Kaip vyksta perkraustymo procesas iš Anglijos?

Perkraustymo procesas iš Anglijos nėra tik sunkvežimis prie durų. Aš jį matau kaip kelis mažus žingsnius: įvertinimas, pakavimas, dokumentai, įkrovimas, kelionė per Doverį, Calais ar Rotterdamą, muitinės formalumai ir iškrovimas Lietuvoje. Per 20+ metų mačiau, kad viskas dažniausiai stringa ne dėl kilometrų, o dėl smulkmenų: nepaliekama vieta sunkvežiui, nėra inventorinio sąrašo, baldas neatnešamas iki durų. Todėl geriau žinoti realybę prieš pasirašant sutartį.

DUK

Planavimas: kaip prasideda perkraustymo procesas iš Anglijos

Kaip prasideda perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Viskas prasideda nuo paprasto pokalbio. Jūs parašote, iš kur kraustotės – tarkim, Londonas, Readingas ar Leedsas – ir kur važiuojate, pavyzdžiui, į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Tada klausiame apie tūrį: ar tai vienas kambarys, ar visas namas, ar tik baldai ir 20 dėžių. Aš visada prašau nuotraukų, nes „šiek tiek daiktų“ vienam reiškia kuprinę, kitam – garažą. Geriausias pirmas žingsnis – sąžiningai įvertinti perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą mastą.

Kiek laiko prieš kraustymąsi reikia kreiptis?

Normaliai – bent prieš 3–6 savaites. Jei dalinis reisas, galima ir greičiau, bet tada rizikuojate gauti ne tą dieną, kurią norite. Pilnas krovinys, ypač vasarą ar prieš šventes, reikalauja daugiau laiko, nes reikia rezervuoti transportą, komandą, keltą ar tunelį. Mačiau atvejų, kai žmogus skambina penktadienį ir nori iš Londono išvažiuoti pirmadienį. Taip galima tik tada, kai viskas labai maža ir kažkas jau važiuoja pro šalį.

Ar internetinė apklausa tikrai parodo kainą?

Jei apklausa rimta – taip, parodo orientacinę kainą. Bet ji negali žinoti visko: ar name yra liftas, ar sunkvežimis pastos prie durų, ar sofa iš tikrųjų telpa pro laiptinę. Todėl nuotraukos, vaizdo skambutis ir sąrašas labai padeda. Kartais klientas parašo „2 miegamieji“, o po to paaiškėja, kad ten dar garažas, dviračiai, vaikų vežimėlis ir senas televizorius. Aš mieliau iš pradžių pasakau šiek tiek daugiau, negu paskui aiškinu, kodėl kaina pakilo.

Kodėl kaina kartais pasikeičia po pirmo pasiūlymo?

Nes pirmas pasiūlymas dažnai būna pagal tai, ką jūs papasakojote. Tada ateina realybė. Pavyzdžiui, Londono bute nėra rezervuoto lifto, kaimynas užstatė koridorių, o baldus reikia nešti per keturis aukštus. Arba paaiškėja, kad „mažas sandėliukas“ yra pilnas kartoninių dėžių iki lubų. Tai ne visada bandymas apgauti, dažniau tiesiog informacijos trūkumas. Bet būna ir blogų įmonių, kurios tyčia meta mažą kainą, kad pasiimtų užsakymą.

Ar galima kraustytis pigiau daliniu reisu?

Taip, dalinis reisas dažnai yra pigesnis variantas, ypač jei turite 3–12 m³ daiktų. Jūsų baldai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais viename sunkvežimyje. Tai gerai veikia, kai nereikia konkrečios dienos. Minusas toks: maršrutas gali būti ilgesnis, iškrovimas Lietuvoje daromas pagal grafiką, o ne tik jums vienam. Jei reikia viską atvežti greitai ir tiksliai šeštadienį, dalinis reisas ne visada tinka.

Daiktai, pakavimas ir dokumentai prieš kraustymąsi iš Anglijos

Kokius dokumentus reikia ruošti kraustymuisi iš Anglijos?

Po „Brexit“ Anglija nebėra ES dalis, todėl atsiranda muitinės pusė. Dažniausiai reikia paso arba ID duomenų, adreso įrodymo Lietuvoje, inventorinio sąrašo, kartais darbo sutarties, nuomos sutarties ar kitokio gyvenamosios vietos patvirtinimo. Reikės Jūsų paso kopija, adresai, telefonai, daiktų aprašymas. Ne visada reikia kiekvieno popieriaus, bet geriau turėti daugiau nei mažiau. Pervežėjas paprastai padeda su deklaracijomis, bet kliento duomenys turi būti tikslūs.

Kas yra inventorinis sąrašas ir kodėl jis toks svarbus?

Tai paprastas daiktų sąrašas: sofa, stalas, 12 dėžių su knygomis, televizorius, drabužiai, virtuvės indai. Skamba banalu, bet muitinei ir draudimui tai yra pagrindas. Jei kažkas dings ar bus sugadinta, be sąrašo sunkiau įrodyti, kas iš viso važiavo. Geras sąrašas turi bent apytikslę vertę ir pastabas, pavyzdžiui, „senas komoda, naudotas 5 metus“. Nesurašinėkite kiekvieno šaukšto, bet pagrindiniai daiktai turi būti matomi.

Ar reikia draudimo daiktams gabenant iš Londono ar Mančesterio?

Aš visada rekomenduoju. Kelias nėra trumpas: Anglija, keltas arba tunelis, Prancūzija, Belgija/Olandija, Lenkija, Lietuva. Net geri vairuotojai negali kontroliuoti visko – staigus stabdymas, blogas oras, netinkamai sudėtos dėžės. Draudimas paprastai kainuoja apie 1–3% deklaruotos vertės. Tik žiūrėkite sąlygas: savarankiškai supakuoti daiktai, elektronika, antika ar trapūs indai dažnai turi išimčių. Daiktų draudimas gabenimo metu nėra dekoracija.

Kaip teisingai supakuoti baldus, televizorių ir virtuvės indus?

Baldus reikia išardyti ten, kur galima, bet varžtus dėkite į maišelius ir priklijuokite prie to baldo. Televizorius – originali dėžė arba stora apsauga, ekranas neturi liestis prie kieto kampo. Indai – dėžės iki 15–20 kg, ne daugiau, kitaip dėžė plyšta. Knygos dėkite į mažas dėžes, nes jos sunkios. Ir nedėkite drėgnų daiktų: skalbinių, purvinų įrankių, maisto. Kvepia keistai, o kartais pradeda pelyti dar kelyje.

Ką daryti su automobiliu, dviračiu ar motociklu?

Automobilio gabenimas iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai yra atskira paslauga, ne visada ta pati, kaip baldų perkėlimas. Reikia registracijos dokumentų, pirkimo dokumentų, kartais draudimo ir aiškaus plano, kur mašina bus registruojama. Dviratį geriau dėkite į specialią dėžę arba bent nuimkite pedalus ir pasukite vairą. Motociklui reikia tvirtinimo, kuro lygio taisyklių, kartais baterijos tvarkymo. Čia geriau klausti atskirai, nes smulkmenos greitai tampa didelėmis problemomis.

Įkrovimas, maršrutas ir muitinė

Kaip tiksliai atrodo perkraustymo procesas iš Anglijos nuo užklausos iki iškrovimo?

Pirma – įvertinimas ir kaina. Tada sutarties sąlygos, data, pakavimo planas, dokumentai. Įkrovimo dieną komanda atvažiuoja, pažiūri vietą, neša daiktus, žymi dėžes, apsaugo baldus. Po to krovinys važiuoja į keltą arba tunelį, dažniausiai per Doverį į Calais arba per Harwich/Rotterdamą. Toliau maršrutas eina per Belgiją, Olandiją, Vokietiją ar Lenkiją. Birmingamo klientui kartą teko laukti, nes inventorinis sąrašas buvo parašytas ant servetėlės – štai kodėl popieriai svarbūs.

Ar perkraustymo procesas iš Anglijos visada vyksta tiesiai į Lietuvą?

Ne visada. Pilnas krovinys dažniausiai važiuoja tiesiau, bet dalinis reisas gali rinkti ar išvežti krovinius keliose šalyse. Pavyzdžiui, viena mašina gali pradėti Londoną, tada sustoti Mančesteryje, paskui keltis į Olandiją, išvežti dalį krovinio Lenkijoje ir tik tada atvykti į Kauną. Tai normalu. Blogai būna tada, kai jums pažadama „tiesiai“, o realybėje krovinys dar du kartus persikrauna sandėlyje. Todėl klauskite: pilnas reisas ar groupage?

Kiek trunka kelionė iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos?

Jei viskas gerai, pilnas reisas iš pietų Anglijos iki Vilniaus gali užtrukti 3–5 dienas. Iki Kauno panašiai, iki Klaipėdos dar gali būti šiek tiek ilgiau, nes maršrutas šiek tiek kitoks. Dalinis reisas dažniausiai trunka 7–14 dienų, kartais ilgiau, jei laukiama, kol susidės visas krovinys. Keltas, eismas prie Calais, muitinės eilės, savaitgaliai – viskas turi įtakos. Todėl data „apie penktadienį“ kartais reiškia penktadienį arba pirmadienį.

Kodėl perkraustymo procesas iš Anglijos gali užtrukti ilgiau nei atrodo?

Kelionė atrodo paprasta: pakrovė, nuvažiavo, iškrovė. Realiai visko būna. Sunkvežimis negali pravažiuoti siauros gatvės, klientas vėluoja su dokumentais, keltas atšaukiamas dėl oro, muitinėje prašo papildomo paaiškinimo. Kartais problema būna visiškai buitinė: Mančesteryje sofa neįėjo pro duris, teko ieškoti kito varianto. Aš ne visada esu tikras dėl kiekvieno muitinės niuanso, nes pareigūnai skirtinguose terminaluose gali žiūrėti į popierius skirtingai.

Ką reiškia „groupage“ ir ar jis saugus?

„Groupage“ reiškia dalinį krovinį. Jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais, o kaina dalijama. Tai nėra kažkas baisaus, tiesiog logistika kitokia. Saugu tada, kai pervežėjas turi sandėlį, tvarkingą žymėjimą, apsaugą ir draudimą. Nesaugu tada, kai viskas sukrauta „kaip Dievas davė“. Aš esu matęs labai tvarkingų groupage reisų ir labai netvarkingų. Skirtumas dažniausiai ne frazėje, o įmonės įpročiuose.

Kiek kainuoja perkraustymo procesas iš Anglijos?

Kiek realiai kainuoja kraustymasis iš Anglijos į Lietuvą?

Mažiems kroviniams, tarkim 1–5 m³, kaina gali būti apie £500–£1,200. Vidutiniam butui, 8–15 m³, dažniausiai kalbame apie £1,200–£2,500. Didesniam namui ar pilnam reisui gali būti £2,500–£4,500 ir daugiau. Pilnas krovinys 18–20 m³ (pataisau: dažniausiai turima omenyje naudingo krovinio erdvė, ne tikslus buto tūris) kainuoja kitaip nei 60 m³ sunkvežimis. Papildomai gali atsirasti liftas, parkavimo leidimas, saugojimas, draudimas.

Kodėl pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi nervais?

Nes kartais pigu būna todėl, kad kažko nėra. Nėra normalaus draudimo, nėra komandos įkrovimui, nėra sandėlio, nėra aiškios sutarties. Žmogus pasako „viską sutvarkysim“, o paskui paaiškėja, kad draudimas dengia tik keliasdešimt svarų už kilogramą. Aš nesakau, kad visi pigūs pasiūlymai blogi, bet žiūrėkite į detales. Ar kaina su PVM? Ar įtrauktas keltas? Ar yra iškrovimas? Ar mokama už laukimą? Šitie klausimai atskiria realybę nuo reklamos.

Kokie mokesčiai, muitinės ir papildomi kaštai gali atsirasti?

Jei kraustotės gyventi į Lietuvą ir vežate senus asmeninius daiktus, dažniausiai tikimasi, kad importo mokesčių nebus, jei laikotės sąlygų. Bet tai reikia pagrįsti dokumentais. Papildomai gali būti mokėjimas už parkavimo leidimą Londone, lifto rezervaciją, dėžių pirkimą, laikiną saugojimą, draudimą. Ne visada esu tikras dėl galutinio muitinės vertinimo, nes priklauso nuo dokumentų ir pareigūno. Gera žinia: normalus pervežėjas tai žino ir neslepia.

Ką daryti, jei perkraustymo procesas iš Anglijos vyksta ne taip, kaip buvo pažadėta?

Pirmiausia – be panikos, bet ir be tylos. Rašykite pervežėjui, saugokite susirašinėjimą, nuotraukas, sąskaitas. Jei vėluoja reisas, klauskite, kur krovinys fiziškai yra: sandėlyje, kelyje, muitinėje, keltų terminale. Jei sugadintas daiktas, fotografuokite dėžę, baldą, etiketę, nieko neišmeskite prieš pretenziją. Blogiausia, ką galima padaryti – mėnesį laukti ir tik tada klausti. Tada visi pradeda „nieko neatsiminti“.

Ar verta palikti dalį daiktų Anglijoje?

Dažnai taip. Ypač jei daiktai seni, pigūs, sunkūs arba sunkiai pakeičiami Lietuvoje. Kartais žmonės moka £400–£800, kad atvežtų baldą, kurį Lietuvoje galėtų nupirkti už €150. Kita vertus, sentimentalus stalas, geras čiužinys ar kokybiška virtuvė tikrai verti gabenimo. Aš visada sakau: susidėliokite tris krūvas – vežti, parduoti/dovanoti, išmesti. Ir dar bus ketvirta krūva „galbūt“, ji paprastai vėl atsiduria pirmose dviejose.

Atvykimas, iškrovimas ir po kraustymosi

Kaip vyksta iškrovimas Lietuvoje?

Atvykus į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar kitą miestą, pirmiausia reikia vietos mašinai. Jei sunkvežimis stovi 100 metrų nuo durų, viskas brangsta ir ilgėja. Iškrovimo komanda neša dėžes pagal žymėjimą, baldus stato ten, kur prašote, jei tai saugu ir įmanoma. Gerai, kai iš anksto žinote, kuris kambarys kuriam daiktui skirtas. Beje, nepamirškite pasirūpinti elektros ir vandens – kraustymosi dieną visi galvoja apie dėžes, o paskui paaiškėja, kad virduliui nėra kur prijungti.

Ką tikrinti pirmiausia, kai atvažiavo dėžės ir baldai?

Pirmiausia tikrinkite didelius baldus, elektroniką, indus ir tas dėžes, kurios vizualiai pažeistos. Neskaitykite kiekvieno šaukšto, tai beprasmiška, bet pažymėkite, kas neatrodo gerai. Fotografuokite iškart, dar neatidavinėdami mašinai. Jei viskas atrodo tvarkinga, pasirašote priėmimą, bet pastabas galite palikti raštu. Geriausia turėti šalia inventorinį sąrašą ir žymeklius. Tada per valandą matote, ar visos dėžės iš Anglijos tikrai atvažiavo į Lietuvą.

Ką daryti, jei kažkas sudužo ar trūksta daikto?

Neišmeskite nieko. Neperrašinėkite dėžių, neišplėškite pakavimo, nefotografuokite tik vieno kampo. Reikia nuotraukų, sąrašo, pretenzijos, kartais pirkimo čekio ar senos nuotraukos, jei daiktas vertingas. Draudimas ne visada moka už sentimentą, bet moka už įrodomą nuostolį. Jei daiktas trūksta, tikrinkite, ar jis nebuvo paliktas saugojime arba ar nebuvo atskiro siuntimo. Aš mačiau atvejų, kai „dingęs“ daiktas tiesiog stovėjo sandėlio kampe dėl neteisingos etiketės.

Ar galima prašyti laikino saugojimo po perkraustymo iš Anglijos?

Taip, ir tai dažnai gelbsti. Galite atvykti į Lietuvą, bet butas dar neruoštas, remontas vėluoja, arba dalis daiktų tiesiog netelpa. Tada krovinys gali būti laikinas saugomas sandėlyje, o iškraunamas etapais. Kaina labai skiriasi, bet orientaciškai galima galvoti apie £30–£80 už savaitę mažiems kroviniams, daugiau – didesniems. Tik klauskite, ar saugojimas šiltas, ar apsaugotas, ar galima atsiimti dalį daiktų. Laikinas saugojimas nėra prabanga, kai grafikai susikerta.

Koks būtų mano patarimas prieš pradedant kraustymąsi?

Neskubėkite pasirašyti ten, kur jums sako tik „bus gerai“. Paprašykite sąmatos, sąlygų, draudimo aprašymo, kas įskaičiuota ir kas ne. Pasidarykite nuotraukas, sąrašą, pasiruoškite dokumentus anksčiau. Ir nepalikite pakavimo paskutinei nakčiai, nes tada net ir ramus žmogus pradeda keiktis ant kartoninių dėžių. Jei viską sutvarkysite normaliai, perkraustymas iš Anglijos nėra kosmosas. Tiesiog reikia žiūrėti į smulkmenas, o ne tik į kainą eilutėje.

Išvada

Perkraustymo procesas iš Anglijos eisis sklandžiau, kai nežiūrėsite tik į mažiausią kainą. Pasiruoškite dokumentus, sąrašus, nuotraukas, pakavimo medžiagas ir realų laiką įkrovimui. Jei kas nors siūlo „viską sutvarkysim, nieko nereikia“, klauskite, kas tiksliai. Geras pervežėjas paaiškina rizikas, o ne tik gražiai šypsosi. Tada daiktai iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą atkeliauja ne kaip loterija.