?

Žinoma, seifas ar akvariumas tai ne viena dėžė. Reikia ne tik fizinės jėgos, bet ir specialių juostų, o kartais ir keltuvo.