perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas į Angliją arba iš Anglijos į Lietuvą atrodo paprastas tik tada, kai dar niekada nesi vežęs pilno namo per kelias sienas. Iš tikrųjų viskas prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo sąrašo, datų, dokumentų ir kartais nuo labai nemalonaus pokalbio su nuomininku ar darbdaviu. Kažkas visada pamiršta skalbimo mašiną, kažkas palieka kilimą garaže, o kažkas tik dieną prieš išvykimą sužino, kad negali vežti dažų, aerozolių ar chemikalų. Todėl perkraustymo procesas į/iš Anglijos efektyviai reiškia ne „kuo greičiau“, o „kuo mažiau chaoso“.
Normaliai – bent prieš 3–4 savaites, bet jei vežate didesnį namą, geriau prieš 6 savaites. Aš mačiau atvejų, kai žmonės susirinkdavo viską per 2 dienas, bet tada krovinys būdavo „sprogęs“: dėžės be etikečių, baldai išardyti kaip papuolė, dokumentai įkišti kažkur tarp indų. Anglijoje dažnai reikia suderinti nuomojamo namo atidavimą, depozito grąžinimą, naujo buto įsikėlimą, vaikų mokyklą, darbo grafiką. Kuo anksčiau žinoma data, tuo lengviau rasti vietą transportui, ypač vasarą ir prieš šventes.
Įmanoma, bet tik jei turite laiko, kantrybės ir gerą anglišką kalbą. Reikia susirasti vežėją, patikrinti registraciją, aptarti draudimą, pakrovimą, iškrovimą, muitinę, jei kas nors lieka neaišku, ir dar pasirašyti normalų užsakymą. Tarpininkas kartais padeda greičiau, ypač kai reikia „nuo durų iki durų“, bet kartais tik pakelia kainą. Mano patarimas paprastas: klauskite tiesiai, kas važiuos, koks automobilis, ar krovinys apdraustas, ar vairuotojas gali padėti iškrauti. Jei atsakymai migloti, geriau nespausti mygtuko.
Dažniausiai reikia paso arba asmens tapatybės kortelės, adreso, kontakto, prekių sąrašo ir kartais nuomos ar pirkimo dokumentų patvirtinimui. Jei vežate asmeninius daiktus, situacija paprastesnė, bet jei vežate verslo įrangą, pavyzdžiui, įrankius, kompiuterius ar prekes, prasideda kita daina. Tada gali prireikti invoices, packing list, EORI numerio ar papildomų paaiškinimų. Po „Brexit“ viskas tapo šiek tiek sudėtingiau, nors asmeniniam perkraustymui tai dažniausiai nėra didelis siaubas. Geriausia turėti viską suskenuotą telefone.
Sąmata turėtų rodyti ne tik „vežimą iš Londono į Vilnių“, bet ir pakrovimą, iškrovimą, pakavimo medžiagas, liftą, laiptus, saugojimą, draudimą ir galimus laukimo mokesčius. Kartais klientas sako: „Nu, čia viskas paprasta, tik 20 dėžių.“ O tada atvykus paaiškėja, kad tos 20 dėžių yra sunkios kaip betoniniai blokai, dar pridėtas dviratis, pianinas ir šaldytuvas. Todėl sąmata turi būti konkreti. Geriausia, kai yra nuotraukos, vaizdo skambutis arba bent normalus daiktų sąrašas.
Kaina labai priklauso nuo tūrio, miesto, datos ir to, ar reikia pilno krovininio transporto. Mažam krovinui, pavyzdžiui, 5–10 m³, galima ieškoti dalinio krovinio ir orientuotis maždaug nuo 600–1200 eurų. Pilnas perkraustymas namui, 20–35 m³, dažniausiai būna brangesnis – nuo 1800 iki 3500 eurų ir daugiau. Maršrutai Londonas–Kaunas, Mančesteris–Klaipėda ar Birmingamas–Vilnius skiriasi ne tik kilometrais, bet ir miesto eismu, keltais, vairuotojo laukimu. Pigiausias pasiūlymas ne visada yra geriausias, patikėkit.
Pirmiausia reikia atskirti tai, kas važiuoja sunkvežimiu, nuo to, kas keliaus su jumis automobiliu ar lėktuvu. Dokumentai, kompiuteriai, vaistai, vertingi papuošalai, pinigai ir asmeniniai daiktai neturi keliauti dėžėje kažkur po antklodėmis. Dėžes ženklinti geriau dviem vietomis – šonu ir viršumi, nes sandėlyje jos stovi skirtingai. Stiklą, indus, rėmus reikia apvynioti papildomai, o batus galima naudoti kaip minkštą užpildą. Šitas triukas senas, bet veikia.
Negalima arba labai rizikinga vežti degių skysčių, dažų, dujų balionų, aerozolių, kuro kanistrų, kai kurių baterijų, augalų, maisto produktų su mėsa ar pienu. Klientai kartais nustemba, kad kvepalai ar nagų lakas irgi gali būti problema. Sunkvežimyje temperatūra svyruoja, krovinys juda, kažkas gali протеkti – atleiskit, pratekėti. Todėl chemiją, buitines priemones ir panašius dalykus geriau pirkti naujus Anglijoje arba Lietuvoje. Nesaugu vežti tai, kas gali užsidegti ar sugadinti svetimus daiktus.
Jei mokate – taip, bet ne viską. Lovas, stalus, spintas dažniausiai reikia išardyti, nes kitaip jie užims per daug vietos ir gali būti apgadinti. Bet kai kurie baldai, ypač seni, trapūs, su lakuota apdaila, geriau keliauja surinkti, jei telpa. Esu matęs, kaip žmogus išardė močiutės komodą, o po to trūko trys varžtai ir du medžio laikikliai. Todėl visus varžtus dėkite į maišelius, užklijuokite ant baldo ir nufotografuokite. Nuotrauka po metų atrodo kaip išgelbėjimas.
Drabužius geriausia dėti į dėžes pagal sezoną ir šeimos narį, ne „kaip pateko“. Indai statomi vertikaliai, tarp jų dedama popierius arba audinys, o sunkiausi indai – į mažesnes dėžes. Smulkmenos, kaip laidai, įrankiai, virtuvės reikmenys, vaikų žaislai, dažnai sukelia didžiausią netvarką, nes jų niekada nėra „tik šiek tiek“. Geriausia turėti atskirą dėžę „pirmoji diena“: tualetinis popierius, kavos aparatas, keptuvė, paklodės, įkrovikliai. Be jos pirmoji naktis būna labai ilga.
Gyvūno į krovininį sunkvežimį nedėkite. Net jei vairuotojas geras žmogus, tai ne tas variantas – triukšmas, temperatūra, kiti daiktai, laukimas terminaluose, ilgas kelias. Kates, šunis ir kitus gyvūnus reikia vežti pagal gyvūnų gabenimo taisykles, su mikročipu, skiepais, dokumentais ir tinkamu narvu ar transportu. Anglijoje gyvūnų įvežimo reikalavimai gali keistis, todėl čia aš visada sakau: pasitikrinkite oficialioje svetainėje prieš perkant bilietą. Nes gyvūnas nėra „dar viena dėžė“.
Dažniausiai naudojami krovininiai furgonai, 7,5 tonos sunkvežimiai arba pilni 20–40 pėdų konteineriai, jei krovinys didelis. Mažiems perkraustymams tinka dalinis krovinys, kai jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, bet data gali būti lankstesnė, nes reikia suderinti maršrutą. Pilnas transportas brangesnis, tačiau jūs turite daugiau kontrolės ir mažiau sustojimų. Jei vežate pianiną, senovinius baldus ar daug elektronikos, pilnas variantas dažnai saugesnis.
Pilnas perkraustymas reiškia, kad transportas imamas konkrečiai jūsų kelionei. Dalinis perkraustymas – kai krovinys dalijasi vietą su kitais užsakymais. Pilnas variantas tinka, kai reikia greitai, saugiai ir turite daug daiktų. Dalinis tinka studentui, porai ar žmogui, kuris vežasi 2–8 m³. Bet daliniame krovinyje yra vienas niuansas: jei kitas klientas vėluoja su dokumentais ar pakrovimu, galite pajusti ir jūs. Todėl data niekada nėra 100% betoninė, bent jau ne logistikoje.
Jei viskas vyksta gerai, kelionė nuo pakrovimo iki iškrovimo gali trukti 2–5 dienas. Iš pietų Anglijos iki Lietuvos yra apie 2300–2700 km, priklausomai nuo miesto ir kelto ar tunelio. Bet „gerai“ čia yra didelis žodis. Keltas gali vėluoti dėl oro, sienos tikrinimas gali užtrukti, vairuotojui reikia poilsio valandų, o mieste prie sandėlio galima praleisti pusę dienos. Todėl kai klientas klausia „ar atveš rytoj tiksliai 8:00?“, aš visada atsakau atsargiai.
Normalus vežėjas naudoja apklotus, diržus, kampus, plėveles, dėžes, kartais oro pagalves ir specialius tvirtinimus sunkiems daiktams. Sunkiausi kroviniai dedami prie sienų arba apačioje, lengvesni – viršuje, trapūs daiktai – atskirai. Blogas variantas yra tada, kai viskas tiesiog „susikišta“ į furgoną ir paliekama likimui. Tokių situacijų būna, ypač kai dirbama su pigiausiais pasiūlymais. Prieš užsakant, klauskite, kaip bus tvirtinama, ar bus apklotai, ar yra krovinio draudimas.
Jei daiktai seni, pigūs ir jums jų negaila, gal ir ne. Bet jei vežate kompiuterius, televizorių, antikvarinius baldus, brangią techniką ar asmeniškai svarbius daiktus, verta. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai nepadengia visos rinkos vertės, ypač jei nėra aiškaus inventoriaus ir nuotraukų. Draudimas nėra burtažodis – reikia deklaruoti vertę, kartais mokėti papildomai, o pretenzijos nagrinėjamos ne per vieną dieną. Bet bent jau turite popierių, kuris rodo, kad ne viskas palikta „kaip Dievas davė“.
Tada reikia ieškoti saugojimo paslaugos arba derinti vėlesnį iškrovimą. Tai atsitinka dažniau, nei žmonės mano. Pavyzdžiui, šeima išsinuomoja namą Mančesteryje, bet buitinė technika neatvyko, raktai dar neparašyti, o sunkvežimis jau kerta kanalą. Tokiu atveju vežėjas gali nuvežti krovinį į saugyklą, bet tai kainuoja papildomai. Geriau tai aptarti iš anksto, nes laukimo mokestis prie adreso gali būti brangesnis nei saugojimas. Realiai logistikoje planas B nėra silpnumas, planas B yra išgyvenimas.
Galima, bet ne visada be pasekmių. Jei transportas jau suplanuotas, vairuotojas paskirtas, keltas užsakytas, o jūs dieną prieš sakote „gal galim kitą savaitę“, kažkas turės permokėti. Maži pakeitimai, pavyzdžiui, iškrovimo laikas per 1–2 valandas, dažniausiai įmanomi. Dideli datos keitimai gali kainuoti arba lemti, kad vieta prarandama. Todėl prieš tvirtinant datą reikia būti tikriems dėl nuomos sutarties, raktų ir darbo grafiko. Anglijoje nuomos terminai kartais gadinasi labai greitai.
Nes kai kurie pasiūlymai yra pigūs ne todėl, kad verslas stebuklingai efektyvus, o todėl, kad kažkas neįskaičiuota. Gali nebūti draudimo, iškrovimo, pakavimo, laukimo, kuro priedo ar normalaus krovinio tvirtinimo. Kartais pasiūlymą duoda tarpininkas, kuris dar nežino, kas realiai veš. Esu matęs klientų, kurie pasirinko mažiausią kainą, o paskui mokėjo dvigubai už papildomus darbus. Prieš sutinkant, prašykite raštu, kas įeina į kainą. Jei niekas neatsako konkrečiai, tai jau atsakymas.
Tai reiškia, kad vežėjas pakrauna daiktus viename adrese ir iškrauna kitame. Bet čia vėl reikia žiūrėti smulkiai: ar įeina nešimas iki furgono, ar tik iki pirmo aukšto, ar yra liftas, ar vairuotojas padeda išardyti baldus. Kai kurie klientai galvoja, kad „nuo durų iki durų“ reiškia ir virtuvės sumontavimą, ir televizoriaus pajungimą. Ne, taip nebūna. Perkraustymo procesas į/iš Anglijos efektyviai veikia tada, kai abu pusės vienodai supranta žodžius.
Pirmas ženklas – ne graži svetainė, o konkretūs atsakymai. Klauskite, kiek metų dirba, ar turi transportą, ar vairuotojai patys veža, koks draudimas, ar gali parodyti ankstesnius maršrutus. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių, o ir blogus – ten dažnai matyti tikroji situacija. Gera įmonė nebijos pasakyti: „čia rizikinga“, „čia reikės papildomo darbo“, „čia data nėra garantuota“. Bloga įmonė pažadės viską už pusę kainos ir dar nusišypsos.
Prieš atvykstant transportui reikia užtikrinti, kad bus kur pastoti, kur laikinai dėti dėžes, kas atidarys duris. Anglijoje dažnai būna siauros gatvės, parkavimo leidimai, kaimynų automobiliai, liftų rezervacijos. Lietuvoje – kiemai, šlagbaumai, laiptinės, senos durys. Jei sunkvežimis negali privažiuoti, rankinis nešiojimas didina laiką ir kainą. Todėl prieš dieną patikrinkite adresą, telefonus, durų kodus. Ir, patikėkite, kaimyną geriau įspėti iš anksto, ne tada, kai vairuotojas jau nervinasi.
Pirmiausia tikrinkite, ar visos dėžės ir didieji daiktai atvyko, ar nėra akivaizdžių įbrėžimų, įplėšimų, drėgmės. Jei matote problemą, fiksuokite iškart – nuotraukos, video, pastaba priėmimo dokumente. Neatidėkite pretenzijos savaitei, nes vėliau sunku įrodyti, kada žala atsirado. Kartais klientas sako: „viskas gerai“, pasirašo, o po trijų dienų randa sulaužytą stalą. Tada ginčas tampa nemalonus visiems. Geriau 10 minučių patikrinti ramiai.
Neskubėkite atidaryti visko vienu metu, nes taip gaunasi kalnas kartono ir nervų. Pradėkite nuo miegamojo, vonios, virtuvės ir dokumentų dėžės. Tada drabužiai, knygos, žaislai, dekoracijos. Dėžes žymėkite ne tik kambariu, bet ir prioritetu: „virtuvė – pirmoji diena“, „vonios – pirmoji diena“. Po perkraustymo žmonės dažnai būna pavargę, todėl paprasta sistema padeda labiau nei idealus planas. Ir palikite kartoną iki rytojaus – ne viską išspręsite tą pačią dieną.
Pirmiausia nefotografuokite tik pykčio, fotografuokite žalos detales. Tada rašykite vežėjui, nurodykite užsakymo numerį, datą, adresą, daiktą, kas įvyko. Jei turite draudimą, klauskite, kokio formato pretenzija reikalinga. Kai kuriais atvejais reikia originalios pirkimo sąskaitos, kai kuriais – remonto sąmatos. Neslėpkite, kad daiktas senas, nes tai gali išlįsti vėliau. Pretenzijos trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, kartais ilgiau. Logistikoje popieriai, deja, dažnai svarbesni už emocijas.
Dažniausiai ne, nebent turite labai specifinę priežastį. Vairuotojui reikia laikytis darbo ir poilsio laiko, o keleivis kabinėje gali komplikuoti dokumentus, draudimą ir tvarkaraštį. Jei važiuojate atskirai automobiliu ar lėktuvu, galite atvykti anksčiau ir paruošti iškrovimą. Tai dažnai daug protingiau. Kartais klientai nori „palydėti“ daiktus, nes nerimauja. Suprantu, bet geriau turėti telefoną įkrautą ir vairuotojo kontaktą nei sėdėti kabinėje be miego.
Kaina gali pasikeisti, jei paaiškėja daugiau daiktų nei buvo parodyta, reikia lifto rezervacijos, laiptų, papildomo vairuotojo, saugojimo ar naujo adreso. Kartais klientas sąžiningai nežino, nes niekada nekraustė viso namo. Bet kartais tiesiog nepasako visko, kad gautų mažesnę sąmatą. Vežėjui atvykus ir pamačius 40 dėžių vietoj 15, niekas nebedžiaugsiasi. Todėl sąžiningas aprašymas taupo pinigus ir nervus. Perkraustymo procesas į/iš Anglijos efektyviai eina tada, kai nėra siurprizų aikštelėje.
Galima, bet derėkitės protingai. Jei prašote nuolaidos, nes turite mažiau daiktų, patogų pakrovimą, lanksčią datą ar galite patys išardyti baldus, tai normalu. Jei prašote „padaryti pigiau“ nieko nekeisdami, vežėjas tiesiog sumažins paslaugos kokybę arba visai nebekalbės. Logistikoje kuras, keltas, darbo laikas, draudimas ir nusidėvėjimas kainuoja. Geras kompromisas – keisti datą, atsisakyti papildomo iškrovimo arba sutvarkyti parkavimą. Tai realiai padeda.
Geriausia užsisakyti bent mėnesį prieš, o jei planuojate vasaros mėnesiais – dar anksčiau. Birželis, liepa, rugpjūtis ir rugsėjis yra įtempti, nes daug studentų, šeimų ir darbuotojų keičia vietą. Prieš Kalėdas taip pat būna spūstys, nes visi nori suspėti iki švenčių. Jei data lanksti, galima gauti geresnę kainą ir ramesnį grafiką. Tik nepamirškite, kad pigiausia data ne visada reiškia geriausią dieną jums. Kartais geriau permokėti 100 eurų nei laukti savaitę.
Pirmiausia paprašykite konkretaus paaiškinimo: keltas, siena, eismas, ankstesnis klientas, vairuotojo poilsis. Tada derinkite naują langą ir įsitikinkite, kad adresas pasiekiamas. Vėlavimas tarptautiniame transporte nėra retenybė, ypač maršrutuose per Doverį, Kalė, Vokietiją, Lenkiją. Bet geras vežėjas informuoja, o blogas dingsta iki paskutinio skambučio. Jei vėlavimas didelis ir kelia žalos, viską fiksuokite raštu. Emocijos telefonu nieko neišsprendžia, bet aiški žinutė su faktu – dažniausiai taip.
Skiriasi dokumentais, kryptimi, kainų svyravimais ir tuo, kas dažniausiai vežama. Iš Anglijos į Lietuvą žmonės dažnai gabena buitį po gyvenimo užsienyje: įrankius, elektroniką, baldus, automobilių aksesuarus. Į Angliją dažniau vežama mažesnė apimtis, nes vietos ten ribotos, o nuomos kainos verčia rinktis kompaktiškumą. Taip pat skiriasi parkavimas – Londonas, Mančesteris ar Birmingamas gali būti sunkesni už mažesnius Lietuvos miestus. Bet principas tas pats: sąrašas, datos, pakavimas, transportas, iškrovimas.
Didžiausia klaida – palikti viską paskutinei nakčiai. Tada žmonės pamiršta pažymėti dėžes, išsiųsti dokumentus, išjungti paslaugas, grąžinti raktus, atsisakyti nuomos. Kita klaida – manyti, kad vežėjas pats viską „kažkaip sutvarkys“. Ne, jei jūs nepasakėte apie pianiną, šaldytuvą, siaurus laiptus ar parkavimo leidimą, problema taps bendra. Dar viena – siųsti vertingus daiktus be aprašo. Patikėkite, po 20 metų šioje srityje matau tas pačias klaidas iš naujo.
Verta, jei jie jums tikrai patinka, telpa į naują būstą ir nėra per sunkūs transportuoti. Dažnai žmonės veža masyvias spintas į Londono butą, o ten jos netelpa pro duris arba užima visą kambarį. Anglijoje būstai kartais būna mažesni, nei atrodo nuotraukose internete. Todėl prieš vežant pasimatuokite duris, laiptus, liftą ir naują vietą. Jei baldas senas, bet emocinis, galima vežti. Jei tik „gal kada nors prireiks“, geriau palikti.
Pasiruoškite atskirą maišą kaip trumpai kelionei: drabužiai, tualetiniai reikmenys, vaistai, įkrovikliai, vandens butelis, užkanda, patalynė. Virtuvėje palikite vieną dėžę su puodeliais, arbata, kava, keptuve, peiliu ir lėkštėmis. Vaikams – mėgstamą žaislą, ausinukus, knygą. Gyvūnams – maistą ir dubenį. Skamba smulkmena, bet po 14 valandų kelio žmonės nebemąsto normaliai. Tada tokia dėžė atrodo kaip geriausias išradimas pasaulyje.
Geras planas nėra 40 puslapių dokumentas. Tai paprastas sąrašas: kada kraunama, kas atsakingas, koks adresas, kontaktai, kas negalima vežti, kur stovės transportas, kas bus pirmoje dėžėje. Dar pridėkite nuotraukas sunkesniems baldams ir telefonų numerius abiejų adresų. Planas turi tilpti į vieną lapą arba telefono pastabą. Jei jis toks sudėtingas, kad niekas jo neskaito, jis nenaudingas. Paprastumas čia laimi dažniau.
Kreipkitės pagalbos, jei turite daug daiktų, sunkių baldų, brangią techniką, gyvūnų, ribotą laiką ar nežinote dokumentų. Taip pat tada, kai jaučiate, kad šeimoje prasideda ginčai dėl kiekvienos dėžės. Perkraustymas išderina žmones greičiau, nei atrodo. Profesionalai ne tik veža, bet ir sumažina spaudimą. Bet pagalbos reikia klausti anksti, ne penktadienio vakarą prieš pirmadienio išvykimą. Tuomet jau lieka tik improvizacija, o ji ne visiems tinka.
Perkraustymo procesas į/iš Anglijos efektyviai vyksta tada, kai pirmiausia susitvarkote sąrašą, datas, dokumentus ir daiktų vertę, o tik tada ieškote transporto. Nereikia manyti, kad viskas bus kaip filmuose – bus vėlavimų, keistų klausimų, bent vienos dėžės be etiketės ir tikrai vieno momento „o kur dabar dėti šitą?“. Bet su normaliu pasiruošimu, aiškia sąmata ir patikimu vežėju rizika sumažėja. Svarbiausia – neieškoti tik pigiausio varianto, o suprasti, kas realiai įeina į paslaugą.