Kas veža baldus į Long Ashton? Išsamus gidas neidealiam pasauliui

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, tiesą sakant, kiekviena diena panaši į loteriją, ypač kai kalba eina apie kelią į Angliją. Dažnai žmonės skambina ir klausia, kas gerai ir profesionaliai veža baldus į Long Ashton, tikėdamiesi išgirsti keletą skaičių ir ramų užtikrinimą. Bet realybėje, ypač dabar, po „Brexit“ ir visų tų kainų šuolių, procesas yra daug sudėtingesnis nei tik įkelti viską į mikroautobusą ir paspirti. Long Ashton – tai ne kažkoks atsitiktinis kaimelis, tai prestigine Bristolio apylinkė, vietiniai keliai ten siauri, o vairuotojai dažnai nueina linkęs. Čia nebūtina tik žinoti marsrutą, reikia žinoti, kaip elgtis, kai muitinėje sulaiko tris valandas, o klientas laukia prie durų su puodukais. Kalbėsime tiesiškai, be šlapių reklamų, kaip tai vyksta iš vidaus.

Kainos, kaštai ir nuostoliai

Kiek kainuoja vežti baldus į Long Ashton?

Kainos dabar šokinėja kaip šuo ant uodegos, tai sunku pasakyti tiesų viena frase (tikiuosi, neprarasiu kantrybės skaitydamas). Jei bandai surasti kas veža baldus į Long Ashton pigiai, turbūt gausi kažką, ką vadiname „pavogti ir vežti“. Paprastai, kai kalbame apie 1-2 kubinius metrus, galime pradėti nuo 300-400 eurų, bet jei tai visa butas ar namas, skaičiai svyruoja tarp 1500 ir 3000 eurų. Taip pat į kainą įeina kuras, kuris dabar kainuoja kaip nupirkti mažą automobilį, ir rinkliavos Anglijoje. Neklausk beveik nieko neįmanoma padaryti už mažiau nei 300 svarų, nes tik tranzitas per Lamanšą kainuoja beveik tiek pat. Taigi, jei kas siūlo 100 eurų, vartyk sparnus ir bėk.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek aš daiktų turiu?

Žinoma, kad priklauso, ir ne tik nuo tūrio, bet ir nuo to, kaip tą tūrį surengi. Turime omenyje, kad jeigu turi tik tris dideles krases ir porą dėžių tai viena, bet jei tai daug smulkių elementų, reikės daugiau laiko pakrauti. Kartą vykome vienai poniai į Bristolio apylinkes, sakė, kad tik kelios dėžės, o pasirodo, ji turėjo visą virtuvę išskirstytą į 50 mažų krepšių. Vairuotojas beveik išprotėjo, kai tai pamatė. Taigi, kalbant apie tai, kas veža baldus į Long Ashton, mes visada paklausame ne „kiek daiktų“, o „koks tūris“. Didesnis tūris reiškia, kad reikia didesnės mašinos, o mažesnės mašinos ten tiesiog neužsimes.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą?

Beveik visada taip, bent jau 30-50 procentų. Kodėl? Nes mes negalime vien iš geranoriškumo užsitraukti kelis tūkstančius kuro išlaidų, rizikuodami, kad klientas neatsakys į telefoną Anglijoje. Buvo atvejų, kai vairuotojas atvažiuoja į vietą, o klientas sako: „Oh, aš pamiršau pasakyti, aš pervedau tai kitiems“ (iš tikrųjų jie tik ieškojo pigiau). Tai didelis galvos skausmas ir piniginės skylė mums. Todėl pradinis įnašas – tai tavo garantas, kad mes tikrai keliam į mašininę tavo sofą, o ne kažkieno kitą. Be to, tai užtikrina, kad iš anksto užsakome bilietus į keltą, kurių vietos dažnai baigiasi savaitę iš anksto.

Kas nutinka, jei kaina pasikeičia kelionės metu?

Tai viena blogiausių dalių, bet esame sąžiningi. Jeigu Anglijoje staigiai pakyla kuro akcizas arba įveda naujas mokesčius už vairuotojus (kas, tiesą sakant, jau įvyko), gali tekti papildomai sumokėti. Pavyzdžiui, jeigu mes sudarome sutartį gegužę, o vežame liepos viduryje, ir kuras pakyla 20 procentų, mes nedirdame ant savo maržos. Mes nesame labdaros organizacija, mes turime šejas maitinti. Tačiau visada stengiamės įkainoti kiekvieną galimą riziką iš anksto, kad kliento nebūtų aptikti nepageidaujamu siurprizų prie durų. Kartais papildomų mokesčių gali prireikti ir dėl to, jei sunku priartėti prie pat namų.

Ar galima sutaupyti renkantis dalinį krovinių pervežimą?

Galima, bet gausi nervingą laukimį. Dalinis pervežimas tada, kai mes surandame keletą klientų vienam maršrutui ir dedame juos į vieną didelį sunkvežimį. Tai pigiau, bet trukia ilgiau, tenka laukti, kol surenkamas pilnas krovinys. Jeigu tavo baldai nėra skubūs ir gali laukti savaitę-dvi Anglijos sandėlyje, tai puikus pasirinkimas. Bet jeigu turi ką nors iš karto įsirengti naujame name... dabar išvis nežinau, ar verta rizikuoti. Vieną kartą klientas laukė savo lovos tris savaites, nes negalėjome surasti kito keleio toje pačioje kryptyje. Nepatogu, bet taip veikia šis verslas.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos biurokratija

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykimui?

Dabar, po pasaulio suirusio (turiu omenyje politinius įvykius), reikia daugiau popierių nei anksčiau. Būtinas tavo paso numeris ar asmens kodas, kuris dedamas į vairuotojo ataskaitą. Be to, kiekvienas daiktas, ypač jeigu jis naujas ir brangus, turi būti įtrauktas į pardavimo sutartį arba dovanojimo raštą. Negali tiesiog sakyti: „tai mano sena sofa“. Muitininkas gali paklausti: „kur pirkote?“ Jeigu neturi sąskaitos, gali tekti mokėti muito ir PVM. Čia nėra jokių juokų, Anglijos muitinė dirba labai griežtai. Jeigu kas veža baldus į Long Ashton, jis turi žinoti, kaip užpildyti tuos visus kvitukus properly.

Ar reikia mokėti mokesčius už senus daiktus?

Pagal taisykles, jeigu daiktai naudoti ir asmeniniai (pervedamas turtas), muito mokėti nereikia. Anglijoje tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet čia yra vienas „bet“. Turi įrodyti, kad tu gyveno ne EU šalyse mažiau 12 mėnesių ir kad turi nuosavybės teisį bent 6 mėnesius. Jeigu nuspręsi nuleisti ten naują, su etiketės lenktu sofa nuo IKEA, apie kurią kalbėjau anksčiau... tai bus problema. Tuomet tai jau ne asmeninis daiktas, o prekė, ir reikės deklaruoti. Gali būti, kad pridurs 20 procentų PVM, tai jau bus nemažai pridėtinės vertės mokesčio prie galutinės sumos.

Kas yra EORI numeris ir ar jis man reikalingas?

EORI numeris – tai toks kodas, kuris leidžia prekms kirsti sieną. Jeigu tu esi fizinis asmuo ir perveži savo daiktus, paprastai jo nereikia, tuomet naudojame vairuotojo ar mūsų firmos kodą. Bet jei esai įmonė ar registruoti savivaldybėje kaip individuali veikla... tada be jo neina. Vieną kartą turėjome vairuotoją, kuris užmiršo savo individualios veiklos kodą ir sulaikėme jį sienoje dvi valandas. Buvo baisiai. Taip pat, EORI numeris gali prireikti, jei prekių vertė viršija tam tikrą sumą, nors su baldais dažniausiai traktuojama kaip turtas. Geriau tai pasitikrinti iš anksto.

Ką daryti, jeigu dokumentai užsienyje netinkami?

Tada laukiam vargų. Žinodamas, kad kas veža baldus į Long Ashton, turi suprasti, kad Anglijoje ne visi dirba lietuviškai. Jeigu dokumentai lietuviškai ir be vertimo, gali juos atmesti. Reikia turėti anglišką vertimą bent svarbiausių dalių arba aiškiai surašyti, kas kas yra. Muitininkas gali paprašyti parodyti nuotraukas ar serijinius numerius technikai. Jeigu to nėra, gali priversti padaryti grąžinimo į Lietuvą procedūrą, kuri kainuoja brangiai. Ir tada tu sėdi Vilniuje ir lauksi, kol grįš tavo kėdės.

Kelionės eiga, trukmė ir "magiškas" Long Ashton

Kiek laiko trunka kelionė į Long Ashton?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas, jei viskas eina pagal planą. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, turiu omenyje Prancūziją, ir ten per Lamanšą. Bet čia yra toks dalykas, vadinamas „Opeation Stack“ – tai kai eilės į keltą išsitiesia per kelias mylias. Tada gali užtrukti ir 5 dienas. Long Ashton yra netoli Bristolio, betangiukas (nežinau, ar tokių žodžių išvis yra) ten toks, kad paskutiniai 50 kilometrų gali užtrukti valandą, nes važiuojame per miestą. Naktiniai režimai ten griežti, vairuotojai negali vairuoti tiek, kiek nori, reikia poilsio.

Ką daryti, jei vairuotojas užstringa kelyje?

Mes stebime mašinas GPS. Jei stovėjimas per ilgas, skambinam. Kartais tai tiesiog avarija, o kartais – per Didžiąją Britaniją praeina audra ir uždaro tiltus. Turėjome atvejį, kai sunkvežimis negalėjo važiuoti某个 tiltu, nes buvo per aukštas (aš kalbu apie paskutinę mileą prieš Bristolį). Teko važiuoti apipiliu keliu 40 mylių atgal. Tai atidėjo pristatymą dienai. Klientas buvo nuliūdęs, bet mes niekur negalėjome padaryti. Tokių situacijų visada būna tiek pat, kiek ir gražių vaizdų iš lango.

Ar galima sekti savo kroviniu realiu laiku?

Taip, dauguma mūsų mašinų turi GPS trackerius. Mes galime duoti nuorodą, kur rodoma, kur mašina yra. Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą. Jis vairuoja, tai neleidžiama. Vienas klientas bandė skambinti vairuotojui, kai šis buvo Prancūzijoje ir miegojo... buvo baisus skandalas. Geriau rašyti dispetcheriui. Tiesą sakant, technologijos padeda, bet jos neduoda taikos, jei kelyje įvyksta nelaimė su kelių eismo sąlygomis. Sakyčiau, kas veža baldus į Long Ashton, turi patirties komunikacijai, nes dažniausiai būna, kad reikia perduodti blogą naujieną.

Ar sunku nuvažiuoti į patį Long Ashton su sunkvežimiu?