Kas geriau: patiems vežti ar samdyti įmonę į UK?

Sunku pasakyti vienareikšmiškai, kas geriau, nes viskas priklauso nuo to, ką norite pervesti ir kiek laiko norite praleisti prie dokumentų stalo. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir matau viską – ir tą, kai verslininkai sėda į savo furgoną vėlų penktadienio vakarą, ir tą, kai didelės firmas suskaičiuoja milžiniškas sąskaitas už logistiką. Kas geriau: patiims vežti ar samdyti įmonę į UK? Klausimas ne iš paprastųjų, ypač po Breksito, kai Anglija tapu šiek tiek kitoka planeta. Štai jums realus vaizdas iš vidaus, be jokio poliravimo, tiesiog taip, kaip gyvenime.

Pinigai, kurie praryja nervus

Ar tikrai taip brangu samdyti profesionalų?

Žiūrėkite, kainos šiuo metu šokinėja kaip kiaulės uždurtos. Taip, brangu. Bet kai susumenujate savo laiką, degalus, kelių mokesčius ir tuo pačiu pragyvenimą kelyje, tas skirtumas nebe toks milžiniškas. Profesionali įmonė už viską atsako, o jei kas nutinka – turi draudimą. O jei jūs nuvažiuosite su savo „Vivaro“ ir susidursite su problemomis, tas draudimas gali neveikti, nes neteisingai deklaravote krovinių tipą arba vairuotojas (t.y. jūs) pavargęs.

Kokia paslėpta kaina savo vežimui?

Ten, kur jūsų nematote, prasideda kvailystės. Degalai UK brangesni nei Lietuvoje, o keltų bilietai... Dieve man, keltai į Dunkerką ar Kałą dabar kainuoja kaip naudojamas automobilis. Be to, jei norite važiuoti greitai, teks mokėti už „Flexi“ bilietus, o standartiniai gali būti išparduoti savaite iš anksto. Dar pridėkite tai, kad Jūs prarandate dienas darbe, kai galva guli vairuotojo poilsio vietoje.

Ar verta rizikuoti dėl 50 eurų taupymo?

Manau, kad ne. Esu matęs situaciją, kai vyriškis norėjo taupyti ant pervežimo, nuvažiavo pats ir užstrigo Calais su prastu CMR dokumentu. Gailėjo pinigų patikrinti muitinės brokeriui. Rezultatas – stovėjimas tris dienas, sugeduotas produktas ir bauda už netinkamą paskelbimą. Tas taupymas pavirto į tūkstančių nuostolį.

O gal lengviau pasidaryti savo pervežėju?

Galbūt, jei turite tik vieną mažą siuntą į Londoną per mėnesį. Bet kai tampa dažniau, tada suprantate, kad tai ne jūsų verslas. Reikia žinoti tachografų režimus, tarptautinius leidimus, kurie dabar dar sudėtingesni po to viso chaoso su licencijomis. Dar reikia mokėti anglų kalbą bent tiek, kad suprastum, ką sako muitininkas, kai jis nusižiopt į tavo dokumentus.

Biurokratija, kuri sukelia migreną

Ar tiesiog „važiuoju ir vežiu“ nebepavyksta?

Nebepavyksta, drauge. Anksčiau buvo paprasčiau – įvažiuoji, parodi pasą ir važiuoji toliau. Dabar, jei norite vežti prekes į Angliją, būtina turėti EORI numerį, deklaruoti kiekvieną eilutę eksporto deklaracijoje. Be to, jei ką nors pamiršite, britai įsijungs į „RoRo“ režimą ir gali tiesiog neleisti jums išplaukti iš uosto.

Kas tas „Breksitas“ man, kaip vežėjui, reiškia?

Tai reiškia daugiau popieriaus. Anksčiau buvo ES vidus, dabar – trečioji šalis. Reiškia, kad reikia daryti išankstinę pranešimą apie saugumą (Safety and Security) ir Importą. Daugelis mano klientų vis dar manyja, kad pakanka pasirašyti CMR, bet tas laikas praėjo. Dabar be tinkamos deklaracijos jūsų krovinys – nelegalus.

Ar sunku susitvarkyti su dokumentais?

Jei nesate buvęs užsiėmęs logistika, tai bus košmaras. Ten yra tokios kodų kombinacijos (HS kodai), kurios, jei suklysite, gali padidinti muito mokestį arba visai uždrausti įvežti prekę. Aš pats kartais užsuku nosis, kai matai, ką klientai atsiunčia – pasirašę ant lapelio „stalas“ ir viskas. Ne taip tai neveikia.

Ką daryti, jei neturiu brokerio?

Tada eikite miegoti, nes niekur neinuvažiuosite. Serioziai, brokeris dabar yra būtinas kaip oras. Jis užpildo tuos visus GB duomenis tiesiogiai iš Lietuvos, kol tu dar važiuoji keliu. Be jo, tu stovėsi prie britų sienos ir šauksiesi pagalbos.

Rizikos kelyje, apie kurias niekas nesako

Kas nutinka, jei lūžta mašina Anglijoje?

Tai blogiausias scenarijus. O jei samdate firmą, tai ji turi pagalbos tarnybą (arba turi turėti). Jei važiuojate pats, tada skambinate vietiniam vilkikui. Pasakysiu tiesiai – vietinis vilkikas Jums kainuos brangiau nei viskas kartu paėmus. Ir be to, jie ne visuomet nori važiuoti padėti „užsieniečiui“ be išankstinio mokėjimo.

Ar dažnai įvyksta vagysčių?

Žinoma, ypač jei paliksite mašiną neapsaugotoje aikštelėje prieš keltą arba prie naktinio baro kelyje A2. Profesionalios firmos turi saugius parkingus, kurioje yra apsauga, vartai ir šunys. O jei užleisite savo „Ford Transitą“ prie kurio nors „McDonald’s“ penkių minučių pauzei, gali rasti tik stiklus.

Ar galiu pasitikėti bet kuriuo pervežėju?

Absoliučiai ne. Yra firmų, kurios vežia „be dokumentų“ (vadinami „baltaisiais“ vairuotojais). Jie siūlo kainas, kurios atrodo neįmanomos. Toks pervežimas gali baigtis taip, kad jūsų krovinys bus konfiskuotas, o jūs busite kaltinami neteisėta prekyba (nors ir nežinojote). Patikrinkite licenciją!

Kas jei aš susižaloju vairuodamas?

Tada Jums Didžiojoje Britanijoje sveikatos apsauga nebus nemokama (kaip Lietuvoje). Reikės turėti gerą draudimą, kuris padengia ne tik mašiną, bet ir žmones. O dauguma standartinių draudimų neapima darbo užsienyje jei tai ne deklaruota. Vienos kojos lūžimas gali kainuoti tūkstančius.

Anglijos keliai ir vairavimo ypatumai

Ar sunku važiuoti kairėje pusėje?

Pirmas valandas – šiaip sau. Tada įprantat. Bet problema ne tame, kad kairėje, o tai, kad jų žiediniai sankryžos yra priešingos. Pirmą kartą pavažiavęs į tokią žiedą, gali tiesiog nukirsti kairę pusę (čia juokas, bet beveik tiesa). Dar reikia prisitaikyti prie jų greičio ribojimo kamerų, kurios pastatytos kas penkis metrus.

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Londono?

Teoriškai iš Kalės 4–5 valandos. Praktiškai? Jei užstrigsite „M25“ žiede (kas įvyksta kasdien), tai gali užtrukti ir 10 valandų. Ten eismas yra nuolatinis. Tas M25 žiedas yra kaip antra pragaržemė, sustojimas ten garantuotas, nepaisant oro sąlygų.

Ar brangu anglų keliuose?

Jūs turbūt girdėję apie mokesčį už važiavimą (ULEZ ir Londono congestion charge). Jei važiuosite į Londono centrą su senesne mašina, gali tekti sumokėti baudą, kuri yra tikrai kandži. Geriau pasirūpinti, kad mašina atitiktų euro standartus, kitaip tas važiavimas Jums kainuos kaip naujas batelis.

Kur geriau įplaukti su keltu?

Yra Kalė (Calais), Diunkerkas (Dunkirk) ir dar keli mažesni. Kalė yra archajškas ir pilnas chaoso, bet arti. Diunkerkas daug švaresnis ir greitesnis, bet ten reikia važiuoti šiaip toliau per Belgiją (arba Prancūziją). Aš asmeniškai renkuosi Diunkerką, nors kartais ir kainuoja brangiau, bet nervai sveikesni (taip, turiu šiek tiek daugiau patirties).

Ar galima stovėti kur be)?

Jokiu būdu. Anglijoje viskas fiksuota kameromis. Jei sustosite ne tam tikroje vietoje, po savaitės gausite laišką su 100 svarų bauda. Jie tą daro taip greitai, kad net nespėsite pamiršti, kur sustojote.

Specifiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Ar galiu vežti maistą?

Galima, bet tai yra kita lyga. Ten reikia Veterinarinių sertifikatų (sanitarinės pažymos). Be to, jei turite mėsos ar pieno produktų iš ES, gali būti problemų, nes britai dabar labai griežtai tikrina, kas įvežama į šalį. Nesamone su tais sertifikatais tiesiog milžiniška, geriau tą atiduoti profesionalams, kurie tą daro kasdien.

Kas su alkoholiu ir tabaku?

Tai labai kontroliuojamos prekės. Jei vežiate komercinį kiekį, būtinai reikia akcizo dokumentų. Jei bandysite „pranešti“ kaip asmeninį kiekį, o turite 500 degtinių butelių, suimtas busite tiesiog vietoje. Britų muitinė tai gerai moka.

Ar reikia anglų kalbos?

Be abejonės. Be to, ne tas mokyklinis „London is the capital“, o techninė kalba. Kaip paaiškinsi pareigūnui, kas tas „špinatas“ ar kodėl turi tris skirtingas rūšis medienos? Rankų kalba čia neveikia, gali baigtis areštu.

Kas daryti su grąžinamaisiais keliais (tuščiais)?

Jeigu samdate sunkvežimį, jūsų nekamina, kas jis grįžtus. Jei važiuojate pats, tai važiuojate tuščia atgal ir darbate nuostolį. Ką daryti? Dauguma firmų stengiasi surasti „backload“ – grąžinamąjį krovinį. Bet be patirties ten rasti kažką gera beveik neįmanoma, tik nereikalingus šiukšles.

O jeigu aš tiesiog noriu nusiųsti vieną dėžę?

Tada nėra jokio prasmės važiuoti patiems. Tau pigiau ir lengviau naudoti kurjerių paslaugas (paštas, DHL ir pan.). Nors ir ten yra savo niuansų su dokumentais, bet bent nereikės sėdėti prie vairo 20 valandų.

Nenuostabu, kad visi renkasi pervežėjus

Kodėl klientai vis vėl grįžta pas mane?

Nes jie išmėgino važiuoti patys ir suprato, kad tai ne jų duona. Vienas klientas važiavo su „Volvos“ furgonu, pats pakrovė, pats iškrovė, o paskui M25 žiede susidūrė su avarija. Praleido ten penkias dienas, miegojo mašinoje, kol remontavo. Po to grįžo ir pasakė: „Niekada daugiau“.

Ar pervežėjai visada ką sužinoja apie prekes?

Kartais sužino daugiau negu norėtum. Mes matome, ką vežate, matime dokumentus. Žinoma, mes profesionalūs, bet vis tiek pasidomiime. Ypač jei tai keistos dėžės su užrašais „Do not shake“. Žmogus smalsus prigimtimi (net vairuotojas).

Kaip išsirinkti gerą firmą, kad neapvogtų?

Pažiūrėkite, ar jie turi tinklalapį (ne tik „Facebook“ puslapį), ar turi realų adresą. Pasidomėkite atsiliepimais, bet žiūrėkite ne tik penkias žvaigždutes, o ir komentarus. Jei visi rašo „važiavo greitai“, tai geras ženklas. Jei rašo „buvo vėluota, bet paskambino ir išsiprašė“ – tai irgi geras ženklas, nes žmogus kalbėjo.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Bet jei jums duoda kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkoje, tai nėra derėjimasis, tai apgaulė. Ką jie taupo? Degalus? Draudimą? Ar tiesiog neleis vairuotojui ilsėtis ir jis važiuos mieguistas? Nemanau, kad tokia rizika verta.

Kokios ateities perspektyvos pervežimuose į UK?

Manau, kad dokumentai taps dar sudėtingesni, o patikros griežtesnės. Britai mums neleidžia „pailsėti“, jie vis dar rūpinasi savo sienos saugumu. Taigi, rinka keisis, tikėtina, kad mažos firmos neliks, tik didelės, kurios gali pasiduoti šiam biurokratiniam ratui.

Paskutinės mintys prieš sprendimą

Ar verta taškyti nervus dėl pinigų?

Jei esate jaunas ir drąsus – galbūt taip. Jei turite verslą, kuris turi veikti stabiliai – ne. Jūsų laikas vertingesnis nei tų 100–200 eurų, kuriuos taupysite sėsdami prie vairo. Aš, kaip žmogus, kuris tą parke praleido pusę gyvenimo, sakau – leiskite tai daryti kitiems.

Kur tiesiausia kreiptis pagalbos?

Gerai, kad paklausėte. Geriausiai kreiptis į tas firmas, kurios specializuojasi būtent UK maršrutuose. Jos žina tų keltų tvarkaraščius geriau nei savo kišenę. Nereikėtų kreiptis į tuos, kurie važiuoja „kur reikia“ – jie gali pamesti kryptį ties Kent arba Sussex.

Galų gale, ką aš patariu?

Jei klausiate mano nuomonės (o turbūt klausiate, nes skaitote šį tekstą), tai samdyti. Nors aš ir esu šioje srityje ir galiu būti šališkas (čia mano duonos duona), bet stebiuosi tais, kurie ryžtasi važiuoti patys su pilna priekaba ir be jokios patirties. Tai kaip šokinėti su parašiutu be mokymų. Gal nukrisi sausai, o gal... (na, geriau nebaigti).

Viskas susideda ne iš to, kiek kainuoja bilietas, o iš to, kiek kainuoja tavo ramybė. Sėkmingų kelionių (arba gerų pervežėjų), draugai. Ir nepamirškite patikrinti padangų prieš išvykstant, tam tikrai nereikia būti ekspertui, kad suprastum – tai svarbu.